Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Odetai Garjonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad kartu su tėvu R. L. gyveno išsinuomotame bute, pagal 2013-01-10 tarp ieškovo tėvo R. L. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį kartu su R. L., taip pat prižiūrėjo sergantį tėvą, dalinai mokėjo mokesčius, kartu pirkdavo maisto produktus, atliko paprastuosius remonto darbus ir kt. iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtame bute gyveno kartu su D. Š. ir nepilnamečiu sūnumi nuo 2013 gegužės mėnesio. Pažymėjo, kad šiuo metu laikinai gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, šiuo metu nemoka nuomos mokesčio, tačiau prižiūri butą. Nurodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kadangi iki tėvo mirties neturėjo galimybės daklaruoti gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. yra R. L. sūnus (b. l. 14). 2013-01-10 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir R. L. sudaryta neterminuota gevenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1709-1211, kurioje nuomininku nurodytas R. L., nenurodant kitų minėto buto nuomininkų (b. l. 7-10). Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. L. mirė (b. l. 13). 2015-01-09 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (31.1)-RS2-37 atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl nuomos teisių ir pareigų perėmimo, nurodant kad nėra duomenų, jog ieškovas gyveno R. L. nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš gimimo liudijimo duomenų matyti, kad E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. L. sūnus. 2013-07-09 M. L. su UAB „Balticum TV“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/09-3V11, dėl skaitmeninės televizijos diegimo bute adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Balticum TV“ išrašytoje sąskaitoje Nr. 15/05/41828 mokėtoju nurodytas M. L., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl ieškovo pripažinimo R. L. šeimos nariu LR CK 6.588 straipsnio 2 dalies pagrindu, bei nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus LR CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo, tokio pobūdžio bylose ir šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti ieškovo ir pagrindinio nuomininko giminystės ryšį, jų gyvenimą ginčo bute ir bendro ūkio vedimą.

Rašytine bylos medžiaga, šalių, liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas yra gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininko R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Teismo posėdžio metu ieškovo mama liudytoja apklausta V. L. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas su savo sugyventine D. Š. ir sūnumi E. L. nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki R. L. mirties - (duomenys neskelbtini), gyveno ginčo bute, su juo vedė bendrą ūkį. Liudytojos parodymai išsamūs ir nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. 2013-07-09 M. L. su UAB „Balticum TV“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/07/09-3V11, dėl skaitmeninės televizijos diegimo bute adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Balticum TV“ išrašyta sąskaita Nr. 15/05/41828, kurioje mokėtoju nurodytas M. L., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovas gyveno minėtu adresu esančiame bute. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tai, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovas negyveno kartu su nuomininku R. L. Laikytinas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovas kartu su tėvu gyveno trumpiau kaip vienerius metus, nes R. L. apie pusę metų, liudytojos teigimu, gyveno pas savo pažįstamą moterį. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad jo tėvas išeidavo pas savo draugę, nenorėdamas apsunkinti ieškovo su sugyventine, kol ieškovo sūnus E. buvo mažas, tačiau R. L. pastoviai pas savo draugę negyveno.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas su sugyventine ir sūnumi faktiškai nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014-12-10 gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku R. L. jam išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį.

LR CK 6.588 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. LR CK 6.589 straipsnio l dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Ieškovas, gyvendamas kartu su savo tėvu viename bute iki jo mirties, būdamas jo šeimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lūkesčių principą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, kad jis pradėjo daryti buto remontą, tikėdamasis, kad ir po tėvo mirties galės gyventi minėtame bute. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovas pripažintinas pagrindinio nuomininko šeimos nariu. LR CK 6.602 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jei nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Byloje nustatyta, kad atsakovė per du mėnesius po pagrindinio nuomininko R. L. mirties, būdama informuota apie jo mirtį, ieškovo nekeldino ir leido jam gyventi, tokiu būdu atsakovė konkliudentiniais veiksmais iš esmės pripažino ieškovo, kaip pagrindinio nuomininko šeimos nario, statusą. Tą aplinkybę, kad ieškovas po tėvo mirties ir toliau prižiūri ginčo butą, gauna mokesčių sąskaitas, kaip faktinis nuomininkas, patvirtina ieškovo ir liudytojos parodymai. Liudytoja V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad bute jau po R. L. mirties trūkus vamzdžiui, ieškovo kaip buto valdytojo ieškojo kaimynai, nurodė, jog susitarė su užlieto buto kaimyne dėl žalos atlyginimo. Be to, kad ieškovas turi buto raktus, turi galimybę naudotis butu, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės atstovė.

Ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti ieškovą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Pripažinus ieškovą M. L. gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko R. L. šeimos nariu, tenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti 2013-01-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos su R. L. dėl vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalis, pagrindinį nuomininką R. L. pakeičiant į pagrindinį nuomininką M. L.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 43,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė prašo atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės atstovės nuomone, teismas turėtų nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad išlaidos susidarė dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, ir nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad neprieštaravo, jog ieškovą pripažinus buvusio nuomininko šeimos nariu neatsisako su juo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Iki mirties buvęs nuomininkas R. L. į atsakovę nesikreipė dėl ieškovo įrašymo į nuomos sutartį, o pati atsakovė negalėjo nustatyti ieškovo prašomo juridinio fakto, nes tai yra priskirta teismo kompetencijai (CK 6.602, 6.588 str.). Atsakovės teigimu ieškovas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo kreiptis į teismą supaprastinta ypatingosios teisenos tvarka. Ieškovas nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovę pakeisti nuomos sutartį, nes neprieštarauja, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, sutartį pakeisti gera valia.

Civilinio proceso įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo laisvai ir nevaržomai įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė, kartu laisvai pasirenka gynybos būdą. Absorbcijos principas civilinėje teisėje numato taisyklę, kad jei teismas gauna ieškinį, kuriame vieni reikalavimai spręstini ginčo (ieškinio) teisena, o kiti reikalavimai – ypatingąja teisena, tai teismas visus reikalavimus sprendžia pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, kai viename ieškinyje keliamas reikalavimas ir dėl pripažinimo šeimos nariu, ir dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį, iš esmės yra galimas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju spręstinas ar pasirinktas teisių gynimo būdas yra pagrįstas ir pateisinamas.

LR CPK 5 str. įtvirtintos nuostatos garantuoja teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įstatymas numato specialią nagrinėjimo tvarką (LR CPK XXV skyrius) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-649-524/2013). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė jau atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turėtų būti nagrinėjamas pagal ypatingosios teisenos taisykles. LR CPK 443 str. 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje (LR CPK XXV skyrius) nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Laikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti ją pakeisti nuomos sutartį yra perteklinis. Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-649-524/2013, nagrinėdama šio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui pagrįstumo klausimą, pati bylų dėl juridinio fakto nustatymo esmė yra asmens teisių sukūrime, pakeitime ar pabaigime (CPK 444 str. 1 d., 447 str. 1 p., 448 str. 1 d.), ieškovo prašomo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu automatiškai sukurtų atsakovei prievolę atitinkamai pakeisti nuomos sutartį (CK 6.579 str. 1 d., 6.589 str. 1 d.) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-649-524/2013). Akcentuotina ir tai, kad atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog nustačius ieškovo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, ji gera valia sutartį pakeis.

Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad byla galėjo būti nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles, taip pat išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. CPK 443 str. 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie nesąžiningą ieškovo elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje neturėjo nei materialinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo, t. y. ji nurodė, kad elgsis pagal įstatymą priklausomai nuo teismo kompetencijai priskirto juridinio fakto klausimo išsprendimo, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra nepagrįstas ir nepateisintinas, todėl iš atsakovės ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 269 - 270, 279 str., 443 str. 6 d., 7 d., 444 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovą M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę pakeisti 2013-01-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 1709-1211, sudarytos su R. L. dėl vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šalis, pagrindinį nuomininką R. L. pakeičiant į pagrindinį nuomininką M. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Netenkinti ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovui M. L. bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.