Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo R. K. atstovei pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei V. Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis 45% darbingumą, iki suėmimo neturėjęs pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 1988m. gruodžio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1990m. gegužės 16d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d., 146 str. 2d.(pagal iki 1990m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 43 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais),-3m l/a; 3) 1990m. liepos 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 3d.(pagal iki 1990m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais), pritaikius LR BK 42 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais),-3m. ir 6 mėn. l/a; 4) 1998m. sausio 08d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-3m. ir 6 mėn. l/a; 5) 2000m. spalio 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 2d. 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 42 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m l/a, pritaikius LR 2000m. balandžio 11d. įstatymo „ Dėl amnestijos “ 1 str., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas, visi teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d., 187 str. 3d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

2011m. spalio 25d., apie 22⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, mesdamas suskaldytas plytas, išdaužė pil. J. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, kuriuo panaudos sutarties pagrindu naudojasi pil. R. K., esančio daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo ir svetainės kambarių langų stiklus, kainuojančius bendrai 200,- Lt. sumai, tuo padarydamas nukentėjusiesiems J. ir S. K. bendrą 200,- Lt. turtinę žalą.

Be to, 2011m. spalio 25d., 22³⁰ val., vakare, kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3-4 kartus su kumščiu sudavė pil. R. K. į veidą, o po to su turėtu peiliu vienu pjovimu perpjovė nukentėjusiajam R. K. kairę pažastį ir vieną kartą su peiliu pastarajam dūrė į pilvo sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą pilve ir durtinę-pjautinę žaizdą kairės pažasties srityje, ko pasekoje dėl durtinės-pjautinės, kiauryminės žaizdos pilve nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pilnai prisipažino ir parodė, kad jis kelias dienas iki įvykio girtavo ir nakvojo R. K. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). 2011m. spalio 25d., ryte, jis su R. K. ir jo sugyventine išgėrė iš vakaro dar likusį vieną 2,0 ltr talpos plastikinį butelį alaus. Po to buvo atėjęs pažįstamas, vardu S., kuris paprašė pagalbos nuvežti į Ukmergę surinktą metalo laužą. Pridavus metalą, jis su S. buvo užėję į vieną iš Ukmergėje esančių aludžių, kur gėrė alų. Grįžus į kaimą, išgertuvės toliau tęsėsi R. K. namuose. Tarp jo ir R. K. įvyko konfliktas dėl pinigų, nes šis reikalavo pinigų už priduotą metalą. Jie tarpusavyje susistumdė, o konfliktui tęsiantis kieme, kilo ir muštynės. Konflikto metu R. K. ėmė įžeidinėti jo(kaltinamojo V. M.) seserį, dėl ko jis labai supyko. Pasibaigus konfliktui, jis nuėjo pas netoliese gyvenančią moterį, vadinamą „ Sil-venka “, iš kurios pasiėmė peilį. Grįžęs prie namo, kur gyvena R. K., jis iš pykčio dėl savo sesers įžeidinėjimų į R. K. buto langus pradėjo mėtyti skaldytas plytas. Iš pradžių dužo vienas lango stiklas, o po kitas. Į kiemą išėjo R. K., su kuriuo jis vėl apsistumdė, jie susimušė. Buvo išsitraukęs peilį, norėdamas R. K. tik pagasdinti. Susistumdymo metu mosikuodamasis su peiliu, jis perpjovė R. K. pažastį, o po dūrė ir į pilvą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 1d., 187 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų J. K. ir R. K. ir liudytojo S. A. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 39, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00749-11(b.l. 47, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 14-15, 66-67, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 16, 68-69, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 18-19, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad V. M. jau kelias paras iki įvykio nakvojo pas jį namuose, kuriuose buvo girtaujama. 2011m. spalio 25d., ryte, jis buvo išėjęs uždarbiauti pas kaimynus. Po pietų, grįžęs į namus, duris rado užrakintas, nes jo sugyventinė D. buvo svečiuose pas kaimynę, kur išgėrinėjo. Nusipirkę parduotuvėje alaus, jis su savo sugyventine toliau girtavo savo namuose. Vėl buvo atėjęs V. M., kuris prisijungė prie jų kompanijos. Išgertuvių metu V. M. pareiškė, kad jis vėl ruošiasi nakvoti jo(nukentėjusiojo R. K.) namuose. Jam paprieštaravus, kad to nebus, įvyko žodinis konfliktas, po to jis su Vl. M. susistumdė. Išvarius Vl. M. iš buto, konfliktas toliau tęsėsi kieme, kilo muštynės. Po konflikto jam grįžus į namus, po kurio laiko išgirdo, kad dužo buto miegamojo kambario lango stiklas. Išėjęs į balkoną, matė šūkaujantį Vl. M., ėmė ant jo rėkti, kam šis daužo langus. Jam ruošiantis išeiti į kiemą pasiaiškinti, dužo dar vienas svetainės lango stiklas. Kieme tarp jo ir Vl. M. vėl įvyko susistumdymas. Konflikto metu V. M. buvo išsitraukęs peilį, su kuriuo ėmė mosikuotis. Ginantis nuo V. M., jam buvo perpjauta pažastis, o po to sekė dar vienas smūgis į pilvą. Jis pajuto skausmą ir šilumą pilve. Buvo nuėjęs pas kaimynystėje gyvenantį V. V. prašytis pagalbos, kuriam papasakojo apie savo sužalojimą. Buvo iškviesta greitoji pagalba.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad butas , esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra jos šeimos nuosavybė, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojasi jos brolis R. K.. Kada ji slaugė ligoninėje gulėjusį sužalotą savo brolį R. K., šis jai pasakojo visas kilusio konflikto su Vl. M. aplinkybes. Ji sutinka, kad dėl buto langų išdaužymo padarytas turtinis nuostolis būtų atlygintas jos broliui R. K., kuris savo lėšomis įsistiklino langus, o ji pati jokių turtinių pretenzijų byloje nereiškia.

Liudytojas S. A. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su Vl. M., pravarde „ Matininkas “, buvo Ukmergėje, kur į metalo supirktuvę su taksi buvo atvežęs priduoti surinktą metalo laužą. Po to buvo aludėje, kur gėrė alų. Grįžus į kaimą, su Vl. M. išsiskyrė. Įvykio dienos vakare, jam būnant savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), išgirdo dūžtančių langų stiklų garsus. Buvo išėjęs į balkoną pasižiūrėti, tačiau lauke nieko nematė. Tik kitą dieną sužinojo, kad buvo išdaužti kaimyno R. K. buto langų stiklai, Kaip buvo sužalotas R. K. jis nematė ir apie įvykio aplinkybes nieko nežino.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojo V. V. parodymų, 2011m. spalio mėn., tikslios dienos neatsimena, apie 22⁰⁰ val. pas jį į namus buvo atėjęs R. K., kuris pasakė, kad jį pridūrė. Jam paklausus, kas taip padarė, R. atsakė, kad vyras, pravarde „ Matininkas “. Jis iš karto paskambino greitajai pagalbai. Po to jie kartu su R. nuėjo iki UAB „ Vilkmergės alus “ automobilių stovėjimo aikštelės laukti greitosios pagalbos, nes ten yra apšviesta teritorija. Jiems belaukiant greitosios pagalbos automobilio, buvo priėjęs kaimyną perdūręs vyriškis, tarp kurio ir R. K. įvyko apsižodžiavimas. Jis matė, kad pas vyriškį, pravarde „ Matininkas “, iš megztinio kišenės buvo išlindusi peilio rankena. Pasirodžius greitajai pagalbai, tas vyriškis pasišalino(b.l. 39, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Namo apžiūros iš lauko pusės metu buvo nustatyta, kad antrame aukšte esančio buto dviejų kambarių, per kuriuos eina vientisas balkonas, langų stiklai yra išdaužti. Užėjus į butą, iš vidaus matyti, kad yra išdaužti tik pirmieji, iš lauko pusės esantys abiejų dviejų sluoksnių langų stiklai, balkone ir ant palangių mėtosi išdaužtų langų stiklų šukės(b.l. 4-6, t. 1).

