Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nukentėjusiesiems A. B., E. D., K. P., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, kaltinamajam I. B., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena(duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( to9liau-BK) 284 straipsnio 1dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojęs žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra 2016 m. balandžio 16 d. apie 04.00 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie pramogų centro „Lūna“, adresu Mokyklos g. 1, Mokolų k., Marijampolės sav., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, elgdamasis įžūliai tyčia sudavė smūgį į veido sritį E. D., padarydamas E. D. veido ir dešinės plaštakos sumušimą ir nubrozdinimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavė vieną smūgį į veido sritį K. P. sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį į veido sritį A. B., padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad 2016-04-16 naktį apie 01.00 val. su draugais P. V., E. D. ir K. P. nuvyko į klubą „Lūna“, esantį Marijampolės mieste. Apie 04.00 val. P. V. iškvietė taksi, jis su E. D. pirmi pasėmė striukes ir išėjo į lauką, o P. V. ir K. P. liko rūbinėje. Stovėdami lauke su E. D. rūkė ir matė nepažįstamą asmenį, kurio nepamena. Kas vyko po to, jis nepamena, tik atsimena, kad gavo smūgį į veido sritį. Po smūgio A. B. galvojo, kad jam išmušė du dantis, jautė didelį skausmą ir suprato, jog lūžo žandikaulis. Po smūgio A. B. pasakė „viskas, užtenka“, bet pajautė dar vieną smūgį į skruostą. Po to A. B. atsisukęs pamatė, kad maždaug už trijų metrų ant žemės guli E. D., jis buvo be sąmonės, todėl nuėjo patikrinti, ar jis gyvas. A. B. nuėjus prie E. D., nepažįstamas asmuo vėl prie jų prisiartino, A. B. pradėjo sakyti „viskas užtenka“, nes jis išsigando, jog šis gali mušti E. D.. Kas toliau vyko, jis neatsimena, tik pamena, jog atvyko policija ir jis buvo ligoninėje (b.l. 34-35, t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. papildomai paaiškino, kad buvo atvykęs taksi automobilis, bet kas vyko prie jo, nepamena. Taip pat pamena, jog pats muštynių tikrai nepradėjo ir už ką buvo jam suduotas smūgis į veidą, nežino (b.l. 37,t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. P. paaiškino, kad 2016-04-16 apie 02.00 val. jis su draugais P. V., A. B. ir E. D. nuvažiavo į klubą „Lūna“ Marijampolės m. Apie 04.00 val., einant į rūbinę, išsikvietė taksi. E. D. ir A. B. į lauką išėjo pirmi, o jis su P. V. laukė rūbinėje striukių ir į lauką išėjo po kelių minučių. Išėjęs į lauką pro pagrindines duris, pamatė lauke gulintį ant trinkelių E. D., jis buvo be sąmonės, jo veidas buvo nubrozdintas, A. B. tuo metu niekur nesimatė. Po to pamatė agresyvų pilietį, kurio nepažinojo, jis elgėsi agresyviai, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, grasino jį ir P. V. sumušti. Jis su P. V. suprato, jog tas pats asmuo sumušė E. D.. Asmeniui pradėjus artėti prie jų, jie išsigando, jog nepažįstamas asmuo vėl gali mušti E. D., todėl K. P. kartu su P. V. taip pat pradėjo artėti link jo. K. P. priartėjus prie nepažįstamo asmens, šis jam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą. K. P. po smūgio pajuto stiprų skausmą ir jam pradėjo smarkiai bėgti iš nosies kraujas, kas po to vyko, jis pasakyti negali, nes nuo smūgio stipriai apsvaigo, asmeniui sudavusiam jam į veidą pretenzijų neturi (b.l. 56-57, 59, t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. paaiškino, kad 2016-04-16 apie 02.00 val. su draugais K. P., A. B. ir E. D. nuvažiavo į klubą „Lūna“, esantį Marijampolės mieste. Apie 04.00 val. susiruošus važiuoti namo, jis iškvietė taksi ir su K. P. nuėjo į rūbinę, o E. D. ir A. B. išėjo į lauką. Išeinant iš rūbinės į lauką, jis su K. P. pamatė lauke ant trinkelių gulintį E. D., priėjus prie jo, pamatė, kad jis be sąmonės. Tuomet išgirdo garsiai rėkaujant nepažįstamą asmenį, tačiau jis P. V. buvo kažkur matytas, asmuo judėjo link jų bei sakė, kad ir juos sumuš. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs priėjęs prie P. V. ir K. P. sudavė vieną smūgį K. P. į veido sritį. K. P. sukniubo, o nepažįstamas asmuo atsisuko į P. V. ir užsimojo trenkti, tačiau P. V. spėjo pasitraukti ir šis jam nepataikė. Tada P. V. pasakė, kad jis baigtų nesąmones ir nepažįstamas asmuo atsitraukė, o P. V. nuėjo prie E. D. ir K. P., tuomet pamatė, kad nuo gatvės pusės ateina už veido susiėmęs A. B.. Jis suprato, jog ir A. B. buvo sumuštas to paties asmens (b.l. 63-65, t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. paaiškino, kad 2016-04-16 dirbo kartu su Marijampolės AVPK VTS MB vyriausiuoju patruliu Ž. J., apie 04.15 val. iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie naktinio klubo "Lūna" vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, t. y. Mokyklos g., Mokolų k., Marijampolės sav., rado tris nukentėjusius asmenis, kurių vardų ir pavardžių tiksliai nepamena, bet tuo metu jie prisistatė ir duomenys buvo užrašyti. Nukentėję asmenys paaiškino, jog juos sumušė vienas asmuo, kuris jiems atvykus, iš įvykio vietos bandė pasišalinti taksi automobiliu. Kadangi nukentėjusiems buvo reikalinga medikų pagalba, buvo iškviesta greitoji ir jie buvo išvežti į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, o įtariamasis buvo pristatytas į Marijampolės AVPK budėtojų dalį. Kartu su įtariamuoju taksi automobilyje buvo ir mergina, kurią taip pat pristatė į Marijampolės AVPK, tačiau mergina atvykus prie komisariato, pasakė, jog ji nieko nematė, kas vyko prie naktinio klubo "Lūna" ir nieko pasakyti negali, todėl ji buvo paleista. Mergina vaikinui įtariamam dėl nusikalstamos veikos padarymo pasakė, jog jei jis ką nors sumušė, tai tegul pats ir aiškinasi, nes pats yra kaltas (b.l. 70-71, t.1).

