Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį prisipažino.

Kaltinamųjų R. B., R. K. įrodymų analizė, vertinimas, jų nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, jų analizė, sugretinimas tarpusavyje ir su kitais įrodymais padeda aiškiai nustatyti, atskleisti ir atkurti tikrąjį įvykio vaizdą, kuris visiškai patvirtina kaltinimų pateiktas formuluotes kaltinamajam R. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. ir jo nužudymo, vagystės ir nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam R. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. K..

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino, kad dėl asmeninių paskatų, tyčia, gulinčiam surakintomis už nugaros antrankiais rankomis, vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veido sritį ir ne mažiau kaip 2 kartus rankos kumščiu sudavė į dešinį šoną, taip padarydamas jam kraujosruvą galvoje ir kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse dešinėje pusėje. Liudytojas R. Ž. parodė, kad matė, kaip A. S. gulėjo lovoje, jo rankos buvo surakintos antrankiais. R. B. ne mažiau nei 3–4 kartus kumščiu sudavė smūgius A. S. į dešinį šoną.

Liudytojas A. T. parodė, kad uždėjus antrankius A. S., R. B. paguldė jį ant pilvo. Nurodo, kad dėl to, jog A. S. nešauktų, R. B. ne mažiau kaip 2 kartus sudavė jam kumščiu į šoną.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. T. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip R. B. pavartojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu (2 t. 6–25 b. l.).

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažindamas parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė nukentėjusiajai G. K. vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad apie 4.00 val. ji su drauge nutarė eiti namo. Vaikinai juokėsi, kad jos iš buto neišeis, nes laukujės durys buvo užrakintos. Ji prašė vaikinų raktų, tačiau R. B. liepė pačiai susirasti raktus. Ji supykusi keletą kartų koja spyrė į buto duris. Vaikinai pradėjo ją koridoriuje mušti. R. B. kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo suduotų smūgių nenugriuvo, tačiau labai skaudėjo. Kaktoje iškilo gumbas, apatinės lūpos vidinėje dalyje buvo kraujosruva. R. Ž. į vaikinų konfliktą nesikišo. Ji apsimetė, kad skambina į policiją, nors mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl vaikinai išsigando, R. B. atnešė raktą ir duris atrakino. Ji kartu su drauge iš buto išėjo. Dėl vaikinų suduotų smūgių kreipėsi į policijos pareigūnus, parašė pareiškimą, kadangi suduodant smūgius buvo sukeltas fizinis skausmas. Nesikreipė į teismo medicinos ekspertą, civilinio ieškinio byloje nereiškia, pretenzijų neturi.

Liudytojai L. U., R. Ž., A. T., kaltinamasis R. K. patvirtino, kad bute 2012 m. kovo 23 d. girtavo, kad kaltinamasis R. B. buvo užrakinęs buto duris, neturėjo galimybės išeiti, kad R. B. tyčia sudavė nukentėjusiajai G. K..

Akistatos su kaltinamuoju R. B. metu, nukentėjusioji G. K. patvirtino savo parodymus (1 t. 129–130 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. K. patvirtino savo parodymus, parodydama, kur, kaip ir kas jai sukėlė fizinį skausmą (1 t. 131–136 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja L. U. patvirtino savo parodymus, parodydama, kur, kaip ir kas G. K. sudavė smūgius (1 t. 144–155 b. l.).

Įvertinus šiuos įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nes sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai G. K..

Kaltinamasis R. B. dėl nužudymo A. S. kaltę pripažindamas parodė, kad apie 12.00 val. A. S. koridoriuje durimis atsirėmė į sieną, prie jos prispausdamas vieną iš kambario išėjusį vaiką. Tai pamatęs jis atitraukė A. S. nuo vaiko ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Nuo suduoto smūgio A. S. nukrito ant grindų, jo kojos buvo koridoriuje, o visas kūnas kambaryje. Gulinčiam A. S. jis koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus. Pataikė į galvos sritį, kairį šoną. Smūgius sudavė spirdamas koja iš viršaus, avėjo gumines šlepetes. Po suduotų smūgių A. S. neteko sąmonės. Priėjo R. K. ir R. Ž., pakėlė A. S. ir nunešė į kambarį, kuriame jis gulėjo, paguldė jį į lovą. Bandė A. S. gaivinti, atnešė vandens, pylė ant veido, A. S. neatsigavo. Kažkas iš vaikinų sakė, kad po pusės valandos turėtų atsigauti. Vaikinai iš buto išėjo, o jis nuėjo miegoti į vaikų kambarį. Vėliau į butą grįžo L. K., atsigulė kambaryje, kuriame gulėjo A. S.. Apie 18.00 val. jis atsibudo. A. S. jau nekvėpavo, todėl iškvietė medikus. Atvykus policijos pareigūnams sakė, kad A. S. susižeidė griūdamas koridoriuje. Akivaizdžių sužalojimo žymių A. S. kūne nesimatė, tik buvo nubrozdinta kairė ausis.