Iš 2011m. spalio 28d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00749-10 matyti, kad, tiriant pil. R. K. padaryto kūno sužalojimo aplinkybes, 2011m. spalio 28d. buvo apsilankyta įvykio vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), kad pagal įtariamojo V. M. parodymus surasti nusikaltimo padarymo įrankį-peilį, kuriuo buvo perdurtas nukentėjusysis-pil. R. K.. Nuvykus į įtariamojo V. M. apytikriai nurodyta vietą, t.y. pievą, peilio rasti nepavyko(b.l. 47, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. M. parodė vietą prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš kur jis pasiėmė gulėjusias suskaldytas plytas, o po to vietą priešais esantį daugiabutį gyvenamąjį namą, pažymėtą Nr. 19, kurs jis, stovėdamas šalia krūmų, mėtė plytas į šio namo antrame aukšte esančio buto langus, kuriuos išdaužė. Po to, tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis V. M. parodė vietą prie daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 19, kur jis susimušė su nukentėjusiuoju R. K., vykusio konflikto metu pastarąjį sužalodamas peiliu, o po to parodė netoli nusikaltimo vietos esantį gyvenamąjį namą ir vietą kambaryje, iš kur jis buvo paėmęs nusikaltimo padarymo įrankį-peilį(b.l. 66-69, t. 1)pil. I. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kur 2010m. birželio 29d. vyko išgertuvės(b.l. 62-64). Kaltinamojo V. M. aiškinamos langų išdaužymo aplinkybės ir jo nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, t.y. nukentėjusiojo R. K. sužalojimo peiliu vieta, visiškai sutapo tiek su paties nukentėjusiojo duotais parodymais su juo atliko parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek ir su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 4-6, 14-16, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2011m. lapkričio 16d. atlikus tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus, buvo konstatuota, kad nukentėjusiajam R. K. sužalojimai buvo padaryti duriančiu–pjaunančiu daiktu dviem trauminiais poveikiais, kas galėjo būti padaryta 2011m. spalio 25d.. Nukentėjusiajam R. K. dėl durtinės-pjautinės, kiauryminės žaizdos pilve buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 18-19, t. 1).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M., kaip asmuo, iki suėmimo neturėjęs pastovios gyvenamosios vietos, 2011m. spalio 23-24d.d. girtavo ir nakvojo pil. J. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame panaudos sutarties pagrindu gyvena pil. R. K.(b.l. ). Išgertuvėms tęsiantis ir 2011m. spalio 25d., tarp kaltinamojo M. M. ir buto valdytojo-nukentėjusiojo R. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis buvo išvarytas iš buto, po ko abu neblaivūs vyrai tarpusavyje susimušė. Po muštynių kaltinamasis V. M., būdamas įžeistas ir labai supykęs, nuėjo pas netoliese tame pačiame Verškainių kaime gyvenančią moterį, vadinamą „ Silvenka “, iš kurios pasiėmė peilį ir sugrįžo prie daugiabučio gyvenamojo namo. Tada kaltinamasis V. M., prie namo radęs suskaldytas plytas, iš pykčio jas pradėjo mėtyti į buto, kuriame gyvena nukentėjusysis R. K., langus ir du iš jų išdaužė. Tarp į kiemą išbėgusio nukentėjusiojo R. K. ir kaltinamojo V. M. vėl įvyko susistumdymas, kurio metu kaltinamasis V. M., pasak jo paties, norėdamas pagasdinti, išsitraukęs su savimi turėtą peilį, mosikuodamas su peiliu, perpjovė nukentėjusiajam R. K. kairę pažastį, o po to dar vieną kartą pastarajam dūrė ir į pilvo sritį, ko pasekoje nukentėjusysis R. K. buvo sužalotas. Kadangi kaltinamasis V. M. ne tik tyčia sunaikino svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, bet ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, po to įvykusio susistumdymo su nukentėjusiuoju R. K. metu, mosikuodamasis su peiliu prieš nukentėjusįjį, pastarajam ne tik tyčia perpjaudamas kairę pažastį, bet ir smogdamas su peiliu vieną kartą į pilvą, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp jo suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys(b.l. 18-19), laikytina, kad kaltinamojo V. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek dėl asmeninių paskatų padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., t.y. sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, požymius, tiek ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3d., t.y. nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą, požymius, kaltinime pagal LR BK 187 str. 3d. patikslinant sunaikinto svetimo turto priklausomybę.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.138,77 Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių litų ir 77 ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo R. K. gydymui, atlyginti(b.l. 23-25, 28, 161-163, 166, t. 1). Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. M. veiksmais, todėl šis, kaip žalą padaręs asmuo, privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo R. K. gydymui bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Pradėjus bylą nagrinėti teisme, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė ir nukentėjusysis R. K., kuris prašo iš kaltinamojo V. M. priteisti 200,- Lt.(dviejų šimtų litų ir 00 ct.) sumą jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai, t.y. išdaužtų dviejų buto langų stiklų vertei, atlyginti(b.l. 169-170, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio VĮ „ Registrų centras “ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio dviejų langų stiklų tyčia išdaužė kaltinamasis V. M., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pil. K. šeimai, o šiuo butu panaudos sutarties pagrindu naudojasi nukentėjusysis-pil. R. K.(b.l. 7-18, t. 2). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl buto priklausomybės, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiąja pripažinta J. K. teismui nurodė, kad ji sutinkanti, jog dėl buto langų išdaužymo padarytas turtinis nuostolis būtų atlygintas jos broliui-nukentėjusiajam R. K., kuris savo lėšomis įsistiklino langus, o ji pati jokių turtinių pretenzijų byloje nereiškia. Savo ruožtu nukentėjusysis R. K. nurodė, kad jis naujus stiklus pirkęs iš kaimyno Br. S., keitusio savo bute senus langus į plastikinius langus, nes langai yra standartiniai, už vieną 1,70cm x 1,86cm lango stiklą mokėdamas po 100 litų, kuriuos įsistiklino savo jėgomis. Nors prašoma priteisti turtinės žalos suma ir nėra pagrįsta jokiais dokumentais, tačiau, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo R. K. aiškinamas aplinkybes, laikytina, kad prašoma priteisti turtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė ir atitinka protingumo kriterijus. Kadangi žala nukentėjusiajam R. K., kaip buto naudotojui, buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo V. M. veiksmais, kaltinamasis padarytą žalą privalo atlyginti visa apimtimi bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Nukentėjusysis R. K., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 15.000,- Lt.(penkiolikos tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. K., tikslindamas savo reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, pareiškė, kad jis mažina savo civilinį ieškinį šioje dalyje ir prašo priteisti iš kaltinamojo V. M. 13.000,- Lt.(trylikos tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis R. K. po patirtų sužalojimų 2011m. spalio 25d.-2011m. lapkričio 04d. buvo stacionariai gydomas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ chirurgijos skyriuje. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 18-19, t. 1). Pasak nukentėjusiojo, po patirtų sužalojimų peiliu jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei diskomfortą, sužalojimo pasekmes jausdamas ir šiuo metu, nes šiuo metu nebėra tokios stiprios sveikatos, kaip anksčiau, nes negali stipriai lankstytis, o keldamas rankas, jaučia tempimą pilvo srityje. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį ir jo sukeltas pasekmes, paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-tyčią, jo turtinę padėtį, bet ir į kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes(kaltinamasis V. M. yra neįgalus asmuo, turintis psichikos sveikatos problemų, konfliktas įvyko išgertuvių metu tarp dviejų sugėrovų, kuriems aiškinantis santykius kilo muštynės, kurias pirmas pradėjo pats nukentėjusysis, kas vėliau išprovokavo kaltinamojo nusikalstamus veiksmus), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiojo R. K. baudžiamojoje byloje pareikštas ir teismo posėdžio metu žodžiu patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės(moralinės) žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 1/2 dalį nuo jo prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 6.500,- Lt.(šešių tūkstančių penkių šimtų litų ir 00 ct.) sumą, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo V. M. veiksmais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo R. K. interesus baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovavo advokatė V. Bradulskienė(b.l. 31-33). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo R. K. atstovė-advokatė pateikė teismui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje yra 800,- Lt.(aštuoni šimtai litų ir 00 ct.)(b.l. 65, t. 2). Kadangi nukentėjusiojo R. K. atstovė-advokatė prašo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atstovaujant nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje, pripažinti proceso išlaidomis, o pats nukentėjusysis R. K. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jos yra išieškotinos iš kaltinamojo V. M., kaip asmens, atlikusio smurtinius nusikalstamus veiksmus pries nukentėjusiojo asmenį(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 106 str. 2d.).

Skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.), o veika, numatyta LR BK 187 str. 3d.,-prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.). Svarstant baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo kaltinamajam V. M. klausimą, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. M. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, yra šeštą kartą teisiamas asmuo, kuris, išnykus teistumams už praeityje padarytas veikas, iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų visiškai nepasimokė, jokių pozityvių išvadų nepadarė ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Visa tai rodo kaltinamojo V. M. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nepadarė jokio poveikio. Kaltinamasis V. M. abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę galutinę už padarytas veikas numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo V. M. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Kadangi visi ankstesni teistumai už praeityje padarytas nusikalstamas veikas šiuo metu jau yra išnykę, kaltinamasis V. M. šioje byloje jam inkriminuojamų veikų padarymo metu yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu. Nežiūrint į tai, sistemiškai aiškinant įstatymą, pilnamečiam asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos. Sankcijoje už vieną iš kaltinamojo V. M. padarytų veikų, numatytų LR BK 135 str. 1d., yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas sunkias pasekmes bei įvertinus paties kaltinamojo V. M., kaip pastovios gyvenamosios vietos neturėjusio ir praeityje jau ne vieną kartą buvusio teisto asmens, asmenybę, teismas laiko, kad kaltinamasis V. M. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės. Tokiu būdu kaltinamajam V. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., yra paskirtina tik reali sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, griežčiausią trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą paskyrus ir už kitą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3d. Nežiūrint į tai, kartu atsižvelgiant į kaltinamojo V. M., kaip neįgalaus asmens, turinčio II invalidumo grupę, sveikatos būklę ir į teismo posėdžio metu išreikštą paties nukentėjusiojo poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam taikymo, kaltinamajam V. M. galutinė laisvės atėmimo bausmė yra paskirtina mažesnė, nei galimos skirti sankcijoje numatytos bausmės už sunkesniąją iš padarytų veikų vidurkis, taikant LR BK 61 str. nuostatas.

Kadangi kaltinamajam V. M., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, kuris yra laikoma suimtas kardomosios priemonės taikymo tvarka, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2 ir 7p.p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 1d., 187 str. 3d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 135 str. 1d.-laisvės atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių;

-pagal LR BK 187 str. 3d.-areštu 20(dvidešimčiai) parų.

LR BK 63 str. 5d. 2p. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti trejus metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011m. spalio 26d., t.y. kaltinamojo V. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. M. 200,- Lt.(du šimtus litų ir 00 ct.) turtinės žalos ir 6.500,- Lt.(šešis tūkstančius penkis šimtus litų ir 00 ct.) neturtinės žalos(viso: 6.700,- Lt. sumą) nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. M. 1.138,77 Lt.(vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių litų ir 77 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. M. 800,- Lt.(aštuonis šimtus litų ir 00 ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, atstovaujant nukentėjusiojo R. K. interesus baudžiamojoje byloje, kaip proceso išlaidų, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. M.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis