Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-739-381/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-18
Bylos Nr.: 2A-739-381/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00014-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“
Atsakovas: Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo: individuali įmonė „Jomamotors“

Kategorijos

2.5.35Viešas konkursas

Civilinė byla Nr. 2A-739-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00014-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-907-123/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ ieškinį atsakovui Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo supaprastintame mažos vertės konkurse panaikinimo, trečiasis asmuo – individuali įmonė „Jomamotors“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TOMADAS“ (toliau – UAB „TOMADAS“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės apskrities VPK arba atsakovas arba perkančioji organizacija), kuriame prašė panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, priimtą supaprastintame mažos vertės konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“ Nr. 255824 (toliau – viešasis pirkimas), kuriuo IĮ „Jomamotors“ pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. Ieškinyje nurodė, kad pateikė pasiūlymą viešojo pirkimo 1-jai pirkimo daliai. 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie nustatytus pasiūlymo trūkumus (aritmetines klaidas) bei pasiūlė iki 2015 m. gruodžio 23 d. šiuos trūkumus ištaisyti bei pateikti papildomus pasiūlymo dokumentus. Ieškovė 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama nurodyti, kur konkrečiai UAB „TOMADAS“ pasiūlyme nustatytos aritmetinės klaidos. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu informavo ieškovę, kad vadovaujantis pirkimo sąlygų 54.1. punkto nuostatomis, bendra apskaičiuota pasiūlymo kaina privalo būti pateikta kartu su PVM (paslaugų įkainių suma be PVM + PVM mokestis). Ieškovė 2015 m. gruodžio 22 d. informavo atsakovę apie ištaisytus pasiūlymo trūkumus bei paprašė leisti susipažinti su trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymu. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 23 d. pranešimu leido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu visa apimtimi, 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu pakartotinai pasiūlė ieškovei iki 2015 m. gruodžio 29 d. 14.00 val. ištaisyti pasiūlyme padarytas aritmetines klaidas, nekeičiant bendros pasiūlymo kainos, paskelbtos 2015 m. gruodžio 16 d. vokų atplėšimo metu. Faktiškai ieškovė su perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu susipažino tik 2015 m. gruodžio 29 d. 15.11 val., t. y. jau suėjus perkančiosios organizacijos nustatytam terminui. Patikslintą pasiūlymą ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai 2015 m. gruodžio 29 d. 15.19 val. Teikdama patikslintą pasiūlymą ieškovė paaiškino, kad vokų atplėšimo metu buvo paskelbta bendra pasiūlymo kaina be PVM, atitinkamai ištaisius šią techninio pobūdžio klaidą buvo pateiktas pasiūlymas, kurio bendra kaina nurodoma su PVM, pačių prekių įkainiai liko nepakitę. Tą pačią dieną ieškovė gavo perkančiosios organizacijos pranešimą apie tai, kad UAB „TOMADAS“ pasiūlymas buvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sąlygų 49 punkto pagrindu. Ieškovė 2015 m. gruodžio 30 d. pranešimu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti pasiūlymo atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad UAB „TOMADAS“ pasiūlymas buvo atmestas laiku neištaisius jame padarytų aritmetinių klaidų. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje ginčijo ne tik UAB „TOMADAS“ pasiūlymo atmetimą, bet ir trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygų 9.5. punkte numatytam reikalavimui. 2016 m. sausio 5 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad trečiajam asmeniui IĮ „Jomamotors“ laimėjus viešąjį pirkimą, sutarties pasirašymo atidėjimo terminas nebuvo taikomas, pirkimo sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 30 d. Perkančioji organizacija taip pat informavo ieškovę, kad UAB „TOMADAS“ pretenzija nagrinėjama nebus, kadangi gauta po viešojo pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija tikslingai laiku ir kuo operatyviau neinformavo ieškovės apie sudarytą viešojo pirkimo sutartį, tokiu būdu sudarydama kliūtis laiku pateikti pretenziją. Be to, atmesdama ieškovės pasiūlymą tuo pagrindu, kad patikslintas pasiūlymas buvo pateiktas kelioms valandoms vėliau, nei buvo nustatytas terminas, veikė formaliai. Perkančioji organizacija neteisingai kvalifikavo ieškovės pasiūlyme nustatytą klaidą kaip aritmetinę, kadangi savo pobūdžiu ši klaida yra techninė. Pasiūlymo klaida padaryta ne pačiuose paslaugų įkainiuose, kurie viešojo pirkimo procedūros metu nesikeitė, tačiau bendroje pasiūlymo kainoje, apskaičiuojamoje pagal nepakitusius paslaugų įkainius.

Ieškovė taip pat nurodė, jog viešąjį pirkimą laimėjusio trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas galimai neatitiko pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimų, numatytų III dalies 9.5. punkte. Vadovaujantis šio pirkimo sąlygų punkto nuostatomis, tiekėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turėjo būti ne mažesnė kaip 84 200,00 EUR (jei tiekėjai dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tai visų dalyvių kartu sudėjus). Tuo tarpu trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ apyvarta 2012 – aisiais finansiniais metais sudarė 360 355,00 Lt (104 366,02 EUR), 2013 – aisiais finansiniais metais – 332 938,00 Lt (96 425,51 EUR), 2014–aisiais finansiniais metais – vos 175 987,00 Lt (50 969,36 EUR).