2016-04-16 Marijampolės AVPK VTS mobilaus būrio vyr. patrulis Ž. J. tarnybiniame pranešime dėl piliečių pristatymo nurodė, jog kis darbo metu su vyr. patruliu D. D. 2016-04-16 apie 04.15 val. gavo budėtojo pranešimą, jog prie naktinio klubo "Lūna" vyksta muštynės. Įvykio vietoje kreipėsi nukentėjusieji: P. V., A. B., E. D., kurie nurodė, jog juos sumušė I. B., kuris bandė pasišalinti iš įvykio vietos taksi automobiliu. Nukentėjusiesiems asmenims iškvietė greitąją medicininę pagalbą, o I. B. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b.l.15, t.1).

2016-04-16 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Mokyklos g. 1, Mokolų k., Marijampolės sav., apžiūros metu paimtas skysčio mėginys (b.l. 16-18)

2016-05-31 specialistas išvadoje Nr. G 403/2016 (09) nurodė, jog E. D. klinikiniais duomenimis konstatuotas veido ir dešinės plaštakos sumušimas ir nubrozdinimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais (b.l. 99, t.1).

2016-05-31 specialistas išvadoje Nr. G 402/2016 (09) nurodė, jog K. P. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies kaulų lūžimas nepatvirtintas radiologinio tyrimo metu, todėl nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b.l. 104, t.1).

2016-05-31 specialistas išvadoje Nr. G 401/2016 (09) nurodė, jog A. B. klinikiniais duomenimis konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje pusėje, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (b.l. 108, t.1).

2016-06-23 apžiūrėta UAB "Atlantic duty free" pateiktas DVD kompaktinis diskas su 2016.04.16 stebėjimo kamerų vaizdo įrašais (b.l. 90-91).

Pažymima, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

BK 28 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas, ar kaltinamasis I. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. ar jis gynėsi nuo pavojingo, realaus, tiesiogiai gresiančio pavojaus, ar tyčia nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą, E. D. – nežymiai, o K. P. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-16 apie 4 val. kaltinamasis išėjo iš pramogų centro „Lūna“, adresu Mokyklos g. 1, Mokolų k., Marijampolės sav., norėdamas sėsti į iš anksto iškviestą taksi automobilį. Tuo pačiu metu iš pramogų centro išėjo ir nukentėjusieji, kurie taip pat norėjo sėsti į taksi automobilį, kurį iškvietė kaltinamasis. Tarp asmenų kilo žodinis konfliktas dėl iškviesto taksi automobilio, kurio metu kaltinamasis prašė taksi vairuotojo R. V. patvirtinti, kieno vardu iškviestas taksi automobilis. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir apklaustas liudytoju taksi vairuotojas R. V..

Liudytojas R. V. paaiškino, kad kažkokie jaunuoliai atidarė jo automobilio duris ir bandė įsėsti, tada jis pasakė, kad atvažiavo ne pas juos. Kai bandė jo keleivis vardu Ignas įlipti, patvirtino kitiems, kad atvažiavo pas jį. Po kiek laiko keleivio pusėje prie automobilio išgirdo smūgį, išlipęs pamatė, kad sulenktos automobilio keleivio pusės durelės, matė, kaip jo keleivis apibėgo aplink automobilį. Jam nepažįstami jaunuoliai agitavo sumušti jo keleivį. Sakė „supisam jį“. „Kešukas“ agitavo, jo keleivis gynėsi, taip pat mušėsi. Keturi jaunuoliai jo keleivį apsupo, gal norėjo mušti, jo keleivis gynėsi, jie visi mušėsi.

Apklausti nukentėjusieji neprisiminė įvykio aplinkybių. Pagarsinus jų parodymus, nors juos ir tvirtino, tačiau vis tiek visiškai negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių. Be to, kaip paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiųjų apklausos, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus :

nukentėjusysis K. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tyrėjos, tačiau jo parodymai surašyti pagal jo prielaidas. Jo apklausos metu tame pačiame kabinete buvo ir liudytojas P. V., kuris buvo apklausiamas prie jo, todėl jis girdėjo įvykių seką. Nukentėjusysis nurodo, kad jis mėgino sakyti tyrėjai, ką jis prisimena, bet jo apklausos protokolas surašytas su smulkmenomis. Tai kad apklausos metu vienoje patalpoje buvo du liudytojai, paaiškino ir liudytojas P. V..

Apklausta liudytoja S. B., atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus, aiškino, kad neprisimena, ar apklausos metu kabinete buvo liudytojai P. V. ir K. P..

BPK 183 straipsnyje numatytos liudytojo apklausos taisyklės draudžia vienu metu toje pačioje patalpoje apklausti du ir daugiau liudytojų, duodančių parodymus byloje. Todėl teismas nesivadovauja ikiteisminio tyrimo apklaustų K. P. ir P. V. parodymais.

Nukentėjusysis E. D. teisiamojo posėdžio metu apklaustas paaiškino, kad jis klausėsi kaltinamojo duotų parodymų, bet vis tiek nieko neprisiminė apie įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad pajuto smūgį į apatinį žandikaulį. Jis mano, kad sudavė kaltinamasis, daugiau įvykių aplinkybių neprisiminė.

Tokiu būdu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji neprisiminė ir nenurodė, dėl ko kilo konfliktas, nenurodė įvykių sekos, todėl teismas vadovaujasi kaltinamojo, liudytojo R. V. parodymais, specialisto išvadomis.

Atkreipiant dėmesį į specialisto išvadas, specialistas A. B. konstatavo sužalojimą, kuris padarytas vienu poveikiu. Tai atitinka tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo A. B. parodymus. Nukentėjusiajam K. P. sužalojimų nekonstatuota, o nukentėjusiajam E. D. sužalojimai padaryti dviem poveikiais.

