Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-903-343/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-17
Bylos Nr.: e2A-903-343/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Atsakovas: S. U., V. G.
Ieškovas: E. G.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2A-903-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08299-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. U. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovams S. U., V. G., trečiasis asmuo atsakovų pusėje M. S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. G. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. G. (toliau – ir atsakovas 1) ir S. U. (toliau – ir atsakovas 2) 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje jos sūnėnas (atsakovas 1) kreipėsi į ieškovę prašydamas leisti iš jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nusikasti dalį žemių į atsakovui priklausančius žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo kalnelis, todėl ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas V. G. nusistumtų to kalnelio žemes ir supiltų jas į savo sklypus, kuriuose buvo duobė. Sutikimą nusikasti kalnelį ir žemes susipilti į atsakovo V. G. sklypus ieškovė davė birželio mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisimena) susitikusi sklype su juo. Anot ieškovės, atsakovas S. U. turėjo atlikti žemių nukasimo darbus. Pažadėjo, kad žemių nukasimo darbus pradės tik informavęs ieškovę. 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje ieškovė nuvyko prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir pastebėjo, kad nuo visų sklypų nukasta žemė, savavališkai nuimti sklypų ribas žymintys stulpeliai, sklypuose atsirado duobės, o atsakovo V. G. sklypuose supiltos žemės, užpiltos duobės, sklypai išlyginti ir sutvarkyti. Apie žemių nukasimo darbus ieškovė nebuvo informuota, žemės nukastos ne tik nuo ieškovės sklypuose buvusio kalnelio, bet nukasta tiek žemių, kiek reikėjo išsilyginti žemės sklypus. Tokiu būdu ieškovės sklypai buvo sudarkyti, nors atsakovui V. G. buvo leista nulyginti tik sklypuose esantį kalnelį. Dėl ieškovės turtui padarytos 15 000 Eur žalos kalti abu atsakovai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė klaidingai aiškina kai kurias reikšmingas bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes. Ieškovė pripažino, jog neprieštaravo, kad jis nusistumtų ar nusikastų jos žemėje esantį kalnelį į savo žemę, tačiau pripažino, kad dėl jokių konkrečių sąlygų su juo nesitarė. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad ji apie žemės nustūmimo (lyginimo) darbus tarėsi tiesiogiai su atsakovu S. U., o jis šiame pokalbyje nedalyvavo. Tai, kad jo žemės sklypuose buvo supiltos žemės iš ieškovės sklypų, kad žemių nukasimo darbai buvo vykdomi neinformavus ieškovės, neįrodo jokių jo neteisėtų veiksmų. Teigia, kad ieškovė faktiškai buvo užsakove žemės lyginimo (nukasimo-nustumdymo) darbams rangos teisiniame santykyje su atsakovu S. U., nes ji suformulavo darbų užduotį tiesiogiai atsakovui S. U.. Atsakovas V. G. gavo ieškovės leidimą darbams ir juos apmokėjo tiek, kiek nurodė jam darbų rangovas atsakovas S. U..

4. Atsakovas S. U. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendro visų trijų šalių susitikimo metu (2018 m. birželio mėn.) jis, kaip darbus vykdysiantis asmuo, atsakovo V. G. prašymu, ieškovei detaliai paaiškino grunto nukasimo seką, ieškovė su išdėstyta grunto nukasimo seka sutiko, jokių pastabų nepareiškė. Ieškovei buvo paaiškinta, kad ant jai nuosavybės teise priklausančių sklypų yra didelis perteklinio grunto kiekis. Norint tų sklypų paviršiaus altitudes tolygiai suvesti su šalimai kaimynystėje esančių sklypų paviršių altitudėmis, atsakovo V. G. prašymas leisti nusikasti grunto nuo ieškovei priklausančių sklypų jokios finansinės žalos nepadarys, o priešingai – būtų net finansiškai teigiamas, kadangi ant ieškovės sklypų liks mažiau perteklinio grunto, už kurio pašalinimą reikėtų mokėti. Ieškovei paaiškinta, kad gruntas bus nukasinėjamas nuo visų jai nuosavybės teise priklausančių sklypų, bet didžiąja dalimi nuo paskutiniųjų, (duomenys neskelbtini), kadangi jie arčiausiai ribojasi su atsakovui V. G. priklausančiais sklypais, o atliekant likusio perteklinio grunto pašalinimo darbus, likusį perteklinį gruntą, esantį tuose sklypuose, būtų sudėtingiau išvežti. Ieškinyje pateiktas teiginys, kad ieškovė davė sutikimą nukasti kalnelį, esantį ant jai nuosavybės teise priklausančių trijų sklypų (duomenys neskelbtini), yra melagingas, kadangi jokio kalnelio realiai net nebuvo dėl to, kad 2016 m. rudenį visas jų giminei priklausančių sklypų kvartalas buvo nulygintas nustumiant gal kokių 6 m. aukščio, supiltinio grunto / statybinių atliekų kalną, buvusį pagrinde ant sklypų (duomenys neskelbtini) ir paskleidžiant / išlyginant ant šalimais kaimynystėje esančių sklypų, pagrinde ant ieškovei priklausančių sklypų ir sklypų esačių (duomenys neskelbtini) ir dalinai ant atsakovui V. G. priklausančių sklypų. Grunto nustumdymo, paskleidimo ir išlyginimo darbai buvo atlikti visiškai ir jokių priekaištų iš sklypų savininkų pareikšta nebuvo. Tai įrodo ir visiškai įvykdytas apmokėjimas už atliktus darbus, tame apmokėjime dalį sumos sumokėjo ir ieškovė.

