Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4352-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24239126956 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. V. Institucijos 2025 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4352-2025 (ROIK: 24239126956) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) dydžio bauda už tai, kad jis nuo 2024 m. balandžio 24 d. 7.30 val. iki 2024 m. balandžio 24 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas gyvūnų savininkas, neužtikrino gerovės ir neprižiūrėjo savo galvijų, kad šie neišeitų iš teritorijos ir neapgadintų kaimynų aptvertų elektrinių piemenų, dėl ko R. N. buvo padaryta 50,00 Eur žala. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė 2013 m. spalio 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėse taisyklių tvirtinimo“ 22-23 punktus.

2. Nesutikdamas su Institucijos jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda V. V. pateikė 2025 m. kovo 25 d. skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi V. V. skundą atmetė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Be to, atsižvelgus į V. V. padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, jam pagrįstai buvo paskirta ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodytos baudos vidurkį atitinkanti nuobauda.

V. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. V. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, ginčija savo kaltę ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir padarė bylos duomenų visuma nepagrįstas išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

7. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai.

8. Patikrinus skundžiamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus tinkamo teisės normų taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visos aplinkybės visapusiškai ir objektyviai ištirtos, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, esminių trūkumų dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, nėra. Pagal bylos duomenis ir V. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (iš esmės analogiškus argumentus V. V. nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė) nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.

9. Skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 7 d. nutarimo, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, laikėsi pirmiau nurodytų ANK reikalavimų. Bylai svarbias aplinkybes nustatė ir savo išvadą, jog įrodyta, kad V. V. už nustatytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje nubaustas pagrįstai pagrindė remdamasis įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visuma. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

10. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

11. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, o pagal 20 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nepažeisti kitų asmenų teisų ir teisėtų interesų.

12. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėse taisyklių tvirtinimo“ 22-23 punktuose nustatyta, kad ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974). Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

13. Nagrinėjamu atveju esminiai apeliacinio skundo argumentai yra tai, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad būtent apelianto galvijai apgadino nukentėjusiajam priklausančius piemenis ir nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, kadangi kaip nurodė teismo posėdžio apylinkės teisme metu pats apeliantas, administracinio nusižengimo fakto jis nematė, buvo poliklinikoje, o grįžęs savo galvijus jis jau rado aptvare, kur juos buvo ir palikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Institucijos pareigūnai ir nesikreipė į Veterinarijos tarnybą dėl ūkinių galvijų savininko identifikavimo, kurios suteikta informacija nagrinėjamu atveju jau savaime būtų nepaneigiamas įrodymas nustatant kaltininką, vis dėl to, atsižvelgtina ir į tai, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje esančių įrodymų tiesiog turi pakakti nustatyti administracinio nusižengimo faktą bei administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šioje byloje ir buvo tinkamai nustatyta.

14. Analizuojant byloje esančius įrodymus matyti, kad 2024 m. balandžio 24 d. d. 07.35 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas nukentėjusiojo R. N. (pranešėjo telefono numeris: (duomenys neskelbtini)) pranešimas (BPCID=95426326212) dėl to, jog kaimyno (V. V.) galvijai nuolatos ateina į jo kiemą. Nukentėjusysis pareigūnams nurodė, jog skambučio metu jo kieme yra mažiausiai 8 galvijai, kurie galimai nutraukė elektrinį piemenį. R. N. paaiškino, jog tarp jo ir minėto kaimyno jau daug metų vyksta konfliktai dėl galvijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sureagavę į nukentėjusiojo pranešimą ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai nukentėjusiojo R. N. teritorijoje rado galvijus, kurie priklauso kaimynui V. V. ir apgadintą elektrinį piemenį, per kurį galvijai pateko į nukentėjusiojo teritoriją. Pareigūnams susisiekus telefonu su galvijų savininku V. V., šis paaiškino, kad jo namuose nėra, yra išvykęs, o grįžęs galvijus persives į savo teritoriją. Iš R. N. buvo priimtas pareiškimas bei užregistruota administracinio nusižengimo teisena ROIK: 24239126956, pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Pareigūnai patvirtino, jog tyrimo metu bendravo su V. V., kuris pripažino, kad tai yra jo karvės, nurodė, kad gailisi, jog nesugebėjo užtikrinti, kad šios nepabėgtų iš aptvaro. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tai, kad šie galvijai priklauso V. V., pareigūnams patvirtino ir tame pačiame kaime gyvenantys žmonės, kurie nurodė, kad visame kaime, apart V. V., daugiau niekas karvių nelaiko. Žmonės taip pat nurodė, jog apelianto karvės dažnai pabėga iš aptvaro, nes neturi ką ėsti, todėl eina į gretimai esančias pievas. Be to, liudytojai patvirtino, jog V. V. karvės ne pirmą kartą padaro kaimynams žalos. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą užfiksuotą pareigūnų kūno kameromis, taip pat matosi laisvai vaikštančios karvės, kurios bylos duomenimis, priklauso V. V.

15. Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, tiek ir paties V. V. iškart po įvykio duoti parodymai, taip pat aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga, neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiajam turtinę žalą padarė būtent apeliantui priklausantys galvijai. Aplinkybė, jog proceso eigoje apeliantas savo poziciją pakeitė, teismo vertinimu tėra tik gynybinė apelianto pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

16. Apklausiamas teismo posėdžio apylinkės teisme metu, apeliantas nurodė, jog pareigūnai jam administracinio nusižengimo protokolus surašo nepagrįstai, todėl teismas juos ne kartą yra panaikinęs. Paaiškino, kad nukentėjusiojo sklype savo galvijus jis gano maždaug apie 30 metų, to prašydavo pats nukentėjusysis tam, kad agentūra matytų, jog laukas sutvarkytas, kadangi žemę nukentėjusysis deklaruojasi. Su tuo, jog nukentėjusiojo lauke ganyti galvijų jam jau nebeleidžiama, apeliantas jo teigimu supažindintas nebuvo. Paklaustas, ar nagrinėjamu atveju ganė galvijus nukentėjusiajam priklausančiame žemės sklype, V. V. nurodė, kad ne, įvykio dieną jis galvijus ganė savo pievoje, tačiau jo ir nukentėjusiojo pievos ribojasi. To, kad jo galvijai apgadino nukentėjusiajam priklausančius piemenis, apeliantas nurodė nematęs, paties įvykio taip pat nematė, kadangi buvo poliklinikoje, o nukentėjusiojo elektrinį piemenį apgadinti galėjo ir ne jam priklausantys galvijai. Grįžęs nepastebėjo nieko keisto, visi galvijai buvo ten pat kur jis šiuos paliko – aptvare. Apie įvykį jam pranešė policijos pareigūnai, pats nukentėjusysis apie tai jam nenurodė, kadangi jie nebebendrauja.

17. Analizuojant aukščiau aptartus apelianto parodymus, darytina išvada, kad jie yra prieštaringi ir nelaikytini nuoširdžiais. Pažymėtina, jog pats apeliantas nurodė, jog grįžęs namo nieko keisto nepastebėjo, visi jo galvijai buvo savo vietoje, ten kur juos ir paliko. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo žemės sklype esančius pabėgusius galvijus atgal į aptvarą suvijo atvykę policijos pareigūnai, ką patvirtino ir užfiksavo tiek jie patys, tiek teismo posėdžio metu nurodė apklaustas nukentėjusysis, akivaizdu, kad policijos pareigūnai suvijo atgal būtent apelianto galvijus, o ne priklausančius kažkam kitam, priešingu atveju, grįžęs ir pamatęs aptvare ne savo bandą, apeliantas neabejotinai būtų tai pastebėjęs, o taip pat galvijų būtų pasigedęs ir jų teisėtas šeimininkas.

18. Apelianto parodymai, jog jam ganyti galvijus savo sklype leisdavo pats nukentėjusysis, netgi to prašydavo, o apie tai, kad ganyti nebeleidžiama, įspėtas nebuvo, taip pat prieštaringi. Pažymėtina, kad pats apeliantas nurodė, kad su nukentėjusiuoju nebebendrauja, taigi, akivaizdu, kad jų santykiai nėra draugiški. Teismo posėdyje apylinkės teisme, tą patvirtino ir nukentėjusysis R. N., kuris nurodė, kad jo ir apelianto tarpusavio santykiai yra įtempti, kadangi jam jau trūko kantrybė dėl apelianto veiksmų: eilę kartų bandė draugiškai susitarti su apeliantu, kad šis atsakingiau prižiūrėtų savo galvijus, tačiau šis į kontaktą nesileidžia. Apelianto galvijai nuolatos pabėga, ankščiau daug kartų yra apie tai informavęs apeliantą, padėjęs jam galvijus suvaryti atgal į aptvarą, tačiau šis jokių išvadų nedaro, yra konfliktiškas. Nukentėjusysis nurodė, kad V. V. savo sklype esančią žolę leido nuganyti tik vieną kartą, kadangi pats turi 30 avių, turimos pievos nebeužtenka pačiam. Tuo tarpu apelianto bandą sudaro daug galvijų, todėl kai šie ištrūkę iš apelianto aptvaro pereina per jo pievą ir nuėda žolę, iš ir taip menkavertės žemės, nukentėjusiojo teigimu, nebelieka jokios naudos. Taigi, akivaizdu, jog esant aukščiau aptartiems įtemptiems šalių santykiams, labiau įtikima yra nukentėjusiojo versija, nes mažai tikėtina, kad esant tokiems įtemptiems šalių santykiams, viena iš šalių, pati turėdama daug galvijų, leis savo turimu žemės sklypu nuolatos neatlygintinai naudotis ir kitai šaliai. Tuo tarpu nukentėjusiojo išdėstytos aplinkybės, kad apeliantas nelinkęs daryti atitinkamų išvadų, su juo neįmanoma susitarti, nėra paneigtos bylos medžiaga, kadangi net teismo posėdžio apylinkės teisme metu, nukentėjusiajam išreiškus norą, kad apeliantas neganytų jo pievos bei nurodžius, kad yra leidęs V. V. jo pievą nuganyti tik vieną kartą, šis net nebandė nukentėjusiojo išklausyti, vietoje to, provokavo ginčą, į kurį, siekdama jį nutraukti, keletą kartų turėjo įsiterpti net teisėja, nors akivaizdu, kad minėtam ginčui kilti net nebuvo pagrindo, kadangi nukentėjusysis sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perleisti apelianto reikmėms nėra įpareigotas ir turi teisę turėti pagrįstų lūkesčių, kad šio sklypo nesuniokos ištrūkę apelianto galvijai. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas išties yra konfliktiška, nelinkusi išklausyti kitų nuomonės asmenybė. Be to, bylos duomenimis, jis yra 2 kartus teistas: dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo, taip pat neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, kas irgi atitinkamai charakterizuoja apeliantą.

19. Apeliaciniame skunde bei apklausiamas teismo posėdžio apylinkės teisme metu, apeliantas akcentavo ir tai, jog policijos pareigūnai, surašantys jam protokolus, yra šališki, baudžia jį nepagrįstai, todėl jų priimtus procesinius dokumentus, teismai panaikina. Vis dėl to, jokių įrodymų, pagrindžiančių galimą pareigūnų šališkumą, apeliantas nepateikė, o tai, kad jie reaguoja į pranešimus ir atsižvelgdami į situaciją apeliantui skiria tam tikras sankcijas, šališkumo savaime neįrodo, kadangi paminėti veiksmai priklauso pareigūnų darbo specifikai. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog pareigūnų priimti procesiniai sprendimai yra teismo panaikinami, taip pat nepagrįstos, kadangi bylos duomenimis, per penkerių metų laikotarpį, apart skundžiamo, apeliantui buvo surašyti penki procesiniai dokumentai dėl administracinių nusižengimų, susijusių su jo auginamais galvijais: dėl to, kad galvijai ištrypė vieno iš kaimynų daržą, žirnių lauką, padarydami 500,00 Eur nuostolį; apelianto jautis išėjo į gatvę ir susidūrė su motociklininku; neįrengė lauke laikomiems galvijams pastogės, todėl jie negalėjo pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, kai oro temperatūra buvo nukritusi daugiau kaip -20 laipsnių C; apelianto auginami galvijai suniokojo vienam iš kaimynų priklausančios sodybos žolę, medžius bei sutrypė avižų lauką; apeliantui priklausantys galvijai ištrypė kaimynui priklausantį sodą ir nukritusius obuolius, aplaužė medžių šakas. Dėl trijų administracinių nusižengimų apeliantas kaltę pripažino pats, kadangi paskirtas baudas sumokėjo. Du Institucijos priimtus procesinius dokumentus jis apskundė teismui ir jie išties buvo panaikinti, vis dėl to, ne dėl to, jog apelianto veiksmuose nebuvo administracinių nusižengimų sudėties – vienu atveju, administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, kadangi apelianto administracinis nusižengimas Institucijos buvo kvalifikuotas pagal ANK 115 straipsnį, pagal kurį atsakomybė galima tik esant tyčiai, kurios apelianto veiksmuose nebuvo galima įrodyti, kitu atveju – Institucijos nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta tyrimui atlikti, kadangi išbėgusiam į kelią ir su motociklininku susidūrusiam apelianto jaučiui buvo sulaužytos kojos, o duomenų, kad būtų buvęs apgadintas motociklininko turtas ar žala būtų buvusi padaryta pačiam jo vairuotojui, nebuvo, pareigūnai to nesiaiškino ir administracinio nusižengimo protokole nenurodė. Taigi, nors apylinkės teismas nagrinėjamais atvejais visus neaiškumus, vertino apelianto naudai, tačiau šie priimti teismo sprendimai neeliminuoja apelianto pareigos daryti atitinkamas išvadas ir atsakingiau rūpintis savo auginamais galvijais. Vis dėl to, kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, vietoje to, kad teismui aplinkybes įvertinus apelianto naudai, šis po to būtų padaręs atitinkamas išvadas ir stengęsis užtikrinti, kad jo laikomi galvijai nebekeltų nuostolių kaimynams, V. V. ir toliau elgiasi priešingai teisei ir galvijų gerovei, dar daugiau – ankstesniu teismo pasitikėjimu nagrinėjamu atveju jis remiasi kaip vienu iš argumentų, kodėl ir šiuo atveju jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, kas rodo, jog apeliantui jau yra susiformavusi nebaudžiamumo nuotaika, todėl priešingą teisei V. V. elgesį galima koreguoti tik skiriant apeliantui atitinkamas sankcijas.

20. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei V. V. skundo argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją apeliacinio skundo ribose, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. kovo 7 d. nutarimą V. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.