- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3202-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13705-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, studijuojantis Mykolo Romerio universitete, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3 012 Eur) bauda (bauda sumokėta), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais, už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2018 m. kovo 24 d., apie 11.50 val., namo garaže (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebęs viena ranka A. K. (K.) už kaklo, kitos rankos plaštaka sudavė tris smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, plaštaka sudavė tris smūgius A. K. į krūtinės sritį, sugriebęs už nukentėjusiojo megztinio, vieną kartą trenkė A. K. galvą į garaže stovėjusio automobilio „Volvo“ kapotą (priekinį antvožą), taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. R. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis V. R. apklausiamas teisme kaltės nepripažino. Paaiškino, kad kalbant apie tą dieną, tai reiktų pakalbėti apie šios šeimos situaciją. A. K. yra jo sutuoktinės D. brolis. Kai gimė jų vaikas, jie gyveno pas D. tėvus, kadangi jo butas buvo remontuojamas. Ten yra namas ir už 10–15 metrų yra kitas namas, kuriame gyvena sutuoktinės brolis su šeima. Tame pačiame kieme yra du namai, t. y. tėvų ir A. K.. Kiek pamena, buvo šeštadienis, o jie savaitgaliais visada kažkur važiuoja pasivaikščioti, tą kartą kaip tik planavo vykti į Bernardinų sodą. Jie susiruošė, nuėjo į garažą atvaryti į kiemą automobilį. Atvarė automobilį šalia namo, tada pamatė A.. A. jis nepatinka, A. visada bando jį sukiršinti su sutuoktinės šeima. A. kažką jam pasakė ir nuėjo į garažą. Jis buvo geros nuotaikos, bet jam nusibodo tokie žaidimai, todėl nuėjo paskui A. į garažą. A. kažką nepatenkintas suburbėjo, pastarasis mėgėjas tai daryti. Visa tai jam atsibodo, pagalvojo, kad pagaliau reikia viską išsiaiškinti, todėl nuėjo paskui A. į garažą. Garaže buvo priparkuotas automobilis, A. stovėjo prie automobilio priekio ir galinės sienos. Atėjo, paklausė A., kas pastarajam yra, tikrai nesitikėjo tokios reakcijos, bet A. pradėjo rėkti, mojuoti, varyti jį iš garažo. Jis pasimetė, nes to tikrai nesitikėjo. Buvo vartojami keiksmažodžiai. A. rėkė, tada pradėjo jį stumti, aišku, tas pastūmimas toks vaikiškas, A. buvo kažkokioj panikoj. Tuo metu į garažą atbėgo D. ir atsistojo tarp jų su A.. D. pradėjo jį raminti, bet jis jai pasakė, kad ne jis panikuoja, o A.. Nežino, kodėl, bet A. dar labiau pradėjo draskytis, griebė jam už megztinio ir pradėjo jį plėšti. D. tuo metu jau buvo, ji buvo atsistojusi prieš jį. A. suplėšė jam megztinį. Gavosi tokia situacija, kad kai A. griebė jam už megztinio ir patraukė, jis (V. R.) trenkėsi į D., o ji atsitrenkė galva į A., dėl to pastarajam ta lūpa ir buvo ištinusi. Tada pasakė, kad D. žiūrėtų, ką A. daro, ji pradėjo jį (V. R.) raminti. Tuomet A. jam trenkė į veidą. D. išsigando, kad jis neužsivestų, todėl jie greit išėjo iš garažo, matė, kad nedaug trūko, kad kažkas įvyktų. Kol nuėjo persirengti megztinio, A. užstojo jų automobilį, kad neišvažiuotų. A. tuo metu paskambino savo draugui iš policijos. A. paguldė tokį betoninį šuniuką ir pats dar stovėjo, kad jie neišvažiuotų. A. nesakė, kad kvietė policiją, jis tik matė, kad A. kažkam skambino, o vėliau atvyko pastarojo draugas iš policijos. Tas draugas greit atvažiavo, gal per 10 minučių nuo A. skambučio. Didžiausias konfliktas įvyko kieme. Jie išėjo su vaiku, pasodino vaiką, konfliktas prasidėjo tarp D. ir A., jis nelindo į tai. Jam tai buvo labai vaikiška, sakė, kad jis (A. K.) nusiramintų. Pasak V. R., kai žmonės nori konflikto, kiša savo veidą prie kito veido, A. taip darė, pats provokavo, kaip vaikas. Pasakė, kad jie išvažiuoja ir viskas, paėmė ir patraukė tą šuniuką. Tuo metu vaikas buvo automobilyje, D. pasakė, kad eitų į automobilį ir jis (V. R.). Atsisėdo į automobilį ir visą laiką ten prabuvo, kol neatvažiavo policija. Atvykus policijai, pastarasis pradėjo sekti savo pasakas, vienas iš policijos pareigūnų apžiūrėjo jo kumščius, bet ant jų nieko nebuvo. A. draugelis stovėjo toliau, pastarasis į konfliktą nelindo. Tik kai jį įsodino į policijos automobilį, tas draugas kažką policijos pareigūnams pradėjo aiškinti, bet policijos pareigūnė sakė to nedaryti. Policijos komisariate jam sakė, kad gali rašyti pareiškimą dėl A., nes pastarasis suplėšė jam megztinį, bet D. atkalbėjo. Tai jis yra nukentėjęs, jam grasino, jo megztinį suplėšė. Visi dabar žaidžia tuo, kad yra teistas, bet jis A. nemušė. Su sutuoktine turi bendrą draugę E., pastaroji turi gėlių saloną, tad likus iki gimdymo savaitei, užsakė iš jos gėlių puokštę, nuvyko pasiimti tą puokštę, kad galėtų ją padovanoti sutuoktinei vaiko gimimo proga. A. su draugeliu nufilmavo, kaip jis (V. R.) ėjo su E. dėl tos puokštės, kaip kartu išvažiavo, nes jis ją vežė namo. A. viską parodė sutuoktinės motinai, pripasakojo, kad su kita moterimi vaikšto, kol D. guli ligoninėje, kad kitai puokštes dovanoja. Vėliau viską išsiaiškino. Sužinojo, kad yra teistas, tai vėl prasidėjo. Įvykio metu su nukentėjusiuoju buvo pažįstami apie metus laiko. Jie labai skirtingi, jam nepatinka, kaip A. elgiasi, nėra apie ką su juo kalbėti. Tarp jų niekada nebuvo šilto bendravimo, tiesiog pasisveikindavo ir tiek. Nežino iš kur tie sužalojimai, jis tikrai nukentėjusiojo nelietė. Jo vaikas gimė sausio 10 d. A. tą pačią dieną nulėkė pas sutuoktinės motiną ir parodė tą video, kad jis vaikšto su kita moterimi. Jei galvoja, kad visa tai buvo dėl tos vaizdo medžiagos, tai tikrai klysta, jie su sutuoktine iš to tik pasijuokė. A. K. jam trenkė į veidą. Jis nesitikėjo to smūgio, tai buvo po to, kai suplėšė jam megztinį. Smūgis buvo nestiprus. Jam ant veido buvo raudona dėmelė, matėsi, kad jam buvo trenkta. Sakė policijai, kad A. jam trenkė, kad suplėšė megztinį. A. stovėjo prie automobilio galo, o jis šone. Atėjo į garažą, kad pagaliau išsiaiškintų, kas vyksta, bet konflikto nepradėjo, tik paklausė, kas vyksta. A. pradėjo rėkti, jį stumti, jis pasimetė ir tuo metu įbėgo D.. Jis negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, kadangi pastarojo nelietė. Tą žaizdelę ant lūpos pamatė tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Suplėšytą megztinį išmetė, D. jį atkalbėjo nuo to, kad parašytų pareiškimą dėl jos brolio veiksmų, kadangi jai gėda. D. stovėjo tarp jų, ji buvo atsisukusi nugara į brolį, jie maždaug vienodo ūgio, A. jį tampė, jis (V. R.) trenkėsi visu kūnu į D., o ji – į brolį. Tik dėl šito galėjo atsirasti ta žaizda. Jis nesudavė nei vieno smūgio, neturėjo tokio tikslo. Turi daug sporto pasiekimų, lankė boksą, futbolą ir kt. Nežino, ar D. susižeidė, kai trenkėsi į brolį, ji tiesiog buvo išsigandusi. Kai nukentėjęs jį stūmė, bandė nuo savęs patraukti pastarojo rankas, bet jo nestūmė.
Nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisme parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Nebendravo dėl V. R. santykių su jo (A. K.) seserimi, dėl V. R. elgesio su ja. V. R. gyveno su kita moterimi, sesuo verkdavo, tuo metu buvo nėščia. Kai susipažino su kaltinamuoju, konfliktinių santykių nebuvo, nes nebendravo. Viskas prasidėjo tada, kai išsiaiškino situaciją dėl kitos moters. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Iki įvykio su seserimi santykiai buvo geri, nors bendravo mažai, ji nekreipdavo dėmesio į tai, ką sakė, jai čia – pirma meilė. Po šio įvykio su seserimi nebendrauja. Tą dieną dirbo garaže, buvo nuėjęs į lauką paimti keletą lentų. Nuėjus į garažą, priėjus prie automobilio priekio, įbėgo V.. Apskritai, kai V. R. pamato, jis net nežiūri į pastarojo pusę, jam nieko nesako. Tada, kai buvo išėjęs į lauką lentų, automobilyje matė kaltinamąjį. Tarp jų nebuvo jokio kontakto, nieko jis kaltinamajam nesakė, net nesisveikino. Buvo pakeltas automobilio kapotas, todėl nematė, kas įeina. Jis buvo garažo kampe, stovėjo prie automobilio priekio ir pajuto smūgį, pasakė kažką tokio „tu dar man čia aiškinsi“. Nežino, kodėl kaltinamasis jam trenkė, galvoja, kad dėl viso to, ką išsiaiškino, t. y. kad tuo metu, kai jo sesuo buvo ligoninėje, V. buvo su kita moterimi. Jis ne pats tai filmavo, tiesiog gavo šį video iš draugo. Kalbant apie įvykį, viskas labai greit įvyko. Buvo vienas smūgis į veidą, nebuvo kur dėtis, norėjo ištrūkti, gal todėl ir užkabino kaltinamojo megztinį. Jam pavyko išbėgti į lauką, tada iškart paskambino policijai, nes žino šį žmogų. Kaltinamasis jam trenkė galbūt plaštaka, pastarasis žino, kaip trenkti. Pamena, kad buvo vienas smūgis į veidą, tada buvo smūgių seka. Praėjo nemažai laiko. Pamena, kad buvo pirmas smūgis, tada buvo suimta už kaklo. Kaltinamasis jam smūgiavo į krūtinės sritį, galėjo būti iš viso suduoti 5 smūgiai. Gal bendrai buvo 5 smūgiai. Į veidą buvo suduota daugiau kartų, į krūtinę galėjo būti suduoti 3 smūgiai. Tada nukrito automobilio kapotas. Jo galva buvo apgadintas automobilio kapotas. Viskas vyko tuo metu. Kaltinamasis laikė jį už kaklo, su kita ranka smūgiavo ir susistumdymo metu, kadangi nenorėjo, kad būtų apgadintas automobilis, kapotas tuo metu jau buvo uždarytas, galva trenkėsi į automobilį. Nežino, ar kaltinamasis specialiai trenkė jo galvą į kapotą, bet netyčia pats nenukrito. Tuo metu ištrūko ir išbėgo į lauką, paskambino policijai. Tuo metu jo sesers nebuvo, ji nebuvo įėjusi į garažą. Sesuo tuo metu buvo namuose ir rengė vaiką. Sesuo išbėgo dar iki atvykstant policijos pareigūnams, nes išgirdo, kad kažkas vyksta. Ji išbėgo jau po to, kai paskambino policijos pareigūnams. Jis užstojo kelią, kad kaltinamasis neišvažiuotų, nes jau buvo paskambinęs policijai. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti su sutuoktine ir vaiku. Jis paskambino pažįstamui, pastarasis atvažiavo. Pirma paskambino policijai, o tada draugui, kuris yra policijos pareigūnas. Skambino, kad draugas atvažiuotų jį palaikyti, nes sutuoktinės ir tėvo nebuvo namuose, o motina buvo išgėrusi. Draugas jį nuramino, liepė nesinervuoti, pastarasis jam padėjo šioje situacijoje. Iki atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis šūkavo, provokavo, kad jam (V. R.) smogtų. Atvykus policijai, jie apžiūrėjo garažą, apklausė seserį, kadangi niekas nieko nematė, ir tada išvežė juos į policijos komisariatą. Kaip suprato, viskas buvo taip suplanuota, ta prasme, kaltinamojo atėjimas pas jį, kad niekas nieko nepamatytų. Iki įvykio paskutinį kartą bendravo gal prieš Kalėdas, kadangi su seserimi jie buvo išsiskyrę, kaltinamasis gyveno su kita moterimi, todėl pas juos neatvažiuodavo. Jam buvo prakirsta lūpa, juto kraują burnoje. Jam atrodo, kad lūpą jam prakirto pirmu smūgiu, nes jis buvo toks tiesus. Kaltinamasis trenkė gal ne kumščiu, o kažkaip plaštaka. Anksčiau tokių konfliktų nėra buvę. V. R. pirmą kartą prieš jį atliko tokius smurtinius veiksmus. Tą dieną su V. R. visiškai nebendravo. Buvo sugriebęs už kaltinamojo megztinio, kad pastarąjį nustumtų nuo savęs, tada kažkas ir plyšo. Pirmas smūgis buvo per veidą, o tada jį sugriebė už kaklo. Kaltinamasis trenkė jo galvą į automobilio kapotą. Nuo šio smūgio buvo įlenktas automobilio kapotas ir apgadinta žibinto plastmasinė dalis. Viską pavyko sutaisyti, kitaip būtų reikėję atlyginti žalą automobilio savininkui. Rodė tą galvos vietą, kuria trenkėsi į kapotą, ekspertams, bet jam jos neskaudėjo. Ekspertai maigė tas vietas ir klausė, kur skauda. Ekspertai maigė jo galvą. Tuo metu, kai trenkė jo galvą į kapotą, kaltinamojo ranka buvo ant jo kaklo, kur buvo kita jo ranka, nežino. Nežino, ar tuo metu V. R. jį laikė už megztinio. Konflikto metu sesers garaže nebuvo, ji nebuvo įėjusi į garažą ir po konflikto. Sesuo išbėgo, kai jis jau buvo lauke. Jis išbėgo iš garažo į lauką, o neilgai trukus išėjo ir pats kaltinamasis. Pastarasis pradėjo aiškinti jo seseriai, kad nieko čia nebuvo. Sesuo išėjo į lauką gan greitai, nes viskas girdėjosi. Sesuo nebuvo atsistojusi tarp jų. Kaltinamasis stovėjo prie automobilio, o jis netoliese. Jis pasakė, kad iškvietė policiją, kaltinamasis pradėjo vartoti visokius žodžius, o sesuo pradėjo pastarąjį raminti. Kieme stovėjo sesers automobilis. Kieme tarp jų nebuvo jokio kontakto. Galbūt sesuo matė, kad jam buvo praskelta lūpa. Lūpa buvo praskelta viduje, todėl kraujo nesimatė. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė akistatos, kadangi jam nėra malonu bendrauti su kaltinamuoju.
Liudytoja E. K. apklausiama teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Kaltinamąjį yra tekę matyti, nukentėjusįjį irgi, abu asmenis matė vienu metu. Numano dėl ko yra pakviesta į teismą. Gavo iškvietimą, bet nepamena, kaip skambėjo iškvietimo kortelė. Pamena, kad tai buvo kažkur Salininkuose. Atvyko, tie piliečiai konfliktavo, bet pačios eigos nepamena. Apie konfliktą papasakojo patys piliečiai ir moteris, kuri yra už salės durų. Kažkas kažkam sudavė, bet kuris kuriam – nepamena. Kiek pamena, konfliktas, kai atvyko, nebesitęsė. Kaltinamasis, kiek pamena, sėdėjo automobilyje, moteris buvo prie automobilio, dar vaikas buvo automobilyje, o kur kitas pilietis buvo, negali pasakyti, gal garaže. Visas konfliktas įvyko garaže, tai papasakojo kažkuris iš asmenų, bet kuris – nepamena. Bijo suklysti, bet jai atrodo, kad buvo suduota į veidą. Žino, kad įvykio vietoje jiems nepavyko išspręsti konflikto, todėl abi konflikto pusės vyko į policijos komisariatą, jie turėjo pretenzijų vienas kitam. Bijo suklysti, ar buvo matomi kažkokie kūno sužalojimai. Į įvykį vyko kartu su porininku N. A.. Jie su juo kartu dirba, todėl kartu atėjo į teismą. Jai labiausiai užsifiksavo tai, kad liudytoja buvo labai išsigandusi, kad taip pat dar buvo išėjusi mama, kuri rėkė. Tie piliečiai jau buvo apsiraminę, daugiau reagavo moterys. Mano, kad turėjo rašyti tarnybinį pranešimą arba išsamiai aprašyti kortelę. Nežino, kodėl nėra šių duomenų. Atvykę į policijos komisariatą, rašo tarnybinį pranešimą, aišku, dar daug kas priklauso ir nuo įvykio, kartais užtenka aprašyti registracijos kortelę. Į garažą nebuvo užėjusi, bet žino, kad buvo užėjęs jos kolega. Nukentėjusiojo tikrai neapžiūrinėjo. Jeigu kažką kažkas ir aiškino, tai atsakė tik dėl to, kad mokino, kaip privalo dirbti. Pamena, kad buvo kažkoks pašalinis asmuo. Turėjo aiškintis, kas matė įvykį, bet tikrai nepamena, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, kadangi įvykių būna daug. Mano, kad kita liudytoja galėjo matyti įvykį, kadangi yra nuosavas namas, kiemas. Galimai pastaroji buvo su vaiku lauke, todėl galimai galėjo visa tai matyti, tačiau to teigti negali. Bijo sumeluoti, negali pasakyti, kur buvo tas pašalinis asmuo. Buvo šurmulys, bendras kiemas, kažkas rėkauja, aiškina, sunku pasakyti, kokius veiksmus kas ką darė.
