Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, II-185-1109/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: II-185-1109/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00104-2022-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti

Teisėjas: Jolanta Ramonienė (pirm.)
Pažeidėjas: H. S.
Pareiškėjas: H. S.
Institucija: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

9.18Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
9.32Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas (ANK 205 str.)
21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-185-1109/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00104-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.18; 9.32; 21.3.3; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Čiulčinskaitei, Jurgitai Radauskaitei, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam H. S., jo atstovei advokatei S. L.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. S. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-162-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22155971066.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S. skundžiamu Kauno apskrities VMI 2022 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo nutarimu, kai protokolas nesurašomas, pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini“ FR0711 deklaraciją apie gautas ir suteiktas paskolas iš fizinių asmenų už 2019 metus pateikė tik 2021 m. birželio 17 d., nors turėjo pateikti iki 2020 m. balandžio 15 d. Tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas H. S. pažeidė 2004 m. spalio 29 d. VMI prie FM įsakymo Nr. VA-172 „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimus.

Be to, H. S. skundžiamu Kauno apskrities VMI 2022 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo nutarimu, kai protokolas nesurašomas, pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad visuose 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomų sąskaitų – faktūrų dokumentuose, kurių serija DPO, nepildomi pardavėjo rekvizitai, t. y. nerašomas MB „(duomenys neskelbtini)“ kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, banko rekvizitai. Serija DPO naudojama išrašyti sąskaitoms fiziniams asmenims. Tuo H. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Galutinė nuobauda už abu nusižengimus H. S. skirta – įspėjimas.

Šalies argumentai

H. S. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodo, jog pagrindinis dokumentas (2022 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažyma), kuriuo remiantis pradėta administracinė teisena, parengtas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų esminių reikalavimų, todėl negali būti taikoma administracinė atsakomybė, be to, H. S. administracinė atsakomybė taikyta visiškai nepagrįstai, nesant pakankamai įrodymų ir nenustačius H. S. kaltės dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.

Skunde teigiama, kad operatyvaus patikrinimo pažyma turi esminių trūkumų. LR mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedime be kita ko privalu nurodyti patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigas, vardus, pavardes. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. Nr. VA-128 įsakymu patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 5 punktu, mokesčių mokėtojo operatyvius patikrinimus pareigūnai gali atlikti tik turėdami užpildytą ir VMI viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatus, įformintus atitinkamu dokumentu (operatyvaus patikrinimo pažyma ar priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma), savo parašais turi patvirtinti tam įgalioti operatyvų patikrinimą atlikę pareigūnai. Tais atvejais, kai operatyvų patikrinimą atlieka keli pareigūnai, operatyvaus patikrinimo rezultatus surašo pirmas pavedime nurodytas pareigūnas, o juos tvirtina visi operatyvaus patikrinimo pavedime nurodyti pareigūnai. 2021 m. kovo 24 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimu VMI pradėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, kuriame nurodyta, kad patikrinimą atlieka Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai L. B. ir M. J. 2021 m. rugsėjo 28 d. priedu operatyvų patikrinimą atliekančių mokesčių administratoriaus darbuotojai papildyti G. D. Dokumento, jog M. J. ar G. D. pavedimai būtų atšaukti, mokesčių mokėtojui įteikta nebuvo. 2022 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažyma pasirašyta tik L. B. Kitų dviejų specialistų, paskirtų dalyvauti patikrinime (M. J. ar G. D.), patvirtinimo ir (ar) parašų nėra, nors pirmasis netgi nurodytas pažymos preambulėje. Vadinasi, 2022 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kuria remiantis pradėta administracinė teisena, parengta nesilaikant Taisyklių 28 punkto reikalavimų, todėl neatitinka jai keliamų reikalavimų, patikrinime turėję dalyvauti valstybės tarnautojai nepritarė 2022 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytoms aplinkybėms ir išvadoms, todėl pažyma negali būti laikoma patikimu įrodymu (ANK 569 str.) ir ja remiantis asmeniui negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Skunde teigiama, kad H. S. nėra kaltas dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymo. Kaltė (tyčia arba neatsargumas) yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas (ANK 7 ir 8 straipsniai). VMI administracinę atsakomybę taikė išimtinai dėl to, kad FR0711 deklaracija nebuvo pateikta iki 2020 m. balandžio 15 d., vadovavosi vien tik objektyviuoju požymiu, tačiau visiškai nevertino, ar H. S. yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Nei Nutarime, nei Operatyvaus patikrinimo pažymoje nėra jokios analizės dėl H. S. kaltės, jos formos, kaltę patvirtinančių įrodymų. H. S. padėjo išsiaiškinti administracinį nusižengimą, nes į operatyvų patikrinimą teikė visus paaiškinimus ir duomenis, kurių reikalavo VMI, kas pagrįstai laikyta lengvinančia aplinkybe, tačiau dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo H. S. kaltės neprisiėmė. Patikrinimą atlikusiam specialistui L. B. tiek žodžiu, tiek raštu H. S. nuosekliai akcentavo, kad nuo pat MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), konkrečiai jos vardu - L. V. Ši įmonė apskaitą tvarkė pagal 2018 m. sausio 2 d. buhalterinių paslaugų sutartį. Nors MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės parašu, tačiau sutartiniai santykiai faktiškai susiklostė, sutartis buvo realiai vykdoma, duomenys apie L. V., kaip įgaliotą atstovę teikti deklaracijas ir atlikti kitus veiksmus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo pateikti į VMI sistemą. Atsižvelgiant į buhalterinių paslaugų sutarties 2.5 punktą, kuriame buvo nustatyta, kad vykdytojas, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigoja užpildyti ir teikti ataskaitas bei deklaracijas Socialinio draudimo fondui, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Statistikos departamentui, į tai, kad L. V. 2019 ir 2020 metais buvo suteikta teisė pateikti deklaracijas VMI, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įrodo, kad deklaraciją turėjo pateikti ir jos laiku nepateikė buhalterė, o ne H. S. H. S., sužinojęs, kad ši deklaracija nebuvo pateikta, ėmėsi priemonių, kad buhalterinių paslaugų įmonė deklaraciją pateiktų, o būtent: H. S. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. siuntė raginimus el. paštu. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei L. V. ignoruojant raginimus, 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu, laikantis nustatyto 30 d. termino, sutartis nuo 2020 m. spalio 24 d. buvo nutraukta, įgaliojimai, suteikti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovei L. V., buvo atšaukti. Sudarius paslaugų sutartį su buhalterinių paslaugų įmone MB „(duomenys neskelbtini)“, naujoji buhalterė I. Š. susipažino su MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita ir deklaracija buvo pateikta. Visos MB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys buvo perduotos VMI į patikrinimą, informacija apie buhalterinių paslaugų įmonę VMI specialistui turėjo būti aiški iš Mano VMI ir EDS deklaravimo sistemose nurodytų įgaliotų asmenų, ir H. S. 2021 m. birželio 29 d. rašytinio paaiškinimo, iš 2022 m. sausio 5 d. rašytinio paaiškinimo. VMI net nevertino MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (neveikimo), ši įmonė operatyvaus patikrinimo pažymoje nepaminėta, nerinkti su ja susiję įrodymai, H. S. nebuvo klausta būtent dėl FR0711 deklaracijos nepateikimo priežasčių, neprašyta su tuo susijusių duomenų ir paaiškinimų, todėl be pakankamo aplinkybių tyrimo preziumuota, kad šiuo atveju kaltas būtent H. S.

Skunde teigiama, kad H. S. nepagrįstai patrauktas atsakomybėn dėl ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo ir nepagrįstai pripažintas pažeidęs LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Ši įstatymo nuostata reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįstos apskaitos dokumentais, o VMI nenustatė, kad kokios nors ūkinės operacijos nebūtų pagrįstos apskaitos dokumentais. Taip pat VMI nepagrįstai nurodo, kad nėra pardavėjo rekvizitų visuose 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. metu MB išrašytose sąskaitų-faktūrų dokumentuose, kurių serija DPO. Rekvizitų galėjo trūkti nebent tose sąskaitose, kurios buvo išrašytos buhalterės L. V. buhalterinės apskaitos programoje tais atvejais, kai kurjeris, nuvežęs prekes pirkėjams, pinigus paimdavo grynaisiais ir vėliau pavedimu pervesdavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Spausdinant šias sąskaitas popierine forma, buvo akivaizdžiai blogai atspausdinta be rekvizitų, tačiau buhalterinėje programoje esančiose sąskaitose el. forma jie turėjo būti, visi pardavimai deklaruoti į i.saf sistemą, įtraukti į pajamas, mėnesio panaudotų sąskaitų-faktūrų žiniaraščiuose visos sąskaitos matyti, taigi yra aišku, kokios įmonės tai dokumentai ir jie yra apskaitoje. Pagal LR pridėtinės vertės įstatymo 78 straipsnio 7 dalį, nėra privaloma saugoti popierinių dokumentų. VMI nenustatė nei vieno atvejo, kad pirkėjams būtų pateikta sąskaita-faktūra be reikalingų rekvizitų. Pardavimams, kurių apmokėjimai tiesiogiai buvo gaunami pavedimu į MB banko sąskaitą, išrašytos PVM sąskaitos faktūros su visais privalomais rekvizitais. Tuo tarpu 2021 metais, H. S. įsitikinimu, jokių sąskaitų be reikalingų rekvizitų negalėjo būti. Nutarime net nenurodytos konkrečios laikotarpio ribos dėl neva netinkamai išrašytų sąskaitų – faktūrų, kiek jų buvo ir panašiai. Taigi nėra aišku, nei kiek tokių sąskaitų rasta, nei kurios tai konkrečiai sąskaitos. Bent jau už 2018 m., 2019 m. ir už 2020 m. administracinė atsakomybė apskritai negalėjo būti taikoma dėl pasibaigusio 2 metų termino. H. S. kaltė dėl šio pažeidimo neįrodyta, be to, Jis netgi nėra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinė įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjui 2022 m. sausio 21 d. nutarimu, kai protokolas nesurašomas, buvo paskirta nuobauda - įspėjimas už pažeidimus, numatytus ANK 187 straipsnio 2 dalyje (ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas) ir ANK 205 straipsnio 1 dalyje (buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas). H. S., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei atsakingu asmeniu, nepateikė įstatyme nustatytu laiku deklaracijų apie iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) už 2019 metus iki kitų metų balandžio mėn. 4 d. (t. y. iki 2020 m. balandžio 4 d.). Deklaracijas apie iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) už 2019 metus pareiškėjas pateikė tik patikrinimo metu, t. y. 2021 m. birželio 17 d., todėl jam tinkamai buvo skirta nuobauda pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Skunde įmonės direktorius nurodo, kad buvo sudaryta sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir duomenys apie įgaliotą asmenį L. V. pateikti VMI, todėl ji turi teikti deklaracijas. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patvirtinta abiejų šalių parašais, todėl, institucijos nuomone, tokia sutartis neturi juridinės galios. H. S. savo 2021 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodė, kad buhalterę informavo apie gautas paskolas, todėl, jo nuomone, ji ir buvo atsakinga už šios informacijos pateikimą mokesčių administratoriui, tačiau pats pareiškėjas pripažįsta, kad nekontroliavo, ar minėtos deklaracijos buvo pateiktos laiku. Institucijos nuomone, direktoriaus paaiškinimas, jog jis informavo buhalterę dėl deklaracijų pateikimo, nėra įrodymas, kad ji netinkamai atliko savo pareigas, kadangi sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo su buhaltere nepasirašyta, todėl ji nebuvo įpareigota teikti įmonės deklaracijas mokesčių administratoriui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos deklaracijų pateikimą laiku atsakingas yra direktorius. Taigi teisinės pasekmės, atsirandančios nesilaikant deklaracijų teikimo tvarkos, pareiškėjui turėjo būti žinomos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžtos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 5 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčio deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. H. S. veika atitinka ANK 187 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės požymį - deklaracijų nepateikimą ir pavėluotą pateikimą.

Patikrinimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomose sąskaitose - faktūrose, kurių serija DPO, nebuvo pildomi įstatyme nurodyti privalomi rekvizitai, nerašomas MB kodas, PVM kodas, adresas, įmonės bankiniuose pavedimuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitos - faktūros, kurių serija DPO, buvo išrašomos tik pardavus prekę fiziniams asmenims. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad minėti rekvizitai galėjo būti nenurodyti tik apskaitos dokumentuose, kuriuos pildė L. V., vertintini kritiškai. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas savo teiktame mokesčių administratoriui paaiškinime yra nurodęs, kad sąskaitose - faktūrose (serija DPO) nėra užpildyti reikalingi rekvizitai dėl įsivėlusios klaidos. Sąskaitos - faktūros (serija DPO) yra naudojamos prekybos vietoje ir jas išrašo direktorius arba kitas įgaliotas asmuo, kad buhalterė L. V. jas galėtų tik suvesti į apskaitos sistemas. Pareiškėjo išsakyta pozicija skunde ir mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime yra prieštaringa. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, todėl pareiškėjo motyvas, kad dėl sąskaitose - faktūrose nenurodytų privalomų rekvizitų yra kalta buhalterė yra tik gynybinė pareiškėjo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, Operatyvus patikrinimas (toliau – OP) atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. OP atliekamas vadovaujantis MAĮ 115 straipsnio 3 punktu, taip pat ANK ir kitais įstatymais. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra išdėstoma patikrinimo metu surinkta informacija bei pareiškėjui pateikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai, pastabos. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad operatyviam patikrinimui privalo vadovauti pirmas pavedime įrašytas pareigūnas. Jis su kitais pavedime įrašytais pareigūnais suderina operatyvaus patikrinimo eigą, paskirsto darbus ir atsako už operatyvaus patikrinimo atlikimo kokybę. Tai, kad OP pažymą pasirašė pirmas OP pavedime nurodytas VMI darbuotojas L. B., neturi įtakos patikrinimo išvadoms, nepaneigia dokumento turinio ir jame užfiksuotų aplinkybių. Administracinė teisena pradėta ir nutarimas surašytas remiantis OP metu nustatytomis aplinkybėmis - nustatytais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, deklaracijų pateikimo terminų pažeidimais, taip pat vertinant pareiškėjo patikrinimui pateiktus dokumentus bei mokesčių administratoriaus turimus duomenis, dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto H. S. atstovė advokatė S. L. teismo posėdyje nurodė, jog H. S. dėl jam inkriminuojamų nusižengimų kaltės nepripažino, tačiau viso patikrinimo metu H. S. teikė tyrimui reikalingą informaciją, davė paaiškinimus. Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 28 punkte numatyta, jog rezultatai įforminami patikrinimo pažymoje, kurią pasirašo pavedime nurodytas pirmasis specialistas, o kiti specialistai turi pažymą patvirtinti. Iš 2021 m. kovo 24 d. pavedimo matyti, kad patikrinimas pavestas atlikti L. B. ir M. J. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. dokumento matyti, jog į patikrinimą įtrauktas ir G. D. Taigi tyrimą atliko trys VMI darbuotojai, tačiau operatyvaus patikrinimo pažyma pasirašyta tik L. B., todėl laikoma, jog patikrinimo aktas įformintas netinkamai. Tai buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis, priimtas nutarimas, buvo operatyvaus patikrinimo pavedimas, tačiau jo forma neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Ginčo dėl to, kad deklaracija pateikta pavėluotai, tačiau VMI nenustatė H. S. tyčios bei kaltės, laiku nepateikiant deklaracijų. VMI nutarimą priėmė remiantis tik tuo, kad deklaracija pateikta pavėluotai, tačiau kas dėl to kaltas net nesiaiškino. H. S. viso patikrinimo metu L. B. nuosekliai sakė, jog nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo dienos MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta teikti buhalterines paslaugas jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“. VMI pripažino, jog ši informacija VMI buvo pateikta. Ji nurodo, jog VMI buvo pateikti duomenys apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovė L. V. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantys asmenys. Buhalterinių paslaugų sutartis tarp jų nepasirašyta, tačiau sutartis buvo vykdoma. Tai matyti iš susirašinėjimo su buhaltere, iš įgaliojimo, iš sutarties nutraukimo pranešimo. VMI atsiliepime klaidingai nurodė, kad H. S. nekontroliavo deklaracijų pateikimo. H. S. kaip tik vos pastebėjo, jog deklaracija laiku nebuvo pateikta, iš karto kreipėsi į buhalterę L. V, elektroniniais laiškais ragino L. V. užpildyti deklaraciją, klausė, kodėl dar nėra pateikta. L. V. jį ignoravo, todėl sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo nutraukta. H. S. iš karto po sutarties nutraukimo susirado naują buhalterinę įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, naująja įmonės buhaltere tapo I. Š., kuri susipažino su įmonės buhalterija ir pateikė deklaraciją. VMI nurodo, jog būtent įmonės vadovas atsako už įmonės buhalteriją, tačiau pagal įstatymus H. S. kaip įmonės vadovas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą. H. S. būtent tą ir darė - surado naują buhalterinę įmonę ir pavedė jai atlikti buhalterines paslaugas. Nutarime nurodyta, kad pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriame numatyta, jog visos ūkinės operacijos turi būti apskaitomos, tačiau VMI šio straipsnio pažeidimo nenustatė. Iš VMI pateiktų dokumentų nėra aišku nei kiek, nei kokiose tiksliai sąskaitose - faktūrose nebuvo įmonės rekvizitų. VMI nepateikė nei vienos sąskaitos – faktūros, iš kurios matytųsi, jog joje nėra nurodyta įmonės rekvizitų. Rekvizitų galėjo trūkti nebent tose sąskaitose - faktūrose, kurias išrašė buvusi buhalterė L. V., kadangi galėjo, galbūt, įvykti spausdinimo klaida. Nesutinka, kad pats H. S. išrašydavo sąskaitas - faktūras. Sąskaitas DPO išrašydavo buhalterė. Kai asmuo užsisakydavo internetu prekę iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kartu užsisakydavo DPD kurjerio paslaugą. Kurjeris, nuveždamas prekę, grynaisiais paimdavo pinigus, kuriuos pervesdavo teisiai į įmonės sąskaitą. L. V. išrašydavo sąskaitas – faktūras po pirkimo ir prekės pristatymo, kai gaudavo lėšas iš kurjerio, bet ne prekybos vietoje. Dėl 2018 m., 2019 m., 2020 m. sąskaitų – faktūrų netinkamo pildymo, t. y. nenurodant įmonės rekvizitų, yra suėjęs senaties terminas. 2021 m. sąskaitos – faktūros negalėjo būti be rekvizitų, kadangi apskaitą vedė jau naujoji buhalterė. Byloje nėra įrodymų, jog sąskaitos - faktūros buvo su trūkstamais įmonės rekvizitais. Kai asmuo ateina į parduotuvę, jam išduodamas kvitas, bet pačioje parduotuvėje išrašomos nebent kitos serijos sąskaitos. DPO serijos sąskaitos parduotuvėje neišrašomos. Buhalterė šias sąskaitas išrašydavo savo darbo vietoje, kai iš DPD kurjerio vienu pavedimu gaudavo pinigines lėšas, kurias grynaisiais pinigais kurjeriui duodavo pirkėjai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. S. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. H. S. paaiškino, jog deklaraciją už 2019 metus naujoji buhalterė pateikė 2021 m. birželio 17 d. Jis patikrinimo metu bendradarbiavo su L. B., t. y. atrašydavo į elektroninius laiškus, vykdavo į VMI, fiziškai yra nuvežęs įmonės apskaitos dokumentus. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visas deklaracijas tvarkė buhalterė. Deklaracija pateikta vėliau dėl buhalterės kaltės. Jis pats negeba tvarkyti buhalterijos, buhalterijos žinių neturi, todėl ir turėjo įmonės buhalterę. Buhalterei aktyviai rašydavo, klausdavo, kada pateikta deklaraciją. Su buhaltere susirašinėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Sutartis su buhaltere nutraukta 2020 m. rugsėjo mėnesį. Deklaracija pateikta tik 2021 m. birželio 17 d., kadangi naujoji buhalterė turėjo susipažinti su visa įmonės veikla, be to, tuo metu prasidėjo patikrinimas, buvo COVID-19 situacija, viskas vilkinosi. Apie vykstantį patikrinimą jis žinojo. Jis nevengė laiku pateikti deklaraciją, sąmoningai to nevilkino, tačiau tokia susiklostė situacija. Sąskaitos turėjo būti ir elektroninėje sistemoje, kurią taip pat tvarkė buhalterė. Jis negali patvirtinti, ar sąskaitos, kurių serija „DPO“, yra tos pačios kaip serija „DP0“. Dėl patikrinimo metu pateikto paaiškinimo nurodo, jog jam siūlė prisipažinti dėl nelegalaus darbo. Paaiškinime jis tvirtino, jog dėl sąskaitų netinkamo užpildymo įvyko klaida, tačiau nenurodė, jog tai būtent buhalterės padaryta klaida. Patikrinimo metu jam sąskaitų jokių nerodė. Jam tik žodžiu pasakė, jog sąskaitose nėra nurodyta rekvizitų, todėl ir pasakė, kad tai įsivėlusi klaida. Jis įmonės dokumentus į policiją nuvežė pats.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė I. M. J. teismo posėdyje atsiliepimą palaikė ir papildomai nurodė, jog H. S. skunde bei paaiškinime dėstomos prieštaringos aplinkybės, o būtent: paaiškinime nurodo, jog jis pats aplaidžiai dirbo ir kontroliavo buhalterinę veiklą, tuo tarpu skunde savo kaltę kategoriškai neigia. H. S. kaip vadovas turi atsakyti už šiuos pažeidimus, o ne buhalterė, kadangi būtent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinę – komercinę veiklą, apskaitos vedimą. Dėl įmonės sąskaitų – faktūrų rekvizitų. Dvejose sąskaitose nustatyta, jog nėra įmonės rekvizitų, tačiau šių sąskaitų pateikti negalėjo, nes duomenys išsiųsti į policijos įstaigą. Ji bendravo su patikrinimą atlikusiu L. B., kuris paaiškino, jog asmeniui perkant prekę būdavo išrašoma DPO popierinės formos sąskaita faktūra. Kokių metų buvo netinkamai užpildytos sąskaitos – faktūros, pasakyti negali.

Liudytojas L. B. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo pažeisti teisės aktai – buhalterinės apskaitos įstatymas ir VMI įsakymas Nr. VA-172. Patikinimo metu pastebėta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo deklaruoti gaunamas paskolas, viršijusias daugiau nei 15000 Eur. Paskolos deklaruotos pavėluotai. Už 2019 metus deklaracija turėjo būti pateikta iki 2020 m. balandžio 15d, o deklaracija buvo pateikta 2021 m. birželio 17 d. Taip pat pastebėta, kad fiziniams asmenims išrašomos PVM sąskaitos - faktūros, ser. Nr. DPO, jose nepildomi pardavėjo rekvizitai, net įmonės vadovo parašų nebuvo. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, jog tai buvo klaida. Sąskaitos - faktūros buvo popierinės formos, jos pridėtos prie pateikiamų dokumentų. Kai jis apklausinėjo H. S., šiam parodė sąskaitas, šis pripažino, kad tai buvo klaida, pateikė paaiškinimą. DPO sąskaitose - faktūrose nenurodytas pardavėjas. Sąskaitos atspausdintos kompiuteriu. Iš jų neaišku, kas tai per dokumentai. Nėra nei įmonės pavadinimo, nei parduodamos prekės, nei parašų, nurodytas tik pirkėjas. Jis sąskaitas grąžino H. S. H. S. sakė, kad buvo pardavinėjami čiužiniai, aiškino, jog kompiuteryje nebuvo įrašyta programa, todėl negalėjo tinkamai išrašyti sąskaitų. Sąskaitose nebuvo net pardavėjo parašo. DPO serijos sąskaitos į elektroninį apskaitos registrą buvo įtraukos. Sąskaitos DPO serijos buvo nuo 2018 metų. Byloje pateiktame sąskaitų registre nurodytos sąskaitos „DP0“, tačiau sąskaitų numeriai susideda iš trijų raidžių, todėl skaitosi „DPO“. Jis sistemoje gali matyti įgaliotus asmenis. Jam esminės reikšmės, kas pateikė deklaraciją, neturi. Gali pateikti tiek įmonės atstovas, tiek įgaliotas asmuo. Be rekvizitų buvo nustatyta daug sąskaitų. Sąskaitas – faktūras pardavėjas privalo pasirašyti, tuo tarpu pirkėjas turi teisę rinktis – pasirašyti jas ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam gali būti paskirta nuobauda tik tada, kai jo veiksmuose nustatoma administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Tik tada konstatuojama, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pareigą surinkti įrodymus ir įrodyti asmens kaltę turi institucija, įgaliota tirti nusižengimus ir priimi nutarimus.

Šioje byloje, teismas išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs H. S. paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant ANK 187 straipsnio 2 dalies, 205 straipsnio 1 nuostatas, nesurinktus pakankami įrodymų, kurie patvirtintų, kad H. S. veikoje yra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių požymių visuma.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

Vadovaujantis 2004 m. spalio 29 d. VMI prie FM įsakymo Nr. VA-172 „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims suteikė paskolų, kuriems paskolą ar jos dalį fiziniai asmenys per kalendorinius metus grąžino, ir tie juridiniai asmenys, kurie grąžino paskolą ar jos dalį fiziniams asmenims, taip pat tie juridiniai asmenys, kurie įsiskolino atskaitingiems fiziniams asmenims ir kuriems atskaitingi fiziniai asmenys įsiskolino už atsiskaitytinai gautas išmokas, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, taip pat tie juridiniai asmenys, kurių dalyviai (fiziniai asmenys) įmokėjo įmokas (įskaitant įmokas akcijoms apmokėti bei nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienerius kalendorinius metus įmokėtų įmokų suma yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, ir tokie juridiniai asmenys, kurie išmokėjo išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas Lietuvoje, kai pagal vieną arba pagal keletą per vienerius kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, privalo mokesčių administratoriui, iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos pateikti tinkamai užpildytą FR0711 formą „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ ir jos priedus (toliau – FR0711 forma).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)” už 2019 metus gautas ir suteiktas paskolas FR0711 deklaraciją pateikė pavėluotai – tik 2021 m. birželio 17 d., nors turėjo pateikti iki 2020 m. balandžio 15 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžiamą nutarimą šioje dalyje ginčija dviem aspektais: pirma, jis netinkamas šio nusižengimo subjektas ir antra, jo veiksmuose nėra kaltės.

H. S. teigia, jog jis negali būti atsakingas už šį nusižengimą, nes nuo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo dienos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pavesta MB „(duomenys neskelbtini)“, o tiksliau buhalterei L. V., kuri, kaip teigia H. S., buhalterinę apskaitą tvarkė pagal 2018 m. sausio 2 d. buhalterinių paslaugų sutartį, buvo įgaliota atstovė VMI. Pagal buhalterinių paslaugų sutarties 2.5 punktą, buhalterė buvo įpareigota užpildyti ir teikti ataskaitas bei deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji taip pat buvo įgaliota atstovė VMI. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, sutartiniai santykiai faktiškai buvo susiklostę, sutartis realiai buvo vykdoma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad H. S. nebuvo pasyvus šioje srityje. Kaip matyti iš el. susirašinėjimo su L. V., jis žinojo, kad vėluojama pateikti deklaraciją, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio apie tai vis teiraudavosi buhalterės. Kadangi į jo laiškus dėl deklaracijos atsakymo pastaroji nereagavo, deklaracija nebuvo pateikta, jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2020 m. rugsėjo mėnesį sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nuraukė, buvo sudaryta sutartis su kitu asmeniu, teiksiančiu buhalterines paslaugas. Vis dėl to net ir paskyrus naują asmenį, tvarkantį buhalteriją, minima deklaracija buvo pateikta daugiau nei po pusmečio – 2021 m. birželio mėnesį, t. y. tik patikrinimo metu, tą pačią dieną, kai dėl to H. S. pateikė rašytinį paaiškinimą VMI.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, jog įprastai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, be kita ko, buhalterinės atskaitomybės pateikimo, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius yra atsakingi: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kai ūkio subjektas turi atskirą buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013). Šiuo atveju administracinio nusižengimo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, privalantis pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, nors pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymą, Mažosios bendrijos vadovas turi teisę buhalterinę apskaitą tvarkyti pats, tačiau jis taip pat tai daryti gali pavesti konkretiems asmenims, ką šiuo atveju ir buvo padaręs.

Taigi, nagrinėjamoje byloje bendrovės vadovas, organizavęs buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, nėra tinkamu subjektu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje be kita ko pasisakyta, kad lokaliuose teisės aktuose (pareiginėse instrukcijose) negalima nei susiaurinti, nei išplėsti bendrovės vadovo ar bendrovės buhalterio atsakomybės ribų, apibrėžtų įstatymais, be kita ko ir Buhalterinės apskaitos įstatymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-437-898/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog H. S. atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už deklaracijos nepateikimą laiku nubaustas nepagrįstai, nes jis nėra tinkamas šio nusižengimo subjektas, o neorganizavimas ar netinkamas organizavimas buhalterinės apskaitos jam neinkriminuotas.

Vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalimi, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedime privalu nurodyti: 1) patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigas, vardus, pavardes; 2) tikrintino mokesčių mokėtojo pavadinimą (jeigu tikrinamas fizinis asmuo – vardą, pavardę); 3) patikrinimo dalyką; 4) patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas.

Vadovaujantis Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 5 punktu, mokesčių mokėtojo operatyvius patikrinimus pareigūnai gali atlikti tik turėdami užpildytą ir VMI viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą. Taisyklių 28 punkte numatyta, jog operatyvaus patikrinimo rezultatus, įformintus atitinkamu dokumentu (operatyvaus patikrinimo pažyma ar priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma), savo parašais turi patvirtinti tam įgalioti operatyvų patikrinimą atlikę pareigūnai. Tais atvejais, kai operatyvų patikrinimą atlieka keli pareigūnai, operatyvaus patikrinimo rezultatus surašo pirmas pavedime nurodytas pareigūnas, o juos tvirtina visi operatyvaus patikrinimo pavedime nurodyti pareigūnai.

Byloje nustatyta, kad Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtinta tik vieno operatyvųjį patikrinimą atlikusio asmens parašu, t. y. pažeidžiant minėtus reikalavimus, tačiau tai, kad buvo pažeisti reikalavimai pildant operatyvaus patikrinimo pažymą, savaime joje nustatytų faktų ir aplinkybių dėl pavėluotos deklaracijos pateikimo nepanaikina ir nepaneigia. Juo labiau, kad šiuos faktus pripažino ir pats H. S. Be to, operatyvaus patikrinimo akto turinys, jame nurodytų faktų tikrumas nėra ginčijamas.

ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

H. S. inkriminuoto nusižengimo esmė – PVM sąskaitos faktūros užpildytos su trūkumais, t. y. nesant įstatyme nurodytų privalomų rekvizitų – MB kodo, PVM mokėtojo kodo, adreso, banko rekvizitų. Taip pat nurodyta, jog tuo buvo pažeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja apskaitos dokumentų rekvizitus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. To paties straipsnio 8 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos) neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai, sąskaitai faktūrai.

Jau vien iš nurodyto nusižengimo esmės akivaizdu, jog inkriminuojamu nusižengimu, t. y. netinkamu sąskaitų faktūrų pildymu nenurodant privalomų rekvizitų LR buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, nes šių reikalavimų esmė nesusijusi su sąskaitų rekvizitais.

Be to, nutarime nurodyta, kad visose 2018-2021 metų sąskaitose faktūrose, kurių serija „DPO“, nustatyti rekvizitų trūkumai, tačiau nei viena sąskaita faktūra prie patikrinimo akto ar patikrinimo pažymos, nutarimo nepridėta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas – 2 metai. Netinkamai pildomos sąskaitos-faktūros yra ne trunkamojo pobūdžio nusižengimas, jis padaromas tada, kai tas dokumentas supildomas, išrašomas. Kadangi nutarimas priimtas 2022 m. sausio 21 d., anksčiausia netinkamai užpildyta sąskaita, už kurią asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, galtų būti išrašyta 2020 m. sausio 1 d., tačiau nei viena tokia sąskaita prie teismui atsiųstos medžiagos nepridėta. VMI atstovė paaiškino, jog visi dokumentai perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai. Teismui ėmusis iniciatyvos ir užklausus Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo vadybą dėl sąskaitų, kurių serija yra „DPO“, prašant pateikti šių dokumentų kopijas, po 10 vnt. sąskaitų iš kiekvienų metų nuo 2018 m., gautas atsakymas, jog už 2020 m. yra tik penki tokie dokumentai, o už 2021 m. tokių dokumentų iš viso nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakomybė gali kilti tik dėl tų dokumentų, kurie faktiškai egzistuoja, kiekviena kaltinimo aplinkybė turi būti pagrįsta ir įrodyta. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nustatyta, jog 2020 m. buvo išrašytos 5 sąskaitos faktūrų nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (numeriai: 01200, 01210, 01211, 01212, 01213), kuriose buvo rekvizitų trūkumai. Pažymėtina, jog visose jose buvo nurodytas įmonės pavadiniams, įminės kodas ir PVM mokėtojo kodas, adresas. Nebuvo tik banko kodo, sąskaitos ir parašų. Nei vienoje iš šių sąskaitų taip pat nenurodytas pirkėjas. Nagrinėjamu atveju nesvarbu kokiu būdu parduodant prekę šios sąskaitos buvo išrašomos, svarbu, kad jos neatitiko įstatymo reikalavimų.

Nors liudytojas, atlikęs patikrinimą, L. B. parodė, kad H. S. paaiškino, jog jis žodžiu sakė, kad buvo pardavinėjami čiužiniai, aiškino, jog kompiuteryje nebuvo įrašyta programa, todėl negalėjo tinkamai išrašyti sąskaitų, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams H. S. paaiškinimams, kad sąskaitose nėra užpildytų rekvizitų dėl įsivėlusios klaidos. Detaliau rašytiniame paaiškinime jokios aplinkybės nekomentuotos. Teisme ir skunde H. S. nurodė, kad šios sąskaitos nebuvo išrašomos prekybos vietoje, o tai buvo sąskaitos už internetu pirktas prekes, kurias išrašydavo buvusi buhalterė L. V., kai už prekes atsiskaitydavo kurjeriui, o kurjerių tarnyba, pristačiusi prekes, pavedimu pervesdavo gautus pinigus. Todėl ir sąskaitų-faktūrų serija buvo „DPO“. Kaip matyti iš kitų rašytinių duomenų, su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią L. V. teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, jai buvo suteikta prieiga prie internetinės mokesčių sistemos, buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio mokėtojo atstovu, būtent L. V. registravo šias sąskaitas faktūras i.mas sistemoje, todėl netikėti H. S., kad šias sąskaitas faktūras išrašė ne jis, o buhalterė, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į jau anksčiau minėtas aplinkybes, kad H. S. buvo paskyręs atsakingą asmenį už buhalterinės apskaitos tvarkymą, duomenų, patvirtinančių, kad tai jis išrašė konkrečias sąskaitas faktūras be reikalaujamų rekvizitų nėra, netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu jis nėra kaltinamas, darytina išvada, kad atsakomybėn H. S. pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį už nesilaikymą reikalavimų dėl sąskaitų rekvizitų patrauktas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, skundžiamas nutarimas naikinamas, administracinio nusižengimo bylos teisena H. S. atžvilgiu nutrauktina, nes H. S. veiksmuose nėra visų būtinųjų jam inkriminuojamų nusižengimų sudėties požymių, t. y. nėra jo veikose nusižengimų sudėčių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Skunde taip pat prašoma priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau nei administracinių nusižengimų kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja išteisintojo arba asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, patirtų išlaidų gynėjui ar atstovui priteisimo ar išieškojimo. Vis dėlto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas advokatei už skundo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 700 eurų (b. l. 38–39).

Atsižvelgiant į skunde ginčijamų klausimų kiekį, ginčo aspektų kiekį, turinį, esmę, nusižengimų, dėl kurių buvo ginčijamas skundžiamas nutarimas, kiekį, pobūdį, atstovės aktyvumą procese tiek teikiant žodinius paaiškinimus, tiek ir rašytinius paaiškinimus, teismas sprendžia, jog patirtos išlaidos nėra akivaizdžiai neteisingos ir per didelės, todėl priteistinos visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

H. S. skundą tenkinti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR_N-162-2022 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną H. S. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti H. S. iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pateiktą bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė