- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1-1105-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43903-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis J. K. žemės ūkyje darbininku, teistas:
1. 2015 m. liepos 31 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį – 10 MGL bauda;
2. 2018 m. liepos 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. K. 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 18 val. 30 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,92 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė visuomenės rimtį, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia suėmęs rankomis spaudė B. K. kaklą, suėmęs už drabužių jį permetė per tvorą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, suėmęs rankomis B. K. galvą smogė į namo sieną, tuo pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam B. K., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Apklaustas įtariamuoju, Ž. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 64-65, 68-69), kad 2018 m. rugsėjo 10 d. gėrė, nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. Apie 18 val. 30 min. neblaivus nuėjo į savo motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini) pasiimti dviračio. Gyvenamojo namo kieme sutiko kaimyną B. K.. Jis užkalbino B. K., bet jis kažką atsakė kas jam nepatiko. Jis buvo labai girtas, todėl susinervino ir liepė B. K. „dingti iš kiemo“. B. K. pradėjo keikti, jis taip pat jį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Žodinis konfliktas vyko daugiabučio namo kieme, šviesiu paros metu. Nepastebėjo ar kieme buvo žmonių. Supykęs ant B. K. jį sugriebė viena ranka už kaklo, delnu suspausdamas jam kaklą. Po keleto sekundžių paleido jo kaklą ir kita ranka suėmė už drabužių pečių srityje ir tyčia jį pastūmęs, permetė per medinę apie pusės metro aukščio tvorą. B. aukštielninkas nugriuvo per tvorą ir nugriuvo ant žemės. B. K. jį koliojo. Jis netrukus atsistojo ir nuėjęs atsisėdo ant prie namo esančio suoliuko. Priėjęs prie B., suėmė rankomis jo galvą ir tyčia stipriai ją pastūmė. B. K. galva atsitrenkė į namo sieną. Matė, kad nuo pastūmimo B. K. pakaušiu stipriai atsitrenkė į sieną. Jis rankomis susiėmė galvą, todėl suprato, kad jam skaudėjo. B. K. sumušė be jokios priežasties, tik todėl, kad buvo labai girtas. Jį smurtaujant galėjo matyti pašaliniai žmonės, nes kiemas viešas, buvo šviesu. Žino, kad B. K. yra nepilnametis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,92 promilių girtumą. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi.
Nukentėjusysis B. K. parodė (b. l. 13-14), kad rugsėjo mėnesį apie 19 val. jam sėdint ant suoliuko kieme atėjo Ž. K.. Jis atsisėdo ant kito suoliuko. Jį pamatęs Ž. K. necenzūriniais žodžiais liepė jam eiti iš kiemo. Nuo jo smirdėjo alkoholiu. Jis Ž. K. paklausė „kam tu čia sakai“, o jis atsakė, kad jam. Jis pasakė, kad jis neaiškintų, nes čia ne jo kiemas. Jie pradėjo koliotis, keikėsi. Priėjęs Ž. K. ranka suėmė jį už kaklo pradėjo smaugti. Jis atitraukė jo rankas ir Ž. K. atsitraukė. Tada vėl koliojosi ir Ž. K. antrą kartą pradėjo jį smaugti, pastūmęs permėtė per tvorą. Jis persivertė į kitą tvoros pusę, nugriuvo, bet vėl atsistojo ir priėjo prie Ž. K.. Tada jis jį vėl suėmė rankomis už kaklo ir stipriai suspaudė rankomis kaklą. Jam trūko oro. Rankomis atsistūmė Ž. K. ir jis paleido. Tada atėjo jo mama ir Ž. K. atsitraukė. Mama rėkė ant Ž. K.. Jie abu koliojosi. Jis paskambino policijai. Kai mama nuėjo, jis atsisėdo ant suoliuko prie namo, kai praeidamas Ž. K. suėmė jo galvą ir ranka stipriai pastūmė ją į sieną. Jis pakaušiu stipriai atsitrenkė į namo sieną. Dėl to labai skaudėjo sumuštą galvą, svaigo galva.
Liudytoja G. K. parodė (b. l. 25-27, 29), kad 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 18 val. 30 min. nuėjus į lauką rado D. M., J. G. ir Ž. K.. Jai paklausus kas atsitiko, Ž. K. būdamas akivaizdžiai neblaivus pradėjo ją ir vaiką kolioti necenzūriniais žodžiais. B. K. parodė, kad Ž. K. paėmė jį už kaklo rankomis ir spaudė, paskui stipriai suėmęs permetė per tvorą. Taip pat skundėsi, kad jam labai skauda kaklą. Ž. K. nieko visiškai nesakė, tik koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus, neprognozuojamas.
Liudytoja D. M. parodė (b. l. 32-33), kad 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 18 val. 30 min. su trijų mėnesių dukra ant rankų buvo savo namo kieme. Ant suolo prie namo sėdėjo kaimynas B. K. ir mažametė Evelina. Netrukus į kiemą atėjo neblaivus Ž. K.. Jis buvo labai girtas. Ž. K. atsisėdo ant kito suolo. Pamatęs ant suolo B. K., Ž. K. liepė jam dingti iš šito kiemo, pradėjo keiktis, kolioti. B. K. kažką atsakė Ž. K.. Tada Ž. K. priėjo prie B. K., ranka suėmė jį už kaklo ir keletą sekundžių laikė suspaudęs jam kaklą. B. K. atitraukė Ž. K. rankas, jį atsistūmė nuo savęs. Jie abu nenustojo koliotis. Ž. K. vėl sugriebė ranka B. K. už kaklo, smaugė ir smaugdamas pervertė B. K. per medinę tvorą. B. aukštielninkas persivertė per tvorą ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, iš karto atsikėlė, pakėlęs palaidinę parodė paraudimą, įbrėžimą ant nugaros. B. K. nuėjo prie suolo kur buvo Ž. K., kuris trečią kartą griebė B. K. ranka už gerklės ir vėl keletą sekundžių laikė jam suspaudęs kaklą. B. K. paraudo, bandė gintis, matėsi, kad jam trūksta oro, jis pradėjo dusti. B. K. atsistūmė Ž. K. ir išsilaisvino. B. K. ant kaklo buvo likę paraudimai nuo Ž. K. smaugimo. Tada B. K. pasakė, kad skambins policijai ir telefonu paskambino prašydamas pagalbos. Viskas vyko labai greitai. Tuo metu į kiemą atėjo B. K. mama G. K., kuri koliojosi su Ž. K.. Netrukus Ž. K. išėjo iš jų kiemo. Ž. K. elgesys bendrame kieme ją labai išgąsdino, papiktino, jautėsi nesaugiai, buvo labai sutrikusi.
Be kaltinamojo Ž. K. prisipažinimo, jo, nukentėjusiojo B. K., liudytojų D. M. ir G. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 870/2018 (06) (b. l. 18), kurioje nurodyta, kad B. K. konstatuota kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo apatinėje dalyje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje;
- Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemas esantis prie mūrinio dviejų aukštų namo, pažymėto Nr. 4;
- Blaivumo testas (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad Ž. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. 21.45 val. nustatytas 2,92 promilių girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 18 val. 30 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,92 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė visuomenės rimtį, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia suėmęs rankomis spaudė B. K. kaklą, suėmęs už drabužių jį permetė per tvorą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, suėmęs rankomis B. K. galvą smogė į namo sieną, tuo pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam B. K., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už Ž. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis Ž. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 73-78).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą pažeisdamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis Ž. K. praeityje teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2018 m. liepos 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės (b. l. 39-50), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51-52), dirba (b. l. 53), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 55). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, nukentėjusiajam 2018 m. rugsėjo 28 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 72). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs 2018 m. liepos 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, jam šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.
Į bausmės laiką Ž. K. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. 21.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 11.30 val. (b. l. 59-61) (BK 65-66 straipsniai).
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ž. K. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. K. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis Ž. K. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir Ž. K. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. 21.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. 11.30 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam Ž. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti Ž. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.