Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-582-1100/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
1-582-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-582-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22887-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam R. B.,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajai V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (per programą „Zoom“) ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. B. 2021 m. liepos 10 d. apie 8 val., važiuodamas taksi automobiliu iš Vilniaus centro į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė iš kartu su juo gyvenančios V. Š. jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note 10“, kurio vertė 770 Eur, ir sulaužė jį, grįžus į butą, esantį minėtu adresu, jis, priekaištaudamas V. Š. dėl neištikimybės, virtuvėje pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, virtuvės peiliu badė prie V. Š. galvos į grindis, kurių vertė 300 Eur, po to nuplėšė nuo nukentėjusiosios geltonos spalvos suknelę, kurios vertė 30 Eur, dvi liemenėles, vieneto vertė 15 Eur, iš viso 30 Eur, apatines kelnaites, kurių vertė 5 Eur, ir sudaužė akinius, kurių vertė 140 Eur, taip sugadino svetimą V. Š. priklausantį 1275 Eur vertės turtą, vėliau, V. Š. bandant pabėgti iš lovos, jis tyčia sugriebė ją už rankos, paguldė ir, viena ranka paėmęs jai už kaklo, smaugė ją, tuo metu kita ranka užspaudęs jai burną ir nosį neleido įkvėpti oro ir kakta vieną kartą sudavė V. Š. į kaktą, taip padarė V. Š. poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokų vidiniuose kampuose, kakle, žastuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to, paėmęs peilį, kuriuo anksčiau badė prie V. Š. galvos į grindis, pagrasino, kad nužudys V. Š., esant realiam pagrindui po tokių jo aktyvių veiksmų nukentėjusiajai manyti, kad savo grasinimą jis gali įvykdyti.

R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad viskas vyko 2021 m. liepos mėn. pradžioje. Jam būnant (duomenys neskelbtini), V. Š. išėjo į klubą ir negrįžo beveik parą. Dėl to susinervino, grįžęs iš užsienio po savaitės, viską išsiaiškino, susitaikė. Tada po savaitės kartu išėjo į klubą, ten pradėjo pyktis. V. Š. pradėjo bendrauti su draugu, o jis su taksi išvažiavo namo. Važiuodamas namo, pasišaukė V. Š. ir supykęs sulaužė telefoną „Samsung Note10 Plus“. Po tam tikro laiko jam grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo ir V. Š.. Jie susipyko, trenkė iš kaktos į kaktą, suplėšė jos drabužius. Tuo metu su V. Š. buvo susižadėję, gyveno kartu ir vedė bendrą buitį, bendrus finansus. Visas konfliktas įvyko naktį ar paryčiais bare „Pabo Latino“. Gailisi dėl to, kas įvyko. Galvojo, kad tai – išdavystė. Sugadino jos liemenėlę, suknelę, apatinius, sulaužė akinius, telefoną. Pripažįsta daiktų vertes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Pasak kaltinamojo, taip pat buvo užspaudęs nukentėjusiosios burną ranka, nes ji labai rėkė. Jei taip parašyta kaltinamajame akte, turbūt bandė ją smaugti. To neneigia ir neteisina savęs, viską pripažįsta. Virtuvėje kilo kivirčas ir, paėmęs peilį, bedė kelis kartus jai prie galvos į žemę. Kaltinamojo teigimu, neištikimybė, nepasitikėjimas buvo badymo peiliu priežastis. Tai įvyko iš pykčio ir pavydo. Supranta, kad tai buvo pavojingi veiksmai. Sakė V. Š., kad užmuš, bet to nenorėjo, norėjo tik pagrasinti. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, pasikeitė. Anksčiau dažniau išgerdavo, dabar negeria, pradėjo sportuoti. Pakeitė savo parodymus teisme, nes manė, kad yra kaltinamas pasikėsinimu nužudyti. Šiuo metu atsiprašė nukentėjusios, atlygino žalas.

Kaltinamojo teigimu, santykiai su motina labai geri, dažnai susiskambina, kai grįžta kas 6 savaites dviem savaitėms į Lietuvą, visada būna namuose. Su motina bendrauja kas dieną. Jam motina yra autoritetas ir pavyzdys. Apie įvykį su motina kalbėjo, ji nelabai gerai reagavo, neteisino jo poelgio. Jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už stovėjimą neleistinoje vietoje. Visų pažeidimų nepamena, bet yra baustas ne kartą.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 8 val. kartu su sugyventiniu R. B. važiavo taksi automobiliu iš Vilniaus centro namo. Bevažiuojant R. B. paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Note 10“ ir kažką jame pradėjo žiūrėti. Nežino, ką jis ten pamatė, bet pradėjo laužyti jos telefoną. Ji, paėmusi iš jo telefoną, automobiliui sustojus prie šviesoforo, išlipo, o R. B. toliau nuvažiavo. Grįžus į butą ir užėjus į virtuvę, R. B., rėkdamas ant jos, kad išlipo iš taksi automobilio, ir priekaištaudamas, kad yra jam neištikima, pargriovė ją ant grindų. Laikydamas ją viena ranka, kita ranka paėmė nuo stalo virtuvės peilį ir pradėjo su juo badyti į grindis prie jos galvos. Vėliau peilį numetė ir pradėjo plėšti nuo jos viršutinius ir apatinius drabužius. Pradėjo kviesti pagalbą ir prašyti jo, kad ją paleistų. R. B. nusiraminus, jis paleido ją. Nuėję į miegamąjį, jis reikalavo, kad ji atsigultų su juo į lovą. Atsigulus kartu į lovą, ji pabandė bėgti, bet jis sugriebė ją už rankos, paguldė ant lovos ir pradėjo viena ranka smaugti už kaklo, o kita ranka padėjęs ant burnos ir nosies neleido jai įkvėpti oro ir kažkuriuo momentu iš kaktos trenkė jai į kaktą. Jai pradėjus rėkti, R. B. paėmė peilį, kurį atsinešė iš virtuvės ir pradėjo jai grasinti, kad nerėktų, nes kitaip nužudys ją ir nusižudys pats. Nustojus rėkti, jis liepė jai kartu su juo miegoti. Atsigulus kartu, palaukė, kol jis užmigs, nuėjo į vonią, užsidarė ir iškvietė policiją. Kartu su pareigūnais atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, R. B. buvo sulaikytas, o ją greitoji medicinos pagalba pristatė į ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Konflikto metu, kuriuo momentu tiksliai pasakyti negali, R. B. visiškai sudaužė jos telefoną, kurio vertė 770 Eur, akinius, kurių vertė 140 Eur, ir savo televizorių, dėl kurio pretenzijų neturi. Dėl sugadintų grindų, kurių vertės šiuo momentu nurodyti negali, drabužių t. y. geltonos spalvos suknelės, kurios vertė 30 Eur, dvi poros liemenėlių, kurios 1 vnt. vertė 15 Eur, ir apatinių, kurių vertė 5 Eur, taip pat sudaužytų akinių, kurių vertė 140 Eur ir mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung Note 10“, kurio vertė 770 Eur, patyrė 975 Eur žalą. Taip pat bute pasigedo asmens tapatybės kortelės ir apie 550 Eur. Nesuradus arba R. B. negrąžinus asmens tapatybės kortelės bei pinigų, dėl žalos dydžio patikslinimo kreipsis į ikiteisminį tyrimą atliekantį tyrėją. Civilį ieškinį pageidauja reikšti vėliau, kai bus aiškus visas žalos dydis. Nori papildyti, kad visas konfliktas prasidėjo dar būnant Vilniaus miesto centre, klube ,,Pabo latino“, kur R. B. jau buvo agresyviai nusiteikęs ir reikalavo, kad kartu važiuotų namo, bet, norėdama išvengti konflikto, pasiskolino iš darbuotojo telefoną, kad paskambintų draugei, kad nuvažiuotų pas ją pernakvoti. R. B. pamačius, kad skambino, pribėgęs prie jos išrovė iš rankos telefoną ir sudaužė. Į vietą atvažiavus policijos pareigūnams, konfliktas buvo išspręstas vietoje (1 t., b. l. 34–35).

Apklausiama papildomai nukentėjusioji V. Š. parodė, kad savo asmens tapatybės kortelę ir pinigus – 550 Eur – surado tarp R. B. daiktų. Taip pat papildo, kad atnaujinti sugadintas virtuves grindis jai reikės 300 Eur, bendrai padaryta turtinė žala yra 1275 Eur. Ankstesnėje apklausoje minėti apatiniai, kurių vertė 5 Eur, yra vienos apatinės kelnaitės. Visus kitus sugadintus daiktus ir vertes nurodė pirminėje apklausoje. Jai taip pat padaryta moralinė žala, dėl kurios ieškinį pateiks vėliau. Po įvykio dėl sumušimų buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę, į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Kai R. B. ją smaugė, kakta sudavė jai į kaktą jai labai skaudėjo, labai išsigando dėl grasinimų peiliu, nes grasinimas ją nužudyti ar kitaip pakenkti jos sveikatai buvo labai realus, patyrė didžiulį stresą ir išgąstį. Peilį į miegamąjį R. B. buvo atsinešęs iš anksto, matyt po to, kai įvyko incidentas virtuvėje (1 t., b. l. 51–52).

Apklausiama papildomai nukentėjusioji V. Š. parodė, kad buvęs sugyventinis R. B. jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, jokių pretenzijų jam dėl to neturi. Civilinio ieškinio, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu dėl 2275 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisako (1 t., b. l. 56).

Liudytojas P. B. (P. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 10.15 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu D. V. ir vyriausiuoju patruliu V. M., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sugyventinis R. B. sumušė pranešėją, dabar vyras užmigo. Pranešėja prašo, kad vyras būtų išprašytas iš namų. Atvykus nurodytu adresu, prie laiptinės lauke juos pasitiko pranešėja V. Š., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis buto virtuvėje pargriovė ją ant žemės, iš kaktos trenkė jai į kaktą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Po to sugyventinis virtuvės peiliu badė aplink jos galvą į grindis. Nepamena, ką daugiau pranešėja pasakojo apie aplinkybes. Mergina buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, šoko būsenoje. Ant jos kaktos buvo matyti kraujosruva. Iš buto kaip galimas nusikaltimo įrankis buvo paimtas virtuvės peilis. Iš kurios tiksliai vietos ir kokiomis aplinkybėmis, t. y. peilį parodė pati pareiškėja ar rado kurioje patalpoje, neprisimena. Prisimena, kad bute buvo sudaužytas televizorius. Virtuvėje ant grindų buvo keletas, mažiausiai šeši, peilio dūriai, išsidėstę puslankio forma. Virtuvėje kitų matomų pažeidimų ant grindų nebuvo matyti. Kiek prisimena, grindys buvo išklotos linoleumu. Bute buvęs R. B. sakė, kad taip elgėsi dėl to, kad V. Š. galimai jam neištikima. Į vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o V. Š. nuvežta į ligoninę. Bute buvo netvarka, buvo matyti išmėtyti drabužiai (1 t., b. l. 72–73).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 10.14 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu D. V. ir vyriausiuoju patruliu P. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š., kuri papasakojo, kad jos sugyventinis R. B., manydamas, kad ji jam neištikima, sukėlė konfliktą, pargriovė ją virtuvėje ant grindų, kakta sudavė jai vieną smūgį į kaktą, vėliau, paėmęs virtuvinį peilį, kelis kartus smūgiavo juo į virtuvės grindis šalia jos galvos. Ar smūgiuodamas kažką sakė V. Š., dabar jau neprisimena. Mergina buvo labai susijaudinusi, sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant jos kaktos buvo matomas guzas. Jautėsi, kad mergina buvo vartojusi alkoholį, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Namuose buvo netvarka, išmėtyti drabužiai. Smurtu įtariamas R. B. buvo kambaryje, elgėsi ramiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bendravo adekvačiai. Jis neneigė, kad smurtavo prieš savo sugyventinę. Paaiškino, kad tai darė dėl to, kad ji jam neištikima. Prisimena, kad kambaryje buvo rastas ir paimtas virtuvinis peilis, bet kurioje tiksliai vietoje jis buvo rastas ir kuris iš su juo buvusių pareigūnų jį paėmė, neprisimena. Į vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, su kuria mergina išvažiavo į ligoninę, o R. B. pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 79–80).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 10.14 val., patruliuodamas su vyriausiaisiais patruliais V. M. ir P. B., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus pasitikusi pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š. paaiškino, kad, jai grįžus į namus, jos sugyventinis R. B. iš pavydo ją užpuolė. Sugyventinis virtuvėje pargriovė ją ant grindų, kakta sudavė jai į kaktą ir, paėmęs virtuvinį peilį, badė juo į grindis aplink jos galvą. Ant V. Š. kaktos buvo matyti paraudęs guzas, mergina buvo išsigandusi, apsiverkusi. Nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Ant virtuvės grindų buvo matyti dūriai. Kambaryje ant lovos gulėjo smurtu įtariamas R. B., kuris neneigė, kad tarp jų kilo konfliktas, tačiau teigė, kad yra labai pavydus ir įtaria, kad ji jam neištikima. Todėl ir kilo konfliktas, kurio metu jis, būdamas labai susinervinęs ir supykęs, gal ir pastūmė V. Š., bet jos nemušė ir peiliu negąsdino. Kambaryje, kažkurioje vietoje, tiksliai nežino kurioje, buvo rastas peilis sulankstyta geležte. V. Š. patvirtinus, kad šiuo peiliu sugyventinis badė į grindis aplink jos galvą, peilis buvo supakuotas ir paimtas iš įvykio vietos. Į įvykio vietą dėl V. Š. galvos sumušimo buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ją išvežė į ligoninę Lazdynuose, o R. B. buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 83–84).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. liepos 10 d. apie 10.14 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. Š. pranešimas apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. B. sumušė pranešėją, dabar vyras užmigo, prašo, kad vyras būtų išprašytas iš jos namų (1 t., b. l. 3–7).

