Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-186-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2-186-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00093-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB „SIGIRĖ“
Atsakovas
G. Ž.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-186-780/2012(Proceso Nr. 2-27-3-00093-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5.; (S) 36.1.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.; 116.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „SIGIRĖ“ ieškinį atsakovui G. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 580 Lt skolos, 348 Lt delspinigių, 100 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt žyminio mokesčio ir 60,50 Lt išlaidų už teisinę pagalbą. Jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 2-3).

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2012 m. vasario 23 d. (b. l. 21). Atsakovas per nusta­tytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, priima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK 142 str. 4 d.).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. kovo 21 d. atsakovui G. Ž. patvirtinus registraciją ir bendrąsias sutarties sąlygas (b. l. 8) tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis (toliau Sutartis), kurios PJST kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Pagal šią sutartį ieškovas atsakovui suteikė 500 Lt kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo gražinti bei sumokėti 80 Lt kredito mokestį (Sutarties 2.1 p.), tačiau sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas negrąžinęs kredito privalo mokėti ieškovui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei, remiantis Sutarties 5.3 p., sumokėti 100 Lt baudą už delsimą grąžinti kreditą ar jo dalį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito grąžinimo dienos. Kadangi atsakovas iki termino pabaigos kredito negrąžino bei neatliko net dalinės įmokos, ieškovas prašo priteisti 580 Lt skolą, 348 Lt delspinigių ir 100 Lt baudos. Įrodymų, kad atsakovas ieškovui skolą grąžino, byloje nėra.

Šalies argumentai

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ieškinys dėl 580 Lt skolos ir 100 Lt baudos tenkintinas, nes atsakovas nuo sutarties, kurios PJST kodas (duomenys neskelbtini), su ieškovu sudary­mo momento yra prievoliniuose teisiniuose santy­kiuo­se (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.1 str., 6.2 str.). Įs­tat­ymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinka­mai bei nustatytais terminais pa­gal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir są­ži­­nin­gai (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas laiku negrąžindamas jam suteikto kredito, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, todėl ieškovo reikalavimai priteisti 580 skolą bei 100 Lt baudos yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.256 str. 2 d., 6.873 str. 2 d., 6.881 str.).

Reikalavimas priteisti 348 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 348 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog 2011 m. kovo 21 d. kredito sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito civiliniai teisiniai santykiai, t.y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, dėl ko atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir įtakoti delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 str., 6.156 str.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Sutarties 5.1 punktu nustatytus 2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos kredito sumos, atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-1253) 11 str. 8 d. nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors šis įstatymas Sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau teismas daro išvadą, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba vertintina kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste ir byloje nesant duomenų, kad kreditoriaus nuostoliai yra didesni nei priteistinos netesybos, gindamas tiek kredito davėjo, tiek kredito gavėjo teises bei teisėtus interesus, remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teismas netesybų dydį mažina, jas skaičiuojant 0,05 proc. dydžio nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, ieškovas nepagrįstai delspinigius paskaičiavo ne tik nuo kredito sumos, bet ir nuo kredito mokesčio sumos (b. l. 9). Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo neapmokėtos kredito sumos, o Sutarties 1.7 punkte nurodyta, kad kreditas yra pinigų suma, kurią kreditorius perveda kredito gavėjui. Šiuo atveju atsakovas iš ieškovo gavo 500 Lt, o ne 580 Lt kreditą, o todėl prašomų priteisti delspinigių suma mažintina, skaičiuojant delspinigius nuo neapmokėtos kredito sumos (500 Lt), ir iš atsakovo ieškovui priteistina 7,50 Lt delspinigių (500 Lt x 0,05 proc. x 30 dienų = 7,50 Lt).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 str. 1 d.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi už teismo patenkintų reikalavimų dalį – 687,50 Lt sumą, ieškinio pateikimo teismui dieną turėjo būti mokamas 50 Lt žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 50 Lt žyminio mokesčio ir 60,50 Lt už advokato teisinę pagalbą (b. l. 13, 14) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 285 str. ir 286 str. teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „SIGIRĖ“, į. k. 133960254, iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 580 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt litų) skolos, 7,50 Lt (septynis litus 50 centų) delspinigių, 100 Lt (vieną šimtą litų) baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (687,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo vi­siš­­ko įvykdymo ir 110,50 Lt (vieną šimtą dešimt litų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių neturi teisės skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos ieškovas gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka