- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-798-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03517-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03517-2010-5
NUTARTIS
2012 m. gruodžio 17 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atstovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. O. E. B. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir dėl įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (1–7 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismo parengiamojo posėdžio, vykusio 2011 m. gruodžio 8 d., metu ieškovės advokatas V. G. pareiškė nušalinimą teisėjai N. Kiubienei (8–14 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovo atstovo advokato V. G. prašymą dėl teisėjos N. Kiubienės nušalinimo atmetė (17–18 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismo parengiamojo posėdžio, vykusio 2012 m. sausio 10 d., metu ieškovės atstovas E. Z. ir advokatas V. G. pareiškė nušalinimą visam Mažeikių rajono apylinkės teismui, tame tarpe ir teisėjai N. Kiubienei (19–24 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė V. Erlickienė 2012 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės atstovų prašymą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo, tame tarpe ir teisėjos N. Kiubienės nušalinimo perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (27 b. l.).
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas V. Kursevičius 2012 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino ieškovės atstovo E. Z. ir advokato V. G. nušalinimo pareiškimo (28–31 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2012 m. gegužės 14 d., metu ieškovės atstovas E. Z. pakartotinai pareiškė nušalinimą visam Mažeikių rajono apylinkės teismui ir teisėjai N. Kiubienei (32–57 b. l.).
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo atstovo E. Z. prašymą dėl teisėjos N. Kiubienės ir Mažeikių rajono apylinkės teismo nušalinimo atmetė, ieškovės atstovui E. Z. skyrė 1500 Lt baudą (58–59 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškimu ieškovės atstovas E. Z. prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, pripažįstant teisėjos N. Kiubienės veiksmus neteisėtais (63–68 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė ieškovės įgalioto asmens E. Z. pareiškimą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo (72–73 b. l.). Teismas nurodė, kad ieškovės įgaliotas atstovas E. Z. nagrinėjamoje civilinėje byloje ne kartą reiškė nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, visam Mažeikių rajono apylinkės teismui (2011 m. gruodžio 8 d., 2012 m. sausio 11 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose) kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovės įgaliotas asmuo teisėjos ir teismo nušalinimo pareiškimus grindė tais pačiais motyvais: bylą nagrinėja šališka teisėja (teismas), kuri išimtinai gina tik nesąžiningų atsakovų teises ir atsisako ginti ieškovės teises bei teisėtus interesus. Teisėjams bei teismui sistemingai reiškiami nušalinimo pareiškimai trukdo teismams vykdyti pagrindinę funkciją – operatyviai nagrinėti ginčus tarp asmenų.
Teismas nurodė, kad E. Z. pareiškime dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Dar daugiau, šiame pareiškime jis taip pat, kaip ir ankstesniuose nušalinimo pareiškimuose, dėstė analogiškus argumentus dėl teisėjų ir viso Mažeikių rajono apylinkės teismo nušalinimo, įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai (teismui) akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį. Pareikštas nušalinimas nulėmė, kad byla toliau negalėjo būti nagrinėjama, ir tai buvo vienintelė priežastis, kodėl posėdis tą dieną buvo atidėtas. Teismas konstatavo, kad toks ieškovės įgalioto atstovo E. Z. elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Baudos dydis yra artimas įstatyme numatytos baudos minimumui, be to, pats ieškovės įgaliotas atstovas jam paskirtos baudos dydžio iš esmės neginčija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas E. Z. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir 2012 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžinti visas bylinėjimosi išlaidas, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai pertraukinėjo, neleido apklausti atsakovus G. K., E. L., atstovaujantį advokatą G. G., nutraukinėjo V. G. klausimus, uždraudė V. G. tęsti visapusišką bylos esmės atskleidimą ir faktų ištyrimą.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą įtraukti suinteresuotu asmeniu V. M., Lietuvos generalinę prokuratūrą, atsisakė pripažinti būtinu S. R., Kauno 14-ojo notarų biuro notarės D. M.-M., E. L., R. L., G. K., Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus, A. N., J. M., K. M. ir kitų asmenų dalyvavimą ir jų apklausimą teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Šio atsisakymo teismas nemotyvavo ir nenurodė, kad šis reikalavimas yra nesąžiningas. Šios aplinkybės leidžia suabejoti proceso skaidrumu ir nešališkumu. Atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymus, teismas pažeidė teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, objektyvumo, realumo ir kitus principus, įtvirtintus Konstitucijoje.
3. Pirmosios instancijos teismas neperdavė Lietuvos Generalinei prokuratūrai pareiškimo Nr.C-3-438 ir jo priedų bei Telšių AVMI ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. R2-1172, nors gindamas viešą interesą bei teisėtus ieškovės O. B. interesus, turėjo pareigą priimti atskirą nutartį dėl siekimo užvaldyti didelės vertės turtą. Tokiu būdu teismas pats sudarė sąlygas nesąžiningam procesinių teisių naudojimui.
4. Pirmosios instancijos teismas baudą ieškovės atstovui E. Z. paskyrė už reikalavimą apklausti atsakovus ir įvardintus asmenis, už išsakytas abejones, kad teisėja Nadiežda Kiubienė netinkamai vedė procesą, nepaskirstė šalims įrodinėjimo naštos, nenurodė kokių dokumentų trūksta, kad ieškovės teisėti lūkesčiai būtų operatyviai apginti ir atstatytas teisingumas. Įstatymas visiškai nenumato baudos skyrimo už tinkamo proceso siekimą, todėl naikintina ieškovės atstovui paskirta 1500 Lt bauda. Ieškovės atstovas, pastebėjęs teisėjos šališkumo požymių, iškart pareiškė nušalinimą, nes teisėjos veiksmai neleidžiant apklausti atsakovų, nepripažinti jų dalyvavimo būtinu, yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas, nepaskirstė šalims įrodinėjimo pareigos, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 51 “Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje.
6. Ieškovės atstovui E. Z. nepagrįstai skirta 1500 Lt bauda už jo teisingas abejones teisėjos Nadieždos Kiubienės ir Mažeikių rajono apylinkės teismo visų kitų 7-erių teisėjų atžvilgiu. Realiai teisėja N. Kiubienė advokatauja G. K. ir E. L., kas, vadovaujantis LR Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 2 dalimi, netoleruotina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (93–94 b. l.) atsakovės E. L. atstovas R. L. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-09-19 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atstovo E. Z. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atskirajame skunde ieškovės atstovas dėsto savo nuomonę ir argumentus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, bet nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikia įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais galėtų pagrįsti savo atskirąjį skundą. Ieškovės atstovas savo atskirajame skunde neginčija, kad jam paskirta bauda yra per didelė ar ji jam nepagrįstai skirta, priešingai E. Z. įrodinėja apie jo pareikštų nušalinimų teisėtumą tiek pagal nacionalinės teisės, tiek pagal tarptautinės teisės aktus. Ieškovės atstovas E. Z., piktnaudžiaudamas nušalinimo teise šią civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Mažeikių rajono apylinkės teismui, nepagrįstai eikvojo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšas ir laiką, todėl teismas pagrįstai paskyrė 1500 Lt baudą.
2. O. E. B. atstovo E. Z. atskirasis skundas dėl minėtos nutarties jau buvo nagrinėtas. Šiaulių apygardos teismas 2012-09-10 nutartimi apeliacinį procesą nutraukė ir konstatavo, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas klausimas dėl nušalinimo pareiškimo nėra skundžiamos, o taip pat išaiškino, kad prašymas dėl teismo 2012-05-16 nutartimi paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo turi būti paduodamas baudą paskyrusiam teismui. Ieškovės atstovas šia teise jau pasinaudojo ir Mažeikių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo šį prašymą, priimdamas šiuo atskiruoju skundu skundžiamą 2012-09-19 nutartį.
3. Vadovaujantis LR CPK 336 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia ar atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Tokia teisė suteikta teismui, o ne apeliantui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (96 b. l.) atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo ieškovės atstovo E. Z. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės atstovas jau yra apskundęs 2012-05-16 nutartį dėl paskirtos 1500 Lt baudos panaikinimo Šiaulių apygardos teismui, kuris 2012-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-523-210/2012 nutraukė apeliacinį procesą dėl 2012-05-16 nutarties.
2. Ieškovės atstovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu, tai gi, šiuo atveju, atstovas įstatyme įtvirtinta teise reikšti teisėjai nušalinimą akivaizdžiai naudojosi ne pagal jo paskirtį ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsižvelgusi į ieškovės atstovo prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajame skunde ieškovės atstovas E. Z. prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 336 str. 1 d. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Diskrecijos teisė kokia tvarka nagrinėti apelianto atskirąjį skundą, išimtinai suteikta teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų ir įrodymų atskirąjį skundą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
LR CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.
Skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atstovas ne vieną kartą reiškė nušalinimą teisėjai N. Kiubienei ir visam Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl tų pačių priežasčių, o būtent, kad teisėja atsižvelgia vien tik į atsakovų nuomonę, netenkina ieškovų prašymų kviesti į teismą asmenis, kurie, anot ieškovo atstovo, vykdė net nusikalstamas veikas, spręsdami M. M. palikimo klausimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės atstovo pareikštas nušalinimas nulėmė, kad toliau byla negalėjo būti nagrinėjama ir posėdis turėjo būti atidėtas, todėl tokį ieškovės atstovo elgesį teismas vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus nušalinimo pareiškimus padarė išvadą, jog prašymai grindžiami iš esmės tik dėl teisėjo procesinių veiksmų atlikimo (ar atsisakymo juos atlikti), todėl tokie prašymai dėl teisėjo nušalinimo laikytini vienarūšiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovo procesiniai veiksmai liudija, kad bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visam teismui nušalinimas buvo pareikštas ne dėl teisėjo šališkumo, o dėl procesinio sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės atstovo E. Z. prašymas įtraukti į bylą atsakovais ir liudytojais prašomus asmenis, pripažinti jų dalyvavimą būtinu ir išreikalauti bylai būtinus, jo manymu, dokumentus, kadangi ieškovės atstovas 2012-01-10 ir 2012-05-14 vykusiuose teismo posėdžiuose nušalinimą teismui, tame tarpe ir teisėjai N. Kiubienei pareiškė po to, kai teismas nutarė ieškovės atstovo E. Z. prašymų netenkinti (19–24, 32–57 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokie aukščiau nurodyti ieškovės atstovo veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė civiliniame procese buvo atstovaujama ne tik atstovo E. Z., bet ir kvalifikuoto teisininko, t. y. advokato, todėl tiek ieškovės advokatui, tiek pačiam atstovui E. Z. turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, pagrinde dėsto argumentus dėl teismo šališkumo, visiškai nemotyvuodamas prašymo panaikinti baudą, nenurodydamas teismo nutarties nepagrįstumo skiriant 1500 Lt baudą, o tik atsiribodamas deklaratyviais teiginiais apie tinkamo proceso siekimą. Nors ieškovo atstovas E. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikė VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (87 b. l.), tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl pateikto įrodymo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovas savo atskirajame skunde neginčija, kad jam paskirta bauda yra per didelė ar ji jam nepagrįstai paskirta, priešingai, E. Z. ir toliau atskirajame skunde įrodinėja apie jo pareikštų nušalinimų teisėtumą tiek pagal nacionalinės teisės, tiek pagal tarptautinės teisės aktus. Apeliantas neprašo sumažinti paskirtos baudos dydžio, nepateikia apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie paskirtos baudos nepagrįstumą, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Apelianto atskirojo skundo argumentai apie Mažeikių rajono apylinkės teismo ir teisėjos N. Kiubienės šališkumą ir procesinių veiksmų neatlikimą neturi teisinės reikšmės nagrinėjant baudos pagrįstumo klausimą, todėl teismas šių atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padarytomis išvadomis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti ne tik 2012-09-19 nutartį, bet ir 2012-05-16 nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-16 nutarties jau yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį, todėl pakartotinai nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-16 nutarties teisėtumo klausimą, nėra pagrindo.
Priėmus atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teisme, apeliantas teismui pateikė papildomus dokumentus. LR CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. LR CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, apelianto pateikti papildomai atsiųsti dokumentai Šiaulių apygardos teismui nenagrinėti.
Atmetus atskirąjį skundą, atmestinas ir E. Z. prašymas grąžinti visas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.