Kaltinamasis R. K. parodė, kad 2012-03-23, apie 19.30 val., kartu su pažįstamais A. S., R. Ž. buvo pas R. B., adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. Bute, be R. B., buvo iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu A. (T.), ir R. B. sugyventinės du mažamečiai vaikai. Virtuvėje su minėtais asmenimis gėrė alų. Apie 22.00 val. A. S. netyčia ant grindų iš stiklinės išpylė alų, R. B. susinervino, liepė A. S. išplauti grindis, A. S. nesutiko. R. B. kairės rankos kumščiu sudavė A. S. į galvos dešinę pusę. Gerdami alų sumanė pasikviesti merginų. R. B. paskambino pažįstamai ir pakvietė atvažiuoti. Apie 24.00–1.30 val. atvažiavo dvi merginos: L. (U.) ir G. K.. Virtuvėje toliau gėrė alų. R. B. ir A. T. pasikvietė A. S. į gretimais esantį kambarį. Dėl kokios priežasties jie padarė, nežino. Būnant virtuvėje išgirdo kambaryje triukšmą. Ėjo pasižiūrėti, pamatė ant grindų, netoli durų slenksčio gulintį A. S., gulėjo ant dešinio šono, buvo susirietęs ir rankomis užsidengęs galvą. R. B. ir A. T. stovėjo šalia A. S.. Suprato, kad A. S. nukrito ant grindų nuo suduoto smūgio, tačiau nežino, kuris iš vaikinų sudavė smūgį, į kurią kūno vietą, nes ant A. S. veido sužalojimo žymių nesimatė. R. B. ir A. T. iš kambario išėjo ir netrukus grįžo. R. B. rankose laikė antrankius. R. B. A. S. ant dešinės rankos uždėjo antrankį. Po to užlaužė dešinę ranką už nugaros ir liepė duoti kairę ranką. A. S. atsisakė. Tada A. T. suėmė vaikiną rankomis už pečių, o R. B. stipriau užlaužė A. S. kairę ranką ir uždėjo antrankius. A. S. gulėdamas muistėsi, prašė, kad paleistų. R. B. sakė, kad šis tylėtų, pagulėtų lovoje. Dėl kokios priežasties R. B. taip elgėsi su A. S., nežino. Anksčiau jie nekonfliktavo. Visiems grįžus į virtuvę, toliau gėrė alų. Praėjus pusvalandžiui iš kambario išėjo A. S., sakė, kad nori į tualetą. R. B. jį nuvedė į tualetą, o po to atgal į tą patį kambarį. A. S. nešaukė, nesipriešino, jo rankos vis dar buvo surakintos. Išgirdo, kad A. S. šaukia, prašo paleisti, atrakinti. Tada į kambarį nuėjo R. B.. Jis ėjo jam iš paskos, nes nenorėjo, kad A. S. vėl būtų mušamas. R. B. kambaryje du kartus sudavė A. S. kumščiu į dešinį šoną ir vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Smūgiai buvo suduodami per antklodę. A. S. tada nutilo, nieko nebesakė. Abu iš kambario išėjo ir uždarė duris. Apie 4.00 val., po kilusio konflikto tarp R. B. ir merginų, kurios norėjo išeiti iš buto, o R. B. jų neišleido, nes buvo užrakinęs duris, G. K. koridoriuje pradėjo spardyti laukujes buto duris. R. B. koridoriuje jai sudavė du ar tris kartus ranka į veidą. Po to jis G. K. rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą – dešinį skruostą ir koja vieną kartą spyrė jai į krūtinę ar pilvą. Po to G. K. vieną smūgį į kaktą sudavė A. T.. Jis G. K. sudavė, nes ši spardydama duris sukėlė triukšmą. Po jų suduotų smūgių G. K. paskambino į policiją, todėl R. B. atrakino duris ir merginas išleido. Netrukus buvo atvažiavusi policija, tačiau durų niekas neatidarė, tik išjungė grojusią muziką. Apie 4.30 val. R. B. atrakinęs antrankius nuėmė juos nuo A. S. rankų. Visi kartu grįžo į virtuvę, ten toliau gėrė. R. B. vėl pradėjo kabinėtis prie A. S., liepė jam eiti plauti grindų. A. S. nesipriešino ir grindis išplovė. Apie 6.00 val. A. S. nuėjo į kambarį pamiegoti. Kiti sėdėjo virtuvėje ir šnekučiavosi, laukė 8.00 val., kol pradės dirbti parduotuvės. Apie 8.00 val. jis, R. B., R. Ž. nuėjo į parduotuvę, nupirko 3 butelius 2 litrų talpos alaus, grįžo atgal į butą , toliau gėrė. Apie 9.00 val. atsikėlė A. S. ir atėjo į virtuvę. Apie 10.00 val. jis paskambino pažįstamam R. Ž. ir pakvietė ateiti atsigerti alaus, jam atėjus, sėdėjo virtuvėje ir gėrė. R. B. toliau kabinėjosi prie A. S., vis liepė jam plauti grindis, nes sėdėdamas prie stalo buvo numetęs peleninę su pelenais. A. S. sakė, kad vėliau išplaus. Po 10.00 val. iš kambario išėjo du R. B. sugyventinės vaikai ir pasakė, kad nori valgyti. Vaikai virtuvėje pavalgė. Vaikams pavalgius, R. B. liepė jiems eiti į kambarį ir užsidaryti duris. Pats toliau gėrė ir privertė A. S. išplauti vaikų kambarį, įdavė šluotą. A. S. ir R. B. nuėjus į vaikų kambarį, jis su Arūnu ir R. Ž. buvo virtuvėje. R. Ž. buvo tualete. Iš R. Ž. pasakojimo jam žinoma, kas vyko vaikų kambaryje, t. y. R. B. kumščiu sudavė A. S. į veido sritį vaikų kambaryje, jam nukritus ant grindų, gulinčiam ant grindų A. S. ne mažiau nei 10 kartų koja spyrė į įvairias kūno vietas ir ne mažiau nei 5 kartus koja smūgiavo į galvos sritį. Suduodamas smūgius į galvą jis du kartus tiesiog spyrė į galvą, o tris kartus pakėlęs koją sudavė smūgius iš viršaus. Įėjus į kambarį pamatė A. S. gulint ant dešinio šono, be sąmonės.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. parodė, kad A. S. buvo jo sūnus. 2012-03-23, apie 15.00 val., sūnus išėjo pas draugą R. K.. Sūnus su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730“, kuriame buvo įdėta SIM „Ežio“ kortelė. Sūnus turėjo raktus nuo šarvuotų durų, viršutinės ir apatinės spynos, kurie buvo pakabinti ant ovalo formos pakabuko, ant pakabuko buvo žalios spalvos dekoracija. Sūnaus nematė visą vakarą. Apie 24.00 val. su sūnumi susiskambino, klausė, kada jis ruošiasi pareiti. Sūnus nieko neaiškino, nesakė kur yra, minėjo, kad greitai grįš, tačiau negrįžo per naktį. Ryte, apie 9.15 val., skambino sūnui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. 2012-03-24, apie 20.00 val., apie sūnaus mirtį pranešė policijos pareigūnai. Dėl sūnaus mirties byloje reiškia 111187,24 Lt civilinį ieškinį, jį sudaro 11187,24 Lt turtinė žala ir 100000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2012-03-23, apie 23.50 val., jai paskambino pažįstamas R. B., kuris pakvietė kartu su drauge L. U. atvykti į butą esantį, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vyksta vakarėlis, tačiau nepasakojo, kokie asmenys yra bute. Ji kartu su drauge L. U. nuvyko pas R. B. į butą, kuriame buvo pats R. B., vaikinas, vardu A. (T.), gyvena tame pačiame name, kaip ir R. B., vaikinai: R. K., R. Ž., A. S.. Tame bute ji lankėsi pirmą kartą. Visi sėdėjo buto virtuvėje ir gėrė, buto durys buvo užrakintos. Būnant virtuvėje, rankoje turėjo draugės D. L. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį R. B. paėmė. Ji prašė R. B. telefoną atiduoti, tačiau jis neatidavė. Kadangi D. L. jai vėliau pasakė, kad telefonas yra bevertis, ji jokių pretenzijų dėl paimto telefono neturi. Atėjus matėsi, kad A. S. buvo nemažai išgėręs, todėl nutarė eiti į kambarį miegoti. Vienas iš kambarių buvo uždarytas, nes R. B. buvo minėjęs, kad ten miega vaikai, todėl niekas į tą kambarį nėjo. A. S. miegojo kitame kambaryje. Vienu momentu A. (T.) nutarė pasityčioti iš A. S., išpiešti jį kosmetiniu juodos spalvos pieštuku. A. (T.) buvo nuėjęs į kambarį pas A. S. ir piešė jam ant veido. Piešimo nematė, kadangi buvo virtuvėje, tiesiog apie tai buvo garsiai šnekama. Po to A. S. pabudo ir ėjo į vonios kambarį nusiprausti. Koridoriuje tarp virtuvės ir vonios kambario A. S. apsistumdė su A. (T.) ir R. B.. Smūgiai suduoti nebuvo, tiesiog vaikinai vienas kitą stumtelėjo rankomis, niekas nenukrito ir nesužalojo. A. S. lyg norėjo eiti namo, tačiau R. B. pasakė, kad neišleis, todėl jis nuėjo ir vėl atsigulė kambaryje. Visi toliau sėdėjo virtuvėje. R. B. iš kažkur atsinešė antrankius. Tada kažkas sugalvojo antrankiais surakinti A. S.. Į kambarį nuėjo R. B. ir A. (T.). Vėliau buvo nuėjęs ir R. K.. Vaikinai A. S. rankas surakino antrankiais už nugaros ir paliko gulėti ant lovos. Viso to ji nematė, nes buvo virtuvėje. A. S. buvo atėjęs prie virtuvės, prašė atrakinti, tačiau jam antrankių nenuėmė. A. S. norėjo eiti namo, ant pečių kažkaip buvo užsidėjęs striukę, tačiau niekas jam durų neatrakino, todėl jis vėl nuėjo ir atsigulė.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte, o (duomenys neskelbtini) butas yra penktame aukšte, virš jos buto. Tai socialinis būstas, kuriame maždaug prieš metus laiko apsigyveno nepažįstama moteris su dviem vaikais. Bute pradėjo rinktis nepažįstamos moterys ir vyrai, kurie nakties metu triukšmaudavo, garsiai leisdavo muziką, keikdavosi. Laiptinės gyventojai, neištvėrę tokio elgesio, surinko parašus ir kreipėsi į vaiko teisių tarnybą, kad būtų atkreiptas dėmesys į netinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Kad bute gyvenanti moteris būtų turėjusi nuolatinį sugyventinį, ji nepastebėjo, nes ten lankėsi daug vyriškių. 2012 m. kovo–balandžio mėn., tikslaus laiko nepamena, apie 4.00 val., ji paskambino į policiją neištvėrusi triukšmo. Triukšmas prasidėjo apie 23.00 val. Bute garsiai grojo muzika, buvo šokama. Kai atvyko policijos pareigūnai, triukšmas nutilo. Nurodė, kad triukšmas girdėjosi ir ryte, šūkavo girti asmenys, tačiau tai nebuvo pagalbos šauksmai. R. B. ji nepažįsta.

