- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2-31396-910/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23794-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės K. K. 1844,17 Lt sumą, kurią sudaro 750 Lt negrąžinta paskola, 1094,17 Lt palūkanų suma po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-08 su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 750 Lt kreditą 30 dienų terminui. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė pilnai ir 2012-02-08 pervedė atsakovei 750 Lt, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu skolos negrąžino.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-08 ieškovas UAB „4finance“ su atsakove K. K. elektroniniais kanalais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 850266001, kuria suteikė atsakovei 750 Lt kreditą (b. l. 5-13). Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2012-02-08 pervedė atsakovei 750 Lt (b. l. 17). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą iki 2012-03-09 (sutarties specialiosios sąlygos), tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir liko skolinga ieškovui 750 Lt negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 850266001 yra vartojimo sutartis (CK 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 750 Lt negrąžinto kredito.
Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties 4.1 p., kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 1094,17 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-03-10 iki 2012-12-17 (283 dienas), t. y. didesnes negu 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (LR CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotoja, ji sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės negu 0,5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai sudaro 106,13 Lt sumą už 283 pradelstas atsiskaityti dienas, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 856,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-24, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (46,42 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,07 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt negrąžinto kredito, 106,13 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 856,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-24, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 25,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.