Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. B. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-05-12 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas R. B. 2014-05-12 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 2 d. ir paskyrė jai nuobaudą – 1600 Lt baudą.

R. B. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas ją nubausti už tai, kad ji, būdama transporto priemonės – automobilio Seat Leon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t.y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu 2014-05-12 10.18 val. Panevėžyje, Beržų g. 46, nenurodė pareigūnui duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos), kuris 2013-07-11 21.30 val. Panevėžyje, Vaitkaus-Statybininkų gatvių sankryžoje, valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone Seat Leon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidimą padarė metų bėgyje būdama bausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 32 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 2 d.

Teismo posėdyje R. B. palaikė savo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 1 d. nustatyta, kad Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133¹ str. 2 d.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), kurioje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą LR ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32.1 punkte.

Teismų praktikoje analizuojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtintą pareigą, nustatyta, jog „ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-523/2010).

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.).

Šiuo atveju, ištyrus bylos medžiagą, teismas neturi jokio pagrindo abejoti dėl R. B. padaryto ATPK 133¹ str. 2 d. pažeidimo. Tiek iš pačios apeliantės teisme duoto paaiškinimo, tiek iš byloje esančio 2014-05-12 jos rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji policijos pareigūno nurodymu teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu 2014-05-12 10.18 val. Panevėžyje, Beržų g. 46, nepateikė pareigūnui jokių duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos), kuris 2013-07-11 21.30 val. Panevėžyje, Vaitkaus-Statybininkų gatvių sankryžoje, valdė ar naudojosi jai priklausiusia transporto priemone ir nedėjo pastangų tokius duomenis pateikti, nors kaip matyti, ji sūnaus pažįstamo prašymu savo vardu buvo užsiregistravusi automobilį. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, dėl ko pagrįstai jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014-05-12 nutarimas ją nubausti pagal ATPK 133¹ str. 2 d., nes pažeidimą metų bėgyje ji padarė pakartitinai. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoto pažeidimo senatį, nes kaip matyti, pažeidimo, už kurį R. B. buvo nubausta, padarymo laikas yra 2014-05-12d., o ne 2013-07-11d., kaip teigiama skunde. Ta aplinkybė, jog 2013-07-11d. 21.30 val. pažeidimo tyrimas užsitęsė net dešimt mėnesių nešalina R. B. atsakomybės pagal ATPK 133¹ str. 2 d., nes kaip matyti, būtent R. B. veiksmai – reikiamų duomenų apie transporto priemonės valdymą nepateikimas lėmė kitos administracinės teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimą 2014-05-14d.

ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sykiu ATPK 30¹ str.skelbia, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str.2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Ištyrus pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ir skirti baudą mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda arba skirti švelnesnę nuobaudą. Kaip matyti, R. B. pripažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą pagal

ATPK 133¹ str. 2 d. ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi pažeidimą, todėl buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kadangi pažeidimą padarė būdama neįgali ir turėdama 50 proc. darbingumą, todėl nustatytina dar viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 10 p.). Įvertinus 2014-06-05 pažymą apie asmens baustumą matyti, jog nepagrįstai buvo nustatyta R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog per metus pakartotinai padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Tai, kad pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str., apeliantė padarė pakartotinai, yra jos pažeidimą kvalifikuojantis požymis, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ATPK 124 str. 4 d. pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta 2014-01-13, o ATPK 123 str. 5 d. numatytas pažeidimas buvo padarytas 2013-04-29d. (praėjus daugiau kaip metų laikotarpiui). Todėl ATPK 32 str. 5 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina ir R. B. skirtina minimali ATPK 133¹ str. 2 d. piniginė bauda – 1500 Lt. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo dar labiau švelninti apeliantei skiriamos nuobaudos, nes ji anksčiau ne kartą buvo bausta ATPK tvarka už smulkius pažeidimus ir turi galiojančią administracinę nuobaudą, būdama 2014-01-27d. bausta už ATPK 133¹ str. 1 d. pažeidimo padarymą, nesiėmė jokių priemonių, kad toks pažeidimas ateityje nebepasikarotų, be to, kaip matyti, policijos pareigūno reikalavimu ji nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2013-07-11 21.30 val. Panevėžyje, Vaitkaus-Statybininkų gatvių sankryžoje, valdė ar naudojosi jai priklausiusia transporto priemone ir tokiu būdu sudarė kliūtį išsiaiškinti, kas padarė itin šiurkštų, ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tai, kad apeliantė šiuo metu turi ribotą darbingumą ir gauna palyginti nedideles pajamas, savaime neduoda pagrindo dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių dar labiau švelninti paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatyta tvarka gali su motyvuotu prašymu kreiptis į instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą dėl paskirtos nuobaudos išdėstymo ilgesniam laikui arba prašyti nesumokėtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, atsižvelgiant į jos darbingumo lygį.

Esant tokioms aplinkybėms, R. B. skundas tenkintinas iš dalies, o 2014-05-12 nutarimas keistinas ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado R. B. 2014-05-12 nutarimą Nr. 50N-12030257-14 ir R. B. už ATPK 133¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirti 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

.