Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modeina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-319-841/2015 pagal ieškovės BUAB „T.A.J.A. Medis“ bankroto administratoriaus „Katalonija“ UAB ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modeina“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1.Nebuvo išnaudotos visos galimybės išspręsti ginčą taikiai. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesikreipė į atsakovę taikiai išspręsti klausimą dėl skolos apmokėjimo ar įrangos gražinimo.

2. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreipimosi priežastis buvo ta pati skola 25164,33 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-18 savo nutartyje pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už parduotus daiktus, o turi teisę išsireikalauti juos iš pirkėjo. Atsakovė sutiko daiktus gražinti, tačiau po šio teismo sprendimo ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl įrangos gražinimo. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ar kitaip užginčytas. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, kadangi antrą kartą kreiptis dėl to paties dalyko nebegalima Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau -LR CPK ) 294 straipsnis, 137 straipsnis.

3. BUAB „T.A.J.A. medis“ bankroto administratorius „Administravimas“ UAB laikotarpiu nuo 2013-10-18 iki 2014-05-13, kaip kreditorius, nesirūpino savo teisėmis ir nesistengė susigrąžinti jai priklausantį turtą. Todėl teismas neteisingai traktavo LR CK 6.193, 6.63, 6.200, 6.205, 6.256 straipsnius ir neteisėtai priteisė 25164,33 Lt sumą.

4. Už laikotarpį nuo 2013-08-13 iki dabar, delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes ieškovė pati nutraukė sutartį ir nevykdė sutarties sąlygų atsiimti įrangą.

1.Skunde nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, neva nebuvo išnaudotos visos galimybės išspręsti ginčą taikiai, o jeigu asmuo nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškinį teismas gali atsisakyti priimti. Pažymėjo, kad bylose dėl skolos priteisimo nei LR CPK nei kiti įstatymai nenumato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Be to ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę UAB „Modeina“ su 2012-12-14 pretenzija dėl skolos sumokėjimo. Atsakydama į pretenziją, atsakovė nurodė, jog minėtas sąskaitas privalo apmokėti per 12 mėnesių, taigi terminas baigsis 2013-08-10.

2. Nurodytoje byloje dėl ieškovės BUAB „T.A.J.A. medis“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Modeina“ iškėlimo buvo keliamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne skolos ieškovei BUAB „T.A.J.A. medis“ iš atsakovės UAB „Modeina“ priteisimo, tai yra skiriasi Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos dalykas. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1458-125/2013 nurodė, jog pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už parduotus daiktus, o turi teisę išsireikalauti juos iš pirkėjo, tai niekaip neįrodo skundžiamo sprendimo tariamo nepagrįstumo.

3.Skundžiamame sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kadangi šalys, pasirašydamos įrangos priėmimo - perdavimo aktą nurodė, kad šis aktas kartu yra ir pirkimo - pardavimo sutartis, laikytina, kad šalims atsirado prievolės, tai yra pardavėjui - perduoti parduodamus daiktus, pirkėjui -juos priimti ir sumokėti sutartu būdu ir terminais. Atsakovė nors buvo teismo įpareigota nepateikė jokių duomenų dėl dabartinės turto buvimo vietos.