Kaltinamasis nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į galvą. Šie sužalojimai nėra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo byloje. Tačiau nustatyta, kad tuoj po įvykio kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr.88 patvirtintų policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 81 p. numato, kad areštinės medicinos bendruomenės slaugytojas privalo: apžiūrėti tik ką uždarytus į areštinę asmenis, nustatyti jų sveikatos būklę bei sužalojimus, apie tai pažymėti medicinos pagalbos suteikimo žurnale. Prireikus imtis priemonių suteikti pirmąją pagalbą arba siųsti juos į sveikatos priežiūros įstaigas.

Be to, į įvykio vietą iškviesti atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kaltinamąjį ir pristatė į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintoje policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatyta policijos patruliui pareiga atvykus į įvykio vietą, nustatyti įvykio liudytojus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis apklaustas liudytoju D. D. paaiškino, kad paėmė iš įvykio vietos kaltinamąjį ir merginą, kurią išleido jos prašymu prie miesto savivaldybės Marijampolės m. J.Basanavičiaus a. Merginos asmenybės nenustatė.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, dėl jo prastos kokybės, nėra galimybės nustatyti įvykio aplinkybių, liudytojų ir įvykio sekos.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokios teismo išvados gali būti padaromos pašalinus visus prieštaravimus, paneigus abejones. Negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kai surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamos išvados. Visos abejonės, kurių išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, todėl visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Nors BK nuostatos būtinosios ginties situacijos pradžią sieja ne tik su jau prasidėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, tačiau byloje nustatyti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog nukentėjusieji pirmi pradėjo konfliktą : viešoje vietoje pradėjo ginčą dėl atvažiavusio taksi automobilio, o nukentėjusysis E. D. sudavė kaltinamajam smūgį į pakaušį, nukentėjusieji ėjo link kaltinamojo vieni kitus agituodami sumušti, tai rodo, kad nukentėjusieji aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į kaltinamojo I. B. sveikatą ir šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs bei realus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, todėl kaltinamasis turėjo teisę gintis – viešoje vietoje duoti atkirtį besikėsinantiesiems, todėl sužalojimai nukentėjusiems buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Atsižvelgus į liudytojo R. V. paaiškinimus, kad jaunuoliai agitavo vienas kitą sumušti kaltinamąjį, kaltinamasis nuo tokio pradėto realaus kėsinimosi į jo sveikatą, turėjo teisę ginti net padarydamas žalą besikėsinantiems. Be to, atsižvelgtina, kad kaltinamasis buvo vienas, ūgiu mažesnis nei visi trys nukentėjusieji, jis mėgino išvengti fizinio kontakto, nubėgdamas į priešingą automobilio pusę, prie taksi vairuotojo R. V.. Pasibaigus smurto veiksmams, kaltinamasis sėdo į automobilį, norėdamas išvažiuoti. Kaltinamasis paaiškino, kad kažkas pasakė, kad viskas, baigiam, jis išvažiavo, po šių žodžių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad jis pasakė tokius žodžius, po šių žodžių smūgiai jam nebuvo suduoti.

Teismas daro išvadą, kad būtinosios ginties ribos šiuo atveju nebuvo peržengtos, kadangi be kitų anksčiau nurodytų aplinkybių, kaltinamasis viešoje vietoje, atremdamas pavojingą kėsinimąsi, sužalojo A. B. vienu smūgiu, ką patvirtino specialisto išvada, K. P. aplamai nekonstatuoti sužalojimai, o E. D. padarytas nežymus dviems poveikiais sužalojimas. Kadangi gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, kaltinamasis veikė neperžengdamas būtinosios ginties sąlygų, t. y. nustatyta aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1d. 9 p. (BK 28 str. 2 d.), todėl bylą nutrauktina (BPK 254 str. 4 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą paliktini nengarinėtais.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus, vokai Nr.1, Nr.2, Nr.3 su mėginiais, paimtais iš įvykio vietos ir saugomi Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate ( b.l. 22, 23, t.1), sunaikintini kaip menkavertis turtas, stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, esantis byloje, saugotinas byloje ( BPK 94 str.1d.4p.,3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 str., BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų nutraukti, esant BK 28 str. 1 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą palikti nenagrinėtais.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus, vokus Nr.1, Nr.2, Nr.3 su mėginiais, paimtus iš įvykio vietos ir saugomus Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti kaip menkavertį turtą, stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, esantį byloje, saugoti byloje ( BPK 94str.1d.4p.,3p.).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.