Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-387/2013

Teisėjas Rinaldas Adamonis Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00749-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.;2.1.15.1.2.

2013 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jasiūnienei, gynėjai adv.Virginijai Budrevičienei, nuteistajam V. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d., 187 str. 3 d., ir nubaustas 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 26d., t.y. V. M. sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė-suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. M. 200,- Lt.(du šimtus litų ir 00 ct.) turtinės žalos ir 6.500,- Lt.(šešis tūkstančius penkis šimtus litų ir 00 ct.) neturtinės žalos (viso: 6.700,- Lt. sumą) nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

2011m. spalio 25d., apie 22⁰⁰ val., vakare, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, mesdamas suskaldytas plytas, išdaužė pil. J. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, kuriuo panaudos sutarties pagrindu naudojasi pil. R. K., esančio daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo ir svetainės kambarių langų stiklus, kainuojančius bendrai 200,- Lt. sumai, tuo padarydamas nukentėjusiesiems J. ir S. K. bendrą 200,- Lt. turtinę žalą.

Be to, 2011m. spalio 25d., 22³⁰ val., vakare, kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių paskatų kilusio žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3-4 kartus su kumščiu sudavė pil. R. K. į veidą, o po to su turėtu peiliu vienu pjovimu perpjovė nukentėjusiajam R. K. kairę pažastį ir vieną kartą su peiliu pastarajam dūrė į pilvo sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą pilve ir durtinę-pjautinę žaizdą kairės pažasties srityje, ko pasekoje dėl durtinės-pjautinės, kiauryminės žaizdos pilve nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl bausmės paskyrimo

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas.

Nors nuteistasis V. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Skirdamas V. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes bei jų padarymo aplinkybes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas, skirtingai negu kad nurodoma skunde, atsižvelgė į tai, kad V. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi bei į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas V. M. padarė būdamas praeityje penkis kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą. Nors nuteistasis ir neturi galiojančio teistumo, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja V. M., rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas bei patvirtina, kad ankstesnių paskirtų bausmių tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio jokių tinkamų išvadų nepadarė, grįžo prie amoralaus gyvenimo būdo, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus bei pagrįstai paskyrė V. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 3 d., 135 str. 1 d., padarymą atitinkamai 20 parų arešto bei 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad skirdamas nuteistajam bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., padarymą, priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas atsižvelgė į jo sveikatos būklę, bei paskyrė nuteistajam mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., V. M. paskirta teisinga ir adekvati jo padarytoms veikoms galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl dar labiau švelninti ją nėra pagrindo.

Nuteistojo nurodytas argumentas, kad švelnesnė bausmė jam skirtina dar ir dėl to, kad jis neketino sužaloti nukentėjusiojo, o norėjo jį tik pagąsdinti, atmestinas kaip nepagrįstas. V. M. neteisėti veiksmai vertintini pagal sukeltas sunkias pasekmes, todėl kas tapo konflikto priežastimi nei nuteistojo veikos kvalifikavimui, nei jam skirtinos bausmės dydžiui jokios reikšmės neturi. Tuo tarpu V. M. nurodytas argumentas apie tai, kad konfliktas įvyko išgertuvių metu, t. y. tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apskritai vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio

Neturtinė žala asmeniui yra atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, nepriklausomai nuo nusikaltimo objekto. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, žaizdos pūliavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis, elgdamasis neteisėtu būdu, veikė tyčia, pažeisdamas vieną iš labiausiai ginamų vertybių - žmogaus sveikatą, todėl šiuo atveju, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusių asmenų kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kaltinamojo turtinė padėtis. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad 6 500 Lt suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nėra aiškiai per didelė, todėl mažinti ją nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

2012-11-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.