Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A5.-6228-1122/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-12-31
Bylos Nr.: A5.-6228-1122/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04982-2019-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Aušra Dambrauskienė
Pažeidėjas: V. O.
Advokatai: Justas Kacvinskis

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-6228-1122/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04982-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 6.1(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. O. (V. O.) atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam darbo inspektoriui G. Z.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija) vyriausiasis darbo inspektorius G. Z. 2019 m. lapkričio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2399-2019 V. O. už tai, kad jis, būdamas UAB ,,duomenys neskelbtini” (į. k. ,,duomenys neskelbtini”) direktoriumi / atsakingu asmeniu pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie J. Z. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir 2019 m. lapkričio 6 d. leido įmonės naudai, adresu: ,,duomenys neskelbtini”, UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose vykdyti programuotojo darbą, tokiu būdu V. O. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. O. su administracinio nusižengimo protokolu susipažino, nurodė, jog poziciją išdėstys teisme (b. l. 2).

Inspekcijos 2019 m. lapkričio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0192 nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 22 d. ir baigtas 2019 m. lapkričio 15 d. Darbo inspektoriai G. Z. ir T. V., vykdydami vedėjo pavedimą, atliko patikrinimą UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose pagal 2019 m. spalio 18 d. Institucijoje gautą advokatų profesinės bendrijos ,,duomenys neskelbtini”, atstovaujančios UAB ,,duomenys neskelbtini”, raštą dėl galimai nelegalaus darbo UAB ,,duomenys neskelbtini” ir (arba) UAB ,,duomenys neskelbtini”, veikiančiose tose pačiose patalpose adresu: ,,duomenys neskelbtini”. Informacijos patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 6 d. tik 11.00 val. Inspekcijos pareigūnai buvo įleisti į UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybines patalpas, kadangi iki tol apsaugos darbuotojas nurodė, jog negali įleisti pareigūnų, vadovo nurodymu reikia sulaukti jo asmeniškai. Patekus į UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose rasti asmenys: V. O. (V. O.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), D. M. (D. M.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), Č. B. (Č. B.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), A. Č. (gim. ,,duomenys neskelbtini”), A. D. (gim. ,,duomenys neskelbtini”), O. G. (O. G.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), A. J. (A. J.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), V. L. (V. L.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), V. P. (gim. ,,duomenys neskelbtini”), A. S. (A. S.) (gim. ,,duomenys neskelbtini”), M. S. (gim. ,,duomenys neskelbtini”). Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad šie asmenys yra UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotojai. Patikrinimo metu taip pat patalpoje su kompiuteriais rastas J. Z. (gim. ,,duomenys neskelbtini”). Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga (J. Z. paaiškinimu, UAB ,,duomenys neskelbtini” direktoriaus V. O. paaiškinimu, UAB ,,duomenys neskelbtini” apsaugos darbuotojo pateiktais darbuotojų įėjimo ir išėjimo iš gamybinių patalpų atžymų lapais), konstatuota, jog UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose 2019 m. lapkričio 6 d. apie 11.00 val. prie įmonės kompiuterio rastas J. Z. vykdė programų peržiūrėjimo, konsultavimo ir (ar) programos rašymo detalei apdirbti funkcijas, sukurdamas UAB ,,duomenys neskelbtini” naudą, savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, atliko programuotojo darbą, siekdamas gauti pelno. J. Z. pagal pateiktus įėjimo į įmonės gamybines patalpas duomenis paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai darbo dienomis nuo 2019 m. spalio 9 d. iki patikrinimo 2019 m. lapkričio 6 d. ateidavo į darbą apie 7.00 val., išeidavo apie 15.30 val., programuotojo kviečiamas per įmonės vadovą, peržiūrėdavo programas ir konsultuodavo. Darbo sutartis su J. Z. nebuvo sudaryta, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (b. l. 3–4).

UAB ,,duomenys neskelbtini” direktorius V. O. 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. įmonėje Inspekcijos be darbo pažymėjimo rastas J. Z. buvo pakviestas dėl įsidarbinimo programuotoju ir buvo prie kompiuterio, siekiant įvertinti, ar jis gali vykdyti siūlomą darbą. 2019 m. lapkričio 6 d. jis atėjo pirmą dieną, bet kad būtų galima visiškai įvertinti jo sugebėjimus, būtinos 2–3 dienos. J. Z. buvo duota užduotis parašyti programą detalei apdirbti (b. l. 6).

J. Z. 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinime nurodė, kad į UAB ,,duomenys neskelbtini” atėjo apie 9 val. pas programuotoją A. dėl konsultacijų. Įleido direktorius G. Ateina, kada kviečiamas programuotojo per direktorių konsultacijoms programavimo klausimais, peržiūrėti paruoštų programų. Dėl atlyginimo nebuvo tartasi. Kompiuteris, prie kurio buvo rastas, yra bendro naudojimo. Peržiūrėjo programas ir jų paruošimą (b. l. 7).

UAB ,,duomenys neskelbtini” apsaugos darbuotojas A. M. (A. M.) 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinime nurodė, kad neįleido Inspekcijos pareigūnų į įmonės patalpas, kadangi to neleido direktorius, nurodydamas sulaukti jo asmeniškai. Direktoriui skambino 3 kartus, praėjo apie 10 minučių (b. l. 8).

UAB ,,duomenys neskelbtini” apsaugos darbuotojo A. M. pateiktuose darbuotojų įėjimo ir išėjimo iš gamybinių patalpų atžymų lapuose nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. nurodyti laikai, kada atėjo ir išėjo asmenys, tarp kurių ir J. Z. vardas ir pavardė (atspausdinta). Šiuose lapuose ranka padarytos šios žymos apie jo atėjimo ir išėjimo laikus: 2019 m. spalio 9 d. (atėjo 6.45 val., išėjo 15.35 val.), 2019 m. spalio 10 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.35 val.), 2019 m. spalio 11 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 14 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 15 d. (atėjo 6.55 val., nėra duomenų kada išėjo), 2019 m. spalio 16 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 17 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 18 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 21 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 22 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 23 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 24 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.35 val.), 2019 m. spalio 25 d. (atėjo 7.00 val., išėjo 15.35 val.), 2019 m. spalio 28 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 29 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 30 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. spalio 31 d. (atėjo 6.55 val., išėjo 15.15 val.), 2019 m. lapkričio 4 d. (atėjo 6.50 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. lapkričio 5 d. (atėjo 6.50 val., išėjo 15.30 val.), 2019 m. lapkričio 6 d. (atėjo 6.55 val.) (b. l. 10–11).

Iš VSDFV informacinės sistemos 2019 m. spalio 22 d. duomenų matyti, kad J. Z. nėra registruotas UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotoju (b. l. 12).

Iš VSDFV informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 11 d. duomenų matyti, kad J. Z. nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. dirbo AB ,,duomenys neskelbtini”, nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. spalio 6 d. dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini”, nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini” (b. l. 13).

Iš VSDFV informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 25 d. duomenų matyti, kad J. Z. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. yra UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotojas (b. l. 14).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2019 m. lapkričio 12 d. duomenimis, V. O. nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB ,,duomenys neskelbtini” direktoriumi (b. l. 15).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pirmojo teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, jog byloje yra prieštaravimų, tačiau Institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, jų nepašalino. Byloje esantys asmenų paaiškinimai, parodymai esmingai skiriasi. J. Z. nurodė, kad atvyko pas direktorių A. G., tačiau A. G. paaiškinimų byloje nėra. Viena vertus, A. G. dirba UAB ,,duomenys neskelbtini”, kita vertus, UAB ,,duomenys neskelbtini” registracijos adresu, t. y. ,,duomenys neskelbtini”, yra kelios įmonės, tarp jų yra ir įmonė UAB ,,duomenys neskelbtini”, ir A. G. yra ir UAB ,,duomenys neskelbtini” vadovas, dirbantis tuo pačiu adresu, ,,duomenys neskelbtini”. Taip pat prieštaravimų, kad dėl jokio atlyginimo su J. Z. nebuvo tartasi, ir dėl jokios darbo sutarties nebuvo tartasi, byloje nėra. Tą patvirtina ir paaiškinimai, duoti asmenų 2019 m. lapkričio 6 d. Taigi vieno iš būtinųjų darbo sutarties požymių ir vieno iš V. O. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių nėra. Be to, neaišku, kas yra darbuotojų įėjimo ir išėjimo iš gamybinių patalpų atžymos lapai, kuriais vadovavosi Inspekcija, iš kur jie paimti, koks tai žurnalas, nėra titulinio lapo, nėra paaiškinimo, kas atlieka juose žymėjimus, matyti, kad rašyta viena ranka, nors asmenys skirtingi, asmenų parašų nėra. Taip pat lapuose yra nurodytas J. Z., tačiau apie tai jokio jo paaiškinimo nėra. UAB ,,duomenys neskelbtini” dirba 69 darbuotojai, atžymos lape yra tik 11 darbuotojų, neaišku, kokios tai įmonės darbuotojai. Be to, neaišku, ar tas apsaugos darbuotojas dirba UAB ,,duomenys neskelbtini” ar kokioje kitoje įmonėje, veikia UAB ,,duomenys neskelbtini” ar ir kitų įmonių pavedimu.

Inspekcijos atstovas G. Z. pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, jog Inspekcija atliko neplaninį patikrinimą 2019 m. lapkričio 6 d. UAB ,,duomenys neskelbtini” patalpose. Į šios bendrovės gamybines patalpas iš karto negalėjo patekti, kol neatėjo direktoriaus pavaduotojas A. G., kuris yra ir vienintelis UAB ,,duomenys neskelbtini” akcininkas. Patikrinimo metu pats A. G. patvirtino, kad tarp šitų (tikrintų, t. y. UAB ,,duomenys neskelbtini”) patalpų ir UAB ,,duomenys neskelbtini” nėra jokio praėjimo. Durys tarp patalpų buvo užrakintos ir neatidaromos. Taigi J. Z. rastas UAB ,,duomenys neskelbtini” patalpose, nors tai yra didelės gamybinės patalpos, tuo adresu yra labai daug įmonių, tačiau iš A. G. paaiškinimo matyti, kad UAB ,,duomenys neskelbtini” ir UAB ,,duomenys neskelbtini” yra fiziškai atskirtos, iš vienų patalpų patekti į kitas patalpas negalima. J. Z. patikrinimo metu patvirtino, kad ateina A. G. prašymu peržiūrėti paruoštų programų ir 2019 m. lapkričio 6 d. tai nebuvo pirmas jo atėjimas. Tai patvirtina ir apsaugos darbuotojo A. M. pateikti atėjimo ir išėjimo iš gamybinių patalpų lapai, kuriuos žymėdavo šis apsaugos darbuotojas. Jie buvo pateikiami kaip atskiri lapai, o ne žurnalas. Patikrinimo metu akcininkas A. G. prieštaravo, kad būtų bendraujama su direktoriumi. Tačiau, direktoriaus, kaip atsakingo pagal Akcinių bendrovių įstatymą asmens, buvo paprašyta pateikti paaiškinimus vietoje. Direktorius, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad J. Z. atėjo pas jį, vykdė programavimo darbus, nurodė, kad jo (kaip direktoriaus) tikslas buvo išbandyti darbuotoją. Išbandymui, programų rašymui jam neva reikalingos 2-3 dienos. Buvo duota užduotis parašyti programą detalei. Peržiūrėjus atėjimo ir išėjimo lapų duomenis, matyti, kad J. Z., paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, pagal nustatytą grafiką nuo 2019 m. spalio 9 d. ateina 6.45 val. ir dirba iki 15.30 val. Tai tikrai nėra vienkartinis jo įėjimas, tai nėra atėjimas į svečius. Apie tokį darbuotoją ir jo atliekamas funkcijas puikiai žinojo ir įmonės direktorius V. O., kuris iš esmės pagal Akcinių bendrovių įstatymą atsakingas už visą įmonės veiklą. J. Z. neigė atlygintinumą, tačiau pagal teismų praktiką tai, kad asmuo dirba, nebūtina įrodinėti atlygintinumo, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jam priklauso bent jau minimalus atlygis. Darbuotojo bandomasis laikotarpis pagal teisės aktus įforminamas darbo sutartimi. Darbo sutartyje yra galimybė numatyti iki 4 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. į teismo posėdžius neatvyko, antrojo teismo posėdžio metu jo atstovas pateikė V. O. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, jog sutinka su padarytu pažeidimu, jį pripažįsta ir gailisi, prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atkreipia dėmesį į tai, jog padarytas pažeidimas buvo netyčia, įvyko nesusipratimas, kadangi UAB ,,duomenys neskelbtini” su J. Z. dėl darbo funkcijų atlikimo, darbo užmokesčio ir apskritai dėl darbo sutarties nesitarė, šis asmuo buvo susitaręs su A. G., dirbančiu ne tik UAB ,,duomenys neskelbtini”, bet ir vadovaujančiu kitai įmonei, sukurti kažkokį produktą, jam vėliau buvo pasiūlyta apžiūrėti ir UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybines patalpas bei įsitikinti, ar jis galės atlikti darbo funkcijas UAB ,,duomenys neskelbtini”, o tą padarius, jis vėliau ir buvo įdarbintas UAB ,,duomenys neskelbtini” įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu UAB ,,duomenys neskelbtini” dirba 69 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje yra 1 145,22 Eur, įmonė kas mėnesį sumoka apie 15 000 Eur mokesčių VSDFV, dėl veiklos specifikos yra įdarbinusi užsieniečius ir ne Europos Sąjungos šalių piliečius, todėl nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl UAB ,,duomenys neskelbtini” ar V. O. asmeniškai tyčia, sąmoningai neįdarbintų vieno Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam, Inspekcijos nuomone, dar ir būtų mokamas neva bent jau minimalus darbo užmokestis, kai darbo užmokestis UAB ,,duomenys neskelbtini” gerokai viršija minimalų mėnesinį atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašoma įvertinti šias aplinkybes bei skirti mažesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog 2019 m. lapkričio 6 d. UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose, esančiose ,,duomenys neskelbtini”, J. Z. faktiškai UAB ,,duomenys neskelbtini” naudai vykdė programų peržiūrėjimo, konsultavimo ir (ar) programos rašymo detalei apdirbti funkcijas, t. y. atliko programuotojo darbą, nesudaręs su darbdaviu (UAB ,,duomenys neskelbtini”) darbo sutarties raštu, bei darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šio darbuotojo priėmimą į darbą.

Pažymėtina, jog J. Z. darbo dienomis jau nuo 2019 m. spalio 9 d. iki patikrinimo 2019 m. lapkričio 6 d. ateidavo į darbą apie 7.00 val., išeidavo apie 15.30 val., kaip nurodė, programuotojo kviečiamas per įmonės vadovą, peržiūrėdavo programas ir konsultuodavo. Taigi patikrinimo metu, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., J. Z. nebuvo atėjęs į UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybines patalpas pirmą kartą, pabandyti dirbti, siekiant įvertinti jo sugebėjimus atlikti programuotojo darbą. Šie byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. O. paaiškinimus apie J. Z. buvimo 2019 m. lapkričio 6 d. UAB ,,duomenys neskelbtini” gamybinėse patalpose aplinkybes. Tai, kad J. Z. galimai buvo kviečiamas dirbti A. G., nepaneigia to, jog patikrinimo metu J. Z. faktiškai dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini”, kadangi pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2019 m. lapkričio 12 d. duomenis A. G. nuo 2018 m. birželio 4 d. registruotas kaip UAB ,,duomenys neskelbtini” akcininkas, o V. O. nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB ,,duomenys neskelbtini” direktoriumi (b. l. 15). Duomenų apie tai, kad A. G. yra ir kitų įmonių vadovas ar darbuotojas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas nepateikė. Teismas vertina, jog J. Z., paaiškinimuose nurodydamas A. G. pareigas, galėjo sąžiningai klysti. Nors iš VSDFV informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 25 d. duomenų matyti, kad J. Z. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. yra UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotojas, tačiau iki pažeidimo nustatymo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) darbo santykiai su J. Z. tinkamai įforminti nebuvo. Darbo sutartis turėjo būti sudaryta prieš J. Z. pradedant dirbti, o VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo įdarbinimą turėjo būti pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Kaip pažymėjo Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu, darbuotojo bandomasis laikotarpis pagal teisės aktus taip pat turi būti įforminamas darbo sutartimi, joje numatant atitinkamą bandomojo laikotarpio terminą. Tai patvirtina ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatos.

Tai, kad J. Z. patikrinimo metu nebuvo kitos įmonės (t. y. UAB ,,duomenys neskelbtini”, ar kitos, veikiančios adresu ,,duomenys neskelbtini”) darbuotojas, patvirtina ir VSDFV informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 11 d. duomenys, pagal kuriuos paskutinė darbovietė, kurioje J. Z. nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. dirbo, buvo UAB ,,duomenys neskelbtini”, veikianti kitu adresu (b. l. 13). Taip pat tai, kad Inspekcijos tikrintos patalpos, kuriose rastas nelegaliai dirbęs J. Z., buvo būtent UAB ,,duomenys neskelbtini”, o ne kitos įmonės, patvirtina Inspekcijos atstovo G. Z. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog UAB ,,duomenys neskelbtini” akcininkas A. G. patikrinimo metu patvirtino, kad tos patalpos yra būtent UAB ,,duomenys neskelbtini” ir jos nesusisiekia su jokios kitos įmonės patalpomis, durys yra, bet jos užrakintos ir neatidaromos, t. y. UAB ,,duomenys neskelbtini” ir kitų tuo adresu veikiančių įmonių patalpos yra fiziškai atskirtos, iš vienų patalpų patekti į kitas patalpas negalima. Teismas neturi pagrindo abejoti ir UAB ,,duomenys neskelbtini” apsaugos darbuotojo A. M. pateiktuose atėjimo ir išėjimo iš įmonės gamybinių patalpų atžymų lapuose užfiksuota informacija apie J. Z. atėjimo bei išėjimo iš UAB ,,duomenys neskelbtini” patalpų nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal VSDFV informacinės sistemos 2019 m. spalio 22 d. duomenis (b. l. 12) visi minėtuose lapuose nurodyti darbuotojai, išskyrus J. Z., buvo UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotojai. Tai, kad šiuose lapuose įrašyti tik 11, o ne visi UAB ,,duomenys neskelbtini” darbuotojai minėtos aplinkybės nepaneigia.

Be to, nors šiuo atveju, kaip nurodyta asmenų paaiškinimuose, dėl atlyginimo ir nebuvo tartasi, tačiau, pagal teismų praktiką tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Taigi, įvertinęs tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju darbuotojo (J. Z.) atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio (UAB ,,duomenys neskelbtini”) sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti programuotojo darbą bei nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo priėmimą į darbą buvo nelegalus darbas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis V. O. nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. yra paskirtas (išrinktas) UAB ,,duomenys neskelbtini” vadovu (direktoriumi), todėl 2019 m. lapkričio 6 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su J. Z., t. y. V. O., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas ne tik už darbo sutarties su J. Z. sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tai, kad V. O., jo teigimu, nesąmoningai neatliko šių pareigų ar įvyko nesusipratimas, vertintina kaip jo gynybinė pozicija bei nepaneigia jo atsakomybės už padarytą nusižengimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog V. O. žinojo apie J. Z. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB ,,duomenys neskelbtini” naudai, sutiko su tuo ir leido šiam asmeniui dirbti, neatlikęs minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šio asmens įdarbinimu.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), V. O. bei J. Z. duotus paaiškinimus (b. l. 6, 7), proceso dalyvių teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad V. O., pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. būdamas UAB ,,duomenys neskelbtini” direktoriumi, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties su J. Z. ir nepranešęs apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jam dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais V. O. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. O. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog V. O. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad V. O. dirba, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 19), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta V. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o V. O. pozicija dėl nusižengimo padarymo ir kaltės proceso metu nebuvo nuosekli, tačiau nustatytas pažeidimas vis dėlto buvo pašalintas. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant V. O. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Taigi pagal teismų praktiką minėtos nuostatos taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, esant tik išskirtinėms aplinkybėms, jų visumai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. O. bei jo atstovas nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas V. O. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutarė:

V. O. (V. O.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108337361.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė