- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1477-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01199-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- AAA „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Comnay“ filialą Lietuvoje, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“ apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MMG Carriers International“ dėl draudimo išmokos sumos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 039,95 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440248, pagal ją buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Vokietijoje 2015-08-07 įvyko eismo įvykis, jo metu buvo apgadinta transporto priemonė „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 9 898,17 Eur draudimo išmoką dėl apgadintos transporto priemonės „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440297, pagal ją buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Austrijoje 2015-03-02 įvyko eismo įvykis, jo metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra, o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, todėl ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykius per 3 darbo dienas, neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formos, nepateikė formoje reikalaujamų dokumentų kopijų bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukų, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas (ieškovė) turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas. Atsakovė ignoravo ieškovės 2015-03-27, 2015-04-14, 2015-04-30, 2015-08-11, 2015-08-26, 2015-08-28, 2015-09-11 rašytinius prašymus pateikti reikiamą informaciją apie pačius įvykius bei jų dalyvius, draudėjo automobilių nuotraukas, taip kliudydama ieškovei ištirti visas įvykių aplinkybes ir tinkamai įvertinti automobilių sugadinimų suderinamumą. Atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnį, ieškovas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos. Pažymėjo, kad reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, svarbu, kad kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudžiamojo įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo (atsakovės) elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise, t. y. iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 019,98 Eur išmokėtos draudimo išmokos, nuo priteistos sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 096,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovei pranešė apie eismo įvykius, nepadėjo aiškintis įvykusių eismo įvykių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad ieškovei regreso tvarka iš atsakovės grąžintinos sumos dydis mažintinas iki 10 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 019,98 Eur. pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia grąžintinos draudimo išmokos dalis nagrinėjamu atveju vertintina kaip proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams.Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pirmosios instancijos teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove ir nepateikė draudikui (ieškovei) absoliučiai jokių duomenų, susijusių su įvykusiais eismo įvykiais.Atsakovė nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jos kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo. Atsakovės pasyvumas ir pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, neturėjo galimybės įvertinti įvykiuose dalyvavusių transporto priemonių sugadinimų suderinamumo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudžiamojo įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise, t. y. iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos;Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013, kurioje nurodyta, jog atsakovo veikla susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais, jam turi būti žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, todėl ieškovui regreso tvarka iš atsakovo grąžintinos sumos dydis nustatytinas 20 procentų išmokėtų draudimo išmokų, tai yra maksimali Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte nustatyta sankcija. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi praktika dėl vartotojo civilinės atsakomybės taikymo tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377684/2016, negali būti taikoma nagrinėjamu atveju.Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovės patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų –497,07 Eur už vertėjų paslaugas, nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą, tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).Bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės procesinio elgesio. Nors ieškovė teisiniu požiūriu laimėjo bylą, t. y. visi atsakovės argumentai buvo paneigti arba pripažinti teisiškai neargumentuotais, tačiau laimėtoja šioje byloje pripažinta atsakovė, nes, priteisus iš ieškovės išlaidas, kurių buvo galima išvengti, elgiantis procesiškai atsakingai, ieškovė liko pralaimėjusi bylą. Toks teismo sprendimas, nustačius, kad atsakovė pažeidė įstatymo imperatyvą, tačiau liko laimėjusi bylą (ieškovei niekas neturi būti išmokėta pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą), prieštarauja CK 1.5 įtvirtintiems principams.Teisme taip pat gautas atsakovės apeliacinis skundas, atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie eismo įvykius. Liudytojas G. M. informavo ieškovę telefonu apie abu eismo įvykius, kitų dokumentų atsakovė negalėjo ieškovei pateikti, nes eismo įvykių deklaracijos nebuvo pildomos, jokie dokumentai, policijai užfiksavus eismo įvykius, atsakovei nebuvo pateikti, o dėl anglų ir vokiečių kalbos nemokėjimo vairuotojai negalėjo šių dokumentų pareikalauti.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo išvada, jog teisė reikalauti draudimo išmokos mokėjimo šiuo atveju kildinama ne iš žalos (nuostolių), o iš TPVCAPDĮ ir šalių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo, yra nepagrįsta ir prieštarauja tiek teisės aktų reikalavimams, tiek suformuotai teismų praktikai. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, pažymėjo, jog draudikas privalo įrodyti, kokia dalimi padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala dėl pareigos pranešti nustatytu laiku ir tvarka apie įvykį neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.).Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos galbūt patirtą žalą ir (ar) jos dydį, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie tai, kad nagrinėjamu atveju, net konstatavus atsakovės netinkamą pagal sutartį pareigų vykdymą, t. y. nepranešimą apie eismo įvykius, ieškovei grąžintinos sumos dydis yra nulis arba artimas nuliui, nes: 1) atsakovės pareigų pažeidimas, jei toks ir buvo, buvo išimtinai formalus (pranešta apie eismo įvykius žodžiu, o ne raštu), 2) tariamo atsakovės pareigų pažeidimo ir eismo įvykių nesieja priežastinis ryšys ir 3) dėl tariamo atsakovės pareigų pažeidimo ieškovei neatsirado jokios žalos.Teisme gautas ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimas į atsakovės UAB „MMG Carriers International“ apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė apeliacinį skundą teismui pateikė praleidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl ieškovė prašo vadovautis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktu ir atsakovės apeliacinio skundo nepriimti, apeliacinį procesą pagal atsakovės pateiktą apeliacinį skundą nutraukti ir grąžinti atsakovei jos sumokėtą žyminį mokestį.Teisme taip pat gautas atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovei nėra pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo reikalauti grąžinti bent dalį draudimo išmokos sumos.Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju taikytina jos cituojama kasacinio teismo praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013.Ieškovė netinkamai aiškina teismo pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidas (497,07 Eur už vertėjo paslaugas), kadangi pati nepateikė tokio prašymo.Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 50 proc., bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5440248, pagal ją buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už avarijos metu padarytą žalą. 2015-08-07 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers Interantional“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovė vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo draudimo išmoką – 9 898,17 Eur dėl apgadintos transporto priemonės „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės taip pat buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5440297, pagal ją buvo apdrausta transporto priemonė „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-03-02 Austrijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovė vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo.Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, turi teisę reikalauti draudimo išmokos dalies ir ar atsakovė turi pareigą draudimo išmokos dalį ieškovei sumokėti regreso tvarka.Ieškovė nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių Nr. 12 5440248 ir Nr. 12 5440297 kylančius sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepranešė ieškovei apie įvykusius eismo įvykius, dėl to ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti žalos, padarytos eismo įvykiu metu ir ieškovės atlygintos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, atlyginimo dalį. Atsakovė su ieškove nesutinka, nurodo, jog įvykus abiem eismo įvykiams transporto priemones vairavę asmenys telefonu informavo ieškovę, o pateikti rašytinių dokumentų atsakovė neturėjo objektyvių galimybių, nes įvykiai įvyko ne Lietuvos Respublikoje, transporto priemones vairavę asmenys nekalba angliškai ir (ar) vokiškai, be to, nebuvo pildomos eismo įvykių deklaracijos, o įvykius tyrę policijos pareigūnai atsakovei nepateikė jokių su eismo įvykiais susijusių dokumentų. Be to, atsakovė pažymi, jog net jei ir padarė pažeidimą ir ieškovei apie eismo įvykius nepranešė, toks jos sutartinių įsipareigojimų pažeidimas laikytinas tik formaliu ir ieškovė dėl to nepatyrė jokios žalos arba jos patirta žala artima nuliui. TPVCAPDĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01) 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos dalies, pirmiausia reikia nustatyti, ar atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje įtvirtintas pareigas.TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.Atsakovė nurodo, jog apie įvykusius eismo įvykius informavo ieškovę telefonu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Pažymėtina, jog nagrinėjama civilinė byla jau buvo nagrinėta Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka, teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog byloje nebuvo ištirtos aplinkybės apie atsakovės atliktus skambučius ieškovei, kuriais ji informavo ieškovę apie įvykusius eismo įvykius, o ši aplinkybė turi esminę reikšmę byloje siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė tikrai neįvykdė savo prievolės per tris dienas informuoti draudiką apie įvykusį eismo įvykį, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės argumentą, jog apie įvykusius eismo įvykius ji informavo ieškovę telefonu, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovė šių įrodymų taip pat nepateikė, todėl šis atsakovės argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog atsakovė nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų, t. y. per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepranešė draudikui, apdraudusiam jos civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio ji yra atsakinga (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų taip pat nustatyta, jog ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti su eismo įvykiais susijusius duomenis (el. b. t. 1, b. l. 41–55, el. b. t. 2, b. l. 8–13), tačiau atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, todėl konstatuotina, jog atsakovė taip pat pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą pareigą, t. y. nepadėjo draudikui nustatyti įvykių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog ji negalėjo pateikti ieškovei jokių duomenų, susijusių su eismo įvykiais. Atsakovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą ieškovei raštu pranešti apie įvykusius eismo įvykius (pvz., kaip nurodo ieškovė, pateikti (užpildydama) pranešimo apie eismo įvykį formą ir pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukų kopijas), taip pat galėjo nurodyti jos minimas aplinkybes, dėl kurių ji negali pateikti jokių dokumentų ir (ar) išsamesnių su eismo įvykiais susijusių duomenų.Nustačius, jog draudikas (ieškovas) turi teisę reikalauti iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos dalies, reikia nustatyti, kokio dydžio draudimo išmokos dalies ieškovas gali reikalauti. Kaip minėta, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis. Pažymėtina, jog minėtų taisyklių 3 punktas nustato, jog pagal šias Taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju eismo įvykiai įvyko Vokietijoje ir Austrijoje, todėl minėtos taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos, grąžintinam draudimo išmokos dalies dydžiui nustatyti teisėjų kolegija vadovaujasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė nesutinka, jog ieškovė dėl atsakovės nepranešimo apie įvykusius eismo įvykius patyrė žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Sutiktina su ieškove, jog atsakovei netinkamai vykdant TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. laiku nepranešus apie eismo įvykius bei nebendradarbiaujant su ieškove eismo įvykių tyrimo, išmokėtinų draudimo išmokų apskaičiavimo metu, ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusių asmenų pateikta informacija. Nors nepranešimo apie eismo įvykius ir draudžiamųjų įvykių nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau toks atsakovės elgesys po eismo įvykių neleido ieškovei kuo operatyviau ir objektyviau išsiaiškinti eismo įvykių aplinkybių, dalyvių, asmenims ir (ar) turtui padarytos žalos dydžio, civilinės atsakomybės už padarytą žalą apimties ir pan., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius atsakovės TPVCAPDĮ 12 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimą, konstatuotina, jog ieškovė galėjo patirti žalą dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo. Atsižvelgdama į tai, jog abu eismo įvykiai, kurių metu padarytą žalą atlygino ieškovė, yra įvykę pakankamai seniai (2015-03-02 ir 2015-08-07), praėjus daugiau negu dviem metams objektyviai neįmanoma nustatyti ieškovės galbūt patirtos žalos dydžio, atsižvelgiant į tai, jog dėl to, kad padarytos eismo įvykio metu žalos tretiesiems asmenims nustatymas nebuvo operatyvus būtent dėl atsakovės pasyvaus elgesio, t. y. nepranešimo apie įvykusius eismo įvykius bei nebendradarbiavimo su ieškove tiriant eismo įvykius, į netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės kaltų veiksmų (nepranešimo apie eismo įvykius ir nebendradarbiavimo juos tiriant) ir ieškovės draudimo išmokų išmokėjimo jai neturint galimybių pačiai tirti (prisidėti tiriant) eismo įvykius ir dėl to išmokant galbūt didesnes draudimo išmokas, į tai, jog nėra jokių aplinkybių, pateisinančių atsakovės pasyvų elgesį, taip pat į aplinkybę, jog ieškovė neįrodinėjo patirtos žalos dydžio, draudimo išmokos dalies susigrąžinimą sieja tik su atsakovės neveikimu ir TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistinos 1 019,98 Eur išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo sumą, ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.Ieškovė nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės elgesio. Taip pat nurodo, jog nors ieškovė teisiniu požiūriu laimėjo bylą, t. y. visi atsakovės argumentai buvo paneigti, tačiau laimėtoja šioje byloje pripažinta atsakovė, nes priteisus iš ieškovės išlaidas, kurių galima buvo išvengti elgiantis procesiškai atsakingai, ieškovė liko pralaimėjusi bylą, nes atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis praktiškai atitinka ieškovei priteistos draudimo išmokos dalies dydį. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta tik 50 proc. ieškinio reikalavimų, tai atitinkamai 50 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1633,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 1, b. l. 33–38). Atsakovė 1028 Eur sumokėjo už situacijos ir pateiktų dokumentų analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 605 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte už advokato teikiamas teisines paslaugas –atsiliepimo į ieškinį parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis, kurį sudaro 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris 2016 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 748 Eur, todėl maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą yra 1870 Eur (2,5 x 748 Eur), todėl atsakovės už atsiliepimą sumokėta 1028 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nelaikytina per didele ir (ar) neprotinga. Už atstovavimą teisme atsakovė advokatui sumokėjo 605 Eur. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 771,9 Eur. Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, jog už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas maksimalus dydis yra 77,19 (0,1 x 771,90 Eur). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo posėdis pirmosios instancijos teisme neviršijo 1 valandos, už atstovavimą teisme nagrinėjamu atveju gali būti priteistinos 77,19 Eur atstovavimo teisme išlaidos. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo atsakovei priteistinų išlaidų dydį. Proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai (50 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 552,60 Eur (1028 Eur + 77,19 Eur / 2) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie už dokumentų vertimą sumokėtus 497,07 Eur (el. b. t. 1, b. l. 194–198), taip pat sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos taip pat išlaidos vertėjams. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas turėjo šias išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 271,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinos 281,06 Eur (552,60 Eur – 271,54 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir, nors netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, koreguotina rezoliucinė dalis sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 1096,25 Eur iki 281,06 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog abiejų šalių apeliaciniai skundai atmestini, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sumažinti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MMG Carriers International“ nuo 1096,25 Eur iki 281,06 Eur.