Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-784-588/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
2YT-784-588/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00060-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-784-588/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00060-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Monikai Semčenko,dalyvaujant pareiškėjui S. P.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ atstovui Dainiui Vinciūnui, notarei Alfredai Bluškienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. P. prašo leisti jam priimti palikimą po mamos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Paaiškino, kad mama S. P. Palangos m. I-ojo notarų biuro 2018 m. spalio 26 d. Testamentu reg. NR. 2-3933 visą turėtą turtą, t. y. keturių kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esančius asmeninio naudojimo daiktus paliko pareiškėjui. Iki motinos mirties pareiškėjas, jo žmona bei dvi nepilnametės dukros gyveno minėtame bute, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo ir palikimo priėmimo, todėl prašo nustatyti faktą, kad po mamos mirties jis priėmė po jos likusį turtą – palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042, Kęstučio g. 45, Vilniuje, atstovas Dainius Vinciūnas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodo, kad pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismui, prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Notarė Alfreda Bluškienė informavo, jog mirus S. P., įpėdinis dėl turto paveldėjimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad pareiškėjas S. P. yra mirusios S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad po S. P. mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame likę asmeninio naudojimo daiktai. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 26 d. testatorė S. P. jai nuosavybės teisę priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ir testamentiniu įpėdiniu paskyrė savo sūnų S. P.. S. P. su žmona D. P. bei dukromis G. P. ir G. P. ir iki motinos S. P. mirties gyveno bute, tačiau mirus mamai butą pritaikė šeimos poreikiams, suremontavo, pertvarkė, pakeitė baldus, ėmė juo naudotis ir disponuoti kaip savo turtu.

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Pagal faktines aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, pakanka duomenų patvirtinti, kad pareiškėjas S. P. mirusios mamos S. P. nekilnojamuoju turtu esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo. Darytina išvada, kad pareiškėjas S. P. priėmęs palikimą faktiniu nekilnojamojo turto valdymu, priėmė ir valdė po mamos S. P. mirties likusį visą kitą turtą – asmeninio naudojimo daiktus, dalį daiktų atidavė labdarai, auksinį mamos žiedą atidavė sesei R. I., vertingesnius daiktus pasiliko sau kaip atminimą, o nevertingus likvidavo. Teismas sprendžia, kad faktinio valdymo pagrindas yra pakankamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodant, kad pareiškėjas S. P. faktiškai priėmė visą jam testamentu paliktą turtą po mamos S. P. mirties.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jog palikimas gali būti priimamas pradedant faktiškai jį valdyti, darytina išvada, kad S. P. palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą. Įvertinęs faktines pareiškimą pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinis faktas dėl palikimo priėmimo fakto, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad nustatytinas juridinis faktas nepažeis viešojo intereso ar kitų asmenų turtinių teisių, be to, nustatytas juridinis faktas sudarys sąlygas pareiškėjui S. P. realizuoti paveldėjimo teisę į mamos palikimą.

Pareiškėjui S. P. teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 259 str., 260 str., 263-264 str., 265 str. 1 d., 268 str. 1-2 d., 4-5 d., 270 str., 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po mamos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, susidedantį iš nekilnojamojo turto ir jame esančių asmeninio naudojimo daiktų, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Diana Vercinskė