Be to, trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas galimai neatitiko ir kitų pirkimo sąlygų reikalavimų, apie ką ieškovei tapo žinoma jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Remiantis pirkimo sąlygų 1 priedo 5 punkte numatytomis nuostatomis, tiekėjas privalo užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir juose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą nuo fizinių veiksnių, o esant transporto priemonės sugadinimams, dėl kurių jo salonas, bagažinė ar kitos įprastai apsaugotos dalys gali būti paveiktos meteorologinių veiksnių, apsaugoti nuo jų. Trečiasis asmuo yra išsinuomojęs tik 0,2952 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kuriame nėra jokių patalpų, kurių pagalba galima būtų užtikrinti saugojamų transporto priemonių apsaugą nuo meteorologinių veiksnių. Taip pat trečiasis asmuo neatitinka pirkimo sąlygų 1 priedo 12 punkte numatyto reikalavimo turėti veiklos civilinės atsakomybės draudimą ne mažiau kaip 100 000 Eur sumai bei pirkimo sąlygų 9.7., 54.1. ir 54.2. punktuose nustatytų reikalavimų techninių pajėgumų kontekste.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities VPK su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. gautą pretenziją atmetė, kadangi 2015 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu IĮ „Jomamotors“. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartį, vadovavosi VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose numatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo taikomas, kadangi vienintelis suinteresuotas dalyvis buvo trečiasis asmuo IĮ „Jomamotors“, su kuriuo ir buvo sudaroma pirkimo sutartis. Apie laimėjusį viešojo pirkimo dalyvį ir pirkimo sutarties sudarymą perkančioji organizacija informavo ieškovę po 6 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo, t. y. nepraleisdama VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatyto termino. Naują viešojo pirkimo sutartį būtina buvo sudaryti kuo greičiau, nes prieš tai sudaryta sutartis galiojo iki 2015 m. gruodžio 26 d., todėl perkančioji organizacija buvo suinteresuota kuo greičiau pasirašyti sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusiu tiekėju, kad priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas nebūtų sustabdytas bei policija nepertraukiamai galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Viešojo pirkimo procedūros metu ieškovės pasiūlyme buvo nustatyta klaida, t. y. bendra pasiūlymo kaina buvo nurodyta be V. Š. klaidą ieškovei buvo leista ištaisyti net kelis kartus, tačiau ieškovė nustatyto trūkumo laiku ir tinkamai neištaisė. Be to, ieškovei ištaisius pasiūlyme padarytą klaidą, pasikeitė bendra pasiūlymo kaina, kas pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį yra draudžiama. Atsakovo teigimu, net jei ieškovė laiku ir būtų pateikusi tinkamai patikslintą pasiūlymą, jos pasiūlymas nebūtų laimėjęs, nes trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo mažesnė. Nurodė, kad perkančiajai organizacijai perkamų paslaugų reikėjo kuo skubiau, trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta buvo tik 279 Eur (0,34 proc.) mažesnė nei reikalaujama pirkimo sąlygose, todėl šis trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimas nesudarė pagrindo atmesti IĮ „Jomamotors“ pasiūlymo, nes pagal visus kitus kriterijus šis tiekėjas atitiko visus kitus pirkimo sąlygų reikalavimus. Trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų 1 priedo 5 punkte nustatytą reikalavimą, kadangi pagal sudarytą žemės nuomos sutartį trečiasis asmuo nuomojasi ne tik žemės sklypą, bet ir jame esantį 560 kv. m. ploto gamybinį pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija atmetė UAB „TOMADAS“ pasiūlymą, kadangi nustatytu terminu nebuvo pašalinta pasiūlyme padaryta klaida.

Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atplėšus vokus, ieškovės pasiūlymas buvo 17 130,40 Eur vertės. Ieškovei nurodant pasiūlymo kainą buvo padaryta klaida, nes bendra pasiūlymo kaina buvo nurodyta be V. I. per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą turėjo ištaisyti šią klaidą nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos, tačiau net kelis kartus taisydama vis padarydavo aritmetinių klaidų ir to nepaneigė. Ieškovė patikslintą pasiūlymą pateikė pavėluotai, nors šiam trūkumui ištaisyti turėjo beveik 8 paras.

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „TOMADAS“ pasiūlymo trūkumas pirkimo sąlygų ir VPĮ kontekste yra ne aritmetinė ar kainos apskaičiavimo klaida, bet techninė klaida. Teismas konstatavo, kad šį pažeidimą ieškovė padarė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, kodėl perkančioji organizacija turėjo jį laikyti tik mažareikšmiu, nes buvo pažeistos imperatyvios VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas galimai neatitiko pirkimo sąlygų III dalies 9.5 punkto nuostatų, pagal kurias tiekėjai turi numatyti ne mažesnę kaip 84 200 Eur vidutinę metinę apyvartą. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta tik 279 Eur neatitiko nurodyto pirkimo sąlygų reikalavimo (0,34 procento neatitikimas) bei sprendė, kad toks smulkus neatitikimas nesudarė pagrindo atmesti IĮ „Jomamotors“ pasiūlymo, nes pagal visus kitus kriterijus šis dalyvis atitiko visus pirkimo sąlygų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlymas ir be klaidų būtų atmestas, nes UAB „TOMADAS“ pasiūlė didesnę kainą, negu viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, pasirašydama pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, vadovavosi VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktais, kuriuose nurodyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas nebuvo taikomas, nes vienintelis suinteresuotas dalyvis buvo tas, su kuriuo ir buvo sudaryta pirkimo sutartis, nebuvo suinteresuotų kandidatų, pirkimo sutartis buvo sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą. VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo ar pirkimo sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbtos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo ar pirkimo sutarties dalimis.

Nurodytų teisės normų pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nepažeidė pirkimo sutarties sudarymo bei tiekėjų informavimo apie laimėjusį pasiūlymą tvarkos, nes apie laimėjusį viešojo pirkimo dalyvį ir pirkimo sutarties sudarymą ieškovei pranešė po 6 dienų. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos informuoti ieškovę apie sudaromą pirkimo sutartį, nes ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl laiku neištaisytų klaidų.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepasirašius sutarties būtų pažeistas viešasis interesas (nebūtų vykdomas priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas), nuostoliai ir žala būtų buvę žymiai didesni, nei ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „TOMADAS“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedūrose dalyvauti net tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija neatitinka bent vieno pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo arba nežymiai neatitinka nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-272/2009). Byloje neginčytinai nustatyta, kad trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų III dalies 9.5. punkte nustatyto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 84 200 Eur metinę apyvartą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio pažeidimą nepagrįstai kvalifikavo kaip nesudarantį pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai apie trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygoms buvo žinoma iki pirkimo sutarties sudarymo, kadangi apie minėtą pažeidimą ieškovė buvo nurodžiusi savo pretenzijoje, kurią perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti. Tokiu būdu, žinodama apie trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygoms bei sudarydama su juo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija nesiėmė veiksmų užkirsti kelią VPĮ nuostatų pažeidimui bei savo neteisėtais veiksmais pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų principus, leido suabejoti viešojo pirkimo skaidrumu.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens apyvarta 2014 – aisiais metais buvo ženkliai mažesnė nei 2012 – aisiais metais ir atitinkamai 2013 – aisiais metais, kas leidžia manyti, jog trečiasis asmuo praėjusiais finansiniais metais veiklą vykdė ne itin sėkmingai. Tokiu atveju net menkiausias trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikimas reikalavimui turėti tam tikro dydžio apyvartą, sudaro grėsmę būsimos viešojo pirkimo sutarties įvykdymui.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino perkančiosios organizacijos nepagrįstai suteikto pranašumo trečiajam asmeniui IĮ „Jomamotors“. Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei net ir pateikus patikslintą pasiūlymą jis nebūtų laimėjęs, nes pasiūlyme nurodyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlyta kaina. Perkančiajai organizacijai atmetus trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, ieškovės pasiūlymo kainos skirtumas iš esmės nebūtų buvęs svarbus, kadangi ieškovė būtų likusi vienintele viešojo pirkimo dalyve. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens neatitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams traktavo kaip „mažesnę blogybę“, nei ieškovės pasiūlymo patikslinimą neženkliai praleidus perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.

3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad susidariusioje situacijoje ieškovei buvo apribota galimybė VPĮ nustatyta tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino netaikymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias perkančiajai organizacijai suteikta teisė netaikyti atidėjimo termino pirkimo sutarčiai sudaryti, kadangi nusprendus vadovautis minėtomis nuostatomis, tiekėjams turėjo būti sudaryta galimybė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Tuo tarpu ieškovė apie 2015 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį sužinojo tik 2016 m. sausio 5 d.

4. Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl ieškovės pasiūlyme padarytos klaidos kvalifikavimo kaip aritmetinės, nepagrįstas, formalus, prieštarauja viešųjų pirkimų esmei ir tikslams. Ieškovės pasiūlyme nustatytas trūkumas viešojo pirkimo ir VPĮ kontekste yra ne aritmetinė ar kainos apskaičiavimo klaida, bet techninė klaida. Nustatyta klaida buvo padaryta ne pačiuose paslaugų įkainiuose, kurie visos viešojo pirkimo procedūros metu išliko stabilūs ir nepakitę bei sudaro galutinę kainą, tačiau pasiūlyme nurodytoje bendroje kainoje, kuri apskaičiuojama pagal nurodytus nepakitusius paslaugų įkainius, kurių dydžiai buvo nurodyti tiek su PVM, tiek ir be PVM.

5. Perkančiosios organizacijos pasirinkta viešojo konkurso forma leidžia manyti, kad perkančioji organizacija siekė užtikrinti ne viešąjį interesą, o trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ privačius interesus, sudarant viešojo pirkimo sutartį skubos tvarka. Ankstesni perkančiosios organizacijos vykdyti viešieji pirkimai analogiškoms paslaugoms pirkti niekada nebuvo kvalifikuoti kaip mažos vertės pirkimai.

6. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, pirkimo sutartis su šiuo tiekėju turėjo būti panaikinta nuo jos sudarymo momento.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities VPK su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai. Priešingai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija turėjo kuo greičiau pasirašyti viešojo pirkimo sutartį tam, kad nenutrūktų paslaugų teikimas bei policijos pareigūnų veikla, yra pagrįsta bei atitinkanti teismų formuojamą praktiką, pagal kurią prioritetas turėtų būti teikiamas ne tiekėjo privačių interesų gynybai, o visuomenės interesų apsaugai (viešajam interesui).

2. Kadangi nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta kuo greičiau, todėl trečiojo asmens nedidelis pasiūlymo neatitikimas pirkimo sąlygų 9.5. punkte nustatytam reikalavimui nesudarė pagrindo atmesti šio tiekėjo pasiūlymo. Atmetus trečiojo asmens pasiūlymą, būtų reikėję skelbti naują viešąjį pirkimą, kas būtų ekonomiškai nenaudinga valstybės biudžetui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei net ir pateikus patikslintą pasiūlymą jis nebūtų laimėjęs, nes pasiūlyme nurodyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlyta kaina. Be to, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti paskelbtas laimėjusiu ir dėl to, kad jos pasiūlymas buvo atmestas ne tik dėl laiku neištaisytų trukumų, bet ir dėl to, kad pasiūlymas neatitiko VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas.

5. Ginčo viešojo pirkimo metu visi procedūriniai veiksmai buvo atlikti tinkamai, laikantis VPĮ bei pirkimo sąlygų nuostatų, todėl naikinti ginčo viešojo pirkimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „TOMADAS“ pateikė pasiūlymą dalyvauti Tauragės apskrities VPK paskelbtame supaprastintame mažos vertės viešajame konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“. 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad pateiktame pasiūlyme yra aritmetinių klaidų bei pasiūlė iki 2015 m. gruodžio 23 d. šį pasiūlymo trūkumą ištaisyti bei pateikti papildomus pasiūlymo dokumentus. Ieškovė 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama nurodyti, kur konkrečiai UAB „TOMADAS“ pasiūlyme nustatytos aritmetinės klaidos. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 21 d. pranešimu informavo ieškovę, kad vadovaujantis pirkimo sąlygų 54.1. punkto nuostatomis, bendra apskaičiuota pasiūlymo kaina turi būti pateikta kartu su PVM (paslaugų įkainių suma be PVM + PVM mokestis). Ieškovė 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė perkančiajai organizacijai patikslintą pasiūlymą, kuriame bendra apskaičiuota pasiūlymo kaina skaičiais buvo pateikta su PVM, tačiau ji nesutapo su bendra pasiūlymo kaina, nurodyta žodžiais (t. 1, b. l. 80-84). Tą pačią dieną ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai prašymą leisti susipažinti su trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymu. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 23 d. pranešimu leido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu visa apimtimi, 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu pakartotinai pasiūlė ieškovei iki 2015 m. gruodžio 29 d. 14.00 val. ištaisyti pasiūlyme padarytas aritmetines klaidas, nekeičiant bendros pasiūlymo kainos, paskelbtos 2015 m. gruodžio 16 d. vokų atplėšimo metu. Ieškovė su perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu susipažino tik 2015 m. gruodžio 29 d. 15.11 val., todėl patikslintą pasiūlymą pateikė 2015 m. gruodžio 29 d. 15.19 val., t. y. jau pasibaigus perkančiosios organizacijos nustatytam terminui. Patikslintame pasiūlyme ieškovė suvienodino bendrą pasiūlymo kainą su PVM, nurodytą skaičiais, ir bendrą pasiūlymo kainą, nurodytą žodžiais. Tą pačią dieną ieškovė gavo perkančiosios organizacijos pranešimą apie tai, kad UAB „TOMADAS“ pasiūlymas buvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sąlygų 49 punkto pagrindu. Ieškovė 2015 m. gruodžio 30 d. pranešimu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti pasiūlymo atmetimo priežastis. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimu informavo ieškovę, kad UAB „TOMADAS“ pasiūlymas buvo atmestas, laiku neištaisius jame padarytų aritmetinių klaidų. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje ginčijo ne tik UAB „TOMADAS“ pasiūlymo atmetimą, bet ir trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygų 9.5. punkte numatytam reikalavimui.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieškovės UAB „TOMADAS“ pasiūlyme ir jo patikslinimo dokumentuose padarytų klaidų tinkamo kvalifikavimo ir galimybės šias klaidas ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), dėl perkančiosios organizacijos teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį netaikant atidėjimo termino, taip pat dėl tiekėjo atitikties viešojo pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams,

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies aiškinimo

Kadangi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija teisingai kvalifikavo ieškovės UAB „TOMADAS“ pasiūlyme ir jo patikslinimo dokumentuose padarytas klaidas (bendros pasiūlymo kainos nurodymą be PVM ir bendros pasiūlymo kainos neatitikimą šios kainos žodinei išraiškai) kaip aritmetines, bei atitinkamai atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. S. Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išplėtotos praktikos aiškinant VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pasiūlymų trūkumų taisymo tvarką ir 31 straipsnio 7 dalyje numatytą kainos išraiškų (skaičiais ir žodžiais) kolizijos situaciją.

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Aiškinant šio teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iš jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, yra svarbi Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškinanti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą. Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu „Sutarčių sudarymo principai“ konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191 ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

VPĮ 31 straipsnio 7 dalimi iš esmės išspręsta galima kainos išraiškų (skaičiais ir žodžiais) kolizijos situacija, pirmenybę suteikiant kainai, išreikštai žodžiais. Taip netiesiogiai pripažįstama, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikdamas kainą, turi mažiau galimybių suklysti bei gali pateikti iš anksto suplanuotą („tikrąją“) siūlyti kainą, kai ši išreiškiama žodžiais, o ne skaičiais. Be to, įstatymų leidėjas, viena vertus, šioje srityje susiaurino netinkamo ir dėl to atmestino pasiūlymo apimtį (suteikdamas galimybę skirtingą pasiūlymo kainą žodžiais ir skaičiais nurodžiusiam tiekėjui nebūti pašalintam iš viešojo pirkimo procedūrų), antra vertus, įtvirtino reguliavimą, dėl kurio išvengiama skirtingų tos pačios situacijos vertinimų, kai nustatoma kainos išraiškų neatitiktis (pvz., teisinga laikyti mažesnę kainą, išreikštą skaičiais, žodžiais ir pan.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į šios normos reguliavimo tikslus, VPĮ 31 straipsnio 7 dalis skirta reguliuoti tiems atvejams, kai pasiūlyme pateikiama viena verte išreikšta, iš sudėtinių dalių nesudaryta, kaina. Kitu atveju, tokiu kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjai pasiūlymus turi pateikti juose detalizuodami pirkimo objekto sudėtines dalis bei sudėtinių dalių kainas, VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymo prasmė, atsižvelgiant į konkretaus viešojo pirkimo ypatumus, gali sumenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013).

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovės UAB „TOMADAS“ pasiūlymą

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, vertindama ieškovės UAB „TOMADAS“ pirminį pasiūlymą, nustatė, kad bendra UAB „TOMADAS“ pasiūlymo kaina buvo nurodyta be V. T. ieškovės pasiūlymo trūkumą perkančioji organizacija kvalifikavo kaip aritmetinę klaidą, kurią leido ieškovei ištaisyti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė, taisydama perkančiosios organizacijos nustatytą aritmetinę klaidą, pateikė patikslintą pasiūlymą, kuriame bendrą pasiūlymo kainą (skaičiais) nurodė su PVM, kaip ir buvo reikalaujama ginčo viešojo pirkimo sąlygų 54.1. punkte. Teikdama patikslintą pasiūlymą ieškovė nekeitė jokių pirkimo objekto sudėtinių dalių ir jų kainų, bet tik patikslino bendrą pasiūlymo kainą, nurodydama ją su V. P. organizacija, vertindama ieškovės patikslintą pasiūlymą, nustatė, kad pasiūlyme nurodyta patikslinta bendra kaina (su PVM) nesutampa su šios kainos išraiška žodžiu. Tokį ieškovės patikslintame pasiūlyme nustatytą trūkumą perkančioji organizacija taip pat vertino kaip aritmetinę klaidą, taisytiną VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė, antrą kartą taisydama patikslintame pasiūlyme nustatytą klaidą, pateikė pasiūlymo patikslinimą, kuriame suvienodino bendrą pasiūlymo kainą su PVM skaičiais ir šios kainos išraišką žodžiais. Nurodytą pasiūlymo patikslinimą ieškovė pateikė praleidusi perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, ko pasėkoje perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant ieškovės pasiūlymą, pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „TOMADAS“ pasiūlyme ir jo pirminiame patikslinime nustatyti trūkumai (bendros kainos nurodymas be PVM ir bendros kainos ir šios kainos išraiškos žodžiu neatitiktis) buvo aiškios aritmetinės klaidos, kurios galėjo būti ištaisytos tik nekeičiant vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtų pasiūlymų kainų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei taisant pasiūlyme nustatytas klaidas, buvo pakeista bendra pasiūlymo kaina, kas vertintina kaip grubus VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sudaręs perkančiajai organizacijai pakankamą pagrindą ieškovės pasiūlymo atmetimui. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo UAB „TOMADAS“ pasiūlyme ir jo patikslinimo dokumentuose nustatytas klaidas kaip aritmetines, ko pasėkoje nepagrįstai sprendė, kad ištaisius šias klaidas bendra pasiūlymo kaina su PVM turėjo sutapti su šios kainos išraiška žodžiu.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliantės pozicija, sprendžia, kad perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami ieškovės pasiūlymo atitiktį ginčo pirkimo sąlygoms, teisingai konstatavo, kad pasiūlyme nustatytas trūkumas – bendros kainos nurodymas be PVM kvalifikuotinas kaip aritmetinė klaida, tačiau neteisingai sprendė, kad šio pasiūlymo pirminiame patikslinime nustatyta bendros pasiūlymo kainos (su PVM), išreikštos skaičiais, neatitiktis šios kainos išraiškai žodžiu taip pat prilyginamas tokio pobūdžio klaidai, kurios ištaisymui taikoma VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pasiūlymų trūkumų taisymo tvarka. Neteisingai kvalifikavę ieškovės patikslintame pasiūlyme nustatytą trūkumą – bendros pasiūlymo kainos (su PVM), išreikštos skaičiais neatitiktį šios kainos išraiškai žodžiu – perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šios klaidos ištaisymui taikoma VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra, o ne suteikiama ieškovei galimybė paaiškinti ir ištaisyti akivaizdžią redakcinio (techninio) pobūdžio klaidą.

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovės pirminiame pasiūlyme neteisingai nurodyta bendros kainos išraiška be PVM vertinama kaip aritmetinė klaida, taisytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nustatytas ieškovės pasiūlymo trūkumas yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kadangi atlikus pasiūlyme pateiktų sudedamųjų kainos dalių su ir be PVM paskaičiavimą matyti, jog pateikta pasiūlymo sudedamųjų kainos dalių suma be V. T. pasiūlyme nustatytą aritmetinę klaidą, ieškovė nekeitė kainos sudedamųjų dalių (nepildė pasiūlymo kainos naujomis dalimis bei neatsisakė buvusių kainos dalių), kas patvirtina, jog taisant pasiūlyme nustatytą aritmetinę klaidą pasiūlymas iš esmės pakeistas nebuvo. Ieškovei pateikus patikslintą pasiūlymą su jame tinkamai nurodyta bendra kaina, išreikšta skaičiais, perkančiosios organizacijos nustatytos aritmetinės klaidos nebeliko – patikslinto pasiūlymo sudėtinių kainos dalių suma atitiko nurodytą bendrą pirkimo kainą su PVM, jokių naujų aritmetinių klaidų neteisingai nurodant kainos sudėtinius elementus ar apskaičiuojant jų bendrą sumą, pasiūlyme padaryta nebuvo, tačiau bendros kainos (su PVM) išraiška skaičiais ir žodžiais nesutapo. Kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija tokį pasiūlymo trūkumą klaidingai kvalifikavo kaip aritmetinę klaidą bei jo ištaisymui taikė VPĮ įtvirtintos teisingos kainos prezumpciją, dėl ko nepagrįstai buvo užvilkinta viešojo pirkimo procedūra, kas galimai turėjo įtakos savalaikiam viešojo pirkimo laimėtojo paskelbimui ir viešojo pirkimo sutarties sudarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai ieškovės pateiktame patikslintame pasiūlyme prašomos ištaisyti aritmetinės klaidos nebeliko, tačiau kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutapo, akivaizdu, kad šios neatitikties priežastis buvo ne aritmetinė klaida, kadangi pasiūlymo sudėtinių kainos dalių suma atitiko bendrą nurodytą pirkimo kainą, tačiau techninis apsirikimas neteisingai nurodant bendros kainos išraišką žodžiais, šioje vietoje palikus neištaisytą pradinės redakcijos pasiūlymą. Bet kuris vidutinis, įprastinę patirtį viešuosiuose pirkimuose turintis šių santykių subjektas byloje aptariamą pasiūlymo trūkumą turėjo suprasti bei vertinti akivaizdžiai formalia bei nereikšminga neatitiktimi, dėl kurios galėjo būti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiškinantis šios klaidos turinį, tačiau ne pasiūlymo taisymas ar pildymas naujais duomenimis (VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri skirta išimtinai aritmetinio pobūdžio klaidoms taisyti). Juo labiau toks pasiūlyme nustatytas trūkumas negalėjo lemti ieškovei (kad ir netiesiogiai dėl tariamos aritmetinės klaidos neištaisymo) griežčiausių neigiamų padarinių – pasiūlymo atmetimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013).

Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 31 straipsnio 7 dalis skirta reguliuoti tiems atvejams, kai pasiūlyme pateikiama viena verte išreikšta, iš sudėtinių dalių nesudaryta, kaina. Kitu atveju, tokiu kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai tiekėjai pasiūlymus turi pateikti juose detalizuodami pirkimo objekto sudėtines dalis ir jas atitinkančius įkainojimus, VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymo prasmė, atsižvelgiant į konkretaus viešojo pirkimo ypatumus, gali sumenkti, todėl negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). VPĮ 31 straipsnio 7 dalies taikymas pirkimuose, kuriuose prašoma išskaidyti pirkimo objektą į dalis ir nurodyti atskirų dalių kainas (įkainius), tampa aktualus tada, kai tiekėjas padaro aritmetinę klaidą tiek nurodydamas kainą žodžiais, tiek skaičiais (pavyzdžiui, „2+3=4“; „šeši“). Tokiu atveju neaišku, dėl kurios kainos išraiškos formos tiekėjas padarė klaidą, todėl prasminga taikyti įstatyme įtvirtintą teisingos (tikrosios) kainos prezumpciją. Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus patikslintą pasiūlymą kainos sudėtinių elementų suma ir jų bendra nurodyta pirkimo kaina sutapo, todėl perkančioji organizacija, vertindama bendros kainos neatitiktį šios kainos išraiškai žodžiu kaip aritmetinę klaidą bei taikydama VPĮ įtvirtintą teisingos (tikrosios) kainos prezumpciją elgėsi formaliai, ne pagal turiningojo vertinimo reikalavimus, todėl neteisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos veiksmai, kai pirmą kartą nustačius ieškovės pasiūlyme aritmetinę klaidą leidžiama ją ištaisyti nurodant bendrą kainos išraišką su PVM, tačiau šį trūkumą ištaisius reikalaujama suvienodinti bendrą pasiūlymo kainą su jos išraiška žodžiu, nurodytą be PVM, yra nenuoseklūs bei prieštaringi, sudarantys pagrindą abejoti ginčo viešojo pirkimo skaidrumu bei tiekėjų pasiūlymų vertinimo lygiavertiškumo principo laikymusi.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog, ieškovei pateikus patikslintą pasiūlymą, su bendros pasiūlymo kainos (su PVM) atitiktimi pasiūlymo sudėtinių kainos dalių sumai susiję pasiūlymo trūkumai (aritmetinė klaida) buvo pašalinti ir liko nepašalinti tik techninio pobūdžio netikslumai, nėra reikšminga nagrinėjamos bylos rezultatui aplinkybė, jog perkančioji organizacija paprašė ieškovės pakartotinai ištaisyti pasiūlymo trūkumus ir ieškovė nustatytą terminą šiems trūkumams pašalinti praleido. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad nagrinėjamoje situacijoje apskritai perkančiajai organizacijai nebuvo poreikio spręsti pasiūlymo trūkumų šalinimo, nes pagal ieškovės pateikto ir pataisyto pasiūlymo turiningąjį vertinimą buvo pagrindas šį pasiūlymą priimti. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjui vienos paros terminas (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki gruodžio 29 d.) akivaizdžiam techninio pobūdžio pasiūlymo trūkumui pataisyti, atsižvelgiant į ankstesnį šalių aktyvų ir operatyvų bendradarbiavimą ginčo pirkime, atitinka protingumo reikalavimus ir buvo pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015).

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis ginčo viešajame pirkime dalyvavo tik du tiekėjai – ieškovė UAB „TOMADAS“ (pasiūlymo kaina su PVM – 20 727,78 Eur) ir trečiasis asmuo IĮ „Jomamotors“ (pasiūlymo kaina su PVM – 20 142,87 Eur), kurių pasiūlytų kainų skirtumas buvo neženklus bei sudarė vos 575 Eur, vertinant šių tiekėjų pasiūlymus turėjo būti besąlygiškai ir preciziškai tiksliai vadovaujamasi VPĮ nuostatomis, neteikiant prioriteto vienam iš teikėjų (trečiajam asmeniui) nurodant, kad jo pasiūlymo (plačiąja prasme) trūkumai yra mažiau reikšmingi, nei ieškovės pasiūlymo trūkumai. Perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlymo savalaikis patikslinimas ir vertinimas nesukeltų jokių pasekmių ginčo viešojo pirkimo eigai ir rezultatui, kadangi ieškovės pasiūlyta kaina buvo didesnė, nei trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei akivaizdžiai prieštarauja VPĮ nuostatoms, remiantis kuriomis nustačius perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir masto, sprendžiamas klausimas dėl ginčo viešajame pirkime dalyvavusių teikėjų grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o sudarius viešojo pirkimo sutartį – dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Be to, nurodyti perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja pačiame skundžiamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ pasiūlymas neatitiko minimalaus kvalifikacinio reikalavimo turėti pirkimo sąlygose nustatyto dydžio vidutinę metinę apyvartą. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sąlygų 9.5. punkte buvo nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas teikėjams turėti ne mažesnę, nei 84 200 Eur, vidutinę metinę bendrąją apyvartą per pastaruosius 3 finansinius metus. Trečiojo asmens IĮ „Jomamotors“ vidutinė metinė apyvarta 2012 metais buvo 360 355 Lt (104 366,02 Eur), 2013 metais - 332 938 Lt (96 425,51 Eur), tuo tarpu 2014 metais - 175 987 Lt (50 969,36 Eur). Taigi, trečiojo asmens bendra vidutinė metinė apyvarta per 3 metus buvo 83 920 Eur, t. y. mažesnė, nei reikalaujama pirkimo sąlygose 0,3 proc. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo, kad trečiasis asmuo neatitiko šio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, tačiau perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu šis neatitikimas buvo mažareikšmis bei nesudarė pagrindo laikyti trečiojo asmens pasiūlymą netinkamu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai ginčo viešajame pirkime dalyvavo vos du tiekėjai, kurių pasiūlytų kainų skirtumas nebuvo ženklus, perkančioji organizacija turėjo griežtai laikytis tiekėjų pasiūlymų vertinimo lygiavertiškumo principo bei negalėjo, nesilaikydama pačios nustatytų viešojo pirkimo sąlygų, vertinti trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktį nurodytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui kaip mažareikšmę. Nagrinėjamoje situacijoje vien tai, kad trečiojo asmens vidutinė metinė apyvarta buvo mažesnė 280 Eur, nei reikalaujama pirkimo sąlygose, nesudarė pagrindo šiam teikėjui taikyti išimtines taisykles ir besąlygiškai laikyti šio tiekėjo pasiūlymą tinkamu, taip sukeliant abejones dėl viešojo pirkimo skaidrumo bei pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo principą. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai, formaliai atmetus ieškovės pasiūlymą netinkamai kvalifikavus jame padarytą klaidą bei leidus trečiajam asmeniui, faktiškai neatitinkančiam minimalių kvalifikacinių reikalavimų, dalyvauti viešajame pirkime, kvalifikuotini pažeidžiančiais viešųjų pirkimų principus bei vertintini neproporcingais pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui – racionaliam lėšų panaudojimui (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo netaikant atidėjimo termino

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia klausimą dėl ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo be atidėjimo termino pagrįstumo. Apeliantės teigimu, perkančiajai organizacijai netaikus atidėjimo termino, buvo pažeista jos teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas perkančiosios organizacijos pozicijai, sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, leidžiančias sudaryti viešojo pirkimo sutartį nedelsiant, netaikant atidėjimo termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartis galėjo būti sudaryta netaikant atidėjimo termino, tačiau netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas pagrįstas procedūrų viešumu. Teisinė apsauga suponuoja pareigą laiku ir išsamiai informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos sprendimus. Ši informavimo pareiga apima ne tik informacijos suteikimą tiekėjui, kuri yra susijusi tik su juo pačiu, bet ir visų tiekėjų informavimą apie sutarties sudarymą tam, kad galima būtų pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo (Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02, nepaskelbtas Rinkinyje). Įgyvendindamos šią pareigą, perkančiosios organizacijos privalo informuoti dalyvius apie sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį dar prieš jos sudarymą, kad jie turėtų realią galimybę inicijuoti peržiūros procedūrą. Pašalintam dalyviui turi būti suteikta galimybė per tinkamą laiką išnagrinėti sprendimo sudaryti sutartį galiojimo klausimą. Peržiūros procedūrų veiksmingumo principas įgyvendinamas, taikant protingą terminą, skaičiuojamą nuo pašalintų dalyvių informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti sutartį, iki sutarties sudarymo, kuris tiekėjams leidžia pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki šio sudarymo (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-444/06, Rink. 2008, p. I-2045). Tokias veiksmingos gynybos prielaidas, be kita ko, užtikrina atidėjimo terminų, remiantis Teisingumo Teismo praktika įtvirtintų Direktyvoje 2007/66, taikymas.

VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymui atidėjimo terminas gali būti netaikomas, jeigu vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra kitų suinteresuotų kandidatų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai tiekėjas yra antrąją vietą pasiūlymų vertinimo eilėje užėmęs asmuo, ši aplinkybė pakankama pagrįsti jo teisiniam suinteresuotumui ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ginčo viešajame pirkime dalyvavo vos du tiekėjai – ieškovė ir trečiasis asmuo, todėl klausimo dėl jų suinteresuotumo ginčo viešojo pirkimo procedūra bei perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais nekyla. Ieškovės suinteresuotumo nepaneigia faktas, kad jos pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų. Todėl esant šioms aplinkybėms, perkančioji organizacija nepagrįstai vadovavosi VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas gali būti netaikomas. Vertinant kitos VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimą, sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčo viešojo pirkimo sutartis buvo sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą, kas sudarė pakankamą pagrindą šios sutarties sudarymui netaikant atidėjimo termino.

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoju IĮ „Jomamotors“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2015 m. gruodžio 30 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).

VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų.

Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudarytos 2015 m. gruodžio 30 d. viešojo pirkimo sutarties, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 12 mėnesių, sutarties objektas – priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijoje, taip pat šių policijos komisariatų tiriamuose įvykiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į abiejų šalių (perkančiosios organizacijos ir ieškovės) elgesį ginčo viešojo pirkimo procedūros metu, kai ieškovė per du kartus, prašant perkančiajai organizacijai, nepašalino akivaizdžių pasiūlymo klaidų, praleido perkančiosios organizacijos nustatytą pakankamą terminą pasiūlyme nustatytų klaidų ištaisymui, taip pat į tai, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu jau buvo pasibaigęs prieš tai sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas, sprendžia, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą.

Atsižvelgus į viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą, jos tęstinį pobūdį, reikšmę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomą viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, susijusią su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieškovės pažeistų teisių užtikrinimui būtų perkančiajai organizacijai taikyti VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją – 500 Eur dydžio baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš esmės visus ieškinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „TOMADAS“, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 578 Eur žyminio mokesčio (po 289 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Tauragės apskrities VPK ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 1 070 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio (360 Eur), dubliko (185 Eur), atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (175 Eur) ir apeliacinio skundo (350 Eur) surašymą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jos naudai iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimtą supaprastintame mažos vertės konkurse „Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugos“ (Nr. 255824), kuriuo atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TOMADAS“ pasiūlymas, taip pat sprendimą, kuriuo supaprastinto mažos vertės konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo individuali įmonė „Jomamotors“.

Taikyti alternatyviąją sankciją – skirti atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ (juridinio asmens kodas 302308932) iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 578 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TOMADAS“ (juridinio asmens kodas 302308932) iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 190453332) 1 070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasRomualda JanovičienėNijolė Piškinaitė