Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) L. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą skolininkui L. Z. dėl 594,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 8,00 bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo (skolininko) L. Z. 2020 m. gegužės 28 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.eL2-30024-217/2019, kuriame prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu dėl prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir panaikinti 8 Eurų neteisėtai priskaičiuotą žyminį ( bylinėjimosi) mokestį ir 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų priskaičiavimo, nes pareiškėjas nuo to atleistas, išspręsti klausimą dėl taikaus sprendimo galimybės dėl šios skolos 594,89 Eur sumos sumokėjimo dalimis.

Nurodo, kad pareiškėjas prie EPP portalo buvo prisijungęs 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau juto pastovius fizinius skausmus, sirgo, todėl negalėjo dalyvauti procese, reikšti prieštaravimus ir todėl jam neteisėtai priskaičiuotas 8 Eur mokestis. Pareiškėjas negali mokėti tokių mokesčių, yra atleistinas nuo jų, pareiškėjo pajamos neleidžia tai atlikti, nes tai sudaro 2 parų pajamas. Pareiškėjas išsiuntė teismui šiuos duomenis, tačiau dėl ligos negalėjo dalyvauti procese ir ką nors aplamai daryti. Pareiškėjo pajamos neleido nei 2019 m. lapkričio 25 d. mokėti jokių žyminių ( bylinėjimosi) mokesčių, nei dabar jų mokėti negali.

Kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdį pranešus teismų pranešimų tinklapyje.

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019 m. lapkričio 25 d. civilinėje byloje Nr. eL2-30024-217/2019 buvo priimtas teismo įsakymas dėl 594,89 Eur skolos, 5,00 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, tai yra už 594,89 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 25 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. Z. kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“. Teismo įsakymas įsiteisėjęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog minėta norma taikytina tik tuomet, kai teismas sprendime padarė aiškią ir esminę materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teisės normos taikymo klaida bus tada, kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą.

LR CPK 436 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą. Vadovaujantis LR CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. LR CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, teismas negalėjo atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą, dėl aiškaus pareiškimo nepagrįstumo, kadangi tam nebuvo pagrindo. Šiuo atveju, teismui nebuvo galima spręsti, kad kreditorius nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir dėl to pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ teismui pateikto pareiškimo turinį, teismas nustatė, kad pareiškimo priėmimo metu nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tokį pareiškimą aiškiai nepagrįstu, todėl egzistuoja visos reikiamos sąlygos teismo įsakymo priėmimui.

Skolininkas, nuo 2019 m. gruodžio 10 d. sužinojęs apie priimtą teismo įsakymą ir turėdamas galimybę reikšti prieštaravimus, to nepadarė, jo aiškinimu, dėl ligos.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 437 straipsnio tvarka skolininkams siunčiamas pranešimas su siūlymu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas bei bylinėjimosi išlaidas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Kaip žinia, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareiškimo pagrįstumo klausimo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismui pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. gydėsi ambulatoriškai, jam buvo skirti kompensuojami vaistai. Skolininkas teismo neprašė civilinėje byloje Nr.eL2-30024-217/2019 atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, remdamasis liga, juo labiau, kad skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo gali būti nemotyvuoti. Iš byloje pateiktų duomenų apie gydymąsi matyti, kad jis gydėsi ne stacionare, o ambulatoriškai, todėl laikytina, kad galėjo reikšti prieštaravimus, teikti įrodymus, nes ligos metu 2019 m. gruodžio 10 d. jungėsi prie EPP sistemos, domėjosi jo atžvilgiu priimtu teismo įsakymu.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuojamas nuo momento, kada pareiškėjas gavo 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymą ( t.y. 2019 m. gruodžio 10 d.), kadangi teismo įsakymai priimami nepranešus skolininkui. Skolininkas trijų mėnesių terminą ( CPK 368 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tokiam prašymui pateikti nepraleido – apie teismo įsakymą sužinojo 2019 m. gruodžio 10 d., prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.eL2-30024-217/2019 per EPP sistemą pateikė 2020 m. kovo 10 d., prašymas užregistruotas teisme 2020 m. kovo 12 d. ( civilinės bylos Nr.eA2-9058-490/2020 11 lapas). Nors šis prašymas, kaip ir kiti skolininko prašymai priimti ir išnagrinėti nebuvo, dėl proceso atnaujinimo jis kreipėsi per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie teismo įsakymą dienos.

Pasisakant apie skolininko teisę būti atleistam nuo 8,00 žyminio mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų sumokėjimo, pažymėtina, kad 8,00 Eur žyminis mokestis iš skolininko L. Z. 2019 m. lapkričio 25 d. teismo įsakymu priteistas ne valstybei, o kreditoriui UAB „Jonavos paslaugos“. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi mokėti valstybei jokių bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo nepriteisti iš skolininko 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui UAB „Jonavos paslaugos“. Pareiškėjo teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr.2.1 ( NTP-2)-19-T-4109-14646 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl antstolio N.Alenino 2019-08-09 atliktų veiksmų apskundimo, galiojantis 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas ( skolininkas) atleistas nuo 8,00 žyminio mokesčio sumokėjimo kreditorei civilinėje byloje Nr.eL2-30024-217/2019 pagal kreditorės UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo konkrečioje civilinėje byloje – Nr.eL2-30024-217/2019 pagal kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko L. Z., juo labiau, kad jokios bylinėjimosi išlaidos valstybei šiuo teismo įsakymu iš skolininko nepriteistos. Todėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš skolininko kreditorei nelaikytina aiškia teisės normos taikymo klaida.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ( nuo 594,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 25 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, teismas pažymi, kad šios palūkanos iš skolininko taip pat priteistos ne valstybei, bet kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš skolininko priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (594,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl nenustatyta, kad teismo įsakymu priteisiant šias palūkanas iš skolininko kreditorei padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

Dėl pareiškėjo prašymo išspręsti klausimą dėl taikaus sprendimo galimybės dėl skolos sumokėjimo dalimis.

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr.eL2-30024-217/2019 medžiagos, skolininko prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo šioje byloje nebuvo reiškiamas. Todėl sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, teismas nenagrinėja pareiškėjo prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis.

Dėl kitų pareiškėjo pareiškime nurodytų argumentų, samprotavimų, teiginių, nuomonių, nesusijusių su proceso atnaujinimu konkrečioje civilinėje byloje, teismas neturi pareigos pasisakyti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindui, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo (skolininko) L. Z. prašymą civilinėje byloje Nr. eL2-3004-217/2019 pagal kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą skolininkui L. Z. dėl 594,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 8,00 bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.