Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-178-230/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2A-178-230/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12601-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-178-230/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12601-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės J. Š. 3 321,53 Eur negrąžintą kredito dalį, 234,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.), 17 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), 1 464,26 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,81 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.), 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,00 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės J. Š. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K986540217, kuria atsakovei suteiktas 4 171,64 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 049,16 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 17 proc.), 242,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 7 d. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. liepos 15 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. Š. 3 321,53 Eur negrąžintą kreditą, 234,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 242,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,81 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 808,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K986540217, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 4 171,64 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovė taip pat prisiėmė pareigą mokėti 17 procentų dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 2 049,16 Eur) ir 242,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 2018 m. spalio 30 d. atsakovė ir ieškovė pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties Nr. K986540217, pakeičiant mokėjimo datą ir perskaičiuojant palūkanas, atsakovei įsipareigojant viso sumokėti 2 066,51 Eur palūkanų sumą. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo sutartį nuo 2020 m. liepos 21 d. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 321,53 Eur negrąžinto kredito dalis ir 234,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 17 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų ieškovės pajamų. Ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų (nuostolių) sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

6. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 242,61 Eur tarpininkavimo mokestis (tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant sutarties pažeidimui) savo esme yra netesybos, todėl nepriteistina).

7. Teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9,81 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 17 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) tenkintinas, o ieškinio reikalavimas priteisti 17 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkintinas, kadangi palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, todėl nutraukus sutartį negali būti priteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. Š. 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 313 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu, tačiau sprendime nurodė, jog reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

1.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

1.3. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugsėjo 16 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 16 d.

1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė J. Š. 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K986540217, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 4 171,64 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 049,16 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 17 proc.), 242,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 2018 m. spalio 30 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarčių, pakeičiant mokėjimo datą (2023 m. rugsėjo 16 d.) ir perskaičiuojant palūkanas, atsakovei įsipareigojant iš viso sumokėti 2 066,51 Eur palūkanų. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2020 m. liepos 15 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. liepos 21 d. vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. Š. 3 321,53 Eur negrąžintą kreditą, 234,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 242,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,81 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 808,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 17 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.).

13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14. Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė AB „NEO Finance“ 2020 m. liepos 21 d. sutartį su atsakove J. Š. nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, akcentuotina, kad šios nutarties 13 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Žemesnės instancijos teismas

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės AB „NEO Finance“ reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 17 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento, o ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

16. Apeliantės AB „NEO Finance“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime), priede prie Vartojimo kredito sutarčių Nr. K986540217 ir Nr. K986540217/PK (mokėjimo grafike)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (2 066,51 Eur), šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugsėjo 16 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 16 d.

17. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. Š. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 21 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose ir 2018 m. spalio 30 d. priede prie vartojimo kredito sutarčių (mokėjimo grafike) nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 17 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2 066,51 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.).

23. Pagal apeliantės AB „NEO Finance“ į bylą pateiktus duomenis ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 21 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) sudaro 902,63 Eur (2 066,51 Eur (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma) – 929,80 Eur (atsakovės sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma) – 234,08 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo). Kita šalis (atsakovė) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

24. Nors byloje yra aiški negautų pajamų konkreti suma, tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 321,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (3 321,53 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 1 785,60 Eur (1 152 dienos x 1,55 Eur/dieną (564,66 Eur/metus)) nurodytą 902,63 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 902,63 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

25. Taigi atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), galėjo tikėtis gauti 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 21 d. – 3 090,19 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 3 030,29 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 2 969,54 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 2 907,93 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 2 845,45 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 2 782,08 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 2 717,82 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 2 652,65 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 2 586,55 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 2 519,52 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 2 451,54 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 2 382,59 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 2 312,67 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2 241,76 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 2 169,84 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 2 096,90 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 2 022,93 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 947,91 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 871,83 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 794,67 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 1 716,42 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 1 637,06 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 556,58 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 1 474,96 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 1 392,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 308,23 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 1 223,09 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 1 136,74 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 1 049,17 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 960,36 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 870,29 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 778,94 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 686,30 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 592,35 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 497,07 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 400,44 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 302,44 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 203,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 102,25 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 16 d.) negali viršyti 902,63 Eur sumos.

26. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.), kuri sudaro 260,55 Eur (36,01 Eur (42,93 Eur/31 dienos x 26 dienų) + 42,07 Eur + 41,20 Eur + 40,31 Eur + 39,42 Eur + 38,51 Eur + 23,03 Eur (37,58 Eur/31 dienos x 19 dienų)), taip pat 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 25 pastraipoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 313 Eur bylinėjimosi išlaidų (113 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 69,12 proc. (6 815,28 Eur (bendra ginčo suma: 3 321,53 + 234,08 + 1 785,60 + 1 464,26 + 9,81), 4 710,66 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 3 321,53 + 234,08 + 902,63 + 242,61 + 9,81)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 216,35 Eur (313 Eur x 69,12 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

30. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 50,55 proc. (1 785,60 Eur (bendra ginčo suma), 902,63 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 139,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (275 Eur x 50,55 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bei papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,55 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų ir 55 euro centus) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 4 d. – 2 717,82 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 2 652,65 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 2 586,55 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 2 519,52 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 2 451,54 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 2 382,59 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 2 312,67 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 2 241,76 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 2 169,84 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 2 096,90 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 2 022,93 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 947,91 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 871,83 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 794,67 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 1 716,42 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 1 637,06 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 1 556,58 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 1 474,96 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 1 392,18 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 1 308,23 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 1 223,09 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 1 136,74 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 1 049,17 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 960,36 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 870,29 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 778,94 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 686,30 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 592,35 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 497,07 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 400,44 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 302,44 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 203,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 102,25 Eur).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K986540217 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (17 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,01 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėNijolia Indreikienė