Liudytoja L. U. parodė analogiškai kaip nukentėjusioji G. K.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2012-03-23 vakare kartu su A. S. ir R. K. nuėjo pas pažįstamą R. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo gėrę. Pas R. B. nusinešė 5 butelius 2 litrų talpos alaus. Pas R. B. bute buvo vaikinas, vardu A., jo pavardės nežino. R. B. su A. (T.) buvo apkvaitę, bute buvo du mažamečiai R. B. sugyventinės vaikai, jie visą vakarą buvo kambaryje. Jis, R. K., A. S., R. B. ir A. virtuvėje gėrė alų. A. S. pasigedo mobiliojo ryšio telefono, kurį buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Striukė buvo virtuvėje, jis klausinėjo, ar niekas telefono nematė, tačiau R. B. jam pasakė, kad gal telefonas kur užkrito, todėl ryte jo paieškos. A. S. iš kažkieno telefono dar skambino į savo telefoną, tačiau aparatas jau buvo išjungtas. Apie 24.00 val., laikas gali būti netikslus, A. S. virtuvėje rūkė ir jam netyčia ant grindų nubyrėjo pelenai. Tada R. B. supyko ir vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veido sritį. R. B. sudavė, nes A. S. atsisakė išvalyti pelenus. Nuo suduoto smūgio A. S. nenugriuvo, kraujas nebėgo. Vienu momentu R. B. iš kambario atsinešė antrankius, vieną antrankį uždėjo ant A. S. dešinės rankos ir liepė duoti kitą ranką, tačiau šis atsisakė. Tada R. B. užlaužė A. S. dešinę ranką ir uždėjo antrankį jam ant kairės rankos. A. S. prašė nuimti antrankius, tačiau R. B. pasakė, kad jis eitų į kambarį ir nusiramintų. R. B. kartu su A. (T.) suėmė A. S. už šonų ir nutempė į kambarį, kuris yra šalia virtuvės. Paskui juos nuėjo ir R. K.. Buvo apie 1.00 val. Jis pasiliko virtuvėje. Išgirdo, kad kambaryje vyksta grumtynės. Nuėjo į kambarį, kur pamatė, kad A. S. gulėjo lovoje ant nugaros, ties langu ir jo rankos buvo surakintos už nugaros. Prie lovos stovėjo R. B. ir ne mažiau nei 3–4 kartus kumščiu sudavė smūgius A. S. į dešinį šoną. Po to A.(T.) 1 kartą kumščiu smūgiavo į A. S. dešinės kojos šlaunį. Jis ir R. K. nemušė, prašė, kad vaikinai baigtų mušti A. S.. Kodėl buvo suduodami smūgiai A. S., jis nežino. R. B. užklojo antklode iki kaklo A. S., uždarė kambario duris ir išėjo. Grįžę į virtuvės kambarį toliau gėrė. Apie 1.30 val. R. B. išvažiavo į parduotuvę alaus. Butą jis išvažiuodamas užrakino. Dar prieš tai R. B. paskambino pažįstamoms merginoms, sutarė, kad jos atvažiuotų. R. B. grįžo kartu su merginomis, parsivežė 4 butelius 2 litrų talpos alaus. Merginų nepažinojo, vienos vardas buvo L. Visi virtuvėje gėrė. Praėjus apie 30 min. nuo merginų atvažiavimo, iš kambario išėjo A. S. ir pasakė, kad nori į tualetą, prašė nuimti antrankius. R. B. pasakė, kad jis tvarkytųsi kaip nori ir antrankių nenuėmė. Jis nuvedė A. S. į tualetą, o po to atgal į kambarį. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė. Vienu momentu R. B. pradėjo konfliktuoti su viena iš merginų, kurios vardo jis negalėjo nurodyti. R. B. virtuvėje užsilipo ant stalo, iki kelių nusismaukė kelnes ir apatines kelnaites, rodė merginai savo lytinį organą, prašė, kad ji jam „pačiulptų“. Mergina atsisakė, išvadino R. B. „pideru“. Abu apsižodžiavo. Merginos pasakė, kad nori eiti namo, tačiau R. B. buvo užrakinęs duris ir neleido išeiti. Merginos nuėjo į koridorių. Viena iš merginų pradėjo spardyti buto duris, norėjo, kad jas atrakintų. Tada R. B. merginai kumščiu sudavė į galvos sritį, R. K. tai pačiai merginai delnu sudavė į galvos sritį, o A.(T.) kumščiu jai smūgiavo į ranką, į kurią, nepamena. Mergina pasiėmė telefoną ir pasakė, kad skambina į policiją. R. B. išsigando ir duris atrakino. Merginos išėjo. Apie 3.30 val., laikas gali būti netikslus, prie buto durų atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau R. B. į vidų neįsileido, išjungė muziką, šviesą ir taip sėdėjo, kol pareigūnai išvažiavo. Atvykus pareigūnams, iš kambario buvo išėjęs A. S.. Tada R. B. jam liepė būti tyliai ir nuėmė antrankius. Visi virtuvėje baigė gerti alų ir laukė parduotuvės atidarymo. Apie 5.30 val. R. B. privertė A. S. bute išplauti grindis. Apie 7.00 val. A.(T.) sėdėdamas virtuvėje prie šaldytuvo užmigo. A. S. nuėjo miegoti į kambarį, kuriame anksčiau gulėjo. Jis, R. B. ir R. K. 8.00 val. nuėjo į parduotuvę, nusipirko 3 butelius 2 litrų talpos alaus. Grįžę į butą pažadino A. S.. Visi, išskyrus A. (T.), toliau gėrė. Vaikai buvo atsibudę ir žaidė kambaryje. Apie 10.00 val. R. B. leido jiems išeiti iš kambario ir virtuvėje pašildė makaronų. Šie pavalgė ir vėl grįžo į kambarį. Jie toliau gėrė. Apie 11.00 val. į butą atėjo jo brolis R. Ž., kuris kartu su jais gėrė. Apie 11.30 val. jis nutarė eiti namo. Nuėjo į tualetą, A. S. virtuvėje užsivilko striukę. R. Ž. koridoriuje prie durų avėsi batus. Kiti virtuvėje rūkė. Būdamas tualete išgirdo šurmulį, lyg suduodamų smūgių garsą. Garsai girdėjosi koridoriuje. Pradarė duris, pamatė, jog koridoriuje, ties vaikų kambariu ant grindų guli A. S., jo kojos buvo koridoriuje, o visas kūnas kambaryje. Vienas iš vaikų, mažesnis, taip pat buvo koridoriuje, kitas vaikų kambaryje. R. B. stovėjo tarpduryje prie A. S.. Matė, kaip R. B. dešine koja ne mažiau nei du kartus smūgiavo į A. S. galvą. Smūgius sudavė kojos pėda iš viršaus. R. B. avėjo guminėmis šlepetėmis. Pamatęs tokį vaizdą, jis išbėgo iš tualeto, iš virtuvės atbėgo R. K. ir A.(T.), atitraukė R. B. nuo A. S.. A. S. gulėjo nejudėdamas. Abu vaikai verkė. Jis su R. K. A. S. pakėlė, nunešė į kambarį, paguldė į lovą.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2012-03-24, apie 11.30 val., nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai paskambino R. K. ir pakvietė ateiti išgerti. Nuėjus bute buvo R. (B.), pavardės nežino, jo brolis R. Ž., R. K., A. S. ir vaikinas, vardu A.(T.). Taip pat bute buvo du mažamečiai R. vaikai, jie buvo kambaryje, esančiame priešais buto laukujes duris. Visi virtuvėje gėrė alų. Jis taip pat išgėrė. Pabuvęs apie 30 min., jis, jo brolis, A. S., R. K. ir A.(T.) nutarė iš buto išeiti. Apie 12:00 val. jis nuėjo į koridorių, atsisėdo ant minkštasuolio ir avėsi batus. Brolis buvo tualete. Likusieji vaikinai buvo virtuvėje. Į koridorių atėjo A. S., jis avėsi batus. Jis kaip tik stovėjo netoli kambario, kuriame buvo vaikai, durų. Vienu momentu iš kambario išėjo mažasis berniukas. Kaip tik tada A. S., kuris bandė apsiauti batus, susvyravo ir kliudė berniuką, galbūt prie sienos prispausdamas. Vaikas nuo šitokio veiksmo tikrai nenukentėjo, tačiau išsigando ir pradėjo verkti. Tai pamatęs R. B. priėjo prie A. S., pasakė: „Nu, dabar už vaiką tau tikrai bus“, suėmė jį už drabužių krūtinės srityje ir tiesiog numetė ant grindų. Vaikas jau buvo spėjęs nubėgti į kambarį, ten buvo ir kitas berniukas. A. S. krito aukštielninkas, ant grindų ir gulėjo ant nugaros. R. B. pasilenkė ties juo ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė A. S. į dešinę ranką ar šoną. Kur konkrečiai kliuvo, negali pasakyti. Po to atsistojo ir ne mažiau nei 5 kartus koja smūgiavo iš viršaus A. S. į galvos sritį. R. B. tada avėjo guminėmis šlepetėmis. A. S. nekalbėjo, nesipriešino. Viskas įvyko labai greitai, todėl gal A. S. net nespėjo sureaguoti. Tada jis su vaikinais, iki tol buvusiais virtuvėje, pribėgo prie R. B. ir liepė jam liautis. Kambaryje verkė abu vaikai, nes jie viską matė. Nukritusio A. S. kojos buvo koridoriuje, o visas kūnas – vaikų kambaryje. R. K. ir jo brolis pakėlė A. S. ir nunešė į gretimą kambarį, ten paguldė ant lovos. A. S. buvo be sąmonės. Žiūrint vizualiai A. S. neatrodė sužalotas, tik kaktos srityje, kur buvo suduodami smūgiai, matėsi gumbas, tačiau kraujo nesimatė. Nemanė, kad jis taip blogai jaučiasi, todėl galvojo, kad atsigaus. Išeinant iš buto, A. S. nebuvo atsigavęs, matėsi, kad kvėpuoja. Nurodė, kad jam atėjus vaikinai pasakojo, kad visą naktį gėrę, kvailiojo, kad buvo atėjusios merginos. Taip pat sakė, kad buvo A. S. surakinę antrankiais, iš pokalbio suprato, kad taip juokavo. Išėjęs iš buto nei medikų, nei policijos nekvietė, nes manė, kad A. S. miega.

Liudytojas L. K. parodė, kad sesers S. K. mažamečiai vaikai buvo palikti prižiūrėti jam ir jos sugyventiniui R. B.. 2012-03-23 dienos metu, galėjo būti apie 18.00 val., jis išvažiavo į klasės susitikimą, kuris vyko (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl. Vaikus paliko su R. B.. Į butą grįžo 2012-03-24, apie 15.00 val. Raktus nuo buto durų turėjo, todėl atsirakino ir įėjo. Vaikai buvo kambaryje, kurio durys yra priešais laukujes duris ir žiūrėjo televizorių. R. B. miegojo virtuvės kambaryje ant minkštasuolio. Kambaryje, kuris yra ties virtuvės kambariu, lovoje miegojo nepažįstamas vaikinas, jis gulėjo lovoje, kuri buvo ties langu. Vaikinas buvo nusisukęs į sieną, gulėjo ant dešinio šono. Minėto vaikino neapžiūrinėjo, manė, kad jis miega. Kadangi pats buvo pavargęs, todėl atsigulė tame pačiame kambaryje kitoje lovoje. Nekilo įtarimas, kad tas vaikinas blogai jaučiasi. Vaikinas nieko nesakė. Žiūrint vizualiai nesimatė, kad jis būtų sumuštas. Apie 18.00 val. jį pažadino R. B., sakė, kad lovoje gulėjęs nepažįstamas vaikinas „užsilenkė“. Suprato, kad mirė. R. B. nepasakojo, kas tas vaikinas, nuo ko jis mirė. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus.

Apklaustas liudytoju A. T. ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2012-03-23, apie 17.00–18.00 val., buvo pas pažįstamą R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame bute dar buvo du mažamečiai R. B. sugyventinės vaikai. A. T. su R. B. parduotuvėje nusipirko po du butelius alaus ir grįžę į butą, virtuvėje gėrė. Apie 23:00 val. į butą atėjo R. K., R. Ž., A. S.. Vaikinai su savimi atsinešė 5 butelius 2 litrų talpos alaus. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė. R. B. kažkodėl nuo pat pradžių konfliktavo su A. S.. R. B. jį įžeidinėjo, tyčiojosi, negražiai elgėsi su juo. Virtuvėje rūkant, A. S. kratydamas pelenus numetė ant žemės. R. B. supyko, liepė pelenus išvalyti. A. S. nesutiko. R. B. kumščiu sudavė jam į veido sritį. Kažkuriuo metu R. B. susisiekė su dviem nepažįstamomis merginomis ir pakvietė jas ateiti. Kai merginos atėjo, visi virtuvėje toliau gėrė. R. B. pyko ant A. S. už nukratytus ant grindų pelenus, todėl pasikvietė jį ateiti į kambarį, esantį šalia virtuvės. A. S. nuėjo paskui R. B.. A. T. taip pat ėjo kartu. Kambaryje pamatė, kad R. B. kumščiu sudavė A. S. į veido sritį. Pastarasis nukrito ant grindų, gulėjo ant pilvo. Tada R. B. gulinčiam ne mažiau nei du kartus sudavė A. S. į galvos sritį. Smūgius sudavė koja smūgiuodamas iš viršaus. Jis liepė R. B. baigti, nedaužyti galvos, nes gali blogai baigtis. Tada R. B. vieną kartą koja spyrė A. S. į kairį šoną. Po to R. B. nuo grindų pakėlė A. S.. Iš kur R. B. rankose atsidūrė antrankiai, jis nežino. R. B. ant vienos A. S. rankos uždėjo antrankį. Pastarasis pradėjo muistytis, šaukė, kad R. B. baigtų, nekvailiotų. Tada A. T., stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, suėmė už kitos rankos, ant kurios dar nebuvo uždėtas antrankis ir laikė, o R. B. uždėjo antrankį. Kai antrankiai buvo uždėti, R. B. paguldė A. S. ant lovos, ant pilvo. Pastarasis šaukė ir prašė nuimti antrankius. Kad A. S. nešauktų, R. B. ne mažiau nei 2 kartus sudavė jam smūgius kumščiu į kairį šoną. Smūgiai buvo suduoti A. S. gulint lovoje. Tada A. S. užklojo antklode ir paliko gulėti, liepė nusiraminti. Tikslios priežasties, kodėl taip buvo pasielgta, nežino, tačiau mano, kad R. B. pyko, kad buvo ant grindų nukratyti pelenai. Grįžo atgal į virtuvę, ten toliau gėrė, šnekučiavosi. To, kad būtų vedęs A. S. į tualetą ar vėliau į kambarį, dėl girtumo nepamena. Virtuvėje su merginomis įvyko kažkoks nesusipratimas. Pradžioje vienai iš merginų ant grindų iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. R. B. nuo grindų pakėlė telefoną ir tiesiog jį pasiėmė, merginai jo neatidavė. Apie 4.00 val. R. B. pradėjo „kabinėtis“ prie vienos merginos. Buvo suėmęs jai už krūtinės. Merginos supyko ir nutarė išeiti iš buto, tačiau R. B. jų neišleido, nes buto durys buvo užrakintos. Koridoriuje G. K. kažką jam pasakė ir koja bandė jam spirti. Tada jis smūgiavo jai kumščiu, pataikė į kairį šoną. Galbūt sudavė jai dar vieną smūgį kumščiu, tačiau negali nurodyti, į kurią kūno vietą, galėjo suduoti ir į veido sritį. Dėl girtumo ir praėjusio ilgo laiko tarpo to nepamena. Po to G. K. smūgiavo R. B., pataikė jai į veido sritį. Ar kiti vaikinai sudavė merginoms smūgius, jis nematė. G. K. telefonu paskambino į policiją. R. B. išsigando, atrakino duris ir merginas išleido. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, jų R. B. į butą neįleido. Užgesino šviesas, išjungė muziką ir tyliai sėdėjo. Pareigūnams išvykus, toliau gėrė. Iš kambario išėjo A. S., jam R. B. liepė išplauti buto grindis. A. S. išplovė grindis visame bute. Apie 5.00–6.00 val. jis virtuvėje užmigo. Atsibudo apie 11.00 val. Į virtuvę kaip tik buvo atėjęs A. S., ruošėsi eiti namo. Kadangi sėdėjo virtuvėje už šaldytuvo, tai nematė, kas vyko koridoriuje. Vienu momentu išgirdo triukšmą, lyg suduodamus smūgius, garsas buvo duslus. Viskas vyko apie 15 sekundžių. Nematė, kas vyko, manė, jog liausis, tačiau garsai vis tęsėsi. Tada atsikėlė ir nuėjo į koridorių, ten pamatė, kad A. S. gulėjo koridoriuje ant grindų. Koridoriuje matėsi tik jo kojos. Visas jo kūnas buvo vaikų kambaryje, jo durys buvo atidarytos. A. S. gulėjo ant dešinio šono, buvo susirietęs. R. B. stovėjo vaikų kambaryje, o ranka buvo įsikibęs į durų staktą. R. B. ne mažiau nei 5 kartus koja smūgiavo A. S. į galvos sritį. Smūgius sudavė koja iš viršaus, mūvėdamas gumines šlepetes. Jis R. B. nuo A. S. atitraukė, nes matė, kad A. S. pradėjo gargaliuoti. Likusieji bute buvę asmenys stovėjo buto koridoriuje ir žiūrėjo, nes visi prieš tai buvo susiruošę eiti namo. R. B. sugyventinės vaikai, kai jis atėjo į koridorių, buvo vaikų kambaryje ir žiūrėjo, kas vyksta. Viskas įvyko apie 12.00 val., tačiau dėl laiko tikslumo gali klysti. R. B. ir dar kažkas iš vaikinų A. S. nutempė į kambarį, kuriame jis prieš tai gulėjo ir paguldė ant tos pačios lovos. A. S. buvo be sąmonės. Už kairės ausies matėsi sužalojimas, oda buvo pradrėksta, kraujas nebėgo. Visi grįžo į virtuvę ir dar pasišnekėjo. Jis netrukus iš buto išėjo, o kiti pasiliko. Grįžo namo ir nuėjo miegoti. Apie 17.00 val. jam paskambino R. B.. Iš pastarojo balso suprato, kad kažkas blogai, nes liepė skubiai ateiti į butą. Atėjus bute buvo L. K., kuris yra R. B. sugyventinės brolis, ir pats R. B.. Pastarasis nusivedė į kambarį ir parodė A. S., kurio lūpos buvo pamėlusios, akys atmerktos, jis nejudėjo, nekvėpavo. Suprato, kad A. S. miręs. Iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Kur R. B. padėjo antrankius, jis nežino. A. S. mušė tik R. B.. Jis pats smūgių A. S. nesudavė. Ryte, dar prieš tai, kai R. B. koridoriuje spardė A. S., į butą buvo atėjęs dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino (parodymai perskaityti, 2 t. 1–3, 4–5, 36–38 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bando išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei (1 t. 55–56 b. l.).

