Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB-F „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Infrastruktūros inžinerija“ ieškinį atsakovui AB-F „VITI“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl netinkamai atliktų darbų kainos sumažinimo, trečiasis asmuo byloje IF P&C Insurance AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo pagal nurodytą priešieškinio pagrindą. Iš atsakovo pateiktos pretenzijos neaišku, ar nekokybiškai atlikti rangos darbai, ar rangos darbai atlikti netinkamai ar nepilnai dėl to, kad pagal tokią projektinę dokumentaciją jie kitaip negalėjo būti atlikti, todėl priešieškinis atmestinas. Teismas ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu ir tenkintinu visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB-F „VITI“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kartu sprendžiant bylos sustabdymo klausimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4416-345/2012, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

3) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4416-345/2012 atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo įvykdyta tinkamai, tai yra iš esmės dėl pripažinimo, kad, atlikęs asfaltavimo darbus ne visu gatvės pločiu pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ reikalavimus, atsakovas pirkimo sutartį įvykdė tinkamai. Tokiu būdu, ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4416-345/2012 nepatenkinimo atveju būtų aiški galutinė AB-F „VITI“ dėl ieškovo kaltės patirtų nuostolių suma arba minėto ieškinio nepatenkinimo atveju AB-F „VITI“ turėtų formalų pagrindą priešieškiniu reikalauti sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą dėl atskirų prieštaringų projekto dalių. Kol neišnagrinėta nurodyta byla atsakovas susiduria su įrodymų nuostoliams reikalauti bei jų dydžiui pagrįsti problema. Todėl minėta civilinė bylą turi tiesioginį prejudicinį ryšį su nagrinėjama bylą ir turi tiesioginę įrodomąją galią. Todėl negalima nagrinėti bylos, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4416-345/2012.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl tinkamo statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutarties įvykdymo, užsakovo pareigos mokėti už atliktus darbus bei tinkamo delspinigių dydžio nustatymo, taikant ieškinio senatį.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 8 d. atsakovas (rangovas) su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (perkančiąja organizacija) ir UAB „Vilniaus vandenys“ (užsakovu) sudarė rangos sutartį Nr. V/2007/V50, pagal kurią atsakovas buvo patvirtintas viešo konkurso „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai (duomenys neskelbtini)“, pirkimo Nr. 2007/27/ND/D/LT nugalėtoju vykdyti šį projektą, o užsakovas priėmė atsakovo (rangovo) 2007 m. balandžio 20 d. pasiūlymą pilnai atlikti projekto „Neries upės baseino investicinės programos I etapas Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 sutarties „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai (duomenys neskelbtini)“ Nr. V/2007/V50 darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus (t. I, b.l. 65-57). Atsakovas, vykdydamas šią sutartį, 2007 m. rugsėjo 14 d. su ieškovu sudarė statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 07/09/14, pagal kurią ieškovas (projektuotojas) įsipareigojo atlikti objekto „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai ir įrenginiai (duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbus pagal statytojo UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos 1.593.000,00 Lt (t. I – b.l. 6-17). Ieškovas 2010 m. gruodžio 23 d. parengė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kurį atsakovas pasirašė 2010 m. gruodžio 29 d. (t. I, b.l. 21). Taip pat ieškovas 2010 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 197.230,00 Lt sumokėjimo už atliktus darbus (t. I, b.l. 20). Statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo, 2010 m. gruodžio 29 d. pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. 34A-577 (t.I, b.l. 18-19), kuriame nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai (duomenys neskelbtini), atitinka statinio projekto sprendinius, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius (nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai). Tačiau statybos objekto techninę priežiūrą vykdęs UAB „Statybos strategija“ 2011 m. gruodžio 1 d. atsakovui nurodė, kad jis neištaisė visų inžinieriaus ir užsakovo atstovo užfiksuotų defektų, tai yra klojant inžinerinius tinklus važiuojamojoje dalyje, tinklų klojimo metu pažeistas dangas rangovas atstatė ne visu gatvės pločiu (t. I, b.l. 127-174). Todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra 2011 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į AB DNB banką ir pareikalavo sumokėti 1.293.358,90 Lt sumą pagal banko garantiją, kadangi atsakovas neištaisė nustatytų defektų, tai yra pagal sutartį inžinerinių tinklų klojimo metu pažeistas dangas atstatė ne visu gatvės pločiu (t. I, b.l. 175-176).

Atsakovas pirmos instancijos teismo prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-1925-345/2014 (buvęs Nr. 2-4416-345/2012) pagal ieškovo AB-F „VITI“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties pripažinimo įvykdyta (t. II, b.l. 21-24). Pirmos instancijos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė sustabdyti bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo skunde nurodytais argumentais ir 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi sustabdė apeliacinės bylos nagrinėjimą iki aukščiau nurodytos kitos civilinės bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1925-345/2014 priimtas sprendimas ir juo nustatyti faktai turės įrodomąją galią apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai, kadangi ieškinio patenkinimo atveju, atsakovo priešieškinio argumentai netektų pagrindo, o ieškinio atmetimo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bus galima tinkamai ir teisingai įvertinti, ar atsakovo netinkamą 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties įvykdymą nulėmė ieškovo netinkamai įvykdyta 2007 m. rugsėjo 14 d. statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. 07/09/14 ar paties atsakovo atlikti veiksmai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1925-345/2014 ir ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad UAB –F „VITI“, vykdydamas 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį, netinkamai atliko darbų už 163.680,00 Lt. Minėtame sprendime teismas taip pat nustatė, kad faktą, jog ieškovas tinkamai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo atstatyti paviršius iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią prieš pradedant darbus, patvirtina ir teismo ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, kad ieškovas ne visus dangos atstatymo ir remonto darbus atliko pagal projektinius reikalavimus, tai yra kelio dangos nėra atstatytos visu pločiu ir netinkamai užtaisytos kelio siūlės. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-343-370/2015 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovas netinkamai atliko 163.680,00 Lt vertės darbus, susijusius su kelio dangos atstatymu, pagal 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartį.

2007 m. rugsėjo 14 d. sutarties preambulėje buvo numatyta, kad ieškovas, vykdydamas šią sutartį vadovausis „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai (duomenys neskelbtini)“ konkurso sąlygomis, kurios užfiksuotos minėto konkurso sąlygose, FIDIC „Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos“ konkrečiose ir bendrosiose sąlygose, techninėse specifikacijose ir statytojo reikalavimuose (t. I, b.l. 6-7). Pagal 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties bendrosiose sąlygose numatytų techninių specifikacijų ir užsakovo reikalavimų skyriaus „Žemės darbai“ 3.05 punktą visi paviršiai turi būti atstatyti iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią prieš pradedant darbus. Kelių paviršiai atstatomi bent jau iki buvusios būklės (t. I, b.l. 124-125).

Priešieškinyje atsakovas ieškovo kaltę dėl netinkamų projektavimo darbų sutarties įvykdymo grindė tuo, kad ieškovo atliktos projekto dalys – Dangų atstatymo schema pagal patvirtintą darbo projektą Nr. 020-05-DP-DS-01 ir Statybos darbų organizavimo planas pagal patvirtintą darbo projektą Nr. 020-03-DP-SO-07 – yra prieštaringos, ir būtent dėl to Aplinkos projektų valdymo agentūra įgijo teisę reikalauti iš atsakovo dangas atstatyti visu gatvės pločiu (t. I, b.l. 58-63). Byloje esančiame Statybos darbų organizavimo plane, patvirtintame 2009 m. balandžio 27 d. pagal darbo projektą Nr. 020-03-DP-SO-07, pastabų 4 punkte nurodyta, kad „išardžius asfaltinę dangą ar jos dalį, atstatyti asfaltinę dangą visu pločiu“ (t. I, b.l. 179). Dokumente yra nurodyta, kad jis priklauso projektui Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai ((duomenys neskelbtini)) Kvartaliniai tinklai II etapas (2 statybos eilė). Tuo tarpu ieškovo parengtoje Gatvės (kelio) dangų atstatymo schemoje Nr. 020-05-DP-DS-01 nurodyta, jog išardyta gatvės danga atstatoma vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ taisyklėmis: 1) šaligatvių danga atstatoma išardytame plote, o tais atvejais, kai nuo išardytos šaligatvio dalies iki jo krašto lieka ne daugiau kaip 0,5 m pločio juosta, danga atstatoma iki pat šaligatvio krašto, o jo pagrindas atstatomas tik išardytame plote; 2) važiuojamoji gatvės (kelio) dalis atstatoma išardytame dangos plote; jei išardyta danga nuo gatvės (kelio) krašto yra arčiau kaip per 1 metrą, danga atstatoma iki pat šio krašto; 3) atstatant važiuojamąją dalį, kuri neturėjo dangos, įrengiama žvyro danga (t. I, b.l. 178). Minėta dangų atstatymo schema Nr. 020-05-DP-DS-01 parengta 2010 m. sausio 26 d. ir priklauso projektui Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai (kvartaliniai tinklai – II etapas. 3 statybos eilė su nuotekų siurbline NS-12) (duomenys neskelbtini). Taigi du minėti dokumentai, kurių sąlygų prieštaringumą įrodinėjo atsakovas, priklauso dviem skirtingiems, tarpusavyje nesusijusiems projektams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad Statybos darbų organizavimo planas ir dangų atstatymo schema yra parengti pagal atskirus projektavimo sąlygų sąvadus, dviejų skirtingų objektų statybai gauti atskiri statybos leidimai, jie parengti skirtingiems objektams. Darbo projekto sprendinys – Statybos darbų organizavimo planas (brėžinio Nr. 020-03-DP-SO-07) yra parengtas pagal projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 3443 (t. II, b.l. 112-124) bei jo pagrindu išduotomis susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygomis Nr. 4011, o kito darbo projekto brėžinys – dangų atstatymo schema Nr. 020-05-DP-DS-01 parengta vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. Sa-683 (t. II, b.l. 127-140) bei jo pagrindu išduotomis susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygomis Nr. PS-3/09 (t. II, b.l. 110-111). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

Statybos objekto techninę priežiūrą vykdžiusio UAB „Statybos strategija“ 2011 m. gruodžio 1 d. rašte buvo nurodyta, jog reikalavimas, kad „klojant inžinerinius tinklus važiuojamojoje dalyje, išardyta danga atstatoma visu gatvės pločiu“ yra nurodyta Darbo projekte 020-03-DP-VN-9 „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduotose Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. 4011 „Nesant galimybei projektuoti nevažiuojamojoje dalyje projektuoti važiuojamojoje dalyje atstatant visus gatvės važiuojamosios dalies pločiu ir Rangos sutarties III tomo 3.05 punkte pateiktu reikalavimu „visi paviršiai turi būti atstatyti iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią pradedant darbus“, kuris neprieštarauja anksčiau išvardintiems. Gatvėse, kur tinklai klojami ne važiuojamojoje gatvės dalyje, tinklų klojimo metu pažeista danga turi būti atstatoma kaip numatyta Darbo projekte 020-03-TP-SO-09: išardžius asfaltinę dangą ar jos dalį, atstatyti asfaltinę dangą visu pločiu, tai yra statybos metu išardytos esamos dangos (asfaltas, žvyro danga, žalios vejos) turi būti atstatytos į pradinę padėtį (t. I, b.l. 127-174). Taigi atsakovo atliktų darbų defektai buvo konstatuoti remiantis ieškovo parengtų darbo projektų 020-03-DP-VN-9 ir 020-03-TP-SO-09 sąlygomis, kuriose nurodyta, kad išardytos kelio dangos ar jos dalys turi būti atstatomos visu pločiu. Ši sąlyga neprieštarauja ir atitinka darbo projekto Nr. 020-03-DP-SO-07 4 punkto reikalavimą, kad išardžius asfaltinę dangą ar jos dalį, ji turi būti atstatyta visu pločiu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl atsakovo nurodomos projektinės dokumentacijos prieštaringumo, kadangi atsakovo pateikta ieškovo rengta dangų atstatymo schema Nr. 020-05-DP-DS-01 priklauso kitam projektui ir nebuvo užsakyta pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. šalių sudarytą sutartį.

