Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teigia, kad jų santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - LR CK) 3.60 str. 3 d. preziumuoja, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

LR CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Minėtu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas yra esminis, nes jo netinkamas elgesys nepriimtinas geros moralės požiūriu formuojant teisingą šeimos modelį. Atsakovas nebuvo tolerantiškas ieškovės atžvilgiu, jam trūko supratimo ir moralinės pagarbos sutuoktinės atžvilgiu, tokiais veiksmais jis pažeidė sutuoktinio pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Formuojama teismų praktika, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT 2007 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).

Ieškovė įrodinėjo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kuri pasireiškė atsakovo alkoholio vartojimu, šeimos negerbimu, fizinio ir psichologinio smurto, konfliktų inicijavimu.

Teismas konstatuoja, kad kitas sutuoktinis nebuvo lojalus, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Atsakovo aiškinimas teismo posėdžio metu, kad jis nevartoja alkoholio, neįtikėtinas, nes teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės parodymais apie atsakovo priklausomybę alkoholiui. Teismas vertina, kad atsakovo neigimas priklausomybę alkoholiui bei smurtavimą, yra jo gynybinė taktika, vengiant atsakomybės dėl santuokos iširimo. Atsakovo smurtavimo faktą byloje patvirtina 2024-07-21 policijos skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis bei ieškovės paaiškinimai, kad ją sutuoktinis muša kumščiais, daužo galvą į sieną, muša vandens laistymo žarna ir kitais būdais.

Norėdama išsaugoti šeimą, ieškovė atleisdavo atsakovui, nesikreipdavo į policiją tikėdama, kad sutuoktinis pasitaisys. Atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš ieškovę, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, todėl, atsakovo nesutikimas nutraukti santuoką, negali būti pagrindas netenkinti ieškovės ieškinio.

Teismas sutinka, kad šalių santuoka iširo, nes atsakovas gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, artimų santykių nepalaiko. Santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, preziumuojant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Susitaikymo galimybės nėra. Ieškovė turi didelę baimę gyventi su atsakovu kartu, nes ieškovės aiškinimu, pastarasis yra linkęs į smurtą, anksčiau ne kartą teismas už smurtinius nusikaltimus, yra nusikaltimų recidyvistas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą, šio turto vertę (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvendami santuokoje šalys iš bendrų lėšų kilnojamo ar nekilnojamo turto neįgijo. Gyvenamasis namas Pervažos g. 3, Kretinga yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl, nutraukiant santuoką, nedalintinas. Namų apyvokos daiktus pasidalino gera valia.

Bendrų kreditorių šalys neturi. Šalys sau priteisti išlaikymą nereikalauja.

Nutraukus santuoką paliktinos pavardės : G, G.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti turėtas teismo išlaidas.

Paduodant ieškinį ieškovė buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jai buvo teikiama antrinė Valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovo A. G. valstybės naudai priteistina 75 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo.

Iš atsakovo A. G. priteistina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus naudai 322,96 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2024-07-31 pažyma).

Vadovaujantis LR CPK 96, 268, 385 str. ir LR CK 3.60 - 3.61 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

1. Nutraukti tarp ieškovės L. G., gim. ir atsakovo A. G., gim., 2015 sudarytą santuoką Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. , dėl atsakovo A. G. kaltės.

2. Nutraukus santuoką paliktinos pavardės : G, G.

3. Turtinių ginčų nėra, nes šalys santuokos metu nekilnojamo ar kilnojamo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Išlaikymo vienas kitam klausimas nenagrinėtas, nes šalys išlaikymo sau nereikalavo.

4. Priteisti iš atsakovo A. G., gim., valstybės naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (nesumokėto žyminio mokesčio), į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

5. Iš atsakovo A. G., gim. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus naudai 322,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis) į valstybės pajamas, kurios turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

6. Teismas paaiškina, kad šalims yra žinoma, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Sprendimu padalyti konkretų sutuoktinių turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) yra konstatuota, jog kito santuokinio turto neturėjo, todėl šalys negalės pareikšti ieškinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.