- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-206-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15145-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė, Nida Vigelienė
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. ir jo įstatyminės atstovės V. Ž. (toliau tekste ir – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-14 nutarties, kuria teismas, pripažinęs, kad M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau tekste – BK ) 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, taikė M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis.
Byloje pareikštus UAB „Prime Leasing“ ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. P. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. balandžio 18 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Rimi“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akmeniu išdaužė UAB „PRIME LEASING“ priklausančio automobilio „FIAT 500 CABRIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 180 eurų vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia akmeniu išdaužė UAB „PRIME LEASING“ priklausančio automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 118,41 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „PRIME LEASING“ priklausantį bendros 298,41 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-04-21 apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini), metaliniu įrankiu ratams atsukti išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 304 eurų vertės, kampinį stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 133 eurų vertės, ir kampinį stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų su praslinkimu, 286 eurų vertės, įsibrovė į minėtą prekybos centrą, kuriame, perlipęs metaline grandinėle užtvertą UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nuo prekystalio paėmė 5 vnt. cigarečių „Chesterfield“ pakelių, kurių vieneto vertė 3,4 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 17 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, jis 2020-04-21 apie 01.50 val. pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą metu (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu įrankiu ratams atsukti išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 304 eurų vertės, kampinį stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 133 eurų vertės, ir kampinį stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų su praslinkimu, 286 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 723 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
4. Be to, jis 2020-04-23 apie 23.36 val. (duomenys neskelbtini), metaliniu įrankiu ratams atsukti išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 304 eurų vertės, įsibrovė į minėtą prekybos centrą, kuriame pasikėsino įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes bandant pakelti apsaugines grotas ir išdaužti vitrininį langą, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
5. Be to jis 2020-04-23, apie 23.36 val., pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą metu, (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu įrankiu ratams atsukti išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)” prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklo paketą žalsvai tonuotų stiklų, 304 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį 304 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-14 nutartimi taikė M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis, sprendimą motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-103/2020 ir eksperto paaiškinimais teisme, M. P. jam inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, todėl pagal savo psichikos būklę baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. P. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl pagal savo psichikos būklę šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
7. Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-14 nutartį, kuria jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis, ir skirti jam ambulatorinį gydymą. Prašymą pagrindžiančių argumentų apeliaciniame skunde M. P. nepateikė.
8. Apeliaciniu skundu M. P. įstatyminė atstovė V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-14 nutartį, kuria M. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis, ir paskirti jam ambulatorinį gydymą. Teigia, kad M. P. reikia sudaryti sąlygas socializuotis, užbaigti 12 klasę, lankyti terapijas, taip pat teigia, kad jam reikalinga dantų breketų priežiūra, kuri šiuo metu yra užleista, bei reguliarus kreatinino tyrimas, kuris taip pat yra užleistas. Pasak apeliantės, ji nuolat bendrauja su M. P. telefonu, todėl, jos manymu, pastarajam yra tikslinga paskirti ambulatorinį gydymą.
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. P. ir jo gynėja bei M. P. įstatyminė atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
9.1. M. P. nurodė, kad gali gydytis ir ambulatoriškai, nori pabaigti 12-ąją klasę, jam būtinos odontologo paslaugos, kurių negali suteikti gydymo įstaiga, kurioje šiuo metu yra.
9.2. V. Ž. nurodė, kad būtina atsižvelgti į jauną M. P. amžių, kad būdamas tokioje aplinkoje jis negauna pilnaverčio reikalingo gydymo. Prašė taikyti ambulatorinį M. P. gydymą, nes sūnaus sveikata yra pagerėjusi.
9.3. Advokatė E. Šajaukaitė nurodė, kad jaunam asmeniui ligoninės gyvenimo sąlygos itin nepalankios, negali bendrauti su bendraamžiais, socializuotis, gydytis. Teigė, kad šiuo metu M. P. psichinė sveikata yra pagerėjusi.
9.4. Prokurorė nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, šiuo metu nėra pagrindo pakeisti M. P. paskirtą stacionarinį gydymą į ambulatorinį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
M. P. ir jo įstatyminės atstovės V. Ž. apeliaciniai skundai netenkinami.
10. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
11. Apeliantai neginčija M. P. veikos kvalifikavimo, tik prašo panaikinti skundžiama nutartimi paskirtą M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis, ir paskirti jam ambulatorinį gydymą.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“) bendrojo stebėjimo sąlygomis už tai, kad jis padarė jam inkriminuotas įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas, BPK nuostatų ir teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose nepažeidė.
13. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką nustato BPK bendrosios taisyklės su šį procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis (išimtinėmis) taisyklėmis, įtvirtintomis BPK XXIX skyriaus 392–406 straipsniuose. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai pirmiausia susiję su subjektais, kurių atžvilgiu toks procesas vyksta ir kuriems minėtos priemonės taikomos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Pagrindinis kriterijus, parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Remiantis BPK 400 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Sisteminis šių BPK normų aiškinimas leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal paduotą apeliacinį skundą spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-208-788/2020, 2K-5-976/2021). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus).
14. Šioje byloje M. P. taikyta BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.
15. Iš 2020-05-12 specialisto išvados Nr. 89TPK-161/2020 matyti, kad M. P. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 3).
16. Iš 2020 m. birželio 15-birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 78TPK-103/2020 išvadų matyti, kad M. P. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojamas konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę M. P. negali teisingai suprasti baudžiamosios bylos medžiagos, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieš teismą. M. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 3, b. l. 15-23).
17. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto eksperto M. J. parodymų matyti, kad jis atliko teismo psichiatrijos ekspertizę M. P. ir savo išvadą palaiko. Buvo ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, apžiūrėtas ir pats M. P.. Ekspertizės metu pasireiškė paranoidinės šizofrenijos simptomai. Šiuo metu M. P. negali pagal savo psichikos būklę suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. M. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones-stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagrindiniai simptomai yra mąstymo sutrikimas, kliedesiai, psichomotorinis nestabilumas, t. y. sunkiai valdomas elgesys, kitaip sakant, nepasėdi vienoje vietoje. Tai buvo pastebėta ekspertizės metu. Pagal psichikos būklę jo elgesys neprognozuojamas, išlieka pavojingumas visuomenei. Pagal psichikos būklę M. P. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad M. P. pirmą kartą buvo stacionarizuotas 2019-01-22. Buvo išreikšti paranoidinės šizofrenijos simptomai. Gal tokie simptomai buvo pasireiškę ir anksčiau, jie neatsiranda per vieną dieną. Atsiranda uždarumas ir kiti simptomai, po to - psichozė. Debiutavo liga 2019 metais. Ši liga nepagydoma, bet galima pasiekti remisiją. Šiuo atveju liga neįsisenėjusi. Efekto galima tikėtis, jeigu gydymas bus pastovus.
18. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje nuotoliniu būdu apklaustos liudytojos L. F. parodymų matyti, kad ji M. P. gydo nuo pastarojo atvykimo į stacionarą, nuo liepos mėn., per atostogas ją pavadavo kolegos. M. P. skirtas medikamentinis gydymas. Atvykęs jis buvo sunkiai prieinamas prasmingam kontaktui, labai gynybiškas, vengė kalbėti. Klinikoje atsispindėjo mąstymo patologija tiek pagal formą, tiek pagal turinį. M. P. sunkiai adaptavosi skyriuje. Šiuo metu mažai bendrauja, atsiribojęs, gynybiškas. Kontaktas išlieka apsunkintas. Dabar daugiau bendrauja, būna konkretesnių pasisakymų. Labai nori, kad gydymas būtų pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Tai išsako, supranta prasmę, tačiau pagal kontaktą su juo sunku suprasti, kiek jis objektyviai gali suvokti visą kitą. Mąstymas padrikas. Dėl gydymo pakeitimo į ambulatorinį negali atsakyti, nes tai – teismo psichiatrų kompetencija. Medikamentinį gydymą reikalinga tęsti, ir tam reikalinga aplinka užtikrinanti, kad toks gydymas būtų tęsiamas. Esamais duomenimis, paciento kritika nėra pakankama, kad jis savarankiškai tęstų gydymą. Ar yra pakankamai palaikanti aplinka, kuri padėtų tai daryti, negali atsakyti. Per socialinius darbuotojus, per pacientą prašė, kad motina susisiektų su ja, tačiau iki šiol tokių kontaktų nebuvo. M. P. sveikatos pokytis nėra labai ženklus. Pradžioje jis buvo visiškai neprieinamas prasmingam kontaktui. Dabar iš dalies prieinamas. Kritika tiek tada, tiek dabar, išlieka nepakankama. Dėl mąstymo patologijos ir riboto kontakto sunku viską įvertinti, nes jis yra gynybiškoje pozicijoje. M. P. adaptavosi skyriuje, elgesio problemų nėra. Pradžioje buvo labiau atsiribojęs, dabar yra daugiau bendraujantis. Pacientai gali telefonu palaikyti socialinius kontaktus. Jų įstaigoje galima baigti ir mokslus. Yra pacientų, kurie baigia vidurinės mokyklos programą. Informacija telefonu neteikiama dėl konfidencialumo. Jeigu motina atvažiuotų, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, galėtų pabendrauti. M. P. galėtų būti taikomos įvairios psichologinės intervencijos, ne tik medikamentinės. Šiuo metu pacientas nėra pakankamai motyvuotas jas priimti. Kad intervencijos duotų naudą, turi būti pakankamas kontaktas.
19. Taigi iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-103/2020 ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad M. P. jam inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija; pagal savo psichikos būklę M. P. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. P. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagrįstai pripažinta, kad veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, M. P. padarė sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas.
20. Iš Ekspertizės akto išvadų matyti, kad M. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. J. patvirtino šias išvadas ir paaiškino, kad M. P. psichikos būklės simptomai yra mąstymo sutrikimas, kliedesiai, psichomotorinis nestabilumas. Pagal psichikos būklę M. P. elgesys yra neprognozuojamas, išlieka pavojingumas visuomenei. Iš gydančios gydytojos L. F. paaiškinimų matyti, kad M. P. sveikatos būklė nuo liepos mėnesio pagerėjo, tačiau sveikatos pokytis nėra ženklus, jam reikalingas medikamentinis gydymas, paciento kritika nėra pakankama, kad jis galėtų savarankiškai tęsti gydymą, nežino, ar yra palaikanti aplinka, kadangi iki šiol su šeimos nariai nėra bendravusi. Kritika išlieka nepakankama dėl mąstymo patologijos, dėl riboto kontakto sunku įvertinti, nes yra gynybiškas, bendradarbiavimas nėra pakankamas.
21. Įvertinusi šias aplinkybes, t. y. eksperto rekomendacijas dėl gydymo ir M. P. psichinės būklę, kad yra neprognozuojamo elgesio ir išlieka pavojingas visuomenei, taip pat duomenis apie dabartinę sveikatos būklę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. P. šiuo metu dėl savo ligos yra pavojingas visuomenei, ir dėl to jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Vertinant M. P. padarytų BK uždraustų veikų pobūdį, tai, kad keletas veikų buvo padaryta viena po kitos, į jo sveikatos būklę ir eksperto rekomendacijas, tai, kad šiuo metu M. P. išlieka nekritiškas savo ligai, todėl yra rizika kad jis bus linkęs pažeidinėti ambulatorinio gydymo sąlygas, vengs vartoti vaistus ir sveikatos būklė pablogės, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. P. šiuo metu dėl savo psichinės būklės yra pavojingas visuomenei, todėl jam pagrįstai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu M. P. buvo bandyta taikyti intensyvią priežiūrą, tačiau, byloje esančiais duomenimis, M. P. nusiėmė jam skirtą nešioti intensyvios priežiūros prietaisą. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad šiuo metu taikyti M. P. švelnesnį gydymą, nei kad nurodo specialistai, nėra pagrindo. Pagal 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. V-668/A1-243, stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ skyriai. Jokių išimčių, dėl kurių M. P. šiuo metu galėtų būti taikomas kitokio pobūdžio gydymas, nei BPK, nei kiti teisės aktai nenumato. Apeliantų argumentai, kad M. P. reikia sudaryti sąlygas socializuotis, užbaigti 12 klasę, lankyti terapijas, taip pat, kad jam reikalinga dantų breketų priežiūra, kuri šiuo metu yra užleista, bei reguliarus kreatinino tyrimas, kuris taip pat yra užleistas, nesudaro pagrindo keisti taikomą M. P. stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą. Juolab, kad pirmos instancijos teisme apklausta gydytoja L. F. nurodė, jog sveikatos priežiūros įstaigoje galima pabaigti ne tik mokslus, bet ir gydomajam taikyti įvairias terapijos, jeigu su gydomuoju asmeniu yra kontaktas ir jo sveikatos būklė leidžia tai daryti.
22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-14 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. P. ir jo įstatyminės atstovės V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.