Atsakovas apeliaciniame skunde nemini ir nebesiremia minėta dangų atstatymo schema Nr. 020-05-DP-DS-01, siekdamas įrodyti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino sutarties sąlygas ir ieškovo parengtą projektinės dokumentacijos prieštaringumą. Atsakovas dabar teigia, kad ieškovo parengto projekto sąlyga dėl kelio dangų atstatymo visu gatvės pločiu prieštarauja Statybos darbų specifikacijos skyriaus „Žemės darbai“ sąlygoms bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nuostatoms. Taip pat atsakovas įrodinėja, kad ieškovas nepagrįstai rėmėsi 2007 m. lapkričio 12 d. Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygomis Nr. 4011, kurios yra prieštaringos ir neatitinka minėto reglamento taisyklių. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis nesirėmė priešieškinyje, todėl jos negali būti ir apeliacijos pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atsakovo nurodomo galimo ieškovo parengtos projektinės dokumentacijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

Pagal CK 6.156 straipsnio 4 dalį ir 6.157 straipsnį šalys turi teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra, tačiau jos neturi prieštarauti imperatyvioms teisės normoms. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 2 punktą rangovas privalo parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybės institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę. Pripažintina, kad dauguma statybos darbus reglamentuojančių teisės normų yra imperatyvios. Tačiau taip pat nemažai techninių reglamentų apibrėžia tik minimalius reikalavimus, kurių pažeisti negalima. Todėl rangos sutartimi užsakovas turi teisę ir nustatyti sąlygas, kurių nėra techniniuose reglamentuose, kurios jiems neprieštarauja, bei kelti maksimalius kokybės reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 33 punktą išardyta šaligatvių danga atstatoma išardytame plote, o tais atvejais, kai nuo išardytos šaligatvio dalies iki jo krašto lieka ne daugiau kaip 0,5 m pločio juosta, danga atstatoma iki pat šaligatvio krašto, o jo pagrindas atstatomas tik išardytame plote; važiuojamoji kelio (gatvės) dalis atstatoma išardytame dangos plote; išardyta tašytų arba netašytų akmenų danga atstatoma (jei statinio projekte numatyta palikti buvusią dangą) per dvigubą iškasos plotį; jei išardyta danga nuo kelio (gatvės) krašto yra arčiau kaip per 1 metrą, danga atstatoma iki pat šio krašto. Šių nustatytų reikalavimų pobūdis patvirtina, kad tai yra tik minimalūs būtini reikalavimai kelio dangos atstatymui, kad keliu galima būtų naudotis pagal paskirtį ir jis nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Tuo tarpu reikalavimas kelio dangą važiuojamojoje dalyje atstatyti ne tik išardytame dangos plote, bet visu gatvės pločiu, atsižvelgiant į cituotas techninio reglamento normas, yra perteklinis, bet galimas šalių susitarimu ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties techninių specifikacijų užsakovo reikalavimų skyriaus „Žemės darbai“ 3.05 punkte buvo numatyta, jog visi paviršiai turi būti atstatyti iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią prieš pradedant darbus. Kelių paviršiai atstatomi bent jau iki buvusios būklės. Taip pat buvo numatyta, jog inžinieriui ir UAB „Vilniaus vandenys“ bei (ar) valdžios institucijai (savininkui) esant nepatenkintam rangovo atliktu atstatymu, rangovas ištaiso trūkumus savo sąskaita. Šio skyriaus 3.06 punkte numatyta, kad darbinis plotis keliuose sumažinamas iki minimumo, suderinus su inžinieriumi ir UAB „Vilniaus vandenys“ bei (ar) susijusia valdžios institucija (savininku). Pagal 3.07 punktą iškasos plotis visais atvejais turi būti minimalus – tik tiek, kiek reikia statybos darbams. Statomų atvirų kanalų ir tranšėjų ilgis apribojamas inžinieriaus ir UAB „Vilniaus vandenys“ raštu nurodytu ilgiu. Pagal 3.15 punktą keliai turi būti atstatomi pagal galiojančius Lietuvos standartus. Pažymėtina, kad minėti 3.06 ir 3.07 punktai nustato minimalius reikalavimus vykdomiems darbams, tuo tarpu 3.05 punkte yra suformuluoti reikalavimai dangų atstatymui, pabaigus užsakomus darbus. Be to, 3.15 punkto reikalavimas atstatyti kelius pagal galiojančius Lietuvos standartus, neužkerta kelio užsakovui bei kelio savininkui pateikti savo papildomus darbų kokybės reikalavimus. Pripažintina, kad 3.05 punkte nurodytas reikalavimas kelių paviršius atstatyti bent jau iki buvusios būklės yra gana apibendrintas ir savaime neformuluoja būtinos nuostatos kelius atstatyti visu gatvės pločiu. Tačiau šiame punkte taip pat yra ir suteikta teisė valdžios institucijai ar kelio savininkui reikalauti, jog rangovas ištaisytų trūkumus savo sąskaita, jeigu jie bus nepatenkinti kelio atstatymo darbais. Taigi 3.05 punkte reikalavimai darbų kokybei nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2007 m. lapkričio 12 d. patvirtintose Miesto plėtros departamento parengtose Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygose Nr. 4011 aiškiai nurodyta, kad „vandentiekio ir nuotekyno tinklų pagal galimybę projektuoti nevažiuojamojoje dalyje, įvertinus asfalto dangą. Skersai gatvės ar pravažiavimo asfaltuotoje važiuojamojoje dalyje vandentiekio ir nuotekyno tinklus kloti uždaru būdu. Nesant galimybei projektuoti nevažiuojamojoje dalyje, projektuoti važiuojamojoje dalyje, atstatant visu gatvės važiuojamosios dalies pločiu“ (t. II, b.l. 12). Taigi reikalavimas dangų atstatymo kokybei buvo patikslintas. Minėtose projektavimo sąlygose Nr. 4011 taip pat yra bendra nuoroda, jog dangų ardymas ir atstatymas, statybos darbų organizavimas turi būti projektuojamas vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, tačiau nėra atskirai išskirta, jog dangos turi būti atstatomos griežtai pagal šio reglamento 33 punktą. Pripažintina, kad šiose sąlygose buvo nustatytas papildomas reikalavimas dangų atstatymo kokybei, tai yra gatvės dangą atstatyti visu važiuojamosios dalies pločiu, kuris nepažeidžia ir minėto statybos reglamento nuostatų. Todėl ieškovas, esant gana abstrakčiai 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties skyriaus „Žemės darbai“ 3.05 punkto sąlygai, pagrįstai vadovavosi Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygomis Nr. 4011 ir parengtoje projektinėje dokumentacijoje nustatė reikalavimą, kad kelio danga turi būti atstatyta visu gatvės pločiu, nes toks atstatymo būdas užtikrina maksimalią kelio kokybę.

Pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 07/09/14 projektuotojas (ieškovas) įsipareigojo suderinti su užsakovu objekto sprendinių koncepciją ir po suderinimo parengti objekto techninį projektą (1.4.1 punktas). Užsakovas (atsakovas) pagal šią sutartį įsipareigojo bendradarbiauti su projektuotoju ir padėti jam rengiant objekto techninį ir techninį darbo projektus (2.1.6 punktas), taip pat įgijo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti projektuotojo vykdomus projektavimo darbus pagal galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose jų kiekiui ir kokybei nustatytus reikalavimus (2.2.2 punktas). Pagal sutarties 5.1 punktą projektavimo metu vyksta eiliniai šalių susirinkimai, kurių metu sprendžiami einamieji klausimai, susiję su projektavimu ir statyba, ir kuriuose projektuotojo dalyvavimas visuomet privalomas; taip pat vyksta neeiliniai susirinkimai, pareikalavus vienai iš šalių (5.2 punktas). Taigi sutartyje buvo numatyta abipusė šalių bendradarbiavimo pareiga, atsakovas taip pat turėjo teisę ir kontroliuoti ieškovo vykdomus darbus. Be to, atsakovas pagal sutarties 4.4 punktą turėjo teisę pareikšti projektuotojui (ieškovui) pretenzijas dėl jau priimtų projektavimo darbų ar veiksmų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po projektavimo darbų perdavimo. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų reiškęs ieškovui pretenzijas ar reikalavęs paaiškinti sąlygos atstatyti kelio dangą visu gatvės pločiu nustatymo priežastį. Taip pat atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jis nesivadovavo jau priimtų darbų nustatyta sąlyga, bet rėmėsi vien tik Statybos techninio reglamento nuostatomis. Todėl negalima sutikti, kad ieškovas pažeidė sutartyje numatytą bendradarbiavimo pareigą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pagal CK 6.703 straipsnį sumažinti atliktų darbų kainą ir priteisti atsakovui reikalaujamą nuostolių sumą.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistų delspinigių suma, prašo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. sutarties 7.2 punktą užsakovas, laiku nesumokėjęs projektuotojui sutartyje nurodytos kainos, privalo mokėti 0,02 % delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (t. I, b.l. 14). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2011 m. spalio 28 d. (t. I, b.l. 1). Ieškovas delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., tai yra už 184 dienas. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas delspinigius priteisė tik už 183 dienas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (LAT 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-912/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001). Todėl pirmos instancijos teismas, priteisdamas delspinigius iš atsakovo už šešis mėnesius, tai yra už 183 dienas, nepažeidė ieškinio senaties ir delspinigių skaičiavimo terminų taisyklių.

Ieškovas taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 1.184,36 Lt palūkanas už likusį laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. spalio 27 d. Pirmos instancijos teismas patenkino šį ieškovo reikalavimą visiškai. Atsakovas tiesiogiai nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neginčijo priteistų palūkanų bei jų dydžio, nesutiko tik su delspinigių priteisimu. Kadangi tiek netesybos (delspinigiai), tiek kompensuojamosios palūkanos yra galimi neįrodinėtini kreditoriaus nuostoliai, pirmos instancijos teismas, esant bet kokiam atsakovo prieštaravimui dėl delspinigių ar palūkanų, turėjo vertinti ieškovo reikalavimo priteisti ir delspinigius, ir palūkanas pagrįstumą bei teisėtumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, tai yra netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (LAT 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi buvo susitarę tik dėl delspinigių. Ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma yra didesnė, negu prašomų palūkanų. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis aukščiau nurodyta teismų praktika, palūkanas įskaityti į delspinigius ir priteisti ieškovui iš atsakovo tik 4.548,41 Lt delspinigių, reikalavimą dėl 1.184,36 Lt dydžio palūkanų atmetant.

Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su delspinigių bei palūkanų pagal rangos sutartį priteisimu, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 1.184,36 Lt dydžio palūkanas. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, ieškovo reikalavimo dalį dėl 1.184,36 Lt dydžio palūkanų priteisimo atmetant.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1.801,00 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 5) ir 2.150,00 Lt už advokato pagalbą (t. I, b.l. 30; t. II, b.l. 17-18; 148-149). Ieškinį patenkinus 99 %, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 3.911,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 6.300,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi jo skundas buvo patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 63,00 Lt (1 % patenkintų reikalavimų).

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 1.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau, kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB-F „VITI“, j.a.k. 221504240, ieškovo UAB “Infrastruktūros inžinerija“, j.a.k. 300035342, naudai 35.992,08 € (124.273,45 Lt) skolos, 1.317,31 € (4.548,41 Lt) delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. lapkričio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1.132,85 € (3.911,49 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo reikalavimą dėl 343,01 € (1.184,36 Lt) palūkanų priteisimo iš atsakovo atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB-F „VITI“ į valstybės biudžetą 7,24 € (25 Lt) teismo patirtų pašto išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

Priteisti iš ieškovo UAB “Infrastruktūros inžinerija“, j.a.k. 300035342, atsakovui AB-F „VITI“, j.a.k. 221504240, 18,25 € (63,00 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo AB-F „VITI“, j.a.k. 221504240, ieškovui UAB “Infrastruktūros inžinerija“, j.a.k. 300035342, 217,22 € (750,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.