Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Gediminui Bulotui ir atsakovui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės r. apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2119-802/2010 pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį ieškovei A. V., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007-05-23 sprendimu nutraukus šalių santuoką turtas buvo padalintas pusiau, t. y. po ½ 0,0867 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo ir kiemo statinių, esančių Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) g. 4, tačiau kadangi tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai ir neatidalijus turto negalima juo naudotis, ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo.

Šalims susitarus, kad gyvenamojo namo patalpa Nr. 106 (katilinė 2,20 m² ploto) naudosis bendrai, ginčo šioje dalyje tarp šalių nebeliko.

Dėl gyvenamojo namo atidalijimo

Namas, priklausantis šalims po ½ dalį, yra rekonstruotas: pirmo aukšto patalpos yra negyvenamos, buvusios kavinės ir kirpyklos patalpos; antras namo aukštas moderniai įrengtas visur plastikiniai langai su apsaugos žaliuzėmis(t. 1, l. b. l. 117), didelis balkonas - terasa virš 30 m² ploto; pirmo aukšto buvusios kavinės patalpose, medinis stogo perdengimas, seni mediniai langai, apsaugos žaliuzių nėra nei ant vieno pirmo aukšto patalpų lango (t. 2, b. l. 59.), laiptinė moderniai įrengta į antrą ir trečią aukštus (t 2, b. l. 63); trečiame aukšte dalinai įrengta mansarda, plastiko durys, stoglangiai, atvesta elektra, vanduo, nuotekų sistema (t. 2, b. l. 70, 95, 96,100, 102), gyvenant santuokoje antrame aukšte su ieškove, buvo planuojama įrengti trečio aukšto mansardos patalpose gyvenamas ar komercines patalpas pagal poreikį (teisinė registracija neatlikta). Kadangi turtas atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, jis negali būti atidalinamas su išlygomis. Atsakovas kreipėsi į Marijampolės skyriaus Registrų centrą dėl tikslaus ploto išmatavimo ir dokumento pateikimo teismui (t. 2, b. l. 96), viso ploto dalinai įrengtoje mansardoje 76,54 m². Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. l, b. l. 92-97) ir turto vertinimo išvadoje (t. 1, b. l. 105-106) yra nurodžiusi 76,01m² trečio aukšto dalinai įrengtos mansardos plotą. Ieškovė pirminiame ieškinyje (t 1, b. l. 2) bandžiusi nuslėpti nuo teismo esančias III aukšto mansardos patalpas, vėliau bylos eigoje bandė jas sumenkinti per patalpų vertę. Ieškovės pateikta preliminari turto vertinimo išvada, kurioje visas turtinis objektas K. Kubertavičiaus palyginamas su žirgų auginimo, priežiūros bendrovėmis, buvo nuginčyta teisme. Atsakovo pateiktos teismų eksperto K. Jurkevičiaus turto vertinimo išvados (t 2,b. l. 23-24), kuri yra svaresnė, išsamesnė ir patikimesnė, ieškovė neginčijo, tai yra sutiko. Ginčo atveju teismas būtų privalėjęs skirti nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę (CPK 183str., l85str.). Pilnai įrengtos laiptinės į antrą ir trečią aukštus, kaip namo priestato, ieškovės turto vertintojas neįvertino, ją įvertino pati ieškovė savo nuožiūra kaip suinteresuotas asmuo 1.500 Lt (t 1, b. l. 92-97), kas yra absurdiška ir nesuvokiama, ieškovė nesilaiko CK 1.5 str., CK 1.137 straipsnių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tokie ieškovės veiksmai turėjo būti teismo pripažinti piknaudžiavimo teise, vykstant teisminėm procesui, ginčui dėl laiptinės ir kitų ieškovės veiksmų. Laiptinės negalėjo įvertinti ir UAB „Kovertas“ turto vertintojas - teismo ekspertas K. Jurkevičius išvadoje nurodė, kad tai gali būti vertinama per sukūrimo kaštus, t. y. atkuriamosios vertės metodu. Laiptinė į antrą ir trečią aukštus yra antraeilis daiktas, tarnaujantis pirmaeiliui (CK 4.13, 4.14 ir 4.15 str.). Atsakovas kreipėsi į statybos bendroves kaip rangovus UAB „Statybos ritmas“, UAB „Fildingas“, kad būtų paskaičiuota lokalinė sąmata, kiek kainuotų pastatyti ir įrengti tokią laiptinę atkuriamosios vertės metodu. UAB „Statybos ritmas“, kaip vienas iš rangovų, paskaičiavo, kad pastatyti ir įrengti tokią laiptinę kainuotų 94.840,61 Lt, UAB „Fildingas“, kaip vienas iš rangovų, atkuriamosios vertės metodu paskaičiavo, kad pastatyti ir įrengti tokią laiptinę kainuotų 98.056,02 Lt, (t. 2, b. l. 43-47, 52-56). Absurdiškas ieškovės toks didelę vertę turinčios turto dalies menkas įvertinimas, nes tai jai naudinga, prašant paskirti teismo laiptinę priskirti jai vienai. Dalintino namo bendras plotas 288,51 m² (laiptinės į namo kvadratūrą neskaičiuojamos, jos yra paskaičiuotos pagal tūrį, kaip namo priestatas). Atidalinant patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims turėtų kiekvienam atitekti po 144,255m² ploto ir laiptinė po ½ abiems. Teismui patalpas atidalijus pagal ieškovės parengtą UAB „Krivijas“ projektą, būtent ieškovei atiteko daugiau ploto (157,03 m²+1,10m² dalis bendrai sutartos naudotis katilinės ir visa laiptinė į namo antrą ir trečią aukštus). Atsakovui atiteko po atidalijimo (129,28m²+1,10m² dalis bendrai sutartos naudotis katilinės). Apeliantė neteisi, kad tariamai jai atiteko mažiau ploto. Pažymėtina, kad 2010-02-25 teismo posėdžio metu, atsakovui pasiūlius ieškovei paskirti visas pirmo aukšto buvusios kavinės ir kirpyklos patalpas, ieškovė kategoriškai atsisakė (t. 2, b. l. 128, 129). Tai yra pagrindas teigti, jog ir ieškovė pati pripažino, kad namo antras aukštas su trečio aukšto mansarda ir laiptine ne vien tik pagal išmatavimus turi daugiau ploto, bet ir yra brangesnė namo dalis. Ieškovė, turėdama savo nuosavybėje namo du aukštus, vieną gali jų skirti verslui, o kitame gyventi arba abu aukštus skirti verslui, nes gyvena tėvų bute. Paskirtose namo pirmo aukšto buvusios kavinės patalpose nebus galima ateityje vykdyti visuomeninio maitinimo paslaugų, todėl, kad pirmame aukšte esantis tambūras ir koridorius priteisti ieškovei. Neteisus K. Kubertavičius, apklaustas kaip liudininkas, ir teismas, pasisakydami, kad duris galima padaryti vietoje lango į patalpą sandėlį Nr. 104. Pagal maisto tvarkymo ir higienos reikalavimus maisto produktai į sandėlį turi patekti per tambūrą (t. 2, b. l. 27). Tambūro atskirai prie patalpos Nr. l04 pastatyti atsakovas negalės, nes aplinkui yra bendro naudojimo žemė. Atsižvelgiant į teismo sprendimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovui priteistos negyvenamos patalpos negalės atlikti savo tikslinės paskirties, ir į tai kad jose atsakovas gyvena, nes neturi kito gyvenamo ploto, pirmo aukšto patalpos ateityje bus perdaromos į gyvenamas patalpas. Patikslintame priešieškinyje atsakovas teismo pirmiausia prašė pagal prioritetą gyvenamų patalpų ir patalpų darbui. Teismas, darant prielaidą, priėmė sprendimą, palankesnį būtent ieškovei, priteisdamas jai namo visą antrą aukštą, kuriame yra atsakovui teismų priteisti baldai (miegamojo komplektas, prieškambaris, virtuvės komplektas su buitine technika ir baras), trečio aukšto dalinai įrengtas visas patalpas ir pilnai įrengtą laiptinę į II ir III aukštus. Teismas atsižvelgė į tai, atsakovas neturi kur gyventi, gyvena buvusiose kavinės patalpose, maitinimo veiklos nevykdo dėl sunkių ekonominių sąlygų nuo 2008-05-08 ir kad reikės patalpas po tokio atidalijimo pertvarkyti į gyvenamas, tam reikės lėšų, ir ieškovė atsakovui privalėjo padengti pusę remonto išlaidų. Teisme ieškovės turto vertintojas K. Kubertavičius patvirtino, kad namo pirmas aukštas, įrengiant patalpas kaip gyvenamas, būtų pigesnis už antrą aukštą (t 2, b. 1. 127). Taip pat patvirtino, kad patalpas atidalijus pagal ieškovės parengtą UAB „Krivijas“ projektą, ieškovės antro aukšto ir trečio patalpų vertė kyla, o pirmo aukšto kaina pagal vertę mažėja (t. 2, b. l. 127-128). Pagal teismo sprendimą ieškovei atiteko didesnė ir brangesnė dalintino turto dalis (27,75 m² daugiau ploto + laiptinė). Inžinierinių tinklų pertvarkymus po atidalijimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo kiekvienas iš šalių privalo atlikti savo lėšomis, tiek ieškovė tam įgyvendinti turės išlaidų, taip pat ir atsakovas turės nemažai išlaidų, atliekant šildymo sistemos, vandentiekio ir elektros pertvarkymus. Absurdiška yra ieškovės dujų įvedimo į II aukštą paskaičiavimo sąmata, kuri turi būti vertinama kritiškai ir teismo pripažinta niekine. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nuo I aukšto sienos dujų įvadas, projektas ir kita į II aukštą jai tariamai kainuotų 18.085,85 Lt (t 1, b. l. 109-110). Atsakovas kreipėsi į dvi įmones, kaip rangoves, kiek kainuotų dujų atvedimas su projektu ir kita: UAB „Vilkauja“ lokalinėje sąmatoje paskaičiavo 1.707,31 Lt (t. 2, b. l. 36), UAB „Geovizija“ paskaičiavo sąmatoje 1.802,90 Lt (t. 2, b. l. 7). Taigi ieškovės paskaičiuota sąmata dujų įvedimui 10 kartų didesnė negu dviejų rangovų. Taip pat atsakovas pateikė pažymas iš AB „Lietuvos dujos“, Kauno filialo Marijampolės skyriaus, Rytų Skirstomųjų Tinklų, UAB „Sūduvos vandenys“ dėl dujų, elektros ir vandens skaitiklių, kad šie prietaisai yra paslaugas teikiančių įmonių nuosavybė, jie vartotojams pastatomi - sumontuojami ir prižiūrimi nemokamai iš įmonių lėšų (t 2, b. l. 29, 30, 31), todėl nesuprantama, kaip ieškovė gali dalinti ne savo kilnojamą turtą ir prašyti iš atsakovo kompensacijos.

Dėl garažo atidalijimo

Pagal ieškovės parengtą priešprojektinį pasiūlymą, kuris neatitinka statybų įstatymams bei prieštarauja CK 1.5 str., CK 1.137 str. nuostatoms, toks neužbaigto garažo su rūsiu atidalijimas negalimas, nes tai būtų pažeistos atsakovo kaip bendraturčio teisės, taip pat ir šalimais esančio daugiabučio namo gyventojų interesai, numatant atskirus įvažiavimus (t. 2, b. l. 121, 122, 123), nes reikalingas detalus projektas, kuriame derinama su visuomene, gretimų sklypų savininkais (t. 2, b. l. 25). Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391, 2004, Nr. 21-617) „Dėl detaliųjų, planų rengimo, taisyklėmis“ patvirtintomis LR aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473(Žin., 2004. Nr. 79-2809, 2006, Nr. 114-4364), turi būti rengiamas detalusis planas siekiant nustatyti ir pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Ieškovė savanaudiškai, piktnaudžiaujant ir siekiant patenkinti savo kaip bendraturčio interesus, nesilaikydama CK 1.5 str., CK 1.137 str., sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, nori pasirinkti sau į bendrą kiemą, aikštelę įvažiavimą su vartais ir garažo priekine dalim su garažo pakeliamais vartais, kurie yra pirkti ir sumontuoti santuokoje, t. y. abiejų bendraturčių nuosavybė. Garažas yra pakankamai platus, dalus ir ilgas, statytas ir paruoštas keturioms mašinoms parkuoti (išmatavimai atsispindi projekte). Pagal UAB „Niša“ parengtą projektinį pasiūlymą šalims atitenka idealiai po ½ dalies garažo ir rūsio patalpų ploto, nelieka bendro naudojimo patalpų, nepadaroma neproporcinga žala daiktui ir jo paskirčiai, nereikia detalaus projekto ir tai visiškai atitinka CK 4.80 str. nuostatas. Nesuprantama, kaip ieškovė gali teikti teismui rūsio, esančio po garažu, plano kopiją, nes realus rūsio patalpų išplanavimas ir sienos išmūrytos kitaip. Rūsys po garažu yra neįrengtas, nėra ir laiptų, todėl kiekviena iš šalių laiptus pasidarys savo lėšomis. Pagal atsakovo pateiktą projektą, kuris yra priimtinesnis, sienų mūrijimo darbus ir įvažiavimo į garažus vartus taip pat kiekvienas iš šalių atlieka savo lėšomis. Ieškovė atsiskiria mūro sieną garaže, o atsakovas mūro sieną rūsyje, esami pakeliami garažo vartai išmontuojami ir išlieka abiejų nuosavybėje. Garažą atidalijus ieškovės siūlomu būdu būtų maksimaliai patenkinti tik vienos šalies, tai yra ieškovės interesai, visiškai ignoruojant atsakovo kaip bendraturčio interesus. Ieškovė melagingai nurodė bylos eigoje, kad tariamai pas kaimynus yra įvažiavimas į garažą iš vakarų pusės, iš siauro 3 metru pločio, vienos krypties įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą. Jokio įvažiavimo nėra, tai patvirtina atsakovas kategoriškai, matosi iš pateiktų į bylą foto nuotraukų (t 2, b. l. 121). Yra tiktai įėjimas žmonėms, į antrame aukšte pas kaimyną esančias komercines patalpas, įrengtas virš garažo. Įvažiavimas į kaimyno garažą ir kiemą yra iš kitos pusės, plačios Rasos gatvės.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kiemo statinių

Dėl kompensacijos

Būtent ieškovei atiteko didesnis atidalintas plotas, t. y. l57,03 m² (neskaitant šalių pasirinktos naudoti bendrai katilinės) ir laiptinė į namo antrą ir trečią aukštus. Jeigu teismas būtų atidalinęs patalpas kitaip ir priteisęs kompensaciją atsakovui iš ieškovės ir ieškovei iš atsakovo, atsakovas dėl savo blogos finansinės padėties būtų neturėjęs iš ko mokėti, nes jis jau metus laiko dirba puse etato už 364 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 97), jokių kitų pajamų negauna. Dėl savo sveikatos sutrikimų jis negali dirbti visą darbo dieną ir susirasti geriau apmokamą darbą. Taip pat dar turi solidariai su ieškove grąžinti bankui paskolą, paimtą namo pagerinimams virš 20.000 Lt ir mokėti vaiko išlaikymą. Suformavus atskirus turto objektus jų savininkai turi teisę daryti su jiems priklausančia turto dalimi ką tinkami, nes tokie objektai taps savarankiškais civilinės apyvartos objektais. Tolesnis tvarkymasis daiktų, jeigu ieškovė planuotų (kas ir bus daroma atsakovo žiniomis ) pakeisti antro aukšto ir trečio aukšto mansardos patalpų paskirtį į komercinės paskirties, yra konkretaus turto savininko reikalas. Ieškovė, savo nuosavybėje turėdama du namo aukštus, gali juos abu pritaikyti viešbučio patalpoms, šeimos klinikai, administracinėms patalpoms, architektų, advokatų ir kita (t. 2, b. l. 73) arba viename aukšte gyventi, o kitame vykdyti veiklą, pačiai ar išnuomoti tretiesiems asmenims. UAB „Matininkų paslaugos“ (įmonė, kuri šalims rengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus) išsinuomavusi patalpas trečiame namo aukšte, pastogėje adresu Marijampolė, Kęstučio g. 4. Taip pat pas kaimyną (duomenys neskelbtini) g. 6 virš garažo antrame aukšte įrengtose patalpose dirba teisės ir verslo konsultacijų įmonė. Priešprojektinius pasiūlymus rengusi UAB „Niša“ taip pat įsikūrusi antrame aukšte ir ten dirba architektai, dizaineriai ir kita. Po atidalijimo atsakovui priklausančiose patalpose ateityje atsakovas rengsis gyvenamas patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir kompensacijos

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalių bendrąja daline nuosavybe valdomas pastatas yra dalus ir gali būti padalijamas šalims pagal prioritetą natūroje, nepriteisiant šalims kompensacijų. Nuosavybės teisių dalys į namą teismų yra nustatytos, t. y. ½ dalies kiekvienam iš šalių. Ieškovė neginčija sprendimo dalies, kuria gyvenamasis namas atidalintas pagal jos pateiktą projektą, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai jai nepriteisė iš atsakovo 135.315 Lt kompensacijos.

Bylos duomenys patvirtina, jog namas rekonstruotas: pirmo aukšto patalpos yra negyvenamos paskirties (jose veikė kavinė ir kirpykla), jose yra seni mediniai langai, apsaugos žaliuzių nėra nei ant vieno pirmo aukšto patalpų lango (t. 2, b. l. 59.); antras namo aukštas įrengtas moderniau, visur plastikiniai langai su apsaugos žaliuzėmis (t. 1, l. b. l. 117), jam priklauso virš 30 m² ploto terasa (balkonas); į antrą ir trečią aukštus veda įrengta izoliuota laiptinė (t 2, b. l. 63); trečiame aukšte dalinai įrengta mansarda (teisinė registracija neatlikta), plastiko durys, stoglangiai, atvesta elektra, vanduo, nuotekų sistema (t. 2, b. l. 70, 95, 96,100, 102).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, gyvenamąjį namą atidalinęs tarp šalių pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau nusprendęs jos prašytos 135.315 Lt kompensacijos iš atsakovo (ieškovės teigimu - už jam tenkančią didesnę ir brangesnę turto dalį (komercines patalpas)) ieškovei nepriteisti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai įvertinęs kiekvienai iš šalių tenkančios namo dalies vertę, laikydamas abi dalis savo verte lygiomis. Nors vien tai, kad, ieškovei paskirtos palėpės patalpos, kurios nėra teisiškai įregistruotos ir įrengtos, iš tiesų ir nėra pagrindu laikyti, kad ieškovei tenkančio ploto dalis yra didesnė ir vertingesnė už atsakovui tenkančio ploto dalį ir tik dėl to jai nepriklauso iš atsakovo kompensacija, tačiau, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovei nepriteistos kompensacijos, kolegija vertina aplinkybių visumą, o būtent tai, kad:

- dalijamas vienas civilinės apyvartos objektas, kurio atskirų dalių vertė yra tik sąlyginė, priklausanti nuo tam tikrų faktorių ir galinti kisti. Pavyzdžiui, ieškovė, turėdama savo nuosavybėje namo du aukštus, vieną galėtų skirti verslui, o kitame gyventi arba abu aukštus skirti verslui, nes gyvena kitur (atsakovo teigimu - tėvų bute), kas, teismo nuomone, jai tenkančios dalies vertę padidintų. Atsakovui paskirtose namo pirmo aukšto patalpose, kurios nors ir yra komercinės paskirties, tačiau tokių duomenų, kad tose patalpose atsakovas vykdytų visuomeninio maitinimo paslaugas (pasinaudojant buvusia kavinės įranga), byloje nėra, ko nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teisme pateikti lankstinukai, iš kurių matyti tik tiek, kad UAB ,,Pilaja“ yra registruota tuo pačiu adresu. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmame aukšte esantis tambūras ir koridorius, per kuriuos vykdavo produktų priėmimas į kavinę iš tiekėjų, priteisti ieškovei. K. Kubertavičius, apklaustas liudytoju, nurodė, kad duris galima padaryti vietoje lango į patalpą sandėlį Nr. 104. Nors, atsakovo teigimu, pagal maisto tvarkymo ir higienos reikalavimus maisto produktai į sandėlį turi patekti tik per tambūrą, atsakovo pateiktas Maisto ir veterinarijos tarnybos raštas (t. 2, b. l. 27-28) šios aplinkybės nepatvirtina. Tačiau akivaizdu, jog atsakovui gali tekti spręsti kito įėjimo įrengimo namo pirmame aukšte klausimą (t. 2, b. l. 27,28), dėl ko komercinės patalpos laikinai prarastų savo vertę, be to, komercinės veiklos vystymas šiuo metu dėl šalies ekonominės padėties yra apsunkintas ir faktiškai atsakovui atitekusiose patalpose ji nėra vykdoma nuo 2010 m. (t. 2, b. l. 93,94; šalių parodymai teismui). Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas šiose patalpose gyvena, todėl, atsakovui ketinant nuolat gyventi jam priklausančioje namo dalyje teks dalį patalpų persitvarkyti į gyvenamąsias (kaip nurodė posėdžio metu atsakovas, galimai tai būtų patalpos Nr.109 ir 110) ir turėti tam išlaidų (kurių, beje, teismas atsakovui iš ieškovės nepriteisė, atmetęs priešieškinio reikalavimą dėl 31.620 Lt kompensacijos);

- ieškovei atiteko apie 30 kv. m ploto terasa (balkonas) antrame aukšte, taip pat atskiras įėjimas per patalpas Nr. 101, 102 ir 103 bei laiptinė per tris aukštus, kurios plotas atskirai neskaičiuojamas ir kuri atskirai turto vertintojo nebuvo įvertinta dėl to, jog ji iš esmės yra ne pagrindinis daiktas ir priklauso galimai antro aukšto bei palėpės patalpoms, skirta į juos patekti. Kolegija atsižvelgia į atsakovo pateiktus įrodymus, kad laiptinė taip pat gali būti įvertinama per sukūrimo kaštus, t. y. atkuriamosios vertės metodu (t. 2, b. l. 48-51). UAB „Statybos ritmas“, kaip vienas iš rangovų, paskaičiavo, kad pastatyti ir įrengti tokią laiptinę kainuotų 94.840,61 Lt, UAB „Fildingas“, kaip vienas iš rangovų, atkuriamosios vertės metodu paskaičiavo, kad pastatyti ir įrengti tokią laiptinę kainuotų 98.056,02 Lt, (t. 2, b. l. 43-47, 52-56). Atsižvelgdama į tai, kolegija pačios ieškovės pateiktą laiptinės įvertinimą 1.500 Lt (t 1, b. l. 92-97) laiko visiškai nepagrįstu.

Kolegija taip pat pažymi, jog ne tik ieškovei teks spręsti atskiros apskaitos, šildymo ir kt. sistemų įrengimo klausimus, bet ir atsakovui atliekant šildymo sistemos, vandentiekio ir elektros pertvarkymus. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktų įrodymų, už elektros įvedimą ji sumokėjo 351,38 Lt, už vandens įvedimą ir skaitiklio prijungimą – 259,16 Lt ir 5.706,66 Lt sumokėjo už dujinio katilo pastatymą ir šildymo įvedimą, kai tuo tarpu pagal ieškovės apylinkės teismui pateiktą ir teismo vertintą dujų įvedimo į II aukštą paskaičiavimo sąmatą nuo I aukšto sienos dujų įvadas, projektas ir kita jai turėjo kainuoti net 18.085,85 Lt (t 1, b. l. 109-110). Pažymėtina, jog atsakovui taip pat teks patirti išlaidas šildymo katilo pastatymui, nes įrodymų apie tai, kad name esantis šildymo katilas yra atitekęs atsakovui (atsakovas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad bebaigiąs nusidėvėti katilas yra UAB ,,Pilaja“ balanse) byloje nėra.

Dėl garažo atidalijimo

Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog atsakovo siūlomas garažo atidalijimo variantas, pagal kurį šalims atitenka idealiai po ½ dalies garažo ir rūsio patalpų ploto, nelieka bendro naudojimo patalpų, yra teisingesnis ir protingesnis, reikalaujantis mažiau laiko bei darbo sąnaudų, o taip pat išlaidų ir darantis mažesnę žalą daiktui, kas visiškai atitinka CK 4.80 str. nuostatas, tuo labiau, kad daugelis garažų bendrijų garažų bendrasavininkų naudojasi jiems priklausančiais garažais būtent tokiu būdu. Tenkinat ieškinį pagal ieškovės reikalavimą, reiktų atlikti ne tik esminius paties garažo pertvarkymo darbus, bet ir kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl detaliojo plano rengimo. Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391, 2004, Nr. 21-617) „Dėl detaliųjų, planų rengimo, taisyklėmis“ patvirtintomis LR aplinkos ministro 2006-10-18 įsakymu Nr. D1-473(Žin., 2004. Nr. 79-2809, 2006, Nr. 114-4364), turi būti rengiamas detalusis planas siekiant nustatyti ir pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Iš pateiktų į bylą dokumentų akivaizdu, kad šiuo metu nėra tiksliai aišku, ar toks detalusis planas būtų parengtas atsakovo naudai (t. 2 b. l. 25, 122, 123). Net ir pasitvirtinus galimybei keisti miesto detalųjį planą ir atlikus garažo pertvarkymą ieškovės siūlomu būdu atsakovo naudojimasis garažu būtų apsunkintas, nes įvažiavimas į garažą būtų nedidelio pločio (šalys patvirtino, kad įvažiavimo į daugiabutį gyvenamąjį namą, iš kurio būtų ir atsakovo įvažiavimas į garažą, plotis maždaug 3 metrai, todėl juo gali pravažiuoti tik vienas automobilis, t. y., susidūrus atvažiuojančiai į daugiabučio namo kiemą ir išvažiuojančiai iš jo transporto priemonei, tenka vienai kitą praleisti, nes prasilenkti nėra galimybės dėl įvažiavimo pločio, t. 2, b. l. 126) dėl šio įvažiuojant į garažą ir išvažiuojant iš jo būtų sudėtingiau manevruoti. Be to, ieškovės plane numatomo įvažiavimo į garažą vietoje šalia esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai dažnai statosi automobilius, nes, kaip nurodė atsakovas, daugiabučio gyvenamojo namo aikštelė yra per maža. Šias aplinkybes tvirtina byloje esančios fotonuotraukos (t. 2, b. l. 121). Tai reiškia, kad visiškai teisūs yra apylinkės teismas ir atsakovas, teigdami, jog garažo atidalijimas ieškovės siūlomu variantu gali pažeisti ne tik turto bendrasavininkių, tačiau ir aplinkinių namų gyventojų interesus, neužtikrinti saugaus eismo (t. 2, b. l. 122). Kolegijos nuomone, garažą atidalijus ieškovės siūlomu būdu maksimaliai būtų patenkinti tik vienos šalies (ieškovės) interesai, o atsakovo interesai būtų ignoruojami. Ieškovė savanaudiškai, pažeisdama sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nori pasirinkti sau įvažiavimą su vartais ir garažo priekine dalim su garažo pakeliamais vartais, kurie priklauso abiem šalims.

Vien tai, kad toks garažo padalijimo būdas neužkirs kelio bendrasavininkų konfliktams ateityje, kolegijos nuomone, negali būti pagrindu garažą atidalinti pagal ieškovės pateiktą projektą, tuo labiau, kad garažas net nėra užbaigtas, ir vien jo užbaigimui neišvengiamai reikalingi suderinti šalių veiksmai.

Nors teismas detaliai ir neišnagrinėjo visų atsakovo galimybių pasidaryti garažo vartus variantų (1-as variantas - iš įvažiavimo į šalia garažo esančio penkiaaukščio namo kiemą; 2-as variantas - iš garažo galo prieš penkiaaukštį, 3-as variantas - prie laiptų į garažo rūsį, privažiuojant iš per valstybės nuomojamą žemės sklypą, kuris naudojamas kaip mašinų stovėjimo aikštelė, kuri yra prieš barą, tai yra namo dalį, kurią paskyrė teismas atsakovui), tačiau vien ta aplinkybė, kad visais šiais atvejais būtų reikalinga rengti detalųjį planą (kuria nežinia, ar būtų patvirtintas), kolegijos nuomone, yra kliūtis patvirtinti atidalijimą pagal ieškovės pasiūlymus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Šalys teismui pripažino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka iki šiol tarp jų nėra nusistovėjusi. Teismas taip pat nustatė, jog šalys, nors ir gali patekti į gyvenamojo namo patalpas ir jas prižiūri (jose lankosi), tačiau faktiškai šiose patalpose negyvena. Ši aplinkybė reikšminga, nes, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, nėra galimybės atsižvelgti į jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir vertinti ją bendrasavininkių teisėtų interesų derinimo požiūriu. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl būtinumo naudotis viena ar kita sklypo dalimi, atsižvelgdamas į aukščiau parinktą garažo atidalijimo būdą, įvertinęs sklype esančių kiemo statinių, elektros įvado, nuotekų sistemų ir kitų komunikacijų išsidėstymą bei būtinybę kiekvienai iš šalių bet kada prie šių įrenginių prieiti, įvertinęs būtinybę atsakovui privažiuoti prie garažo dalies bei prie namo tiekiant į kavinę prekes, o taip pat kitų faktiškai sklype esančių daiktų išsidėstymą (pvz., vaikų žaidimo aikštelė), teismas sprendė, kad labiausiai šalių interesus atitiks atsakovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pateikto plano variantas, pagal kurį ieškovė naudosis 135 m² žemės sklypo dalimi ,,A“, atsakovas naudosis 134 m² žemės sklypo dalimi ,,B“, o 598 m² žemės sklypu ,,D“ šalys naudosis bendrai (t. 2, b. l. 20). Atidalintus kiemo statinius sudaro kiemo aikštelė (inžinerinis statinys arba susisiekimo komunikacija), tvora bei šulinys. Patvirtinus naudojimosi žeme tvarką pagal atsakovo siūlomą projektą, pagal kurį kiemo aikštelė yra bendro naudojimo žemėje, o tvora bei šulinys iš esmės yra nedalūs daiktai (tvoros didžioji dauguma yra prie bendro naudojimosi žemės, todėl faktinis likusios jos dalies padalijimas taip, kad kiekvienam tektų po ½ dalį, yra neįmanomas ir neatitiktų protingumo kriterijų, neužtikrintų arba apsunkintų LR Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų 11.2, 11.2.2. p. įgyvendinimą), tenkintinas atsakovo reikalavimas kiemo statinius paskirti šalims naudotis bendrai po 1/2 dalį (LAT 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovo pateiktą UAB „Niša“ parengtą projektinį pasiūlymą, nes, jos teigimu, didelė kiemo dalį (598 kv. m) palikus bendram naudojimuisi, neužtikrinamas kiekvieno iš bendrasavininkų gyvenimo privatumas ir atskirumas; be to, jai skirtos 135 kv. m ploto žemės dalys yra skirtingose kiemo vietose, viena yra po atsakovui priklausančios namo dalies langais, kita dalis yra už atsakovui naudojimuisi skirtos žemės dalies, kai tuo tarpu ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas užtikrina kiekvienai iš šalių naudojimuisi skirtos žemės dalies vientisumą, kiekvieno iš savininkų gyvenimo atskirumą, o tuo pačiu ir visišką privatumą.

Pažymėtina, jog pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą ieškovei atitektų trinkelėmis išklota kiemo dalis (aikštelė), tai yra kiemo statiniai, kurie šalims kaip bendraturčiams priteisti po ½, o atsakovui - visi žalios vejos plotus, kuriuos pagal galiojančius aplinkos tvarkymo įstatymus nuolatos reikia prižiūrėti. Pagal atsakovo pateiktą UAB „Matininkų paslaugos“ parengtą projektą proporcingai kiekvienam iš šalių atitenka ir žalios vejos, ir kiemo statinių, o vertinga kiemo aikštelė ½ dalimis tenka naudotis abiems. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės pateiktame žemės sklypo plane nenurodyti žemėje esantys inžinieriniai tinklai, kurie pagal CK 4.82str. 1 d. priklauso abiems bendraturčiams. Avarijos atsitikimo atveju lokalizuojant, pašalinant gedimus reikalingas priėjimas prie elektros įvadų, nuotekų ir sistemų po žeme, todėl jie turi likti bendro naudojimo žemės sklype. Kiemo statiniai yra antraeiliai daiktai, tarnaujantys pirmaeiliams (CK 4.12 str., CK 4.14 str., CK 4.15 str., CK 4.19 str.). Kiemo aikštelė tarnauja automobilių stovėjimui, apsisukimui išvažiuojant iš garažų, joje plaunami automobiliai, tai reiškia, kad ji reikalinga abiems bendraturčiams. Atsakovo teigimu, kai sūnus būna su juo, su jo draugais atsakovas žaidžia kiemo aikštelėje futbolą, kvadratą ir kita. Pagal CK 4.82 str. 5 d. bendraturčių dalys yra lygios išliekančioje bendro naudojimo dalyje, pagal jų turimas dalis nuosavybėje. Pagal ieškovės pateiktą sklypo planą atsakovui kaip bendraturčiui neatitektų ½ dalies kiemo aikštelės, jos neteisėtai asmeniškai sau vienai siekia ieškovė. Teismas priėmė teisingą sprendimą šalims naudotis bendrai po ½ dalies kiemo statinių (LAT 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje nurodė pirmosios instancijos teisme turėjusi 1.902,15 Lt bylinėjimosi išlaidų (128 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 4,5), 140,15 Lt už įvairias VĮ Registrų centro paslaugas (t. 1, b. l. , 8, 9, 10, 11), 500 Lt išlaidų už priešprojektinių pasiūlymų rengimą (t. 1, b. l. 12), 177 Lt už kadastro darbus (t. 1, b. l. 13, 14), 400 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 15, 16, 17), 357 Lt už turto vertinimą (t. 1, b. l. 98, 99) ir 200 Lt už projektą (t. 1, b. l. 100,101)). Teismas sprendė, jog su nagrinėjama byla yra susiję tik 1.712 Lt išlaidų, šios teismo išvados ieškovė neskundžia. Nustatyta, kad atsakovas apylinkės teisme turėjo 1.633,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 500 Lt išlaidos atsakovo sumokėtos už projektinius pasiūlymus (t. 1, b. l. 73, 74), 150 Lt už kadastro darbus (t. 1, b. l. 75, 76), 132 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 91), 500 Lt už turto vertinimą (t. 2, b. l. 14, 15), 16,99 Lt už registro išrašą (t. 2, b. l. 16, 17), panaudotas atsakovo 2009-09-25 pateiktuose projektiniuose siūlymuose (t. 2, b. l. 20), 93 Lt už procesinių dokumentų kopijavimo paslaugas (t. 2, b. l. 18, 19) ir 242 Lt už namo pastogės konstrukcijų įvertinimą (t. 2, b. l. 98, 99, 100). Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinys patenkinti iš dalies, bemaž pusiau, todėl įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys neturtinio pobūdžio, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra beveik lygios, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai šių išlaidų viena kitai iš šalių nepriteisė.

Pažymėtina, jog ir pati ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nenustatė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijų ir santykių, nenurodė, kokios konkrečios proporcijos turėjo būti nustatytos, vien dėl ko šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog yra nepatenkintas ieškovės reikalavimas dėl 135.315 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo, kai tuo tarpu atsakovas reiškė reikalavimą tik dėl 31.620 Lt kompensacijos priteisimo jam, reiškia, jog bet kokiu atveju ieškovė negalėtų pretenduoti į didesnes nei priteista bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 p..).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.