- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- I-1083-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00121-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. LVB-PR-210; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-61; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 38,41 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. LVB-PR-210 nutarta išieškoti iš V. K. 38 Eur sumą, pervedant ją į Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsisiskaitomąją sąskaitą. Toks nutarimas buvo priimtas dėl to, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių. Pareiškėjas V. K. su primtu nutarimu jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes niekas nėra matęs skardinės pertvaros atplėšimo momento, o tarnybinius pranešimus pareigūnai surašė dėl to, jog siekė pateisinti pasivaikščiojimo kiemelių durų neužrakinimą.
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą. BVK 170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš šių asmenų už valstybei padarytą žalą atlyginimas išieškomas motyvuoti pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jei žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Pažymėta, kad ginčijamas Laisvės tėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas NR. LVB-PR-210 priimtas atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybinius pranešimus Nr. 49-PR-234(1) ir Nr. 49-PR-234(2), komisijos narių pasirašytą defektinį aktą Nr. BD-PR-935 bei drausmės komisijos posėdžio 2016 m. lapkričio 16 d. protokolą Nr. 51 -PR-53, kuriais remiantis nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių, kur ir buvo aptiktas. Dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad atsakovo pareigūnai neužrakino pasivaikščiojimo kiemelių durų, todėl jis išėjo pasivaikščioti, inventoriaus negadino. Informavo, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respubliko teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 reikalavimų. Ligoninės pasivaikščiojimo kiemelių durys yra užrakinamos pakabinamomis ir cilindrinėmis spynomis, o pasivaikščiojimo kiemelių teritorijos viršus yra uždengtas grotomis. Paaiškino, jog teismui negali pateikti 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 2 vaizdo įrašo, kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-139 12.1. papunkčio nuostatomis, vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti duomenys saugomi 3 dienas, po to automatiškai ištrinami iš įrašymo įrenginio, šių duomenų neįrašant į kitas laikmenas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. LVB-PR-209 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, už BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą imperatyvią pareigą nuteistiesiems tausoti pataisos įstaigos turtą, pažeidimą. Pareiškėjui nuobauda buvo paskirta už kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16,30 val. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu jis atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį, ją sulankstė ir pro pertvaros apačią pateko į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių.
Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2S-6892 pripažino LAVL direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 16-17).
LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1017-554/20017 pareiškėjo V. K. skundą dėl LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. VB-PR-209 ir Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2S-6892 panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Skundžiamu LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš suimtojo (nuteistojojo) Nr. LVB-PR-210 (toliau – Skundžiamas nutarimas) nutarta išieškoti iš pareiškėjo V. K. 38 Eur materialinei žalai, padarytai LAVL, atlyginti (b.l. 14). Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 2S-61 Skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą (b.l. 16-17).
Ginčas iš esmės kilo dėl Skundžiamo nutarimo, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo 38 Eur materialinei žalai, padarytai LAVL, atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančio Skundžiamo nutarimo matyti, kad žalos padarymo faktas nustatytas 2016 m. lapkričio 16 d. defektiniu aktu Nr. BD-PR-935 (b.l. 32), o šį aktą surašę asmenys rėmėsi Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo M. L. tarnybiniu pranešimu (b.l. 30).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnis „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos“ nustato: „1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; 3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; 4) tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. 3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“.
Teismas daro išvadą, kad reikalavimas vykdyti pareigą „tausoti pataisos įstaigos turtą“ reiškia, kad nuteistasis privalo negadinti įstaigos turto, jį saugoti. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 metų leidimo) žodžio „tausoti reikšmė aiškinama taip: 1) saikingai eikvoti, taupyti, 2) sergėti, saugoti. Tokiu atveju, kaltinant pažeidus šį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad asmuo eikvojo ir netaupė įstaigos turto, jo neišsaugojo, o dėl to turtas buvo sugadintas.
Pareiškėjas neigia, jog jis 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16,30 val. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu jis atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį, ją sulankstė ir pro pertvaros apačią pateko į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių. Pareiškėjas neginčydamas nustatytų aplinkybių dėl jo buvimo nurodytu laiku 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, teigia, jog į pasivaikščiojimo koridorių pateko per neužrakintas duris. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad norėdamas anksčiau išeiti iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 2 pradėjo rankomis belsti į duris, kurios nebuvo užrakintos, todėl atsidarė. Tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos įrodymams (b.l. 35) ir liudytojų R. D. ir M. L. parodymams teisme.
Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pareigūnai R. D. ir M. L. surašė tarnybinius pranešimus apie tai, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16,30 val. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu V. K. atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį, ją sulankstė ir pro pertvaros apačią pateko į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių kur ir buvo aptiktas (b.l. 30-31).
Teismo posėdyje apklausti liudytojais pareigūnai R. D. ir M. L. paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 pareiškėjas buvo vienas, šis kiemelis prieš į jį įvedant pareiškėją buvo patikrintas ir jis buvo tvarkingas, visos patalpos buvo naujai suremontuotos. Pasivaikščiojimo kiemeliai, kai jais naudojasi nuteistieji yra rakinami, taip buvo ir pareiškėjo atveju. Paaiškino ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 nuo koridoriaus atskirta metaline skarda, kuri buvo pritvirtinta iš koridoriaus pusės, todėl pareiškėjas iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 2 išspyrė skardos apatinę dalį (išlenkė) į koridoriaus pusę ir per atsivėrusį tarpą išlindo. Liudytojas M. L. taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistema neapima visų pasivaikščiojimo kiemelių, todėl jokių objektyvių duomenų pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 nebuvo užfiksuota. Pareigūnų R. D. ir M. L. paaiškinimai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, jų nurodytos aplinkybės atitinka išdėstytas tarnybiniuse pranešimuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-139 12.1. papunkčio nuostatoms (b.l. 37-40), todėl jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo (ABTĮ 56 str. 6 d.).
Jau buvo paminėta, kad BVK įpareigoja nuteistuosius laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, tausoti pataisos įstaigos turtą. Iš to seka, kad nuteistasis, nevykdydamas pataisos įstaigos administracijos, pareigūno nurodymus ar įsakymus, netausodamas pataisos įstaigos turtą pažeidžia režimo reikalavimus, todėl jo atžvilgiu taikomos drausminančios priemonės ir skiriamos nuobaudos, adekvačios padarytam nusižengimui, o padaryta materialinė žala pataisos įstaigai, išieškoma pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, vadovaujantis BVK 169 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 170 straipsnio nuostatomis.
BVK 169 straipsnyje numatyti terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės atsakomybės pagrindai ir dydis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą: 1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai; 2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. BVK 170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teismo vertinimu, komisijos narių 2016 m. lapkričio 16 d. surašytas defektinis aktas Nr. BD-PR-935 įrodo padarytos žalos dydį, jį patvirtina papildomai pateikti įrodymai (b.l. 59-65), o kitokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytą žalos dydį, nepateikta. LAVL direktorius atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis BVK 169 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 170 straipsniu, Skundžiamu nutarimu nutarė išieškoti 38 Eur žalą iš V. K. pagrįstai ir teisėtai.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. LVB-PR-210 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-61netenkintinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Teismui pripažinus, kad LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. LVB-PR-210 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 2S-61 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų, netenkintinas skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 38,41 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.