4. Ieškovė nepripažino sutarties nutraukimo dar 2013-08-13, ką tariamai bando įteigti atsakovė, siedama tokį nutraukimą su kreipimusi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Modeina“ iškėlimo, ypač pabrėžiant tai, kad pagal patį įrangos priėmimo - perdavimo aktą šalys įsipareigojo sutartį nutraukti, jeigu nebus atsiskaityta iki 2013-12-30, o ne iki 2013-08-13. Pažymėjo, kad net ir po 2013-12-30 sutartis nebuvo nutraukta. Atsižvelgiant į LR CK nuostatas apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, -prieš trisdešimt dienų. Ieškovė tokių veiksmų neatliko. Iš PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad jos turėjo būti apmokėtos iki 2013-08-10, uždelsta apmokėti 290 darbo dienų, todėl ieškovė reiškė atsakovei reikalavimą ir dėl delspinigių priteisimo už 180 dienų (LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas ), tai sudaro 131,19 Eur, teismas pagrįstai tokią delspinigių sumą ir priteisė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1156-1240/2012 UAB „T.A.J.A. Medis“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas „Administravimas“ UAB, nutartis įsiteisėjusi. 2012-08-10 UAB „T.A.J.A. Medis“ (duomenys neskelbtini) T. Z. ir UAB „Modeina“ (duomenys neskelbtini) D. M. pasirašė Įrangos priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį UAB „T.A.J.A. Medis“ perdavė UAB „Modeina“ įrangą, viso 13 vienetų. Akte nurodoma, kad priėmimo –perdavimo aktas kartu yra ir pirkimo pardavimo sutartis. Akto „e“ punkte numatyta, jei pirkėjas vėluoja mokėti pardavėjui sutartą kainą numatytais terminais , pirkėjas pardavėjo reikalavimu privalės sumokėti 0,01 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Akto punkte „f“ numatyta, kad pirkėjui nesumokėjus sutartos kainos iki 2013-12-30, šalys įsipareigoja nutraukti šį sandorį. Tuo atveju šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką buvo gavusios: pardavėjas įsipareigoja gražinti pirkėjui sumokėtą kainos dalį, o pirkėjas įsipareigoja gražinti daiktus. Punktas „g“ numato, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės dėl nuostolių atlyginio ryšium su šio sandorio sudarymu. UAB „T.A.J.A. Medis“ atsakovui 2012-08-10 pateikė apmokėjimui tris sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma apmokėjimo data iki 2013-08-10, duomenų apie sąskaitų apmokėjimą nėra. UAB „Modeina“ 2013-02-21 raštu ieškovei patvirtino, kad terminas sąskaitų apmokėjimui yra 2012-08-10 ir pažadėjo apmokėti. Taip pat nurodė, kad jei netenkina sutartas apmokėjimo terminas, siūlo tokius alternatyvius problemos sprendimo variantus - nutraukti sutartį ir gražinti viena kitai, ką yra gavę arba 30 proc. sumažinti kainą, tuo atveju pirkėjas už įrangą sumokėtų per 14 kalendorinių dienų nuo atitinkamo susitarimo pasirašymo. 2013-10-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1458-125/2013 pagal ieškovės BUAB „T.A.J.A. medis“ atstovo bankroto administratorius „Administravimas“ UAB ieškinį atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Modeina“ dėl nesumokėtos 25164,33 Lt skolos, teismui padarius išvadą, kad įmonė yra moki. Nutartyje pažymėta, kad ieškovei išlieka reikalavimo teisė į atsakovę o ieškovės administratorė turi teisę nutraukti sutartį ir susigražinti daiktus, o jų nesant-prisiteisti jų vertę. Taip pat nutartyje pažymėta , kad pagal šalių sudarytą sutartį ir LR CK 6.345 straipsnio 1 dalį ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už parduotus daiktus , o turi teisę išsireikalauti juos iš pirkėjo. 2014-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų pateikti teismui išsamius duomenis apie perduotą įrangą, kur šiuo metu įranga yra, kokia jos būklė ir likutinė vertė.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės išspręsti ginčą taikiai nes ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, nesikreipė į atsakovę taikiai išspręsti klausimą dėl skolos apmokėjimo ar įrangos gražinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl tos pačios skolos 25164,33 Lt ir teismas netenkino ieškinio, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, kadangi antrą kartą kreiptis dėl to paties dalyko nebegalima. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-18 nutartyje pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už parduotus daiktus, o turi teisę išsireikalauti juos iš pirkėjo. Atsakovė sutiko daiktus gražinti, tačiau po šio teismo sprendimo ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl įrangos gražinimo.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Apeliacinio teismo vertinimu į Klaipėdos apygardos teismą ieškovė BUAB „T.A.J.A. medis“ kreipėsi ne dėl skolos ieškovei BUAB „T.A.J.A. medis“ iš atsakovės UAB „Modeina“ priteisimo, o dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė kelti bankroto bylą nesant tam pagrindo. Apeliacinio teismo vertinimu nors Klaipėdos apygardos teismo nutartyje ir pažymėta, kad ieškovei išlieka reikalavimo teisė į atsakovę o ieškovės administratorė turi teisę nutraukti sutartį ir susigražinti daiktus, o jų nesant-prisiteisti jų vertę. Taip pat pažymėta, kad pagal šalių sudarytą sutartį ir LR CK 6.345 straipsnio 1 dalį ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už parduotus daiktus, o turi teisę išsireikalauti juos iš pirkėjo, tačiau minėti Klaipėdos apygardos teismo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, ir kaip nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, neįrodo skundžiamo sprendimo nepagrįstumo.

Pažymėtina, kad pagal LR CPK 137 straipsnio 2 dalį be kitų nurodytų pagrindų teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas LR CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys yra galimas, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes apeliacinio teismo vertinimu nėra tikslinga išsamiau pasisakyti, nes apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį apeliantės nurodytais pagrindais, nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad BUAB „T.A.J.A. medis“ bankroto administratorius „Administravimas“ UAB laikotarpiu nuo 2013-10-18 iki 2014-05-13, kaip kreditorius, nesirūpino savo teisėmis ir nesistengė susigrąžinti įmonei priklausantį turtą. UAB „Modeina“ buvo siūliusi gražinti įrangą, tačiau ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kodėl įrangos neatsiėmė. Šalių teisė yra ne tik sudaryti sutartį, bet ir ją vykdyti. Todėl teismas neteisingai traktavo LR CK 6.193, 6.63, 6.200, 6.205, 6.256 straipsnius ir neteisėtai priteisė 25164,33 Lt sumą. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė be nuorodų į LR CK straipsnius, konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai traktuotų įstatymo nuostatų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis 6.205 straipsnis 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 25164,33 Lt skolos.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, yra pagrindo spręsti, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatymo nuostatas, vertino konkrečias faktines aplinkybes, aiškinosi šalių ketinimus. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kadangi šalys, pasirašydamos Įrangos priėmimo- perdavimo aktą nurodė, kad šis aktas kartu yra ir pirkimo-pardavimo sutartis, teismas pagrįstai sprendė, kad šalims atsirado prievolės- pardavėjui- perduoti parduodamus daiktus, pirkėjui - juos priimti ir sumokėti sutartu būdu ir terminais. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas, nors pats raštu atsakydamas į pretenziją, patvirtino, kad iki numatytos atsiskaitymo datos 2013-08-10 už prekes sumokės, tačiau neįvykdė savo pareigos. Teismas nurodė, kad atsakovė įpareigota teismo, nenurodė kur šiuo metu yra įranga, ir kokia jos būklė, nors tokius duomenis galėjo pateikti net ir tuo atveju, jei neturėdama dokumentų negalėjo nurodyti įrangos tikslios vertės.

Bylos duomenimis 2015-01-13 atsiliepime atsakovė teismui nurodė, kad duomenų apie įrangos likutinę vertę pateikti negali, nes visi įmonės dokumentai yra paimti FNTT dokumentų pateikimo protokolu. Be to ieškovė nepasirūpino įrangos susigražinimu, ir teismas nepagrįstai priėmęs ieškinį, turėtų jį atmesti. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovė teigia siūliusi ieškovei 2013 m. rugpjūčio mėnesį įrangą gražinti, taip pat ieškovė nepareiškė noro apie įrangos gražinimą po atsakovės siųstų taikos pasiūlymų 2014-12-17 ir 2014-12-23, tačiau teismui duomenų dėl pasiūlymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes nepateikė, taip pat nors 2014-11-13 teismo nutartimi buvo įpareigota pateikti duomenis apie įrangą, kaip minėta įpareigojimo neįvykdė. Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą dėl įrangos, tačiau konkrečių duomenų apie įrangą nepateikta, o atsakovei į teismo posėdį neatvykus, papildomų duomenų taip pat nenustatyta.

Apeliacinio teismo vertinimu atsakovė nors nurodė argumentus dėl ieškovės nesikreipimo dėl įrangos gražinimo, tačiau pati atsakovė nei sumokėjo ieškovei nustatytu terminu už įrangą, nei iniciavo sutarties sąlygų pakeitimą, sutarties nutraukimą ir kita, be to kaip minėta nepateikė duomenų apie įrangą teismo reikalavimu. Minėtame 2013-02-21 rašte atsakovė ieškovei išreiškė poziciją dėl sąskaitų apmokėjimo iki 2012-08-10. Nors iš rašto turinio matyti, kad tuo atveju jei netenkina sutartas apmokėjimo terminas, siūlė tokius alternatyvius problemos sprendimo variantus - nutraukti sutartį ir gražinti viena kitai, ką yra gavę arba 30 proc. sumažinti kainą, pažymėdama, kad tuo atveju pirkėjas už įrangą sumokėtų per 14 kalendorinių dienų nuo atitinkamo susitarimo pasirašymo, tačiau daugiau jokių veiksmų suėjus mokėjimo terminui neatliko. Nors šalys, kaip minėta įsipareigojo nutraukti sandorį nesumokėjus pardavėjui sutartos kainos iki 2013-12-30, byloje nepateikta duomenų, kad šalys priėmė konkrečius sprendimus. Pažymėtina, kad protingumo ir sąžiningumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus. Be to šalys siekdamos sutarties įvykdymo privalo elgtis sąžiningai viena kitos atžvilgiu, bendradarbiauti siekiant atidėti mokėjimo terminus, turi teisę keisti sutarties sąlygas ir kt. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant ginčui tarp šalių sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai sprendė dėl delspinigių apskaičiavimo. Remiantis sutartimi ieškovė prašo priteisti 0,01 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Nepagrįstai prašo priteisti paskaičiuotus delspinigius už 180 dienų, kas sudaro 131,19 Eur nes susitarimas buvo nutrauktas 2013-08-13, todėl ir delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki 2013-08-13, kas sudaro vieną darbo dieną, o tai 0,73 Eur. Už laikotarpį nuo 2013-08-13 iki dabar, delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes ieškovė pati nutraukė sutartį ir nevykdė sutarties sąlygų atsiimti įrangą.

Ieškovė nesutikdama su apeliantės argumentais nurodė, kad atsakovė nepagrįstai sieja sutarties nutraukimo datą su kreipimųsi į Klaipėdos apygardos teismą data - 2013-08-13. Be to pagal įrangos priėmimo - perdavimo aktą šalys įsipareigojo sutartį nutraukti, jeigu nebus atsiskaityta iki 2013-12-30, o ne iki 2013-08-13. Pažymėjo, kad net ir po 2013-12-30 sutartis nebuvo nutraukta. Taip pat ieškovės vertinimu atsižvelgiant į LR CK nuostatas apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Ieškovė tokių veiksmų neatliko.

LR CK 6.217 straipsnis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Iš PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad jos turėjo būti apmokėtos iki 2013-08-10, uždelsta apmokėti 290 darbo dienų, todėl ieškovė pagrįstai reiškė atsakovei reikalavimą ir dėl delspinigių priteisimo už 180 dienų, tai sudaro 131,19 Eur, teismas pagrįstai tokią delspinigių sumą ir priteisė (LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas ). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (LR CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-09 nutartimi atidėjo apeliantei UAB „Modeina“ žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Vadovaujantis LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 96 straipsniu iš atsakovės UAB „Modeina“ priteistini 222,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškovė nepateikė prašymų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Modeina“, juridinio asmens kodas 302467009, registruotas buveinės adresas Minijos g. 39, Klaipėda, buveinės adresas Pikteikių g. 5, Baublių k., Kretingos r., 222,00 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.