Iš 2012-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas A. S. lavonas (1 t. 45–54 b. l.).

Iš 2012-03-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. pateikė savo sūnaus A. S. rūbus: 1) pilkos spalvos striukę; 2) juodos spalvos kelnes; 3) baltos spalvos marškinėlius; 4) juodos spalvos džemperį; 5) juodos spalvos kojinių porą (1 t. 99 b. l.).

Iš 2012-04-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja S. K. pateikė: 1) juodos spalvos vyriškų batų porą; 2) 2 raktus nuo šarvuotų durų su ovalo formos pakabuku (1 t. 190 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. B. parodė, kur ir kaip jis sudavė smūgius A. S. (2 t. 96–109, 111–119 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis R. K. patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus (2 t. 42–57 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. Ž. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip R. B. mušė A. S. (1 t. 158–171 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. Ž. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip R. B. pavartojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu (1 t. 173–181 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. T. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur ir kaip R. B. pavartojo fizinį smurtą A. S. atžvilgiu (2 t. 6–25 b. l.).

VTMT prie LR TM (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. visi sužalojimai padaryti prieš mirtį. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkoje esančius daiktus ar kietą pagrindą. Kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos kovos ar savigynos metu. Didesnė tikimybė, kad išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į galvos smegenis nukentėjusysis buvo nesąmoningos būklės. Pagal padarytus kūno sužalojimus nėra galimybės nustatyti nukentėjusiojo pozos ir nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėties. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Pagal padarytus kūno sužalojimus nėra galimybės spręsti apie įrankių formą ir dydį. Suteikus medicininę pagalbą galimybė išgyventi abejotina. A. S. sirgo kepenų riebaline distrofija (1 t. 64–66 b. l.).

VTMT prie LR TM (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mirtį sukėlusiam sužalojimui padaryti A. S. galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiai poveikiai galvos srityje. Trauminiai poveikiai galvos srityje, paminėti 1-ame punkte, turėjo įtakos A. S. mirčiai. A. S. mirė nuo kraujo išsiliejimų po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į galvos smegenis, kuriuos sukėlė trauminiai poveikiai galvos srityje. Pagal padarytų sužalojimų pobūdį nėra galimybės atskirti, kurie sužalojimai padaryti rankomis, kurie – kojomis, kurie – atsitrenkiant į kietą paviršių. Įtakos A. S. mirčiai neturėjo dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse ir kraujosruvos rankose vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos kovos ir savigynos metu (1 t. 68–69 b. l.).

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. B. tyčiniais veiksmais vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį, gulinčiam nukentėjusiajam A. S. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, dėl to nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu ir į galvos smegenis nukentėjusysis A. S. įvyko vietoje mirė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Tokią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo R. B. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, liudytojų bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti anksčiau nurodyti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma pakankama R. B. padarytai šiai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nukentėjusiojo A. S. mirtis įvyko po pavartoto fizinio smurto. Taigi šis faktas ir šie įrodymai leidžia teismui konstatuoti, kad tarp kaltinamojo R. B. tyčinių veiksmų – smūgių kumščiais bei koja – ir kilusių žalingų padarinių – A. S. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo R. B. veiksmai šiuo atveju sukėlė ir nulėmė pasekmes – A. S. mirtį.

Kaltinamojo R. B. kaltė pasireiškė tyčine jos forma, kurią atskleidžia subjektyviosios pusės požymiai, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.

Kaltinamasis R. B., skatinamas nepamatuoto pykčio ir dėl nesivaldymo negalėdamas ir nenorėdamas adekvačiai įvertinti situacijos, tyčia pavojingai smogęs kumščiais ir koja nukentėjusiajam A. S. į įvairias kūno vietas, pastaraisiais smūgiais sukėlęs padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, numatė pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti, nors tiesiogiai nukentėjusiojo mirties nesiekė ir nenorėjo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs visas faktines aplinkybes – kaltininko R. B. ir nukentėjusiojo A. S. santykius iki nusikaltimo padarymo, kaltininko elgesį jo metu ir po jo. Pati įvykio situacija, kurią atskleidžia bylos faktai, ir kilusio konflikto lygis nebuvo pakankami, kad sukeltų kaltininkui tiesioginį norą siekti nukentėjusiojo A. S. mirties. Tačiau konfliktas buvo pakankama priežastis (turint galvoje kaltininko būdo ypatumus, pyktį, nesugebėjimą valdytis) sužaloti nukentėjusįjį ir būti abejingam dėl galimų padarinių.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažindamas parodė, kad A. S. su vaikinais atėjo į butą, davė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nes jis norėjo parsisiųsti muzikos. Telefonas taip ir liko bute, apie jį tiesiog pamiršo. Grįžus namo sugyventinei S. K., J. Ž. juos vežiojo po parduotuves apsipirkti. Šiam už paslaugą davė A. S. mobiliojo ryšio telefoną, nes neturėjo pinigų susimokėti už paslaugą.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2012-03-27, apie 12.40 val., eidamas namo, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, trečios laiptinės, pamatė stovintį pažįstamo J. Ž. automobilį „VW Golf“, raudonos spalvos, valstybinių numerių nežino. Prie automobilio buvo J. Ž., iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu R., ir mergina, vardu S. Mergina prieš dieną grįžo iš užsienio. J. Ž. vežiojo juos po (duomenys neskelbtini), nes reikėjo apsipirkti. Su minėtais asmenimis pradėjo kalbėtis, po to nuėjo pas R. į butą, ten visi bendravo. R. pasakė, kad apie 13.00 val. jam reikia važiuoti į policiją, nes kviečia dėl namuose garsiai leistos muzikos. Apie tai, kad tame bute šeštadienį mirė A. S., jis žinojo, nes su juo anksčiau mokėsi politechnikos mokykloje. J. Ž. R. iki policijos komisariato nuvežė savo automobiliu. Jis, palaikydamas kompaniją, važiavo kartu. R. išlipdamas iš automobilio pasakė, kad jo lauktų apie pusę valandos, o jeigu per šį laiką jis neateis, važiuoti. R. išėjus, J. Ž. parodė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730“ ir pasakė: „Žiūrėk, man R. atidavė telefoną“. Kadangi jo paties telefonas buvo taisykloje, paprašė telefoną porai dienų paskolinti. J. Ž. sutiko. Minėtu telefonu naudojosi iki 2012-03-30.

Liudytoja S. K. parodė, kad su R. B. pažįstama apie du mėnesius. Nuo tada ir pradėjo kartu gyventi kaip sugyventiniai. Gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, skirtas kaip socialinis būstas. Butas dviejų kambarių. 2012-02-23 išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžo 2012-03-26. Bute gyveno jos mažamečiai vaikai ir jos brolis L. K.. Būtent jam buvo palikusi prižiūrėti vaikus. Broliui išėjus į darbą, jos vaikus prižiūrėdavo R. B.. Ji žinojo, kad brolis 2012-03-23 išvažiavo į klasės susitikimą, todėl su vaikais buvo paliktas R. B.. Brolis grįžo kitą dieną, t. y. 2012-03-24 po pietų. Apie tai, kad bute mirė žmogus, jai 2012-03-26 vakare papasakojo R. B.. Kokiomis aplinkybėmis tas žmogus mirė, jis nesakė. 2012-03-27, apie 10.00 val., telefonu susisiekė su draugu J. Ž. ir jo paprašė, kad jis pavežiotų ją po parduotuves, nes norėjo nusipirkti tapetus. Pastarasis sutiko. Kartu su R. B., J. Ž. ir savo mažamečiu vaiku važiavo į parduotuves. R. B. prieš išvykstant, bute, virtuvėje, J. Ž. įdavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. R. B. telefoną davė už paslaugą, už vežiojimą po parduotuves. Iš kur R. B. buvo gavęs minėtą telefoną, ji nežino. Antrankių bute ji nematė ir apskritai nežinojo, kad tokie daiktai būtų buvę namuose. 2012-03-31 batų dėžėje rado vyriškų batų porą, kuri nepriklausė R. B.. Kambaryje, kuriame buvo miręs žmogus, ant sekcijos, tarp kitų daiktų rado du raktus su pakabuku, kuriuos atnešė į policiją (parodymai perskaityti 1 t. 188, 189 b. l.).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2012-03-27 paskambino pažįstama S. K. ir paprašė pavežioti po parduotuves, nes norėjo apsipirkti. Apie 11.00 val. jis nuvažiavo pas ją į butą, ten buvo jos sugyventinis R. ir vaikas. Po ko visi išvažiavo į parduotuves. Kai grįžo į butą, R. už pavažinėjimą jam įdavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730“. Telefonas buvo išjungtas be SIM kortelės. Iš kur R. buvo gavęs minėtą telefoną, nesakė. Tą pačią dieną telefoną jis davė pasinaudoti draugui D. J. (parodymai perskaityti, 1 t. 192 b. l.).