2021 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusiajai V. Š. užfiksuotas sužalojimas – kraujosruva, taip pat nukentėjusioji patyrusi šoko būseną, didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę. Aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai (drabužiai), sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai (1 t., b. l. 8–9).

2021 m. liepos 10 d. V. Š. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 9 val. jos sugyventinis R. B., su kuriuo gyvena apie metus, prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė iš galvos į jos galvą, dėl to ji patyrė fizinį smurtą, taip pat jis smaugė ją (1 t., b. l. 10).

2021 m. rugsėjo 15 d. V. Š. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 9 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš ją, sugadino jai priklausantį turtą, kurio vertė 1275 Eur. Jai padaryta turtinė žala, prašo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo (1 t., b. l. 11).

2021 m. liepos 10 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus į butą, patenkama į koridorių. Jame iš kairės yra drabužių kabykla, tiesiai koridoriaus gale yra spinta. Iš koridoriaus pasukus į dešinę, iš dešinės yra vonios ir tualeto kambariai. Einant tiesiai yra virtuvė. Virtuvėje iš kairės yra šaldytuvas, prie jo – valgomojo stalas su kėdėmis. Virtuvėje iš dešinės prie lango yra viryklė prie jos skalbimo mašina, spintelė su kriaukle. Prie viryklės ant grindų linoleume yra matomos aštuonios durtinės žymės. Iš koridoriaus einant tiesiai yra kambarys. Jame iš kairės yra skalbinių džiovyklė su skalbiniais, prie sienos stovi spinta. Prie spintos ant žemės stovi televizorius „Philips“ sudaužytu ekranu. Prie spintos ant grindų yra dulkių siurblys, drabužiai, ventiliatorius. Kambaryje iš dešinės prie sienos stovi komoda. Priešais ją stovi sofa lova ant jos kompiuteris. Prie komodos ant grindų guli geltonos spalvos suknelė, kurios vienas šonas yra suplėšytas. Ant suknelės guli juodos spalvos akiniai be stiklų, vienas stiklas taip pat guli ant suknelės. Ant suknelės guli juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung Note 10“, kuris yra sudaužytu ekranu, nugarėle, perlenktas per pusę. Ant suknelės dar guli dvi suplėšytos liemenėlės, apatinės kelnaitės. Kambario gale yra išėjimas į balkoną. Po įvykio butas buvo sutvarkytas (1 t., b. l. 19–24).

2021 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole užfiksuota papildoma buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės apžiūra. Su specialistu nustatyta, kad apžiūrimas objektas – virtuvė yra buto prieškambario dešinėje pusėje. Virtuvės dydis 2,08 m x 2,83 m. Virtuvės kairėje pusėje prie sienos stovi kriauklės spintelė, skalbimo mašina ir elektrinė viryklė. Virtuvės grindų pagrindas yra betoninės grindys, ant kurių yra patiestas linoleumas. Prie elektrinės viryklės yra durtiniai–kirstiniai pėdsakai. Virtuvės kambaryje šalia elektrinės viryklės ant žemės (grindų pagrindas yra linoleumas) rasti iki 0,5 cm ilgio durtiniai–kirstiniai–įpjovimo pėdsakai. Šių pėdsakų plotas matuojant nuo lango sienos, prasideda nuo 22,5 cm iki 45 cm. Nuo dešinės pusės sienos prasideda nuo 72 cm ir baigiasi ties 75 cm. Pėdsakų yra ne mažiau kaip 10 vnt. Toliau, ant rastų pėdsakų buvo užtepta „Mikrosil“ pasta ir paimtos aštuonios (8 vnt.) „Mikrosil“ išliejos su galimais durtiniais–kirstiniais–įpjovimo pėdsakais, jos buvo supakuotos į voką Nr. 1. Toliau apžiūrint virtuvės kambario linoleumo grindų pagrindą, panašių pažeidimų į apžiūrimus pėdsakus neaptikta. Paimti objektai: „Mikrosil“ išliejos, 9 vnt. (1 t., b. l. 26–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1727/2021 (01) (toliau – ir 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvada Nr. G 1727/2021 (01)) nustatyta, kad, remiantis V. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokų vidiniuose kampuose, kakle, žastuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. Š. sužalojimų jai padarymo metu ir vėliau galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie individualias žalojusio daikto savybes, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. V. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 46–47).

2021 m. rugsėjo 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyriausiasis patrulis P. B. pateikė virtuvinį peilį pilkai balta rankena, kurį 2021 m. liepos 10 d. paėmė iš buto (duomenys neskelbtini), kaip galimą nusikaltimo įrankį (1 t., b. l. 75–76).

2021 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kameros įrašų apžiūra.

Vaizdo įraše „2021_0710_103532_002“ matyti, kad pareigūnus prie namo pasitinka nukentėjusioji V. Š.. Moteris verkia, galvos srityje, kaktoje matomas guzas ir kraujosruva. Prašo pareigūnų kad jie ją išvežtų iš čia. Nukentėjusioji pareigūnams nurodo, kad ji kartu gyvena su R. B., kuris šiuo metu yra girtas ir miega. Pakilus kartu su pareigūnais į butą, bute yra vyriškis R. B., kuris nurodo, kad įvyko nesusitarimas. V. Š. nurodo, kad jis jai su peiliu prieš veidą, nurodo, kad bedė ten, grasino. R. B. atsako, kad nieko neaiškins, neturi ką pasakyti. R. B. atsako nukentėjusiajai „V., dabar jau antrą kartą man policiją kvieti, vakar iškvietė barmenas“. V. Š. atsako „nes tu jo telefoną sudaužei, šiandien mano sulaužei va ten mėtosi“. Pareigūnas prašo dokumento pas įtariamąjį R. B.. Įtariamasis atsako, kad dokumento neturi. Pareigūnas klausia nukentėjusios, kaip jai buvo grasinama su peiliu. V. Š. atsako, kad „tiesiog paguldė va čia ant žemės, pažiūrėkit va čia va subadyta, grasino prieš akis, man į kaktą va matote koks guzas“. Pareigūnui pasiteiravus, kaip atsirado guzas ir kur viskas vyko, ši atsako, kad „su kakta va taip va ir šiaip daug kartų smaugė net apsivėmiau, dusino“ bei, kad viskas vyko virtuvėje ir kambaryje (nukentėjusioji parodo į šalimais esantį kambarį).

Vaizdo įraše „2021_0710_104033_003“ pareigūnas teiraujasi merginos, ar jai nereikia medikų, ši atsako, kad ne. Po to pareigūnas nurodo, kad „o gal visgi reikia kad pasižiūrėtų, nes guzas tai labai didelis, jei į galvą buvo daužta ar smegenų sutrenkimo nėra pas jus“, Kitas pareigūnas nurodo, kad „fizinį skausmą patyrėt“. Nukentėjusioji atsako, kad taip. Pareigūnui pasiteiravus, kiek metų kartu gyvena, R. B. atsako, kad keturis. Pareigūnui paklausus, ar anksčiau buvo smurtas pas ją, nukentėjusioji V. Š. palinguoja galva. Pareigūnai kambaryje randa galimai peilį (vaizdo įraše nesimato), jį įdeda į maišelį kaip daiktinį įrodymą prie bylos. Pareigūnai su proceso dalyviais bendrauja kambaryje, kur proceso dalyviai ieško dokumentų. Toliau bylai reikšmingo vaizdo įraše nieko neužfiksuota.

Vaizdo įrašuose „2021_0710_104532_004“ ir „2021_0710_105708_005“ bylai reikšmingo nieko neužfiksuota (1 t., b. l. 90–91). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2021 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. liepos 10 d. pranešėjos V. Š. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis R. B. mušė ją (1 t., b. l. 95–96).

2021 m. rugsėjo 16 d. – 2021 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole užfiksuota: moteriškos geltonos spalvos suknelės apžiūra, kurios, be kita ko, sijono priekiniame dešiniame šone yra vertikalios formos, 5,5 cm ilgio įplyšimas. Taip pat apžiūrima baltos spalvos liemenėlė, kurios priekyje kaušelius jungianti medžiaginė detalė perplėšta. Kūno spalvos liemenėlės priekyje kaušelius jungianti medžiaginė detalė perplėšta, baltos spalvos apatinių moteriškų kelnaičių juosmuo ir apačia apsiūti mezginio juostele. Priekyje kelnaičių juosmuo su apdailos juostele ir dalimi medžiagos nuplėšta. Apžiūrėjus akinius nuo saulės, matyti, kad jų kairioji rėmelio kojelė nulenkta į vidų, juda ribotai, neatsilenkia. Rėmelis sulenktas, praradęs formą. Mobiliojo ryšio telefonas įlenktas, visas telefono korpusas suaižėjęs (suskilinėjęs). Ant ekrano užklijuota apsauginė plėvelė (1 t., b. l. 98–103).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) nustatyti ar tirti pateiktu peiliu (žr. 2 pav.) buvo palikti pėdsakai (iškilimai), užfiksuoti tirti pateiktose 9 vnt. „Mikrosil“ išliejų (žr. 1 pav.), paimtų (duomenys neskelbtini), negalima, nes užfiksuoti pėdsakai yra netinkami identifikuoti;

2) tiriamojo peilio (žr. 2 pav.) geležtės priekine dalimi didele jėga buvo smūgiuota į kietą paviršių ne mažiau kaip tris kartus (1 t., b. l. 107–108).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA–0129 2021 m. liepos 10 d. 11.30 val. patikrinus R. B. blaivumą, jam nustatytas 1,03 promilių neblaivumas (patikros sertifikatas Nr. 1486081) (1 t., b. l. 137–138).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Nustatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodytų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugadino V. Š. priklausantį turtą, taip pat tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš V. Š., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir, paėmęs peilį pagrasino, kad ją nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Jis parodė, kad, važiuodamas taksi, paėmė iš kartu su juo gyvenančios V. Š. jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note 10“, kurį sulaužė, o grįžus į butą, jie susipyko, dėl to jis suplėšė jos drabužius, t. y. sugadino jos liemenėles, suknelę, apatinius, sulaužė akinius. Kai virtuvėje kilo kivirčas, jis, paėmęs peilį, bedė kelis kartus V. Š. prie galvos į žemę. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusios V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat netiesiogiai – liudytojų P. B., V. M. ir D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jie matė bute išmėtytus daiktus, virtuvėje ant grindų buvo matyti dūrių žymės. Teismas nenustatė priežasčių abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų parodymais. R. B. kaltinime pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nurodytas aplinkybes patvirtina, be kita ko, įvykio vietos ir patalpų apžiūros bei atliktos papildomos buto apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, byloje esančiuose vaizdo įrašuose iš tuoj pat į įvykio vietą atvykusių pareigūnų „Body“ kamerų, taip pat apžiūros protokole užfiksuotų V. Š. priklausančių sugadintų daiktų aplinkybės.

Kaltinamasis pripažino kaltinamajame akte nurodytas minėtų sugadintų daiktų vertes. Teismas nenustatė pagrindo abejoti sugadintų daiktų vertėmis.

Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, R. B. padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad R. B. sugadino V. Š. priklausantį 1275 Eur (25,5 MGL) vertės turtą, darytina išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Byloje taip pat iš esmės nekilo ginčo, kad R. B. padarė kitus kaltinime inkriminuojamus veiksmus, t. y. nežymiai sutrikdė V. Š. sveikatą ir, paėmęs peilį, pagrasino, kad ją nužudys. To neneigė ir pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo teigimu, byloje reikšmingu laiku ir vietoje jis sudavė iš kaktos į kaktą V. Š., sugriebė ją už rankos, viena ranka paėmęs jai už kaklo, smaugė ją, tuo metu kita ranka užspaudęs jai burną ir nosį neleido įkvėpti oro, taip pat grasino peiliu, kad užmuš iš pykčio ir pavydo.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. pirma, nukentėjusios V. Š. parodymai, kuri, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detaliai nurodė R. B. padarytus smurtinius R. B. veiksmus ir grasinimą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių V. Š. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina į įvykio vietą atvykusių tarpusavyje sutampančių policijos pareigūnų – liudytojų P. B., V. M. ir D. V. – ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ant V. Š. kaktos buvo matyti kraujosruva.

Įvertinus 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadą Nr. G 1727/2021 (01), kurioje konstatuoti V. Š. padaryti sužalojimai, kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų P. B., V. M. ir D. V. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus iš pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, kamerų, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, apžiūrėjus V. Š. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinį, taip pat nukentėjusios protokole–pareiškime nurodytas aplinkybes, nėra abejonių, kad R. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusios V. Š. sveikatą.

Kaip jau buvo minėta, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji V. Š. nurodė, jog grasinimas ją užmušti buvo išsakytas tada, kai R. B., prieš tai bandant jai pabėgti iš lovos, sugriebė už rankos, paguldė ant lovos ir pradėjo viena ranka smaugti už kaklo, o kita ranka padėjęs ant burnos ir nosies neleido jai įkvėpti oro ir kažkuriuo momentu iš kaktos trenkė jai į kaktą. Jai pradėjus rėkti, R. B. paėmė peilį, kurį atsinešė iš virtuvės ir pradėjo jai grasinti, kad nerėktų, nes kitaip nužudys ją. Nukentėjusios teigimu, ji juto fizinį skausmą ir buvo išsigandusi dėl grasinimo. Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai – liudytojai P. B., V. M. ir D. V., kurie nurodė, kad mergina buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, šoko būsenos. Be kita ko, iš 2021 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji V. Š. patyrė šoko būseną, didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę. Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prieš tai pagriovęs ją ant grindų R. B. badė šalia jos galvos peiliu grindis, o vėliau tuo pačiu peiliu pagrasino ją nužudysiąs, nukentėjusioji V. Š. pagal grasinimo išraišką, anksčiau kaltinamojo padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį ir kitas minėtas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad R. B. ir V. Š. bylai reikšmingu laiku buvo sugyventiniai, jie vedė bendrą ūkį, finansus. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, R. B. padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. B. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos V. L. atsakomybėn be užstato (2 t., b. l. 12–13).

R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su motina labai geri, dažnai susiskambina, kai grįžta kas 6 savaites dviem savaitėms į Lietuvą, visada būna namuose. Su motina bendrauja kas dieną. Jam motina yra autoritetas ir pavyzdys. Apie įvykį su motina kalbėjo, ji nelabai gerai reagavo, neteisino jo poelgio. Jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už stovėjimą neleistinoje vietoje. Visų pažeidimų nepamena, bet yra baustas ne kartą.

Galima laiduotoja V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje yra ūkininkaujama, vykdoma individuali veikla, nevartojamas alkoholis. Su sūnumi santykiai geri, jis labai išgyveno dėl įvykio. Kitą dieną R. B. paskambino jai ir papasakojo visą situaciją. Nors sūnus dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jie kiekvieną dieną susiskambina, bendrauja. Be to, R. B. gana dažnai grįžta į Lietuvą. Ji yra autoritetas sūnui, kuris klauso jos patarimų. V. L. smerkia sūnaus poelgį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, sprendimui nepakanka konstatuoti tik patį sutapties faktą – būtina nustatyti ir atitinkamą jos formą, ji turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis, nes nuo to priklauso atitinkamo sprendimo svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju, tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012).

Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse, o ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad viena veika atitinka kelių nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) sudėties požymius, ideali sutaptis konstatuojama įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pažeistų vertybių santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą, laiko tarpą tarp jų, taip pat vadovaujantis baudžiamojo įstatymo normų konkurencijos įveikimo taisyklėmis. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

Nagrinėjamu atveju R. B. padarė tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo motyvas tas pats – pavydas. R. B. darė neteisėtus veiksmus prieš tą pačią nukentėjusiąją ar jai priklausantį turtą. Taigi visos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos būtent tuo pačiu tikslu prieš V. Š.. Pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos viena nuo kitos buvo nutolusios laiko atžvilgiu. Kaltinime nurodytas visų R. B. nusikalstamų veikų padarymo laikas – 2021 m. liepos 10 d. apie 8 val. Taigi pats kaltinimas nenustatė, kad atskiros nusikalstamos veikos buvo padarytos itin skirtingu laiku. Analizuojant visą nagrinėjamą eigą, pripažintina, kad visi R. B. besitęsiantys veiksmai sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. nusikalto esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baigiamojoje kalboje valstybinė kaltintoja prašė teismo atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu netiesiogiai pripažindama, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas esant idealiai sutapčiai (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. B. yra neteistas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo veiksmų. R. B. atlygino tiek nukentėjusiosios, tiek civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius. Tai kartu rodo ir kaltinamojo gailėjimąsi dėl savo neleistinų poelgių. Būtina įvertinti R. B. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 117–118), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracine nuobaudą, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, daugiausia susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, be to, visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 119– 122). Taigi R. B. iki nagrinėjamų įvykių iš esmės laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismas taip pat atsižvelgia į R. B. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į neleistinus veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu kaltinamasis nebebendrauja su nukentėjusiąja, nutraukė ryšius, todėl tikimybė, kad kaltinamasis ateityje gali nusikalsti prieš ją, yra minimali. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną V. L., kuri su sūnumi sutaria gerai, kiekvieną dieną bendrauja telefonu, yra artimi. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. B. su jo motina sieja artimi santykiai. V. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, jis dažnai tariasi įvairiais klausimais. Ji tikra, kad daro ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. L. užsiima individualia veikla (2 t., b. l. 16), gyvenamosios vietos seniūnijos teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 17), anksčiau neteista (2 t., b. l. 19), vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų administracinį nusižengimą (2 t., b. l. 18). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. B., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą (pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų) be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pastebėtina, kad tokį procesinį sprendimą priimti teismo prašė ir byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs R. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal BK 71 straipsnį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į R. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes, tikslinga kaltinamajam paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2275 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurį R. B. atlygino (1 t., b. l. 54, 56). Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 19,06 Eur išlaidų priteisimo už V. Š. gydymą (1 t., b. l. 62–64), kuris yra atlygintas (1 t., b. l. 141).

Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusios V. Š. civilinio ieškinio ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128–129). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. lapkričio 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002529) (1 t., b. l. 109–110) perduotus daiktus, t. y. suplėšytus geltonos spalvos suknelę, baltos spalvos ir kūno spalvos liemenėles, baltos spalvos apatines kelnaites, sulaužytus juodos spalvos akinius nuo saulės, sulaužytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note 10“, virtuvės peilį ir „Mikrosil“ išliejas, 8 vnt., sunaikinti;

2) prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 ir 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2000 Eur (du tūkstančiai eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 1 (vienų) metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos šios įmokos sumokėjimo terminą.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusios V. Š. civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. lapkričio 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 6PK002529) perduotus daiktus, t. y. suplėšytus geltonos spalvos suknelę, baltos spalvos ir kūno spalvos liemenėles, baltos spalvos apatines kelnaites, sulaužytus juodos spalvos akinius nuo saulės, sulaužytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note 10“, virtuvės peilį ir „Mikrosil“ išliejas, 8 vnt., sunaikinti;

2) prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. B. išaiškinti, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti R. B. ir V. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis