Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nedalyvaujant atsakovų: Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų Ligoninės, atstovams,

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K. ) skundą atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. LVB-PR-209; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. lapkričio 14 d. tarnybiniais pranešimais LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus Prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis M. L. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas R. D. pranešė LAVL direktoriui, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 pasivaikščiojimo gryname ore metu pareiškėjas atplėšė skardinės aptvaro pertvaros apatinę dalį ir pro pertvaros apačią išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių, kur ir buvo aptiktas administracijos atstovų (b.l. 115-116). 2016 m. lapkričio 16 d. įvyko LAVL Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjo drausmės pažeidimas. Drausmės komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokole Nr. 51-PR-53 nurodyta, jog dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad patys pareigūnai neuždarė pasivaikščiojimo kiemelio durų, todėl jis ir išėjo pasivaikščioti, jokio inventoriaus jis negadino. Drausmės komisija nutarė siūlyti LAVL direktoriui, kad pareiškėjui būtų skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms (b.l. 117). LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. LVB-PR-209 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų už BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos imperatyvios pareigos nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos turtą, pažeidimą. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu, jis atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių (b.l. 99). Pareiškėjas minėtą Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2S-6892 (toliau – ir Sprendimas) pripažino LAVL direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta, o pareiškėjo skundo nepatenkino (b.l. 108-109).

Priimdamas šį procesinį sprendimą teismas pabrėžia, kad pagal BVK normų nuostatas bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų, asmenims gali būti taikoma drausminė atsakomybė. BVK 142 straipsnio 1 – 4 dalyse numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Pareiškėjui drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų buvo paskirta už paminėtos teisės normos pažeidimą. Už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu, atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių, tuo sugadindamas pertvaros konstrukciją.

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, teismui pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, drausmės komisijos posėdžio protokolas, paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.

Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principo esmę nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei tausoti turtą (BVK 110 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu ir poįstatyminiu teisės aktu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 d., 2 d. numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 str. 1 d.). Turinčio teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti skiriama tik nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, bei nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 d., 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas, 206 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl jo padaryto nusižengimo (b.l. 104, 117), todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, iš esmės buvo nepažeista.

Pareiškėjas neigia, jog jis 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu, atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį, ją sulankstė ir pro pertvaros apačią pateko į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių. Pareiškėjas neginčydamas nustatytų aplinkybių dėl jo buvimo nurodytu laiku 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, teigia, jog į pasivaikščiojimo koridorių pateko per neužrakintas duris. Tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju faktą, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu, jis atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių patvirtina LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų M. L. ir R. D. tarnybinių pranešimų duomenys ( b.l. 115-116). Be to, Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1083-414/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00121-2017-8) pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, ir LAVL dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo (TIS Liteko duomenys, b.l. 130-134). Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje kėlė ginčą dėl LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš suimtojo (nuteistojo)“ Nr. LVB-PR-210, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo 38 Eur materialinei žalai, padarytai LAVL, atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtas nutarimas priimtas dėl to, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 16 d. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį - sugadino įstaigos turtą ir padarė materialinę žalą LAVL (b.l. 103). Administracinėje byloje Nr. I-1083-414/2017 buvo teisme apklausti liudytojais LAVL pareigūnai R. D. ir M. L. . Jie parodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 pareiškėjas buvo vienas, šis kiemelis prieš į jį įvedant pareiškėją buvo patikrintas ir jis buvo tvarkingas, visos patalpos buvo naujai suremontuotos. Pasivaikščiojimo kiemeliai, kai jais naudojasi nuteistieji yra rakinami, taip buvo ir pareiškėjo atveju. Paaiškino ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 nuo koridoriaus atskirta metaline skarda, kuri buvo pritvirtinta iš koridoriaus pusės, todėl pareiškėjas iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 2 pusės išspyrė skardos apatinę dalį (išlenkė) į koridoriaus pusę ir per atsivėrusį tarpą išlindo. Liudytojas M. L. taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistema neapima visų pasivaikščiojimo kiemelių, todėl jokių objektyvių duomenų pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 nebuvo užfiksuota (b.l. 132). Pareigūnų R. D. ir M. L. parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, jų nurodytos aplinkybės atitinka išdėstytas ir jų tarnybiniuose pranešimuose bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-139, 12.1. papunkčio nuostatoms (b.l. 124-137). Netikėti atsakovo pateiktų oficialių dokumentų, tarnybinių pranešimų, liudytojų - LAVL pareigūnų parodymais ir paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, jog LAVL pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį nubausti. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą (ABTĮ 56 str.).

Tiek ginčijamas Nutarimas, tiek ir Kalėjimų departamento Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio principines nuostatas. Nutarime pažeidimo esmė atskleista tinkamai, pateikta išsami pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant imperatyvių BVK nuostatų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 26 punktas nustato, kad Drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 245 punktą Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas. Todėl ginčijamu Nutarimu paskiriant pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, o ne 5 paroms, kaip buvo siūloma LAVL Drausmės komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. teikime Nr. 19-PR-673, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jo požiūrį į savo elgesį, teismas pabrėžia, kad pareiškėjui pagrįstai buvo parinkta nuobaudos rūšis ir dydis – patalpinimas į kamerų tipo patalpas 15 parų (ABTĮ 56 str.).

Kalėjimų departamento Sprendimo turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl Nutarimo buvo išnagrinėtas išsamiai. Buvo įvertintos visos rėžimo pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat ir nuobaudos atitikimas BVK nuostatoms, duotas išsamus atsakymas, nurodyta apskundimo tvarka. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad panaikinti Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. LVB-PR-209 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas neturtinę žalą jis sieja su nepagrįstai ir neteisėtai skirta nuobauda.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti jokių LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.