5. Tretysis asmuo M. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise turi ir valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jokiuose pokalbiuose ar derinimuose dėl giminei sugrąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, aukščių lyginimo ji nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 796,25 Eur turtinę žalą. Taip pat teismas priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės 1 473,04 bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei iš atsakovo S. U. 277,28Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovų po 179,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės 23,94 Eur, o iš atsakovų po 5,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovų, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo S. U. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodytos esminės rangos sutarties sąlygos, sprendė, kad nei bylos šalių, nei atsakovo S. U. su ieškove nesiejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos.

8. Konstatavo, jog aplinkybę, kad ieškovė leido atsakovui V. G. žemės perteklių (tik kalnelius) nustumti į jo sklypą patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo V. G. teikti paaiškinimai Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai, priėmusiai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepradėti administracinės teisenos pagal ieškovės pareiškimą. Aplinkybę apie ieškovės sklypuose 2018 m. birželio mėnesį buvusius žemės reljefo paaukštėjimus patvirtina ir eksperto išvada.

9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir fotonuotraukas, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašytus žemės grunto nuo ieškovės sklypų nukasimo ir jo paskleidimo gretimuose sklypuose darbus ir jų mechanizmą, laikė byloje įrodytą ieškovei padarytos žalos faktą, t. y., kad ieškovės žemės sklypai buvo sugadinti (sudarkyti padarant statų šlaitą), nukasant nuo jų gruntą ne nuo reljefo paaukštėjimo (kalnelių), o nuo sklypų kalnelio papėdės.

10. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 15 000 Eur žalą, teismas nurodė, kad jokių leistinų įrodymų šiam žalos dydžiui pagrįsti ieškovė nepateikė. Teismas ieškovei padarytos žalos dydį nustatė vadovaudamasis eksperto apskaičiuota ieškovės žemės sklypų sutvarkymo (reljefo išlyginimo) iki padėties, buvusios 2018 m. birželio 1 d., darbų kaina ir priteisė ieškovei 4 796,25Eur žalą.

11. Darė išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovei atsirado kaip atsakovų veiksmų rezultatas, bei atsakovų kaltė, nes jie, atlikdami neteisėtus veiksmus, t. y. nukasdami ne kalnelius atsakovo V. G. nurodytuose sklypuose esančių duobių užpylimui, o neturėdami ieškovės sutikimo nukasdami žemės gruntą nuo kalnelių papėdės ir tokį kiekį, kad užtektų net tik atsakovo V. G. nurodytuose sklypuose esančių duobių užpylimui, bet tų sklypų išlyginimui, suprato, kad sudarkė ieškovės sklypus ir tai suponuoja atsakovams taikytinos solidariosios atsakomybės sąlygų buvimą (CK 6.6 straipsnis).

12. Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovas S. U. (atsakovas 2) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, priimti teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas, nekvalifikuodamas ieškovės ir atsakovų teisinių santykių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir netesėtą sprendimą. Anot apelianto, teisinių santykių nekvalifikavimas nagrinėjamoje byloje nulėmė, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, t. y. nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę.

13.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė esminių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, iš sprendimo motyvų seka, kad teismas neišsiaiškino kalnelio / kalnelių / nelygumų / reljefo paaukštėjimų / šlaito papėdės (sluoksnių) sąvokų ir vis maišo bei keičia sąvokas, todėl atsiranda neteisingas faktų interpretavimas. Anot apelianto, iš teismo motyvų neaišku, ar ieškovės sklype buvo kalnelis, t. y. žemės sklypo reljefo paaukštėjimas, iš kurio reikėjo nukasti (nustumti) dalį žemės į atsakovo V. G. sklypą, o vėliau sulyginti ieškovės sklypą, ar buvo daugybiniai sklypo nelygumai, kuriuos reikėjo nukasti. Apelianto nuomone, šios aplinkybės yra esminės, kadangi esant kalneliui, t. y. žemės reljefo paaukštėjimui, per tris ieškovės sklypus kitoks nukasimas buvo negalimas ir ieškovė, duodama sutikimą, tai suprato. Pažymi, kad jeigu apeliantas būtų nukasęs ieškovės sklypus ne nuo šlaito papėdės, o nukasęs paviršinį jos sklypų sluoksnį, tai ieškovės sklypuose būtų atsivėrę palaidotos statybinės atliekos, kurios aiškiai matosi antstolės ir eksperto darytose nuotraukose. Teigia, kad buvo sutarta, jog nukasimas bus vykdomas pagrinde nuo sklypų 47,49,51, kas ir buvo padaryta, taip pat paliktinis sklypų reljefas irgi buvo sutartas, kad ieškovės sklypų nukastos dalies aukštis turi sutapti su atsakovo V. G. sklypų aukščiu. Šių esminių sąlygų teismas neišsiaiškino.

13.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį. Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui buvo pateiktas video įrašas, tačiau juo teismas nesivadovavo. Apelianto teigimu, iš filmuotos medžiagos matyti, kad ieškovės giminės sklypai 2016 m. buvo nulyginti, nuo ieškovės sklypų buvo nustumta žemė, taip pat, kad ieškovei priklausančiuose sklypuose nėra teismo nurodomų kalnelių, o yra kalnelis, t. y. aukštesnis sklypo reljefas, taip, kaip nurodė atsakovai, ką ir pripažino ieškovė. Šio įrodymo neįvertinimas įtakojo neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

13.4. Teismas pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi neįvertino eksperto išvados sąveikoje su kitais įrodymais, o taip pat nevertino, ar eksperto išvados yra paremtos tyrimu. Anot apelianto, teismas nesiaiškino byloje esančio prieštaravimo tarp dviejų įrodymų – ekspertizės akto ir antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teismas taip pat nevertino, kad, apskaičiuodamas nukastą žemės kiekį, ekspertas vadovavosi situacija, buvusia 2013 m. rugpjūčio 9 d., t. y. iki sklypų lyginimo 2016 metais, todėl eksperto išvada apie nukastą 236 kub. m žemės kiekį yra nepagrįsta tyrimu. Apelianto nuomone, teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, nepagrįstai neįvertino ir eksperto kvalifikacijos.

13.5. Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, išimtinai vadovavosi ieškovės parodymais, nevertindamas, kad ieškovė yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos parodymai yra nelogiški, neišsamūs ir prieštaringi. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas ieškovės parodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; ieškovės parodymų nevertino ir sąžiningumo aspektu.

13.6. Teismas nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Apelianto teigimu, teismas turėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, tame tarpe teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą.

13.7. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Apelianto teigimu, sprendimo motyvuose nėra nurodyta, kokius jo veiksmus teismas laiko neteisėtais, kokias įstatymų nuostatas pažeidė, kokių pareigų nevykdė ar kokius draudžiamus veiksmus atliko. Taigi, teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, nenustatęs jo neteisėtų veiksmų.

13.8. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, kadangi netinkamai nustatė žalos dydį, vadovaudamasis eksperto V. Š., kuris neturėjo tinkamos kvalifikacijos, ekspertizės aktu. Teismo išvadų dėl žalos dydžio nepagrįstumą patvirtina prie apeliacinio skundo pateikiama ekspertizės akte nurodytų darbų atlikimo sąmata.

14. Apeliaciniame skunde atsakovas V. G. (atsakovas 1) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas klaidingai taikęs ir aiškinęs CK 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.162 straipsnio, 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.645 straipsnio 1 dalies ir 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, klaidingai įvertino šalių veiksmų teisinę reikšmę, neteisingai juos aiškino ir nenustatė, kad visos trys šalys sudarė žodinę sutartį, savo civiliniu teisiniu turiniu atitinkančią rangos sutarties sampratą. Teismo padaryta teisinio vertinimo klaida nulėmė neteisingą išvadą, kad tarp šalių susiformavo deliktinė civilinė atsakomybė, bet ne sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai ir iš to kilusi sutartinė civilinė atsakomybė.

14.2. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visapusiško ir objektyvaus įrodinėjamų bylos aplinkybių vertinimo, neįvertino atsakovo V. G. ir jo pateiktame vaizdo įraše nurodytų aplinkybių, kad žemės lyginimo-nukasimo rangos darbai ir ieškovės žemės sklypuose buvo pradėti vykdyti 2016 metais su jos žinia ir pritarimu. Teismas taipogi nesivadovavo faktu, kad 2019 metų vasarą ieškovė be atsakovo V. G. dalyvavimo derino su atsakovu S. U. esmines susitarimo sąlygas: žemės lyginimo nukasimo rangos darbų pradžią ir tvarką, nurodė savo dalyvavimo reikšmę juose, davė S. U. savo mobilaus telefono numerį, suformulavo jam darbų užduotį. Ieškovė pagal jos susitarimą pradėjo veikti kaip užsakovė, nes atsakovui S. U. pašalinus jos žemės sklypuose buvusius nelygumus (kalnelius), juose esantį žemės perviršį perkėlus į atsakovo V. G. žemės sklypus, ieškovė siekė ir turėjo gauti statybos rangos darbų rezultatą – lygų visų (dalies) jos žemės sklypų paviršių. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas V. G. siekė pasigerinti savo žemės sklypus, todėl teismo turėjo būti laikomi užsakovais pagal sudarytą rangos sutartį.

14.3. Ieškovė pati prisiėmė visas pagrindines užsakovo funkcijas statybos rangos darbų teisiniame santykyje su atsakovu S. U., todėl ji turėjo tinkamai suformuluoti ir perduoti žemės lyginimo (nukasimo) darbų užduotį sau priklausančiuose žemės sklypuose, dalyvauti darbuose ir priimti darbų rezultatą, kontroliuoti darbų eigą, apimtį ir kokybę, užtikrinti darbų pradžią ir pabaigą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pati ieškovė savo neveikimu pažeidė užsakovo pareigas, kurias ji prisiėmė pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, 6.645 straipsnio 1 dalį, 6.652 straipsnio 1 dalį. Teismui neįvertinus ieškovės sudarytų susitarimų pažeidimų dėl ieškovės kaltės ir užsakovo pareigų nevykdymo, nebuvo nustatyti ieškovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jai atsiradusių nuostolių, susijusių su ieškovės neveikimu bei netinkamu veikimu, ieškovės kaltė ir liko neįrodyti ieškovės patirti nuostoliai.

14.4. Teismas, nenustatęs ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės ar jos, kaip nukentėjusiosios, kaltės dėl jos didelio neatsargumo, sprendime neteisėtai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę deliktiniuose santykiuose ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-59/2008. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys bei kaltė. Anot apelianto, teismas sprendime nepagrindė, kad atsakovas V. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nenustatė jo kaltės ir priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusių nuostolių, kuriuos būtų galima pagrįstai sieti su atsakovo V. G. veiksmais (veikimu ar neveikimu).

14.5. Teismas nevertino atsakovo pateikto pareiškimo dėl eksperto V. Š. kvalifikacijos neatitikimo atliekant žemėtvarkos darbų ekspertizę, todėl skyrė asmenį, neturintį reikiamos kvalifikacijos atlikti byloje ekspertizę ir duoti išvadą. Šiuo atveju teismas pažeidė CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir neteisėtai skyrė šį ekspertą byloje, nors, įvertinus jo padarytą išvadą, matyti, kad jis esamą 2018 m. birželio 1 d. faktinę žemės sklypų situaciją pagal turimus duomenis prilygino 2013 m. rugpjūčio 9 d. situacijai ir vadovavosi 2019 m. lapkričio 4 d. topografine nuotrauka, nors į bylą buvo pateiktos nuotraukos apie žemės sklypų lyginimą, kurias vėliau patvirtino pateikta 2016 metais filmuota medžiaga. Teismas taip pat pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atsakovo V. G. apeliacinį skundą atsakovas S. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės veiksmų, nekvalifikavo kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę su atsakovais.

15.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas V. G. nesitarė su ieškove ir atsakovu S. U. dėl žemės lyginimo (nukasimo) statybos rangos darbų tvarkos, tą už jį atliko ieškovė. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja apeliacinio skundo teiginiams.

15.3. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę.

16. Atsiliepime į atsakovo S. U. apeliacinį skundą atsakovas V. G. prašo patenkinti atsakovo S. U. apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Sutinka su skundo motyvais, kad teismas turėjo kvalifikuoti ieškovės ir atsakovo V. G. bei ieškovės ir atsakovo S. U. teisinius santykius kaip sutartinius, o ne deliktinius.

Šalies argumentai

16.2. Apeliantas išsamiai paaiškino, kad teismas padarė sąvokų ir terminų vartojimo bei aiškinimo klaidas, dėl ko sprendime nebuvo motyvuota dėl sklypų reljefo, darbų pobūdžio ir apimties dėl žemės sklypų reljefo netolygumų įtakos, vertinant ieškovės teisinių veiksmų reikšmę sudarant civilinius susitarimus su abiem atsakovais.

16.3. Sutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl ekspertizės akte eksperto atliktų nukastų žemių kiekio apskaičiavimo, ką akivaizdžiai įtakojo netinkama eksperto kvalifikacija.

Atsiliepimas

16.4. Atsakovas patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nesąžiningumo teikiant teismui paaiškinimus.

16.5. Sutinka, kad teismas priimtų apelianto S. U. pateiktus įrodymus.

17. Atsiliepime į atsakovo S. U. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra įrodytos CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodytos esminės rangos sutarties sąlygos, todėl sprendė, kad nei bylos šalių, nei atsakovo S. U. su ieškove nesieja rangos teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

17.2. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, teismas sprendimo motyvuose nurodo, kokius atsakovo S. U. veiksmus laiko neteisėtais.

17.3. Atsakovo argumentas, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių pateikto įrodymo, o turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

17.4. Byloje nebuvo pagrindo abejoti eksperto V. Š. kvalifikacija. Ieškovės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą teisėtai ir pagrįstai vadovavosi minėto eksperto atliktos žemės sklypų žemėtvarkos ekspertizės 2020 m. sausio 15 d. akte Nr. 125 pateikta išvada.

17.5. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, kad teismas išimtinai vadovavosi ieškovės parodymais, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai nelogiški, prieštaringi, laikytina subjektyvia atsakovo nuomone, kuris taipogi turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

17.6. Atsakovo S. U. prašymas priimti naujus įrodymus turi būti atmestas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į atsakovo V. G. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra įrodytos CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodytos esminės rangos sutarties sąlygos, todėl sprendė, kad nei bylos šalių, nei atsakovo S. U. su ieškove nesieja rangos teisiniai santykiai.

18.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendime neteisėtai nustatė atsakovų solidariąją atsakomybę deliktiniuose santykiuose ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008. Ieškovės teigimu, dėl atsiradusios žalos kalti tiek V. G., kuris buvo darbų užsakovas, tiek S. U., kuris, kaip paaiškino 2020 m. liepos 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, vykdė darbus pagal savo nuomonę. Šiuo atveju minėti asmenys yra bendraatsakoviai ir dėl ieškovei atsiradusios turtinės žalos atsako solidariai.

18.3. Byloje nebuvo pagrindo abejoti eksperto V. Š. kvalifikacija. Ieškovės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą teisėtai ir pagrįstai vadovavosi minėto eksperto atliktos žemės sklypų žemėtvarkos ekspertizės 2020 m. sausio 15 d. akte Nr. 125 pateikta išvada. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, kad ekspertas V. Š. neturėjo reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti, tačiau teismo buvo paskirtas, laikytinos tik subjektyvia atsakovo nuomone, turint omenyje, kad ekspertizės išvados nebuvo palankios atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

19. Atsakovas S. U. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės „Komunikacijų linijos“ sąmatą, žemės sklypo fotonuotraukas, kuriuos prašo priimti į bylą. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado siekiant paneigti apylinkės teismo sprendimo motyvus ir argumentus. Teigia, kad šių įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, kadangi paskutiniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl ligos. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo pobūdį, laiko tikslinga šiuos įrodymus priimti į bylą, kadangi jie gali turėti reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 314 straipsnis). Laikytina, kad šalys su šiais įrodymais galėjo ir yra susipažinusios, kadangi joms buvo išsiųstas apeliacinis skundas su priedais dėl atsiliepimo į jį pateikimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nustatyta, kad ieškovei E. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribojasi atsakovui V. G. priklausantys žemės sklypai.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovui V. G. paprašius, leido jam nuo ieškovei priklausančių trijų žemės sklypų nusikasti perteklinį žemės sluoksnį ir taip užlyginti atsakovo V. G. sklypuose, besiribojančiuose su ieškovės sklypais, duobes. Ieškovės teigimu, žemės buvo nukastos ne tik nuo jos sklypuose buvusio kalnelio, bet buvo nukasta nuo jos žemės sklypų tiek žemių, kiek atsakovui reikėjo išsilyginti savo sklypus. Tokiais veiksmais ieškovės sklypams buvo padaryta žala. Nurodė, kad žemės kasimo ir lyginimo darbus atsakovo V. G. užsakymu atliko atsakovas S. U., už darbus atsiskaitė atsakovas V. G., todėl dėl ieškovei kilusios žalos atsakingi abu atsakovai solidariai.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą, tačiau prašomą priteisti žalos dydį nuo 15 000 Eur sumažino iki 4 796,25 Eur. Sprendime nurodė: 1) ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos; 2) įrodytas ieškovei padarytos žalos faktas – ieškovės žemės sklypai sugadinti; 3) tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys bei kaltė. Apeliantai S. U. ir V. G. su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniuose skunduose prašo sprendimą panaikinti.

26. Pasisakydamas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovų, t. y. užsakovas – atsakovas V. G., gavęs ieškovės sutikimą dėl žemių nuo jos sklypų paėmimo, susitarė su rangovu – atsakovu S. U. dėl šių žemių nustūmimo ir paskirstymo atsakovo V. G. ir trečiojo asmens sklypuose duobių užlyginimui darbų, kuriuos atsakovas V. G. priėmė ir už juos atsiskaitė, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo S. U. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Konstatavo, kad byloje nėra įrodytos CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodytos esminės rangos sutarties sąlygos, todėl sprendė, kad nei bylos šalių, nei atsakovo S. U. su ieškove nesiejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, o ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos.

27. Apeliantai, kvestionuodami šią teismo sprendimo dalį, apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę. Apeliantų manymu, nenustatydamas kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovų, teismas neatskleidė bylos esmės. Apelianto V. G. teigimu, apylinkės teismas klaidingai įvertino šalių veiksmų teisinę reikšmę, neteisingai juos aiškino ir nenustatė, kad visos trys šalys sudarė žodinę sutartį, savo civiliniu teisiniu turiniu atitinkančią rangos sutarties sampratą.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino šalių veiksmų teisinę reikšmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą laikosi pozicijos, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

29. Pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

30. Pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas: ieškovė atsakovui V. G. davė sutikimą iš jai nuosavybės teise priklausančių trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nusikasti dalį žemių į atsakovui V. G. priklausančius žemės sklypus, kuriuose buvo duobė. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovė nenurodė, kokiomis sąlygomis ji suteikė sutikimą atsakovui V. G. nusikasti žemes. Be to, iš atsakovo V. G. paaiškinimų ir vaizdo įrašo nustatyta, kad žemės lyginimo-nukasimo rangos darbai jo ir ieškovės žemės sklypuose buvo pradėti vykdyti dar 2016 metais su jos žinia ir pritarimu, ji kartu su kitais giminaičiais apmokėjo dalį sumos už atliktus darbus. Žemės kasimo darbus 2016 metais atliko atsakovas S. U..

31. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės, atsakovų, liudytojo Ž. A. paaiškinimų nustatyta, kad 2018 metų vasarą jų susitikimo metu ieškovė davė atsakovui V. G. sutikimą dėl kalnelių nukasimo jo sklypo duobėms užlyginti, ieškovė dėl žemės lyginimo darbų apimties pagal V. G. duotą sutikimą ir dėl savo sklypų lyginimo darbų tiesiogiai susitarė su atsakovu S. U.. Ji su S. U. derino esmines susitarimo sąlygas: rangos darbų pradžią ir tvarką, savo dalyvavimo reikšmę juose, užmezgė asmeninį kontaktą, davė savo telefono numerį, suformulavo darbų užduotį. Taigi, tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos darbų sutartis, kurioje ieškovė buvo pagrindinė užsakovė, atsakovas V. G. taip pat užsakovas (jie abu siekė darbų rezultate pasigerinti savo žemės sklypus), o S. U. rangovas, t.y. tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Toliau pasisakytina dėl rangos sutarties įvykdymo/neįvykdymo.

32. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, kad rangos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta ir dėl to ji patyrė žalą. Būtent ieškovė atsakovui S. U. suformulavo darbų užduotį, t.y. darbų vykdymo tvarką ir apimtį. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės suteiktas sutikimas nebuvo apibrėžtas konkrečiais matmenimis ar sąlygomis dėl nukastino žemės sluoksnio pločio, ilgio, gylio, paliktino žemės sklypų reljefo. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip atsakovas S. U. suprato sąlygas nukasti žemės perviršių, ir kaip konkrečiai įsipareigojo tas sąlygas išpildyti. Ieškovė, pati prisiėmusi pagrindines užsakovo funkcijas statybos rangos darbų teisiniame santykyje su atsakovu S. U., turėjo tinkamai suformuluoti ir perduoti žemės lyginimo (nukasimo) darbų užduotį sau priklausančiuose žemės sklypuose, dalyvauti darbuose ir priimti jų rezultatą, kontroliuoti darbų eigą, apimtį, kokybę, užtikrinti darbų pradžią ir pabaigą. Be to, akivaizdu, kad atlikus šį veiksmą – t. y. atsakovui S. U. pašalinus ieškovės žemės sklypuose buvusius nelygumus ir juose esantį žemės perviršių perkėlus į atsakovo V. G. žemės sklypus, ieškovė siekė ir gavo naudą – aplygintą jos žemės sklypų paviršių, žemės perviršio pašalinimą. Tai, kad ieškovė buvo suinteresuota darbų atlikimu patvirtina ir tai, kad ji domėjosi pas atsakovą S. U. dėl jos žemės sklypų išlyginimo darbų, sutarė su juo, kad šie darbai bus pradėti po to, kai bus išmatuotas žemės kiekis ir nustatyta darbų kaina. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovų sudarytas žodinis susitarimas ieškovės iniciatyva buvo išplėstas papildoma sąlyga, kad ieškovė gaus iš S. U. dar didesnės apimties darbų rezultatą savo žemės sklypuose ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, pateikdama 2018 09 11 pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui, nurodė, kad atsakovas V. G. savavališkai iškasė žemes, esančias jos žemėje.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo S. U. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kadangi ieškovė dėl žemės lyginimo darbų apimties pagal V. G. duotą sutikimą ir dėl savo žemės sklypo lyginimo darbų tiesiogiai susitarė su atsakovu S. U.. Taigi, įvertinus susitarimų tarp šalių turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurioje užsakovais laikytini ieškovė, kuri nurodė ir leido nukasti žemes atsakovui V. G. į priklausantį žemės sklypą, ir atsakovas V. G., kuris įsipareigojo S. U. už atliktą darbą sumokėti, o atsakovas S. U., kuris sutiko atlikti žemių kasimo darbus - rangovu. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai civiliniai santykiai.

34. Kadangi ieškovė prisiėmė pagrindines užsakovo funkcijas statybos rangos darbų teisiniame santykyje su S. U., tai ji turėjo pareigą suformuluoti ir perduoti žemės nukasimo darbų užduotį savo žemės sklypuose (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis); dalyvauti vykdant darbus ir priimti darbų rezultatą (CK 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis), kontroliuoti darbų eigą, apimtį ir kokybę (CK 6.658 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnio 1,2 dalys). Ieškovė neįrodė, kokią konkrečiai užduotį buvo suformulavusi S. U. ir kad jis šią užduotį įvykdė netinkamai ir kad dėl to ji patyrė žalą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinys neįrodytas. Pabrėžtina, jog esant rangos teisiniams santykiams, užsakovas nuostolių atlyginimo gali reikalauti tik tada, kai rangovas, nustačius esminius trūkumus, jų nepašalina per protingą laiką (CK 6.665 straipsnis). Nustačius, kad rangovas netinkamai atliko darbą, ieškovė turėtų suteikti galimybę ištaisyti trūkumus. Atsakovas S. U. sutiko atvežti ieškovės nurodytą grunto kiekį ant jos žemės sklypų.

35. Vertintini ir ieškovės parodymai sąžiningumo aspektu: ji 2020 02 24 teismo posėdyje teigia, kad leido žemės nukasti tik nuo dviejų sklypų tikėdamasi, kad bus geriau šienauti, vėliau nurodė, kad dabar sklypai nukasti lygiai, 3 sklypai daugiausiai visi lygūs; 2020 07 01 teismo posėdyje nurodė, kad konkrečių lyginimo vietų sutarta nebuvo, tiesiog leidau savo nuožiūra nusikasti, kiek konkrečiai žemių nusikasti nebuvo sutarta, buvo tiesiog kalbėta apie nusistūmimą, o ne kasimą. Teismo posėdyje 2021 01 13 ieškovė teigė, kad, kiek leidžiu nusikasti konkrečiai nekalbėjom, nukasus kalnelius man padaryta žala, nesvarbu, kad leidau. Taigi, ieškovės parodymai yra skirtingi, netgi prieštaringi, todėl vertintini kaip nesąžiningi.

36. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su žalos dydžiu, eksperto kvalifikacija nepasisako, kadangi nustačius, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, ieškovė neįrodė, kad buvo netinkamai įvykdyta žodinė statybos rangos sutartis, šių argumentų vertinimo nelaiko tikslinga.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių nesiejo rangos sutartiniai santykiai, o ginčo sprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus susitarimų tarp šalių turinį, buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurioje užsakovais laikytini ieškovė, kuri nurodė ir leido nukasti žemes atsakovui V. G. į priklausantį žemės sklypą, ir atsakovas V. G., kuris įsipareigojo S. U. už atliktą darbą sumokėti, o atsakovas S. U., kuris sutiko atlikti žemių kasimo darbus - rangovu. Todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai civiliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant tarp šalių susiklosčiusius santykius (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis), netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, deliktinę atsakomybę, todėl neteisingai išsprendė šį ginčą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes jis neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 574 Eur bylinėjimosi išlaidas (patvirtina į bylą pateikti 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. prašymai su priedais). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktą, kad byloje buvo tikslinamas ieškinys, į tai, kad atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestas, sprendžia, kad minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės. Be to, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kadangi jau vien už atsiliepimą į ieškinį gali būti priteista 2 425,75 Eur suma (2,5 x 970,3 = 2 425,75 Eur) (apskaičiuota vadovaujantis tuo, kad sąskaita faktūra už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei už kitų veiksmų atlikimą išrašyta 2019 m. birželio 3 d., apmokėta – 2019 m. birželio 4 d., todėl apskaičiuota imant 2018 m. IV ketvirtį, kurio bruto 970,3 Eur).

40. Atsakovas S. U. pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi teisine pagalba nesinaudojo, o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, nes ieškinys atmestas.

41. Ieškovei pirmojoje instancijoje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais), valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad valstybė byloje patyrė 1 121,70 Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina pusė šios sumos, t. y. 560,85 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudarė 35,20 Eur, todėl pusė šios sumos – 17,60 Eur, priteistinos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje

42. Atsakovas V. G. apeliacinėje instancijoje patyrė šias išlaidas: 540 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį parengimą (patvirtina 2021 m. kovo 5 d. sąskaita faktūra Serija AdEM Nr. 0923, kad už apeliacinio skundo parengimą buvo patirtos 468 Eur išlaidos; 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 468 Eur sumos sumokėjimą; 2021 m. kovo 29 d. sąskaita faktūra Serija AdEM Nr. 0930, patvirtinanti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 72 Eur išlaidos; 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 72 Eur sumos sumokėjimą), 108 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas. Nurodytas bylinėjimosi išlaidas atsakovas prašo priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 (už apeliacinio skundo parengimą) ir 8.11 (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės, taip pat priteistinas ir žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Iš viso atsakovui V. G. iš ieškovės priteistinos 648 Eur (540 Eur + 108 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

43. Atsakovas S. U. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad apeliacinėje instancijoje jis patyrė šias išlaidas: 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas (patvirtina 2021 m. kovo 16 d. išrašas apie 800 Eur lėšų pervedimą), 108 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės, taip pat priteistinas ir žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Iš viso atsakovui S. U. iš ieškovės priteistinos 908 Eur (800 Eur + 108 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

44. Apeliacinius skundus tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje jai neatlygintinos.

45. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 574 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 560,85 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų ir 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmojoje instancijoje. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,60 Eur (septyniolikos eurų ir 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmojoje instancijoje. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 648 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 908 Eur (devynių šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė