- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2-9309-752/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05087-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. G.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2016-03-16 pateikė ieškinį, prašydamas nutraukti santuoką, registruotą 1987-06-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure tarp ieškovo R. G. ir atsakovės G. G. (įrašo Nr. 1722), iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką palikti ieškovui pavardę – G., priteisti jo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1987-06-06 su atsakove sudarė santuoką, kurią įregistravo Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1722). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2006 metų šalys bendro ūkio nebeveda ir susitaikyti nebesitiki. Kelis kartus šalys bandė susitaikyti, tačiau santuokos išsaugoti nepavyko, todėl jų santuoka pripažintina iširusia dėl abiejų kaltės. Gyvendamos kartu šalys nesutarė dėl požiūrio į šeimos vertybes, santuokinis gyvenimas nebuvo paremtas lojalumo, moralinės ir materialinės paramos vertybėmis. Ieškovas ir atsakovė nebeturi bendrų interesų, todėl nebesitiki kada nors vėl gyventi kartu. Mano, kad tolesnis gyvenimas santuokoje yra beprasmiškas ir prieštarauja ieškovo ir atsakovės asmeniniams interesams. Dėl nurodytų priežasčių prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Faktą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patvirtina ir tai, jog Kauno apylinkės teismui c.b. Nr. 2-2719-199/2016 buvo pateiktas šalių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos metu šalys bendrų ir asmeninių kreditorių neįgijo. Dalintino turto nėra. Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti turėtą pavardę – G. ir neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų santuokoje įgytą pavardę G..
Ieškovas pažymėjo, kad šalys turėjo galimybę išspręsti ginčą taikiai be didelių sąnaudų – nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka abiejų šalių bendru sutikimu, tačiau atsakovė pateikė prašymą palikti šalių pareiškimą nenagrinėtu. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ko pasėkoje patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės, įskaitant išlaidas, patirtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2719-199/2016.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytus argumentus, iš kurių matyti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą ataskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką sutinka, kadangi šalių santuoka yra iširusi galutinai ir nėra jokios galimybės jos išsaugoti. Tačiau atsakovės vertinimu, jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra, šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad ieškovas nebuvo dėmesingas šeimoje nei jai, nei dukroms, buvo abejingas dukrų auklėjimui ir jų lavinimui, atsakovei buvo neištikimas. 2000 metais ieškovas išvyko į Angliją, nuo to laiko neteikė jokio išlaikymo tuo metu dar nepilnametėms dukroms, neprisidėjo prie namų ūkio išlaidų (šildymo, tiekiamo vandens, elektros), netgi savo turėtą verslą paliko atsakovei, kuri turėjo juo rūpintis, organizuoti verslo veiklą. Nurodė, kad ji su dukromis taip pat buvo atvykusi gyventi į Angliją, matė, kad ieškovo elgesys visiškai pasikeitęs, jis ėmė vesti palaidą gyvenimo būdą, norėjo gyventi visiškai laisvai, nepaisydamas santuokos, todėl tarp jų kildavo konfliktai ir nesutarimai. Keletą kartų ieškovas bandė įveikti šeimos krizę, tačiau savo elgesio ir požiūrio į šeimos vertybes nekeitė, ir toliau neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Todėl atsakovės vertinimu, ieškovas savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas. Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltes (b.l. 19-21).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1987-06-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1722. Tai patvirtina prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2719-199/2016 pateiktas santuokos liudijimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Ieškovo teigimu, jis su atsakove yra skirtingų charakterių, pažiūrų, todėl prasidėjo nesutarimai, nebeliko bendrų interesų. Bandė taikytis, tačiau nepavyko. Nuo 2006 m. bendras jų šeimyninis gyvenimas nutrūko. Ieškovo vertinimu, abu jie kalti dėl šeimos iširimo, nes jiems abiem trūko lojalumo, tarpusavio moralinės ir materialinės paramos.
Su šia ieškovo pozicija atsakovė nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad būtent ieškovas savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigas, buvo jai neištikimas, todėl santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo kaltes. Tačiau savarankiško reikalavimo atsakovė nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių įrodymų, patvirtinančių atsiliepime išdėstytus argumentus, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nors ir teigė, kad jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių veiksmų ji ėmėsi santuokai išsaugoti.
Byloje nesant jokių įrodymų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes jie abu turėjo dėti pastangas sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Savo procesiniuose dokumentuose abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nuo 2006 metų kartu negyvena ir nebeveda bendro ūkio, kad jų šeima galutinai iširusi, nors jų santuoka iki šiol nenutraukta. Todėl akivaizdu, kad jie abu buvo abejingi savo, kaip sutuoktinio pareigoms ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę ir neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokinė pavardė – „G.“. Atsakovė savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų dėl santuokinės pavardės jai palikimo nepateikė. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – G., G..
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nereiškė. Todėl nesant reikalavimų, išlaikymas šalims nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis, ieškovo ir atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (civ. bylos Nr. 2-2719-199/2016, b.l. 7-8). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (civ. bylos Nr. 2-2719-199/2016, b.l. 9-10). Kreditorinių prievolių šalys taip pat neįgijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, šioje byloje sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6).
Ieškovas taip prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė ne tik nagrinėjamoje, bet ir civilinėje byloje Nr. 2-2719-199/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuris 2016-03-02 nutartimi paliktas nenagrinėtu. Pagal pateiktą ataskaitą matyti, kad ieškovas į jam suteiktas paslaugas įskaičiavo advokato susipažinimo su minėta byla išlaidas (90 Eur), konsultaciją (90 Eur), atstovavimą teismo posėdyje (90 Eur), t.y. 270 Eur sumą už advokato paslaugas kitoje byloje (b.l. 27-34).
Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė nagrinėjamoje byloje. Todėl tenkinus ieškovo prašymą dėl byloje patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovės, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje Nr. 2-2719-199/2016 atmestinas kaip nepagrįstas.
Todėl tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės jam priteistina 41 Eur žyminio mokesčio ir 891 Eur atstovavimo išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi iš šalies išieškotina suma yra mažesnė už LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. G. (iki santuokos sudarymo M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1987-06-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1722, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui R. G. palikti prigimtinę pavardę – „G.“, atsakovei G. G. santuokinę pavardę – „G.“.
Priteisti ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno euro) ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir 891 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.