Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, kaltinamajam S. G., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2011-05-18 nuosprendžiu Pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 2 metams laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2020 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., Vilniuje, Kalvarijų–Žvalgų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. G. savo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019-12-31 jis šventė Naujuosius metus pas savo sesę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Visi vartojo nemažai alkoholio. Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendraudamas susiginčijo su sesės vyru, įvyko konfliktas. Kaltinamasis supyko, išėjo į lauką, norėjo išsikviesti taksi, kad nesipykti su jais, tačiau netyčia radau automobilio raktelius, todėl paėmė ir išvažiavo. Kalvarijų – Žvalgų gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, tačiau teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL dydžio bauda jam yra per didelė. S. G. prašė sumažinti baudą sumažinti ir pratęsti baudos sumokėjimo laikotarpį.

Taip pat jam teisė vairuoti transporto priemonės atimta 2 metams. Kaltinamojo manymu šis terminas yra per ilgas, prašė teismo sutrumpinti terminą, kadangi kaltinamasis planavo grįžti į kaimą pas mamą, o ten blogas susisiekimas. Dėl automobilio konfiskacijos kaltinamasis neprieštarauja.

S. G., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskelbimo teismui pareiškė, kad visiškai prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, ši baudžiamoji byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be S. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., kartu su drauge B. V. važiavo automobiliu BMW (vairavo mergina) Vilniuje, Kalvarijų g., link centro. Kalvarijų–Žvalgų g. sankryžoje B. V. suko į kairę pusę, t. y. į Žvalgų gatvę, kai tuo metu iš dešinės pusės juos pradėjo lenkti dideliu greičiu važiavęs automobilis Audi A6, kuris įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Audi A6 vairuotojas nesuvaldė automobilio, priekiu atsitrenkė į kairėje pusėje esantį šviesoforą ir sustojo skersai kelio. B. V. sustabdė automobilį ir jie abu nuėjo prie automobilio Audi A6. D. R. atidarė minėto automobilio vairuotojo dureles ir pamatė, kad automobilyje yra tik vairuotojas, kuris atrodė neblaivus. Vairuotojas jam pasakė, kad yra neblaivus ir žino, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Po to, liudytojas uždarė automobilio dureles, o vairuotojas pasiliko automobilyje prie vairo. Automobilio variklis buvo užgesintas. B. V. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 22–23).

Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-01, apie 01.40 val., kartu su draugu D. R., važiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų gatve, Vilniuje, link centro. Privažiavo prie Kalvarijų - Žvalgų gatvių sankryžos ir pradėjo sukti į kairę pusę, t. y. į Žvalgų gatvę. Tuo metu ji pamatė, kaip ją iš dešinės pusės pradėjo lenkti dideliu greičiu važiuojantis automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Liudytoja pamatė, kaip automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir automobilis priekiu atsitrenkė į kairės pusės šviesoforą. Automobilis po eismo įvykio atsistojo skersai kelio. Ji sustabdė savo automobilį, o draugas D. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie AUDI A6 automobilio. Liudytoja paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Ji nematė kiek žmonių buvo AUDI A6 automobilyje. Po kelių minučių atėjo draugas į jos automobilį. Draugas pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus. Atvažiavo policijos pareigūnai ir ji išlipo iš savo automobilio. Ji matė, kaip sudužusiame AUDI A6 automobilyje viduje, už vairo sėdėjo vairuotojas, kuris buvo atidaręs dureles. AUDI A6 automobilyje daugiau nieko nematė, daugiau žmonių nebuvo. Ji pamatė, kaip prie vairuotojo priėjo policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas atidarė AUDI A6 automobilio vairuotojo dureles ir iš AUDI A6 automobilio išlipo vairuotojas, sėdėjęs už vairo. Policijos pareigūnas davė jai lapą, kad parašytų paaiškinimą. Ji parašė paaiškinimą. Vėliau matė, kaip policijos pareigūnai vairuotoją sulaikė ir nusivedė į savo automobilį. Ji atidavė policijos pareigūnams paaiškinimą ir išvažiavo su draugu (b. l. 26).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. (A. B.) 2020 sausio 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną, apie 01.44 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 204G, sidabro spalvos automobilis Audi A6 kliudė stulpą ir kitą automobilį. Neblaivus vairuotojas miega automobilyje. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja B. V. paaiškino, kad, sukant iš Kalvarijų g. į Žvalgų g., nebaigus atlikti manevro, ją lenkė automobilis Audi A6. Minėto automobilio vairuotojas lenkimo metu nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į pėsčiųjų šviesoforo stulpą ir jį visiškai sugadino. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinimo metu jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 3).

VšĮ Emprekis rašte pateikė informaciją dėl automobilio Audi A 6 vidutinės kainos Lietuvoje, kuri sudaro 1935 eurus, be PVM (b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2020-01-01 02.00 val. S. G. pirmo tikrinimo metu nustatyta 1, 85 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo metu 2020-01-01 02.18 val. nustatyta 1, 85 promilės etilo alkoholio (b. l. 9).

Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK- 0115 kvituose (b. l. 10, 11).

Pagal alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK- 0115 patikros sertifikato Nr. 1174710 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. gegužės 26 d. (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. G. vardu (b. l. 15).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 01.50 val., gautas pranešimas, kad sidabro spalvos automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stulpą ir kitą automobilį. Vairuotojas neblaivus miega automobilyje (b. l. 4).

2020 m. sausio 1 d. eismo įvykio vietos schemoje su priedais užfiksuota, kad Vilniuje, Kalvarijų g.–Žvalgų g. sankryžoje, automobilis Audi A6 kliudė šviesoforo stulpą ir jį apgadino. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad automobilio Audi A6, apgadinti priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 6–8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. Š. 2020 m. sausio 1 d. S. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį dėl nagrinėjamo eismo įvykio (b. l. 5).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, iškvėptame ore nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio. Kaltinamojo S. G. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, taip pat liudytojų parodymais, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 ¹ straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis visiškai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą 1,85 promilių girtumą. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad S. G. praeityje 1 kartą teistas (b. l. 39), administracine tvarka baustas (b. l. 37-38), yra dirbantis.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281 ¹ straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 ¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 ¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi baudžiamasis kodeksas konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, todėl nėra kliūčių jo konfiskuoti. Nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo.

Pažymėtina, kad paduodant prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamasis prašė sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-16 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą bei sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Šį savo prašymą kaltinamasis bei jo gynėja palaikė ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto teismo 2020-01-16 baudžiamuoju įsakymu S. G. paskirta galutinė bauda 50 MGL bei atimta teisę vairuoti transporto priemones 2 metams. Kadangi kaltinamajam paskirta įstatymo numatyta minimali bauda, o specialios teisės atimtos trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis, teismo vertinimo, dar mažinti baudos dydį bei trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti palikta galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomoji priemonė – asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 48-49).

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 51-52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti S. G. galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę S. B. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2020-01-01, 02.00 val., iki 2020-01-02, 12.10 val., 2 dienos, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 46 MGL, 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nustatatyti S. G. 15 (penkiolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti S. G. LR BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu, konfiskuoti S. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.