Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei Rūtai Smailienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikimas grindžiamas tuo, kad nuteistasis tinkamai nevykdo probacijos sąlygų, nors Ž. K. 2018 m. lapkričio 6 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, pradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 10 d. Ž. K. neatvyko į probacijos tarnybą individualiam darbui. 2019 m. sausio 11 d. Ž. K. namuose nerastas, jam paliktas šaukimas atvykti 2019 m. sausio 14, tačiau nuteistasis neatvyko. 2019 m. sausio 16 d. dienos metu lankytasi Ž. K. gyvenamoje vietoje, bendrauta su seserimi I. R., kuri paaiškino, kad Ž. K. 2018 m. gruodžio 20 d. išvyko į Angliją. 2019 m. sausio 17 d. išsiųstas paklausimas į Ž. K. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio 18 d. gautas atsakymas, kad Ž. K. nuo 2018 m. gruodžio 27 d. į darbo vietą neatvyksta nenurodydamas jokios pateisinamos priežasties. 2019 m. sausio 22 d. gautas Ž. K. brolio L. K. paaiškinimas, kad Ž. K. 2018 m. gruodžio 20 d. išvyko į Angliją. Bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 29 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Rūta Smailienė, teismo posėdžio metu (b. l. 141-142), palaikė teikime nurodytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad Ž. K. dalyvavo dviejuose smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose, tačiau programos nebaigė, nes iš viso yra šeši užsiėmimai.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto. Nurodė, kad Ž. K. būdamas supažindintas su probacijos sąlygomis nevykdo jam nustatytų įpareigojimų, nerandamas namuose, galimai išvykęs į užsienį, dėl to galima spręsti, kad jis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl laisvės apribojimo bausmė turėtų būti keičiama areštu.

Nuteistasis Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai – įteikiant teismo šaukimą jo šeimos nariui – seseriai, kartu išaiškinant teisę turėti atstovą (b. l. 115, 138). Nepaisant pastarojo fakto apie tinkamą nuteistojo informavimą apie teismo posėdį, nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. 2019 m. vasario 18 d. teismui priėmus nutartį dėl nuteistojo atvesdinimo (b. l. 132-133), 2019 m. kovo 14 d. teisme gautas Alytaus AVPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 139), kuriame nurodyta, kad Ž. K. atvesdinti į teismo posėdį nėra galimybių, kadangi jis adresu – S(duomenys neskelbtini), negyvena, o adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenanti sesuo nurodė, kad jis yra išvykęs į Norvegiją ir kada grįš nežino. Atsižvelgiant į tai, kad būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį Ž. K. vengia atvykti į teismo posėdžius, nevykdo pareigos kviečiamas atvykti į teismą, atvesdinti jo nebuvo galimybės, nes jis yra galimai išvykęs į užsienį, todėl konstatuotina, kad Ž. K. užima pasyvią procesinę padėtį, nesiekia įgyvendinti teisės būti išklausytam, todėl byla išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 353 straipsnio 2 dalimi, teismas, laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1105-1023/2018 medžiagos duomenų matyti, kad Ž. K. 2018 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Ž. K. paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 85-89). Taigi, nuteistajam Ž. K. teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima keturis įpareigojimus. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Ž. K. vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, t. y. jis nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nedirba (b. l. 108, 113, 140), nerandamas namuose po 22 val. (b. l. 103-104), neatvyksta į probacijos tarnybą (b. l. 103-104, 109-110), galimai išvykęs į užsienį (b. l. 111, 114, 139), pradėjo klausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, tačiau jos nepabaigė (b. l. 142). Byloje duomenų apie nuteistojo alkoholio vartojimą nėra ne dėl to, kad tikrinant jį nebuvo fiksuotas neblaivumas, o dėl objektyvių priežaščių, kadangi tikrinant jis nebuvo randamas ir nebuvo galimybės patikrinti kaip laikomasi šio įpareigojimo (b. l. 105-107). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus, tai darė sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes, kurios jam buvo išaiškintos 2018 m. lapkričio 6 d. (b. l. 97-101).

BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, atliekantis laisvės apribojimo bausmę, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis šios bendrosios probuojamojo pareigos nevykdė, kadangi 2018 m. gruodžio 4 d., 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. sausio 14 d. į probacijos tarnybą neatvyko, nenurodė jokių objektyvių svarbių neatvykimo priežasčių, neatsiskaitė apie skirtų įpareigojimų ir priemonių vykdymo rezultatus, dėl to buvo įspėtas apie galimas probacijos atstovo nurodymų nevykdymo pasekmes (b. l. 103-104, 109-110).

Teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas, kadangi teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys vis dėlto nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, tačiau dar ir galimai išvyko į užsienį. Nuteistojo elgesys, duoda pagrindą įžvelgti abejingumą ir nerūpestingumą paskirtosios bausmės atžvilgiu. Tai patvirtina ir nagrinėjamas atvejis dėl bausmės keitimo, kadangi siekiant išklausyti nuteistąjį, jo argumentus dėl skirtos bausmės nevykdymo, priežastis kodėl nevykdoma bausmė, teikimas svarstytas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, nuteistasis tinkamai informuotas apie posėdį, tačiau į posėdį nuteistasis neatvyko, posėdžio atidėti neprašė, kitų prašymų nepateikė, duomenų, kad iki posėdžio dienos nuteistasis būtų pradėjęs tinkamai vykdyti bausmę, nėra pateikta. Iš paminėtų nuteistojo veiksmų matyti jo neatsakingo požiūrio demonstravimas, nepateisinamas teismo įpareigojimų vykdymo bei visuomenėje priimtinų elgesio kriterijų ignoravimas, tuo tarpu, priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, o privalo būti operatyvus, savalaikis, užtikrinantis bausmės tikslų paskirtį ir savalaikį įgyvendinimą

Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis Ž. K. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nedirba, nebūna nustatytu laiku namuose, neatvyksta į probacijos tarnybą atsiskaityti, galimai įvyko į užsienį, neišklausė visos smurtinį elgesį keičiančios programos, dėl įpareigojimo nevartoti alkoholio tinkamo vykdymo nebuvo galimybės patikrinti dėl asmens neradimo namuose, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Laisvės apribojimo bausmė Ž. K. keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Ž. K. vengiama atlikti 1 metų ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu, santykiu 1 arešto diena lygi 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis), tačiau neviršijant 90 parų trukmės (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 – 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam Ž. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1105-1023/2018 Ž. K. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pakeisti 90 (devyniasdešimt) parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Išaiškinti Ž. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos areštinės į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Teisingumo ministerija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.