Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl J. D. apiplėšimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl I. Š. apiplėšimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl I. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl N. L. apiplėšimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. K. apiplėšimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimu ir dalinio sudėjimo būdais bei D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- J. D. 305,10 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- I. Š. 250 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- N. L. 264 Eur turtinės žalos atlyginimo;

- D. K. 369,60 Eur turtinės žalos atlyginimo;

- Valstybinei ligonių kasai 584,11 Eur žalos atlyginimo už I. Š. gydymą ir 90,85 Eur žalos atlyginimo už J. D. gydymą, iš viso 674,96 Eur;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 3 055,22 Eur žalos atlyginimo už pašalpą, gautą I. Š. laikino nedarbingumo laikotarpiu;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 609,86 Eur žalos atlyginimo už pašalpą, gautą J. D. laikino nedarbingumo laikotarpiu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 9 d., apie 23.30 val., ant pėsčiųjų takelio, tarp Debreceno g. 47 namo ir Debreceno g. 51 namo, Klaipėdoje, iš už nugaros pribėgęs prie J. D. sudavė pastarajai smūgį į kairę galvos pusę kietu buku/bukabriauniu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, o D. G. dar kartą sudavė J. D. smūgį į galvą kietu buku/bukabriauniu nenustatytu daiktu, tokiais savo veiksmais padarydamas galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršugalvyje ir kairiajame smilkinyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to D. G. nuo ant žemės gulinčios nukentėjusiosios J. D. dešinio peties nutraukė ir tokiu būdu pagrobė pastarajai priklausančią 50 Eur vertės rankinę, kurioje buvo: 5 Eur vertės piniginė, 10 euro centų, trys AB „Swedbank“ banko kortelės, internetinės bankininkystės kodų kortelė – dokumentai, išduoti J. D. vardu, nuolaidų kortelės „Rimi“, „IKI“, „Norfa“, „Maxima“, „Eurovaistinė“ – kortelių materialiai nevertina, 6 Eur vertės USB raktas „ScanDisk“, du 8 Eurų vertės buto raktai, 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S3“, 18 Eur vertės telefono dėklas, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. G., panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, specialiai pritaikytą žmogui sužaloti, padarė nukentėjusiajai J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą – nukentėjusiajai J. D. priklausantį, turtą bendros 287,10 Eur vertės.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2016 m. sausio 10 d., apie 23.00 val., Debreceno g. ant šaligatvio, ties prekybos centru „Iki“, esančiu Debreceno g. 64, Klaipėdoje, iš už nugaros pribėgęs prie I. Š. sudavė smūgį į galvą, dėl to I. Š. pargriuvo, tokiais savo veiksmais jis padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą su poodine kraujosruva pakaušyje, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje, linijinį pakauškaulio lūžimą dešinėje, nusitęsiantį į pamatą, kraujosruvas kairėje kaktinėje pamatinėje smegenų srityje bei dešinėje smilkininėje pamatinėje srityje, išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to D. G. iš ant žemės gulinčios I. Š. rankų išplėšė ir tokiu būdu pagrobė pastarajai priklausančią 40 Eur vertės rankinę, kurioje buvo: 15 Eur vertės piniginė, 40 Eur, nuolaidų kortelės „Maxima“, „Eurovaistinė“, „IKI“, kurių materialiai nevertina, 5 buto raktai, kurių bendra vertė 45 Eur, 10 Eur vertės durų magnetukas, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. G. dėl savanaudiškų paskatų pavartojo fizinį smurtą, sukėlusį nukentėjusiajai I. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą – nukentėjusiajai I. Š. priklausantį, turtą bendros 150 Eurų vertės.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 11 d., apie 05.00 val., ties Taikos pr. 77 namu, Klaipėdoje, prasilenkdamas su N. L., pastarajai sudavė smūgį į dešinį petį, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, tuo metu D. G. nuo ant žemės gulinčios nukentėjusiosios N. L. kairio peties pagrobė pastarajai priklausančią 20 Eur vertės rankinę, kurioje buvo: 5 Eur vertės kosmetinė, trys CREDO lūpdažiai už bendrą 5 Eur vertę, 20 Eur vertės piniginė, 100 Eurų, AB SEB banko kortelė, AB DNB banko kortelė, asmens tapatybės kortelė – dokumentai, išduoti N. L. vardu, nuolaidų kortelės „IKI“, „Norfa“, „Maxima“ – kortelių materialiai nevertina, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 225 DS“, 1 Euro vertės TELE-2 abonentinė kortelė, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. G., pavartodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai N. L. sukėlė fizinį skausmą ir pagrobė svetimą – N. L. priklausantį, bendros 251 Eur vertės turtą.

Taip pat D. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 13 d., apie 03.00 val., ties S. Š. g. 10 namu, Klaipėdoje, praeinančiai pro šalį D. K. sudavė smūgį į galvą ir nukentėjusiajai parkritus ant žemės, ne mažiau kaip 4 kartus spyrė pastarajai į įvairias kūno vietas, sukeldamas D. K. fizinį skausmą, po to nuo kairės rankos nutraukė 50 Eur vertės rankinę, kurioje buvo: 60 Eur vertės piniginė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, AB SEB Vilniaus banko kortelė, elektroninės bankininkystės kortelė su prieigos kodais, leidimas į darbovietę UAB „M“ (duomenys pakeisti) – dokumentai išduoti D. K. vardu, nuolaidų kortelės „Rimi“, „Maxima“, „Norfa“ „Camelia“ „Eurovaistinė“ – kortelių materialiai nevertina, UAB „Vlantana“ vardinė kortelė, kurios materialiai nevertina, 60 euro centų, 150 Eur vertės 2 raktai nuo buto durų, 4 Eur vertės raktas nuo pašto dėžutės, 5 Eur vertės raktas nuo vartų, 3 Eur vertės magnetukas nuo durų, 20 Eur vertės kosmetinė „Calvin Klein“, 3 vienetai lūpdažių, nagų dildės, pincetas, dantų šepetukas, metalinės žnyplės, namukas-metras – bendros 50 Eur vertės, 2 Eur vertės skėtis, 2 Eur vertės vėduoklė, medžiaginis krepšelis, kurio materialiai nevertina, 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Core“, 5 Eur vertės telefono dėklas, 1 Eur vertės „Tele-2“ abonentinė kortelė, trys tušinukai-parkeriai, kurių materialiai nevertina, 5 Eur vertės raktas nuo darbo spintelės, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. G., pavartodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą ir pagrobė svetimą – D. K. priklausantį, bendros 557,60 Eur vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. G., panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, specialiai pritaikytą žmogui sužaloti, padarė nukentėjusiajai J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą – nukentėjusiajai priklausantį turtą, bendros 287,10 Eur vertės.

Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis tvirtina rankose neturėjęs jokio kieto bukabriaunio daikto, tik buvo suspaudęs žiebtuvėlį. Pasak apelianto, jei nukentėjusioji būtų gavusi du smūgius su strypu, tai pasekmės būtų buvusios sunkesnės. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo D. G. veikoje nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia plėšimo metu naudojęs kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis D. G. plėšimo metu panaudojo kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo D. G. psichinės būsenos.

Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad visus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, dėl apsvaigimo nesuprato ką daro, negalvojo apie kilsiančias pasekmes.

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį, teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Tiek nepakaltinamumą, tiek ribotą pakaltinamumą apima du kriterijai: 1) medicininis (biologinis), apibūdinantis bendrą psichinę žmogaus būseną; 2) juridinis (psichologinis), apibūdinantis žmogaus intelektą ir valią darant pavojingą veiką. Nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu asmuo tampa tik nustačius ir medicininį, ir juridinį kriterijų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. vasario 23 d. D. G. lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre pas vaikų – paauglių psichiatrą, diagnozė: adaptacijos sutrikimai F43.2. (t. 3, b. l. 24). Atsižvelgiant į nurodytus medicininius dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl D. G. pakaltinamumo, todėl 2016 m. sausio 25 d. buvo kreiptasi į teismo psichiatrą – ekspertą, ar tikslinga skirti D. G. teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 3, b. l. 29). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 95TPK-76 nurodyta, jog D. G. nenustatytas joks lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas bei įgimta ar įgyta silpnaprotystė, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, be to, nuo 2012 m. duomenų apie jo psichikos sveikatą nėra, todėl netikslinga D. G. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 30). Taigi, byloje nėra duomenų, kad D. G. inkriminuotų veikų darymo metu būtų buvusi sutrikusi psichika ir kad jis būtų negalėjęs visiškai ar dalinai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nors D. G. dalį jam inkriminuotų veikų padarė būdamas neblaivus, tačiau, pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Dėl bausmės.

Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. G. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam D. G. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų baus­mių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. G. padarė tris apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus nuosavybei, taip pat vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. Š. sveikata. Už pastarojo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. Visi D. G. padaryti nusikaltimai buvo baigti, tyčiniai, smurtiniai, įvykdyti dėl savanaudiškų paskatų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad D. G. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo tris kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (t. 3, b. l. 6-14), 2016 m. gegužės 10 d. duomenimis, anksčiau jis buvo 8 kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 16-21). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę D. G. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis niekur nedirba (t. 3, b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas nenustatė D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas prieš I. Š. ir N. L. jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje davė parodymus, nurodė tikslias įvykių aplinkybes, iš dalies pripažino kaltę, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, atsisakė duotų parodymų. Taip nuteistasis pasielgė nesuprasdamas tikrųjų tokio elgesio pasekmių, įkalbėtas gynėjo, kuris nurodė, jog tokiu būdu gali būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi teismo posėdžiuose neturėjo galimybės prisipažinti nusikaltęs, todėl apeliaciniame skunde nuteistasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, apgailestauja, kad paklausęs advokato to nepadarė per teismo posėdį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-7-54-677/2015 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl J. D. apiplėšimo), pripažino iš dalies, neigė plėšimo metu naudojęs kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (t. 1, 95-96; t. 3, b. l. 121-122), I. Š. apiplėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 180 straipsnio 1 dalis, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas) aplinkybių D. G. neprisiminė (t. 2, b. l. 5-6, 7-8; t. 3, b. l. 121-122), dėl inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (N. L. ir D. K. apiplėšimų), savo kaltę jis pripažino visiškai (t. 2, b. l. 71-73; t. 3, b. l. 101-103, 115-116, 121-122), dėl įvykdytų nusikaltimų gailėjosi. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu į teisėjo klausimą, ar supranta kaltinimą ir ar prisipažįsta kaltu, D. G. atsakė, kad jam yra suprantami pareikšti kaltinimai, tačiau dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino visiškai (t. 4, b. l. 78), taip pat atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 131). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad viso proceso metu nuteistojo pozicija dėl jam inkriminuotų nusikaltimų buvo nepastovi. Be to, nenustatytas ir nuoširdus gailėjimasis, nes nuteistasis apklaustas įtariamuoju tik deklaratyviai nurodė savo gailestį, savo poelgio neigiamai neįvertino, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesidomėjo jų sveikata, gydymu, taip pat nors iš dalies neatlygino nusikaltimais padarytos žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius kaltininko nuoširdaus galėjimosi ir visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, paskyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nusikaltimai nebuvo suplanuoti iš anksto, viskas įvyko ekspromtu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis pradėjo mokytis, būdamas laisvėje turėjo gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti D. G. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei D. G. pagrįstai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.