- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-479-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01199-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- UAB „MMG Carriers International“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „MMG Carriers International“ dėl draudimo išmokos sumos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 039,95 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440248, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-08-07 dieną Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką – 9 898,17 Eur dėl apgadintos transporto priemonės VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Taip pat ieškovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440297, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-03-02 dieną Austrijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo. Reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykius per 3 darbo dienas, neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formos, nepateikė formoje reikalaujamų dokumentų kopijų ir įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukų, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas. Atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusio asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Pagal šiuo metu galiojančius nuostatus, o būtent remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – ir TPVCAPDĮ) 12 str., ieškovas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos. Ieškovas pažymėjo, kad reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją mastas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš UAB „MMG Carriers International“ 2 039,95 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,00 Eur žyminio mokesčio AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, naudai. Teismas byloje nustatė, kad 2015-08-07 dieną Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką – 9 898,17 Eur dėl apgadintos transporto priemonės VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015-03-02 dieną Austrijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo. Teismas sprendimą motyvavo, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ir nustatė, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė per įstatyme numatytą laiką būtų informavusi ieškovą apie įvykusius eismo įvykius, juo labiau atsakovės atstovai netiesiogiai patvirtino, kad jie per nustatytą laikotarpį ieškovo neinformavo apie įvykius galimai dėl jų vairuotojų kaltės. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė bandė tartis su ieškovu dėl žalos dydžio. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus turėjo teikti būtent atsakovė. Atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusio asmens pateikta informacija, neturėjo galimybės įvertinti vykiuose dalyvavusių transporto priemonių sugadinimų suderinamumo, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., 22 str. 2 d., LR CK 6.263 str., 1 ir 2 d., 6.280 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes byloje bei netinkamai jas įvertino, netinkamai taikė teisės normas nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalimi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė per nustatytą terminą informavo ieškovą apie įvykusius eismo įvykiu galimai dėl vairuotojų kaltės. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nesiekė išspręsti ginčo taikiai su ieškovu. Nurodo, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovės atstovė, tiek liudytojas G. M. parodė, kad atsakovė faktiškai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovą apie įvykusius eismo įvykius, kadangi telefonu buvo pranešta apie eismo įvykius Vokietijoje ir Austrijoje. Nurodė, kad negalėjo pateikti eismo įvykio deklaracijos, kadangi tokių dokumentų neturi. Be to, visus dokumentus formino į vietą atvykusi policija, kuri nepateikė vairuotojams jokių dokumentų, susijusių su eismo įvykiais. Į bylą taip pat yra pateiktas 2016-02-10 raštas dėl pretenzijos Nr. R16/0006996, iš kurio matyti, kad atsakovė rodė iniciatyvą išspręsti ginčą taikiai. Papildomai atsakovė nurodo, kad vadovaujantis TVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Taip pat pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės) 60.3 punktą, pažeidęs TVCAPDĮ 12 straipsnį, draudėjas sumoka draudikui iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Taigi vien tik formalus TVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti iš draudėjo 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, todėl teismas privalėjo nustatyti konkretų grąžintinos sumos dydį, įvertinęs aplinkybių visumą nagrinėjamu atveju. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai taikė Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eisimo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktą, kadangi pagal šias Taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais. Papildomai nurodo, kad nėra pagrindo mažinti reikalaujamą grąžinti sumą, kadangi atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, net ir pavėluotai nepateikė jokių įrodymų apie eismo įvykį ar transporto priemonės apžiūrai, transporto priemonės nuotraukų, darytų iškart po eismo įvykio, kas galėtų būtų laikoma atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis. Taip pat nurodo, kad Taisyklės yra taikomos šioje byloje, kadangi yra sprendžiamas draudiko atgręžtinio reikalavimo draudėjui klausimas už teisės aktų ir draudimo sutarties pažeidimus ir regresui yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė ir specialieji teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudiko išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka iš draudėjo dėl įstatyme numatytos pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį nevykdymo. Byloje nustatyta, kad 2015-08-07 dieną Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLKSWAGEN TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką – 9 898,17 Eur dėl apgadintos transporto priemonės VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015-03-02 dieną Austrijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės RENAULT PREMIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Nors ginčo sutarties šalis yra fizinis asmuo (vartotojas), tai nepanaikina jo iš privalomo transporto priemonių draudimo sutarties kylančios pareigos bendradarbiauti ir laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Draudėjo prievolė grąžinti draudikui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį atsiranda transporto priemonės draudimo sutarčiai taikytinos teisės pagrindu, nagrinėjamos bylos atveju – pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovas šioje byloje siekia išreikalauti išmokėtų draudimo išmokų dalį iš transporto priemonės valdytojo remdamasis TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi.Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.Taigi pagal nurodytą teisės normą privalu pranešti draudikui, apdraudusiam eismo dalyvio civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, t. y. kai yra eismo įvykio dalyvių pasirašyta deklaracija ar už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvada, kas atsakingas dėl šio eismo įvykio, taip pat tais atvejais, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas, t. y. kai nėra eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos ir nėra už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvados, kuris iš eismo įvykio dalyvių atsakingas už eismo įvykį.Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje nurodė, kad savo pareigą pranešti apie draudžiamuosius eismo įvykius įvykdė ir apie įvykusius eismo įvykius Vokietijoje ir Austrijoje informavo ieškovą telefonu. Taip pat nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti eismo įvykių deklaracijų, kadangi tokių dokumentų neturi, visus dokumentus formino į vietą atvykusi policija, kuri nepateikė vairuotojams jokių dokumentų, susijusių su eismo įvykiais. Tuo tarpu ieškovas į bylą pateikė tik draudžiamųjų įvykių Vokietijoje ir Austrijoje tyrimo aktus Nr. 002270-1501 ir Nr. 143369. Pasekmes už TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) nustatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį nevykdymą reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kurioje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Iki įsigaliojant 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcijai tokios pačios nuostatos buvo įtvirtintos Taisyklių 54.5 ir 57 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016). Pagal nurodytus teisės aktus draudėjui per 3 darbo dienas nepranešus apie eismo įvykį draudikas gali reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, tačiau konkretus grąžintinos draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013). Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino atsakovės teiginių apie jos atliktus telefoninius skambučius ieškovui, kuriais ji informavo ieškovą apie įvykusius eismo įvykius, nesiaiškinta ar šiuo metu yra įmanoma į bylą pateikti telefoninių skambučių išklotinę ar kitus įrodymus, patvirtinančius atsakovės atliktus telefoninius skambučius. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę byloje, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė tikrai neįvykdė savo prievolės per tris dienas informuoti draudiką apie įvykusį eismo įvykį. Taip pat teismas nesiaiškino, iš kokių šaltinių ieškovui buvo pranešta apie įvykusį eismo įvykį, kadangi į bylą yra pateikti aktai apie draudžiamuosius įvykius. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ar nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, kadangi grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nenustačius nurodytų aplinkybių, neįmanoma priimti pagrįsto sprendimo dėl grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydžio, kadangi, kaip numato TPVCAPDĮ 12 str., ieškovas turi teisę reikalauti tik iki 20 procentų draudimo išmokos. Teismas, priteisdamas maksimalų įstatymo leistiną dydį – 20 procentų nuo ieškovo išmokėtos sumos, tokio savo sprendimo nepagrindė.Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl užsienio šalyse įvykusių draudžiamųjų eismo įvykių medžiagų (pvz. policijos užfiksuotų protokolų ar pan.), kurie taip pat gali turėti įtakos teismo sprendimui taikyti civilinę atsakomybę regreso tvarka atsakovei išreikalavimo ir pridėjimo prie bylos medžiagos. Teismas neišaiškino įrodinėjimo pareigos - nesiūlė šalims į bylą pateikti įrodymų apie eismo įvykius Vokietijoje ir Austrijoje, ir tik formaliai įvertino atsakovės atstovo ir liudytojo G. M. žodinius paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokos dalies grąžinimą, nesiaiškino aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, t. y. ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pranešti apie draudžiamuosius įvykius ieškovui, ar atsakovė turėjo galimybę eismo įvykių metu ir po jų rinkti įrodymus, kuriuos vėliau pateiktų ieškovui, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovės pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį draudikui nevykdymo ir draudiko patirtos žalos, kurios pagrindu atsakovei kiltų pareiga grąžinti dalį išmokėtos draudimo sumos, nesiaiškino, ar byloje egzistuoja / neegzistuoja atsakovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, priteisdamas maksimalią 20 procentų draudiko išmokėtą draudimo sumą iš atsakovės šio savo sprendimo nemotyvavo, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl grąžintinos sumos dydžio ir būtinų aplinkybių nustatinėjimo.Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes pirmojoje instancijoje neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, kurios yra svarbios sprendžiant dėl draudimo išmokos dalies grąžinimo, byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.