Liudytojas N. A. apklausiamas teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Abu žmonės (turi omenyje kaltinamąjį ir nukentėjusįjį) jam matyti, jie iš vieno iškvietimo. Kiek pamena, buvo iškvietimas, kad susimušė brolis su sesers vyru. Atvyko, brolis paaiškino savo versiją, kad vyras užpuolė, o sesers vyras pasakojo, kad brolis užpuolė. Brolis parodė garažą, kur viskas įvyko. Nukentėjusysis sakė, kad kažką remontavo garaže, kad atėjo tas vyras, jie susikivirčijo, pradėjo jį stumdyti, tiksliai nepamena. Nepamena, kokius konkrečiai veiksmus atliko. Rodė jam automobilį, sakė, kad viskas įvyko prie variklio dangčio. Nepamena, koks tai buvo automobilis ar jo spalva. Kiek asmuo sakė, tai tą automobilį remontavo. Buvo lūpos sužalojimas, buvo kraujo. O kitas vyriškis buvo su suplėšytais rūbais. Kiek pamena, jie buvo trise, kitų šeimos narių nebuvo. Sesuo, kiek pamena, juos abu skyrė. Ji matė konfliktą, grumtynes. Sesuo taip pasakojo. Tuo metu, kai atvyko, pašalinių asmenų nebuvo. Tarnybinis pranešimas rašomas vienas, kad jie abu dalyvavo įvykyje. Tarnybinį pranešimą turėjo rašyti kolegė, bet nepamena, ar ji rašė. Gal moteris ir pasakojo, ką matė, bet nepamena. Šiaip abu vyrai buvo apdraskyti. Nepamena, ar buvo sugadintas koks nors turtas. Gal ir rodė, gal nerodė, nepamena. Jie visi trys važiavo į komisariatą, tai gal ir turėjo ją įforminti kaip liudytoją, bet jis nepamena. Nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kad galėtų nustatyti, kas yra liudytojas ir apklausti. Galėjo būti, kad prie jo priėjo ir rodė rankas, bet sunku pasakyti. Apskritai, į rankas nekreipia dėmesio, kadangi jie vyksta į policijos komisariatą, o ten tyrėjai ir aiškinasi. Gal jų automobilyje ir buvo naudojamas vaizdo registratorius, bet nepamena tiksliai.
Liudytoja D. R. (buvusi pavardė – K.) apklausiama teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta į teismą. Įvykio metu kaltinamasis nebuvo jos vyras, tačiau jų santykiai buvo tokie pat, tuo metu jau turėjo bendrą vaiką. Nukentėjusysis yra jos brolis, su pastaruoju visiškai nebendrauja maždaug nuo tada, kai gimė vaikas, t. y. nuo šių metų sausio 10 d. Bendravimas su broliu nutrūko, kadangi kitą dieną, kuomet gimė vaikas, sulaukė mamos skambučio, kad jos vyras yra su kita moterimi, kad gėles jai dovanoja, kad viskas yra nufilmuota. Mama viską rėkė į telefoną, brolis aiškino, ką jai sakyti, buvo sakomi negražūs žodžiai dėl V. Brolis su vyru niekada nebuvo kažkokiais draugais, tik kelis kartus pabendravo, pasisveikindavo ir viskas. Su broliu daug metų šiltų santykių neturi, viskas prasidėjo jau daug anksčiau. Buvo šeštadienio rytas, norėjo išvykti iš namų (duomenys neskelbtini), kur nors pasivaikščioti. Name gyveno jos tėvai, ji, vaikas, vyras ir močiutė. Brolis su šeima gyvena kitame name, bet kiemas yra bendras, įvažiavimas taip pat vienas. Ji ir jos vyras, kuomet aprengė vaiką ir susiruošė, nuėjo į apačią. Jų automobilis stovi už tvoros, ne kieme, todėl vyras visada ateina atvaryti automobilį, kad nereiktų vaikui šalti. Jų virtuvės langas išeina į kiemą, su vaiku laukė, pamatė, kad vyras atvažiavo, ruošėsi eiti į lauką, tada pamatė, kad brolis eina į garažą, o pastarajam iš paskos nuėjo V.. Buvo dėl to nustebusi, nes žino, kad jie nebendrauja, todėl nutarė išeiti ir ji. Atidarius lauko duris, išgirdo riksmus, tada, įbėgo į garažą, pamatė, kad vienas žmogus stumia nuo savęs kito rankas. V. stūmė brolio rankas nuo savęs, kadangi brolis varė pastarąjį iš garažo. Pamačiusi tą vaizdą, atsistojo tarp jų, atsisuko į savo vyrą. Jie mosikavo rankomis, ji tuo metu ir įbėgo, atsistojo per vidurį. Gavosi taip, kad atsisuko į savo vyrą. Tuo metu brolis pasiekė V. megztinį, pradėjo tempti, vieną kartą patempė, antrą kartą, megztinis plyšo, visą laiką taip ir stovėjo tarp jų, pirmyn atgal, pirmyn atgal, tikrai ne kartą trenkėsi galva, tuomet brolis bandė suduoti smūgį V. Atsirėmusi už automobilio bandė atsilaikyti, pati apsibraižė rankas, kadangi variklio dangtis buvo pakeltas. Iš to išgąsčio pradėjo rėkti, galima sakyti, net isteriškai, jie nustojo mosikuotis. Tada V. išėjo, ji išėjo ir brolis. Visi išėjo iš garažo. V. nuėjo persirengti, ji nuėjo pasiimti vaiką ir vežimėlį. Kur brolis buvo, nežino, bet visi susitiko kieme. Tada brolis pasakė, kad iškvietė policiją. Atvyko automobilis, atvažiavo žmogus, kaip suprato, ten buvo brolio draugas. Jie negalėjo išvykti, tas pažįstamas buvo užstatęs pravažiavimą. Kad brolis iškvietė policiją, brolis pasakė vėliau, t. y. kai norėjo išvažiuoti. Lauke, išėjus iš garažo, buvo daug riksmų. Lauke jos brolis pradėjo įžeidinėti vyrą, provokuoti, kadangi priėjo šalia, sakė, kad trenktų jam, bet ji pasakė, kad vyras eitų į automobilį ramiai pasėdėti. Situacija buvo nemaloni. Iš pradžių labai nesigilino, kas ten buvo, o vėliau paklausė. V. įėjo į garažą, brolis pradėjo rėkti, kad jis eitų lauk, tada įlėkė ir ji, tai buvo sekundžių reikalas. O lauke brolis teigė, kad V. pastarajam trenkė, kad dabar tai rašys pareiškimą. Matė, kad brolis sveikas, nors matė kraujo taškelį, bet negali pasakyti, kaip jis atsirado, gal tuo metu, kai trenkėsi į jį galva. Nepasakytų, kad čia buvo kažkoks stumdymasis, tai labiau buvo rankų mosikavimas.
Teismas paskelbė liudytojos D. R. 2018 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 16), kuriuose nurodyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. balandžio 1 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. R., mažamečiu sūnumi D. bei jos tėvu. Tame pačiame kieme yra ir jos brolio A. K. namas. 2018 m. kovo 24 d., apie 11.40 val., ji su sugyventiniu ruošėsi važiuoti į miestą. Sugyventinis tuo metu su jos broliu buvo kieme, o ji namie, laukė kol V. atvarys arčiau automobilį. Jai bebūnant namie, po poros minučių atidarius duris į lauką, išgirdo riksmus iš garažo. Tada nubėgo į garažą ir pamatė, kad brolis su jos sugyventiniu konfliktuoja, tarp jų vyko žodinis konfliktas, vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. Jokių muštynių tuo metu nebuvo. Ji norėdama išvengti muštynių bei susistumdymo, atsistojo tarp jų. Jai atsistojus tarp jų, brolis su jos sugyventiniu pradėjo mosikuotis rankomis, tačiau niekas nesimušė, tik jos brolis sugriebęs kaire ranka už jos sugyventinio megztinio, bandė V. pasiekti. Tokiu būdu buvo suplėšytas jos sugyventinio megztinis. Pradėjus jai rėkti ir juos raminti, jie išsiskirstė. Brolis pasakė, kad iškvietė policiją, todėl ji su sugyventiniu liko laukti policijos pareigūnų. Kol laukė policijos, brolis arti priėjęs prie V. bandė jį provokuoti, vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino ir nematė, jokių muštynių tarp brolio ir sugyventinio nematė, brolis atrodė sveikas, ant pastarojo kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Ji galėjo tik pasakyti, kad brolis ir jos sugyventinis jau seniai nesutaria, tačiau tokių konfliktų niekada nebuvo. Daugiau nieko papildomai nurodyti negalėjo.
Teismui paskelbus liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja papildomai paaiškino, kad pasakojo kitais žodžiais, o tyrėja rašė kitaip. Tyrėja pati sakė, kad nerašys, jog brolis bandė trenkti. Tyrėja neklausė jos smulkmenų, rašė, ką papasakojo. Tai, ką surašė, perskaitė ir pasirašė. Buvo aiškiai matyti, kad tai buvo ne stūmimas, tiesiog rankų mosikavimas. Jei būtų stumdomasi, tai žmogus būtų nukritęs. Pro duris ji bėgo, atstumas nuo virtuvės durų iki garažo durų gal yra apie 15 metrų, jis tikrai nedidelis. Nubėgti tokį atstumą galima per 10 sekundžių. Mama tuo metu buvo namuose, bet įvykio nematė, nes būtų pasakiusi. Mama nusileido į apačią tada, kuomet atvažiavo policija. Tėčio tuo metu namuose nebuvo. Kai V. nuėjo persirengti, nuėjo pasiimti vaiko, kuris gulėjo vežimėlyje. Lūpos sužalojimą pamatė, kai visi buvo lauke. Matė, kad yra kraujas ant lūpos vidinės pusės. Mano, kad galėjo trenkti galva. Nepasakytų, kad dėl to ji turėjo sužalojimų, bent nejuto. Nesako, kad su broliu visai nešnekėdavo, būdavo, kad kažko paprašydavo padėti, taip pat ir ji neatsisako padėti, kadangi yra brolio vaiko krikšto mama. Santykiai kažkada buvo šilti, bet jau nebėra tokie, būna, kad nebendrauja ir kelis mėnesius, nesisveikina. Jai atrodo, kad V. jau buvo persirengęs, kuomet atvyko brolio draugas. Po to, kai V. grįžo iš policijos, sakė, kad gali parašyti pareiškimą ir nunešti tą suplėšytą megztinį, bet ji paprašė, kad to nedarytų. Po įvykio buvo nuvykusi į policijos komisariatą, bet ji į vidų nėjo, nes buvo su vaiku. Ji laukė apie keturias valandas, kol paleis V. Jos niekas neprašė, kad užeitų į policijos komisariatą, tą dieną parodymų nedavė. Ji klausė brolio, kaip buvo, pastarasis pasakė, kad V. atbėgo į garažą ir be žodžių pradėjo jį (brolį) mušti. Nežino, kokia turėtų būti situacija, kad V. taip įbėgtų, tada ateitų pas ją ir sakytų važiuojame. Garažo durys buvo atidarytos. Kai pamatė, kad jie įėjo abu, iškart išlėkė. Matė, kad į garažą užėjo brolis, o tada V.. Žiūrint jai pro langą, garažo durys yra tiesiai. Pro virtuvės langą viskas matosi, tujos neužstoja. Automobilis buvo įvarytas į garažą priekiu. Iš virtuvės nesimatytų, kas vyksta garaže.
Po liudytojų parodymų nukentėjusysis A. K. papildomai paaiškino, kad sesuo minėjo, kad matė pro langą, jog jie nuėjo, bet žinant, kokia ji atsakinga ir gera mama, ji nepaliko vaiko vieno, ji išbėgo tik tada, kai jie buvo lauke. Tarpas tarp automobilio ir sienos toks, kad ten gali praeiti tik vienas žmogus. Visko tiksliai nepamena, pamena tik pirmą smūgį ir žodžius, daugiau tik galvojo, kaip reikia ištrūkti iš ten. Tuo metu buvo su megztiniu ir prasegta striuke. Jei sakė, kad kaltinamasis buvo paėmęs už megztinio, tai laikosi tų parodymų. Sesuo išbėgo į kiemą, kai jis ir kaltinamasis jau buvo lauke. Garaže nelabai kas girdisi, kadangi tai aukšta patalpa.
Kaltinamasis V. R. 2018 m. kovo 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 24 d., apie 11.50 val., jis su sugyventine D. ir vaiku ruošėsi važiuoti į miestą. Jis nuėjo į garažą (duomenys neskelbtini). Garaže buvo jo sugyventinės D. brolis A. K., pastarasis jį varė iš garažo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. K. jam sugriebė už megztinio ir jį suplėšė, po ko kumščiu sudavė jam į kairį skruostą, jo suplėšytas megztinis liko namuose minėtu adresu. Konflikto metu atėjo jo sugyventinė D., pastaroji jį stūmė iš garažo ir savo brolį A. K., įvyko tarp visų trijų susistumdymas. Jis A. K. konflikto metu nesudavė nei vieno smūgio, pastarojo galvos netrenkė į automobilio Volvo kapotą. Jis su sugyventine D. yra laikinai apsistoję gyventi (duomenys neskelbtini), jie turi nusipirkę butą, kuris šiuo metu dar remontuojamas. Su sugyventine D. planuoja tuoktis ir turi bendrą vaiką D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su sugyventinės D. broliu A. K. jau apie metus laiko vyksta žodiniai konfliktai, A. K. jį kaltina, kad jis kėsinasi į jų šeimos turtą ir nuteikinėja šeimą prieš jį. Anksčiau smurto atvejų šeimoje nėra buvę (b. l. 32, 41).
Nukentėjusysis A. K. 2018 m. kovo 24 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena name (duomenys neskelbtini), su savo žmona bei vaiku. Name yra garažas. Šalia esančiame name gyvena jo tėvai, sesuo D. su savo sugyventiniu V. R.. Su V. nėra jie draugai, kažkada seseriai jis yra pasakęs, jog matė V. su kita moterimi, V. tai sužinojo, todėl jie nėra draugai, nebendrauja. 2018 m. kovo 24 d., apie 11.50 val., jis buvo savo namo garaže, tvarkė automobilį Volvo. Į garažą atėjo V., viena ranka sugriebė jam už kaklo, antra ranka kumščiu ar delnu trenkė jam tris kartus į veidą, po ko kumščiu ar delnu trenkė tris kartus į krūtinę, galiausiai, sugriebęs ranka jam už megztinio, jėga trenkė vieną kartą galvą į jo automobilio priekį, šalia sparno ir žibinto. Prieš sumušdamas jį, V. jam pasakė: „žinosi“, todėl jis suprato, kad V. sumušė jį dėl to, kad šis savo seseriai papasakojo apie tai, jog yra matęs V. su kita mergina. Prašo šį įvykį ištirti, jam padaryta fizinė žala, dėl įvykio kreipsis į medikus. Garaže turtas nesugadintas, įvykio niekas nematė (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 24 d. 11.56 val. užregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), namuose mušasi sesers sugyventinis. Namuose mažas vaikas. GMP atsisakė. Pranešėjas A. K. teigė, jo sesers sugyventinis V. R. sudavė jam į veidą (b. l. 2).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)A (b. l. 17–20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1015/2018 (01) matyti, kad tyrimas pradėtas 2018 m. kovo 26 d., tiriamas A. K., kuris papildomai nurodo, kad šiuo metu skundžiasi viso kūno skausmu („lyg sudaužytas“). Nustatyta, kad A. K. padaryta muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinio peties srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b. l. 22).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (stenografuotas) BPC įrašas, iš kurio žinoma, kad pranešėjas A. K. nurodo, kad sesės sugyventinis ką tik jį sumušė (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamas konfliktas, peraugęs į fizinio smurto naudojimą, tam tikra prasme laikytinas specifiniu dėl jame dalyvavusių ir jį mačiusių ar girdėjusių asmenų tarpusavio ryšių. Ši aplinkybė turi įtakos vertinant šių asmenų duotus parodymus. Kaltinamasis V. R. ir liudytoja D. R. (buvusi pavardė K.) yra sutuoktiniai. Nors įvykio metu dar nebuvo susituokę, tačiau, jų teigimu, jų tarpusavio santykiai buvo kaip sutuoktinių, jie kartu gyveno, jiems gimė bendras vaikas. Liudytoja D. R. ir nukentėjusysis A. K. yra sesuo ir brolis. Taigi konfliktas įvykio tarp svainių, kurių santykiai, jų pačių teigimu, niekada nebuvo šilti. Iš minėtų asmenų parodymų galima daryti išvadą, kad svainiai jautė vienas kitam antipatiją, stengėsi nesikalbėti, net nesisveikindavo. Tokia situacija jau buvo iki konflikto. Teismo įsitikinimu, dėl svainių tarpusavio šaltų santykių liudytoja D. R. nepalaikė šiltų santykių su broliu (nukentėjusiuoju), išskyrus tam tikras formalias išimtis, ji visgi buvo brolio vaiko krikšto motina. Pagrindinė kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesutarimo priežastis yra tai, kad nukentėjusiajam nepatinka kaltinamasis dėl savo praeities (teistumo), galimų santykių su kita moterimi, taip pat kitų teismui nežinimų aplinkybių. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis nuolat stengėsi nuteikti savo šeimą prieš jį (kaltinamąjį), pasakodamas būtus ir nebūtus dalykus apie jį. Susiklosčiusioje situacijoje liudytoja D. R. palaikydavo savo sutuoktinį. Tai yra visiškai suprantamas moters elgesys, kadangi su šiuo vyru ji matė savo ateitį, turėjo bendrą vaiką. Nagrinėjamai bylai minėtos aplinkybės dėl liudytojos D. R. santykių su savo vyru ir broliu yra svarbios tuo, kad dėl įvykusio konflikto liudytoja yra labiau suinteresuota ginti savo sutuoktinį, o ne brolį. Savo ruožtu, tai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti jos duotus parodymus.
Antra, būtina atkreipti dėmesį į konflikto vietą. Konflikto metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kaimynai. Nors gyveno skirtinguose individualiuose namuose, tačiau namai turėjo bendrą kiemą, kuriame buvo nukentėjusiojo garažas. Konflikto dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis susitiko (pamatė vienas kitą) būtent bendrame kieme. Minėta, kad jie tuo metu net nesisveikindavo. Kuo šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamai bylas, teismas pasisakys vėliau, vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus.
Trečia, bylai taip pat turi reikšmės kaltinamojo ir nukentėjusiojo fiziniai duomenys. Kaltinamasis yra aukštas, sportiško sudėjimo, raumeningas vyras, vizualiai atrodantis labai stiprus. Tuo galima buvo įsitikinti visiems proceso dalyviams teisiamajame posėdyje. Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad jis lankė įvairias sporto šakas, tarp jų ir kovines, dirbo apsaugos darbuotoju naktiniuose klubuose. To negalima pasakyti apie nukentėjusįjį. Vertinant byloje iškeltas versijas, kad pirmas panaudojo smurtą, šios aplinkybės negalima nuvertinti.
Pažymėtina kad įvykyje dalyvavę asmenys skirtingai nurodo paties konflikto aplinkybes. Šioje byloje pateiktos dvi versijos. Pagal kaltinamojo versiją, kurią iš esmės patvirtina liudytoja D. R. (kaltinamojo sutuoktinė), įvykio dieną kieme sutiko nukentėjusįjį, kuris kažką jam pasakė ir nuėjo į garažą. Kadangi nukentėjusysis visada bando jį sukiršinti su sutuoktinės šeima, nuėjo paskui nukentėjusįjį į garažą, kad viską išsiaiškintų. Nukentėjusysis stovėjo prie automobilio priekio ir galinės sienos. Atėjęs į garažą, paklausė nukentėjusiojo, kas vyksta, konflikto nepradėjo. Tuomet nukentėjusysis pradėjo rėkti, mojuoti, varyti jį iš garažo, jį stumti. Tuo metu į garažą atbėgo D. R. ir atsistojo tarp jo ir nukentėjusiojo. D. R. pradėjo jį (kaltinamąjį) raminti, bet jis pasakė, kad ne jis panikuoja, o nukentėjusysis. Nukentėjusysis dar labiau pradėjo draskytis, griebė jam už megztinio ir pradėjo jį plėšti. D. R. tuo metu jau buvo, pastaroji buvo atsistojusi prieš jį. Nukentėjusysis suplėšė jam megztinį. Gavosi tokia situacija, kad kai nukentėjusysis griebė jam už megztinio ir patraukė, trenkėsi į D. R., o pastaroji atsitrenkė galva į nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusiajam ta lūpa ir buvo ištinusi. Vėliau nukentėjusysis trenkė jam į veidą. D. R. išsigando, kad jis neužsivestų, todėl jie greit išėjo iš garažo. Kol nuėjo persirengti megztinio, nukentėjusysis užstojo jų automobilį, kad neišvažiuotų. Kaltinamojo teigimu, tai jis yra nukentėjęs, jam grasino, suplėšė jo megztinį. Jis nukentėjusiojo nemušė, nežino iš kur tie sužalojimai, jis tikrai nukentėjusiojo nelietė, nesudavė nei vieno smūgio, neturėjo tokio tikslo. Kai nukentėjęs jį stūmė, bandė nuo savęs patraukti nukentėjusiojo rankas, bet pastarojo nestūmė.
Pagal nukentėjusiojo pateiktą versiją, jam nuėjus į garažą, priėjus prie automobilio priekio, įbėgo kaltinamasis. Kai prieš tai buvo išėjęs į lauką paimti keletą lentų, matė kaltinamąjį. Tarp jų nebuvo jokio kontakto, jis nieko kaltinamajam nesakė, net nesisveikino. Jam stovint garaže prie automobilio priekio pajuto smūgį, kaltinamasis pasakė kažką tokio „tu dar man čia aiškinsi“. Viskas labai greitai įvyko. Buvo vienas smūgis į veidą, nebuvo kur dėtis, norėjo ištrūkti, gal todėl ir užkabino kaltinamojo megztinį. Buvo sugriebęs už kaltinamojo megztinio, kad pastarąjį nustumtų nuo savęs, tada kažkas ir plyšo. Jam pavyko išbėgti į lauką ir paskambinti policijai. Pamena, kad buvo vienas smūgis į veidą, tada buvo suimta už kaklo, buvo smūgių seka. Kaltinamasis jam smūgiavo į krūtinės sritį, galėjo būti iš viso suduoti 5 smūgiai, gal bendrai buvo 5 smūgiai. Į veidą buvo suduota daugiau kartų, į krūtinę galėjo būti suduoti 3 smūgiai. Kaltinamasis laikė jį už kaklo, su kita ranka smūgiavo ir susistumdymo metu, kadangi nenorėjo, kad būtų apgadintas automobilis, kapotas tuo metu jau buvo uždarytas, galva trenkėsi į automobilį. Nežino, ar kaltinamasis specialiai trenkė jo galvą į automobilio kapotą, bet netyčia pats nenukrito. Jam buvo prakirsta lūpa viduje, juto kraują burnoje, tačiau kraujo nesimatė. Jam atrodo, kad lūpą jam prakirto pirmu smūgiu, nes jis buvo tiesus. Kaltinamasis trenkė gal ne kumščiu, o kažkaip plaštaka. Kaltinamasis pirmą kartą prieš jį atliko tokius smurtinius veiksmus. Nukentėjusiojo teigimu, konflikto metu sesers (D. R.) garaže nebuvo, ji nebuvo įėjusi į garažą, sesuo tuo metu buvo namuose. Sesuo nebuvo tarp jų atsistojusi. Sesuo išbėgo jau po to, kai paskambino policijos pareigūnams. Jis užstojo kelią, kad kaltinamasis neišvažiuotų, nes jau buvo paskambinęs policijai. Iki atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis šūkavo, provokavo, kad jam (kaltinamajam) smogtų.
Esant tokiai situacijai, kai kaltinamojo versiją patvirtina tik jo sutuoktinė D. R., suinteresuota duoti parodymus jo naudai, esminę reikšmę vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo subjektyvius ir prieštaringus parodymus turi jų (ne)atitikimas byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Šiuo atveju kaltinamojo nurodytų aplinkybių, priešingai nei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvus įrodymai, konflikte dalyvavusių asmenų elgesys po konflikto ir elementari logika.
Byloje nėra ginčo tik dėl to, kad konflikto metu (susistumdyme) buvo suplėšytas kaltinamojo megztinis ir nukentėjusysis buvo užstojęs kelią, kad kaltinamasis neišvažiuotų.
Pirmas dalykas, į kurį teismas atkreipia dėmesį, tai motyvas, kodėl kaltinamasis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos D. R. nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamasis turėjo pagrindą pykti ant nukentėjusiojo dėl šio skleidžiamų kalbų apie kitą moterį, kuriai jis neva dovanojo gėles tuo metu, kai jo sutuoktinė (nukentėjusiojo sesuo) gulėjo ligoninėje. Taigi kaltinamasis turėjo motyvą, nes nukentėjusysis jį (kaltinamąjį) apkalbinėjo, kiršino su sutuoktine ir jos šeima, o tai jį (kaltinamąjį) pykdė.
Antras dalykas, kurį teismas pažymi, tai kaltinamojo atėjimas į garažą. Šią aplinkybę kaltinamasis ir nukentėjusysis aiškina skirtingai. Pažymėtina, kad teismas neturi realios galimybės pašalinti šiuos prieštaravimus, minėtos aplinkybės grindžiamos vien subjektyviais proceso dalyvių parodymais. Kaltinamasis teigia, kad nuėjo paskui nukentėjusįjį į garažą, nes pastarasis kieme kažką jam pasakė, norėjo viską išsiaiškinti, konflikto nepradėjo. Nukentėjusiojo teigimu, nieko jis kaltinamajam nesakė, net nesisveikino, tarp jų nebuvo jokio kontakto, įbėgęs kaltinamasis į jo garažą be priežasties jį užsipuolė. Kita vertus, šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu, trukdančiu nustatyti byloje tiesą. Pats faktas, kad kaltinamasis, nukentėjusiojo nekviečiamas, nuėjo iš paskos nukentėjusiajam į pastarojo garažą, byloje neginčijamai įrodytas abiejų šių asmenų parodymais. Toks kaltinamojo elgesys paneigia jo versiją, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo naudoti smurtą. Kaip matyti, konflikto (pokalbio) iniciatoriumi buvo būtent kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, kad konflikto iniciatoriumi buvo kaltinamasis, į jo impulsyvų charakterį, t. y. kaltinamasis pakankamai lengvai susijaudina, praranda sugebėjimą kontroliuoti savo emocijas (tuo teismas įsitikino teisminio bylos nagrinėjimo metu), yra linkęs konfliktus spręsti fizine jėga (tai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis pripažintas padariusiu dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, t. y. dviejų skirtingu metu įvykusių konfliktų su kitais asmenimis metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, nežymiai sutrikdė kitiems asmenims sveikatą), taip pat į minėtas kaltinamojo fizines savybes, teismas sprendžia, kad ne nukentėjusysis A. K., o būtent kaltinamasis pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą. Šiuo atveju teismas vadovaujasi būtent nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent kaltinamasis, priėjęs prie jo (nukentėjusiojo), pirmas pradėjo naudoti kaltinime aprašytą fizinį smurtą.
Teismas nesivadovauja kaltinamojo šioje byloje užimta pozicija, kad nukentėjusysis pirmas jį stūmė, trenkė jam į veidą, o jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Šią poziciją teismas vertina kritiškai, nes ją patvirtina tik subjektyvūs kaltinamojo sutuoktinės D. R. parodymai, kai tuo tarpu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvados, be to, tolesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai. Nukentėjusysis iš karto po šio įvykio telefonu pranešė policijai apie tai, kad buvo sumuštas sesers sugyventinio V. R., ėmėsi veiksmų, kad kaltinamasis iki policijos atvyko nepasišalintų iš įvykio vietos, vėliau kreipėsi į medicinos ekspertus, kad jam nustatytų kūno sužalojimus. Tuo tarpu kaltinamasis dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad nerašyti pareiškimo jis buvo atkalbėtas sutuoktinės D. R.. Taigi byloje, be liudytojos D. R. parodymų, nėra objektyvių kaltinamojo poziciją patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje esančių specialisto išvadų turinys visiškai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą jo sužalojimo mechanizmą ir pobūdį bei paneigia liudytojos D. R. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam kraujo lašelis ant lūpos atsirado ne nuo kaltinamojo smūgių, o atsirado, tuo metu, kai ji (D. R.) trenkėsi į nukentėjusįjį galva. Dėl kaltinamojo sužalojimų aplinkybių teismas papildomai pažymi, kad šios aplinkybės nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi paties kaltinamojo sužalojimo faktas nepaneigia jam inkriminuotų veiksmų, sužalojant nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad kaltinamasis iš dalies pripažino jam inkriminuotus veiksmus, t. y. kad kai nukentėjusysis jį stūmė, bandė nuo savęs patraukti nukentėjusiojo rankas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio, reglamentuojančio būtinąją gintį, nuostatas.
Dėl liudytojos D. R. duotų parodymų teismai papildomai pažymi, kad jie nepatvirtina kaltinamojo versijos, tuo pačiu nepaneigia nukentėjusiojo versijos, vien dėl to, jog ji nematė, kas vyko garaže pačioje konflikto pradžioje. Viena vertus, nukentėjusysis parodė, kad jo sesuo išbėgo į kiemą jau pasibaigus smurtui, kai jis su kaltinamuoju jau buvo išėję iš garažo. Kita vertus, darant prielaidą, kad liudytoja D. R. įsikišo į jos sutuoktinio ir brolio konfliktą dar garaže, vis tiek konstatuotina, kad ji nematė konflikto pradžios, o kaltinamojo smurtas buvo panaudotas būtent konflikto pradžioje ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvyko labai greitai. Liudytoja D. R. parodė, kad pamatė, jog brolis eina į garažą, o pastarajam iš paskos nuėjo sutuoktinis, nustebo dėl to, nes jie nebendrauja, todėl nutarė išeiti ir ji; atidarius lauko duris, išgirdo riksmus, tada įbėgo į garažą ir pamatė, kad sutuoktinis stūmė brolio rankas nuo savęs, kadangi brolis varė pastarąjį iš garažo; pamačiusi tą vaizdą, atsistojo tarp jų, atsisuko į savo vyrą, tačiau jie toliau mosikavo rankomis. Taigi iš šių liudytojos D. R. parodymų darytina išvada, kad kol ji pamatė, kol išėjo iš namų, kol išgirdo riksmus, kol nusprendė bėgti, kol atbėgo į garažą, kaltinamasis jau buvo panaudojęs fizinį smurtą, o toliau vyko tiesiog grumtynės, kurių metu nukentėjusysis bandė išstumti kaltinamąjį (nukentėjusiojo teigimu, vienintelį pasitraukimo iš garažo kelią jam buvo užstojęs kaltinamasis). Serijai iš šešių smūgių suduoti ir paėmus už megztinio patraukti nukentėjusiojo galvą link automobilio priekinio antvožo objektyviai reikia keletą sekundžių. Akivaizdu, kad nukentėjusio riksmai prasidėjo po panaudoto smurto, o liudytoja juos girdėjo tik išėjusi iš namų.
Aptariant liudytojų E. K. ir N. A. parodymus, matyti, kad šie liudytojai paties įvykio nematė, nežino kas konkrečiai įvyko pas nukentėjusįjį garaže, tik patvirtino tai, ką jiems atvykus pagal iškvietimą po šio įvykio pasakojo nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytoja D. R.. Taigi liudytojas N. A. patvirtino tik faktą, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimą, ant lūpos buvo kraujo.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. R. sumušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. K. sveikatą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, kad kaltinamasis sudavė jam smūgius ne kumščiu, o rankos plaštaka (turint omeny ir paties kaltinamojo teiginius, kad jeigu jis būtų sudavęs nukentėjusiam kumščiu, nukentėjusysis išvis neatsistotų) teismas patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam sudavė plaštaka, bet ne kumščiu. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę V. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 55–58), baustas administracine tvarka (b. l. 51–54), dirbantis (b. l. 48), studijuojantis.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. R. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 24 d. 12.50 val. (b. l. 34) iki 2018 m. kovo 25 d. 11.36 val. (b. l. 35), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 24 d. 12.50 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 11.36 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. R. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti V. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.