Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-2241-258/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl priimtų sprendimų vykdant Ignalinos programos projekto Nr. PI.06.02.01 konkursą „Visagino 1-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymas į uždarą“ pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Sprendime nurodyta, kad pagal VPĮ 37 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Atsakovas pirkimo dokumentuose dėl dalyvių kvalifikacinių reikalavimų nurodė, jog rangovo kokybės vadybos sistema turi atitikti kokybės standarto ISO 9001 (arba jam lygiaverčio standarto) reikalavimus darbams, nurodytiems techninėje specifikacijoje, vykdyti. Konkurso dalyviai šio kvalifikacinio reikalavimo atitikimą turėjo pagrįsti pateikdami kokybės užtikrinimo sistemos pagal tarptautinį ISO 9001 standartą (arba jam lygiavertį standartą) sertifikato kopiją. Ieškovas pateikė UAB „Bureau Veritas Certification Lietuva“ 2008 m. vasario 20 d. raštą Nr. 239/08/CER/gk, kuris patvirtina, kad ieškovas yra pradėjęs kokybės vadybos sistemos sertifikavimo procedūrą. Aplinkybė, jog dalyvis yra pradėjęs sertifikavimo procedūrą, rodo, jog jis dar neturi įdiegęs kokybės vadybos sistemos. Pagal Rekomendacijų 18.3 punktą vidutinės metinės apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, kriterijus naudotinas perkant prekes, paslaugas ir darbus tuo atveju, kai tikėtina, kad pirkime galintys dalyvauti tiekėjai verčiasi keliomis veiklomis ir dėl to vidutinės metinės bendrosios apyvartos kriterijus nepakankamai apibūdina tiekėjų finansinę būklę. Atsakovas pirkimo dokumentuose nustatydamas, jog konkurso dalyvio vidutinė metinė šilumos punktų statybos montavimo darbų vertė turi būti ne mažesnė nei 15 mln. Lt per paskutinių 3 metų laikotarpį arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus), teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovas pagrįstai nurodė, jog perkami darbai dėl savo specifikos negali būti lyginami su katilinių, šilumos tiekimo tinklų ar siurblinių įrengimo darbais bei kitais pastatų išorėje atliekamais statybos montavimo darbais. Projekte numatytus darbus reikės vykdyti veikiančiuose objektuose, sukeliant minimalius nepatogumus gyventojams (vartotojams), todėl įmonė, neturinti patirties atliekant tokius darbus, negalėtų efektyviai jų atlikti. Ieškovo perkančiajai organizacijai pateikti dokumentai rodo, jog jo atliktų šilumos punktų statybos montavimo darbų vidutinė metinė vertė 2004-2006 m. laikotarpiu buvo 2 878 372,36 Lt, o tai reiškia, jog ieškovas nurodyto kvalifikacinio reikalavimo neatitiko.

VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Rekomendacijų 19.1 punkte, kaip vienas iš dalyvio techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų, nurodyta tiekėjo patirtis. Šis kriterijus apibūdinamas kaip per pastaruosius 3 finansinius metus įvykdytų pagrindinių panašių sutarčių, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius. Teismo nuomone, atsakovas pirkimo dokumentų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punkte tiksliai ir aiškiai apibrėžė, ką jis laiko panašiomis sutartimis (projektais). Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo patvirtinti, kad ieškovo konkursui pateikti dokumentai įrodo, jog jis atitiko šį reikalavimą. Teismas sprendė, kad VšĮ „CPVA“ 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl UAB „Ekostata“ pasiūlymo atmetimo yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, teismas darė išvadą, kad atsakovo nustatytų konkurso sąlygų teisėtumas nebuvo šio ginčo nagrinėjimo dalykas, nes ieškovas 2007 m. gruodžio mėnesį susipažinęs su viešojo pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jomis pažeidžiami ar gali būti pažeisti ieškovo interesai, turėjo teisę perkančiajai organizacijai reikšti pretenziją, tačiau šia teise nesinaudojo.

1. Teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, teismo motyvai nesuprantami ir prieštarauja įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintoms taisyklėms. Teismas neįtraukė į bylą visų asmenų (Viešųjų pirkimų tarnybos ir konkursą laimėjusios UAB „Axis Industries“), kurie turėjo dalyvauti byloje. Teismas turėjo ginti ir viešąjį interesą. Teismas neišreiškė nuomonės dėl VPT išvados apie konkurse padarytus pažeidimus.

4. Teismas pats sprendžia, ar yra pagrindas įtraukti į procesą VPT trečiuoju asmeniu byloje. Be to, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo į bylą įtraukti ir viešojo pirkimo konkurso laimėtoją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visos VPĮ normų pagrindu reglamentuotos viešųjų pirkimų procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Tik nuosekliai vadovaujantis viešųjų pirkimų principais ir griežtai laikantis šių pirkimų procedūras reglamentuojančių reikalavimų gali būti pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas pirkimų tikslas. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ši viešųjų pirkimų tikslą apibrėžianti principinė nuostata reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ normų reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi pateikti visą, išskyrus VPĮ nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 24 str. 1 d.). VPĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija - nupirkti tai, ko reikia. Toks imperatyvas taikomas ir tiems pirkimo dokumentams (pvz., konkurso sąlygoms), kurie nustato kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, nes jie taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, negali būti suprantamas kaip absoliutus. Vykdydama pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tam tikrus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Taigi, visiško lygiateisiškumo arba visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją, nes visuomet atsiras tiekėjų, kurie netenkins to ar kito reikalavimo. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, apimančius teisę verstis tam tikra veikla, apibūdinančius jų ekonominį, finansinį, profesinį ar techninį pajėgumą ir reikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Tokiu būdu yra įgyvendinama įstatyme numatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti visas pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d. reikalavimas). Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus (VPĮ 39 str. 2 d. 1 p.).

Dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą, grindžiamo neatitikimu konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui

Sandorio galimo partnerio patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jis bus pajėgus įvykdyti sandorį, yra neatsiejama kiekvieno pirkimo procedūra. Kandidato ar dalyvio kvalifikacija turi būti tikrinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Siekdama tokių kriterijų pagrindu įvykdyti minėtą pareigą, perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatams (dalyviams) pareigą pateikti juose nurodytą informaciją ir dokumentus, įrodančius, kad kandidatai (dalyviai) atitinka nustatytus reikalavimus. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

Pasinaudodamas įstatyme numatyta teise atsakovas pirkimo konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte įrašė reikalavimą dalyviams kartu su pasiūlymais konkursui privalomai pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvis yra įdiegęs kokybės vadybos sistemą pagal tarptautinį ISO 9001 standartą arba jam lygiavertį standartą. Pagal šį sąlygų punktą sertifikuotų darbų pobūdis turi būti panašus į pagal projektą numatytus atlikti darbus. Kokybės vadybos sistemos įdiegimas pagal numatytą arba lygiavertį standartą turėjo būti patvirtintas pateikiant atitinkamo sertifikato kopiją. Toks reikalavimas yra objektyvus, nes pagrįstas VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, taip pat aiškus ir tikslus. Kadangi šis kokybės valdymo sistemos įdiegimą pagal ISO 9001 standartą arba jam lygiavertį standartą patvirtinantis dokumentas turėjo būti pateiktas kartu pasiūlymu, darytina išvada, kad tokiu dokumentu patvirtinta kokybės vadybos sistema dalyvių veikloje turėjo būti įdiegta ne vėliau kaip iki konkurso sąlygose numatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos – 2008 m. vasario 15 d., 10 val. (t. 2, b. l. 78). Pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovas neatitiko kvalifikacinio reikalavimo, nurodyto konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte, nes iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dar nebuvo įdiegęs kokybės vadybos sistemos, kurią patvirtintų atitinkami sertifikavimo dokumentai. Tai akivaizdžiai matyti iš ieškovo pateikto UAB „Bureau Veritas Certification Lietuva“ 2008 m. vasario 20 d. rašto Nr. 239/08/CER/gk turinio (t. 2, b. l. 106). Šiame rašte nurodyta, kad akredituota sertifikacijos įstaiga Bureau Veritas Certification yra pasirašiusi sutartį su UAB „Ekostata“ dėl kokybės, aplinkos apsaugos ir darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemų sertifikavimo standartų diegimo. Pagal preliminarų susitarimą su UAB „Ekostata“, sertifikavimo veiksmus planuojama atlikti 2008 m. rugsėjo mėn. Pažymėtina, kad ISO 9001 arba lygiavertį jam standartą atitinkančios kokybės vadybos sistemos įdiegimas turi būti patvirtintas kompetentingos sertifikavimo organizacijos, atlikus ne tik vidinį, bet ir išorinį įmonės veiklos auditą pagal atitinkamą procedūrą ir sąlygas. Nėra duomenų apie tokių procedūrų pas ieškovą atlikimą iki pasiūlymų pirkimo konkursui pateikimo termino pabaigos. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai yra nurodęs, kad pradėta sertifikavimo procedūra negali būti prilyginama jau sertifikuotai sistemai, kadangi sertifikavimo procedūros metu kompetentinga sertifikavimo įstaiga atlieka vidinį ir išorinį sertifikacinį auditą, kada vykdoma detali įmonės kokybės vadybos sistemos analizė ir nurodomos reikiamos korekcijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėto sertifikavimo įstaigos rašto turinys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas 2008 m. vasario mėnesį buvo pradėjęs sertifikavimo procedūras, bet tai nereiškia, kad jis jau turėjo įdiegęs kokybės vadybos sistemą, kurios atitikimas reikalaujamiems standartams būtų nustatyta tvarka patvirtintas kompetentingos sertifikavimo įstaigos. Šios aplinkybės įrodo, kad iki pasiūlymų konkursui pateikimo termino pabaigos ieškovas neturėjo ir negalėjo pateikti ISO 9001 arba jam lygiavertį standartą atitinkančios kokybės vadybos sistemos įdiegimą patvirtinančių dokumentų. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija priima ir kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčius kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad teikiant pasiūlymą pirkimo konkursui pas ieškovą dar nebuvo įdiegtos kokybės vadybos sistemą užtikrinančios sertifikuotos priemonės, kurių įdiegimas galėtų būtų patvirtintas lygiaverčiais pirkimo sąlygose nurodytiems dokumentams įrodymais.

Ieškovo teigimu, jis galėjo pateikti atsakovui kokybės vadybos užtikrinimo priemonių aprašymą, bet atsakovas to neprašė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuostata, kad toks aprašymas nebūtų pakankamas reikalaujamos kvalifikacijos įrodymas, nes pagal pirkimo sąlygas reikėjo pateikti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, o ne kokybės užtikrinimo priemonių įdiegimo aprašymą arba raštą apie pradėtas tokių priemonių sistemos sertifikavimo procedūras.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas yra Aplinkos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos atestuota statybos įmonė, todėl yra pasirengęs kvalifikuotai atlikti šilumos įrenginių statybos montavimo ir eksploatavimo darbus bei užtikrinti jų kokybę. Apelianto teigimu, reikalavimas įrodymų, kad dalyvis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, taikytinas tiems veiklos sektoriams, kuriuose veikiančios įmonės nėra atestuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks ieškovo teiginys nesiejamas su perkančiosios organizacijos netinkamu ieškovo atitikimo kvalifikacijos reikalavimams kriterijų taikymu ar vertinimu, bet juo išreiškiamas nesutikimas su tokios pirkimo konkurso sąlygos nustatymu. Byloje nėra duomenų, kad VPĮ nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovas būtų reiškęs pretenziją dėl šioje konkurso sąlygoje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Konkurso dokumentus ieškovas iš atsakovo gavo 2007 m. gruodžio 29 d. Žinodamas apie atsakovo reikalavimą dėl sertifikuotos kokybės vadybos sistemos įdiegimo, 2008 m. kovo 7 d. pateikdamas pasiūlymo raštą ieškovas patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis konkurso sąlygose bei kituose pirkimo dokumentuose (t. 2, b. l. 143-144). Nežiūrint šios aplinkybės taip pat pažymėtina, kad atitinkamų valstybės institucijų atestatų, suteikiančių teisę vykdyti tam tikrą veiklą ar atlikti tam tikrus darbus, turėjimas yra tik vienas kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, bet tai nedraudžia perkančiajai organizacijai nustatyti kitus kvalifikacinius reikalavimus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 5 ir 6 punktuose nustatyti reikalavimai turėti ir pateikti atitinkamus atestatus, o 8 punkte – reikalavimas turėti įdiegtą sertifikuotą kokybės vadybos sistemą).

VPĮ 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Šios teisės normos paskirtis reiškia, kad kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai duomenys perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus turi atitikti visiškai, todėl perkančioji organizacija neturi teisės leisti pirkimo procedūrose dalyvauti net tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija neatitinka bent vieno reikalavimo arba nežymiai neatitinka nustatytų reikalavimų. Tik toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neatitiko konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 8 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, todėl atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą buvo teisėtas ir pagrįstas (VPĮ 32 str. 6 d., 39 str. 2 d. 1 p.).

Dėl ginčo, susijusio su atsakovo sprendimu atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo kitiems konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams

Atsakovas ieškovo pasiūlymą atmetė pripažinęs, kad jis neatitinka ir kitų kvalifikacinių reikalavimų, kurie konkurso sąlygose buvo nustatyti vertinant rangovo ekonominę ir finansinę būklę, techninį ir profesinį pajėgumą bei patirtį (konkurso sąlygų 3.1 str. 2 lentelės 3 ir 4 punktai). Išanalizavus ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo turinį galima daryti išvadą, kad ieškovas ginčija atsakovo sprendimą atmesti jo pasiūlymą ne tais pagrindais, jog perkančioji organizacija netinkamai, klaidingai ar neobjektyviai vertino ieškovo atitikimą nustatytoms kvalifikacinių reikalavimų sąlygoms, bet iš esmės nesutinka su pačiomis konkurso sąlygomis dėl dalyviams keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovo teigimu, atsakovo skelbto konkurso sąlygos, kurių pagrindu atmestas ieškovo pasiūlymas, parengtos pažeidžiant VPĮ reikalavimus, o sąlygose numatyti kvalifikacijos vertinimo kriterijai neatitinka Rekomendacijų. Pažymėtini šie esminiai ieškovo argumentai dėl konkurso sąlygų apskritai: konkurso sąlygos buvo parengtos ir taikomos išskirtinai vienam dalyviui; formalūs reikalavimai dalyviams nerealiai ir nepagrįstai aukšti, tokių nerealių reikalavimų konkurso sąlygose kėlimas prieštarauja VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Vertindamas konkrečią pirkimo sąlygą dėl rangovo ekonominį ir finansinį pajėgumą apibūdinančių kriterijų, nurodytų konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 3 punkte (vidutinės metinės šilumos punktų statybos montavimo darbų vertės apimtis) ieškovas akcentuoja, kad šis kvalifikacijos vertinimo kriterijus yra pernelyg susiaurintas, klaidingai koncentruojant dėmesį tik į vieną darbų rūšį, nevertinami konkurso dalyvių kvalifikaciniai įgūdžiai pagal kitus būtinus projekto įgyvendinimui darbus. Pasak apelianto, dėl to neįmanoma objektyviai įvertinti dalyvio kvalifikaciją bei jo galimybes pasiekti galutinį įgyvendinamo projekto tikslą, kadangi turėtų būti vertinama dalyvių vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 metus. Apelianto teigimu, minėta konkurso sąlyga neatitinka Rekomendacijų 18.2 punkto reikalavimų, be to, jis kritiškai vertina atsakovo 2008 m. vasario 15 d. rašte Nr. 200/2-1063 išdėstytą šios sąlygos aiškinimą. Analizuodamas konkrečią pirkimo sąlygą dėl rangovo techninę ir profesinę patirtį apibūdinančių kriterijų, nurodytų konkurso sąlygų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punkte (rangovo patirtį vykdant panašius projektus apibūdinantys darbų pobūdis, mastai ir vertė) ieškovas pažymi, kad sąlygose numatytas reikalavimas neatitinka Rekomendacijų, nes keliami reikalavimai susiję su objektų skaičiumi, o ne su sutarčių verte. Apelianto teigimu, pirkimo dokumentų 3.1 straipsnio 2 lentelės 4 punktas negali būti priskirtas prie minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nes: 1. konkurso sąlygose siaurinama dalyvių veiklos sąvoka; 2. sąlygose siaurinama sąvoka, susijusi su dalyvio įvykdytomis sutartimis. Įvertinusi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovo sprendimus dėl ieškovo pasiūlymo (kiek tai susiję su aukščiau nurodytais rangovų pajėgumą bei patirtį apibūdinančiais vertinimo kriterijais) atmetimo ir preliminarios eilės sudarymo ieškovas grindžia diskriminuojančių, neobjektyvių, nepagrįstų, neatitinkančių Rekomendacijų konkurso sąlygų nustatymu. Atsakovo sprendimus ieškovas ginčija per konkurso sąlygų ydingumo prizmę. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo nustatytų konkurso sąlygų teisėtumas nebuvo šio ginčo nagrinėjimo dalykas, tačiau iš esmės atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą teismas vertino analizuodamas konkurso sąlygų, nustatytų 3.1 straipsnio 2 lentelės 3 ir 4 punktuose, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Tai akivaizdžiai matyti iš teismo sprendimo motyvų. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovas perkančiosios organizacijos sprendimus dėl jo neatitikimo ekonominio ir finansinio pajėgumo bei patirties kvalifikaciniams reikalavimams ginčija ne todėl, kad esą jis atitiko tuos reikalavimus, bet todėl, jog nesutinka su nustatytomis tokių reikalavimų reikšmėmis, t. y. su pačiomis tuos reikalavimus įtvirtinančiomis konkurso sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui priešingą išvadą, jog konkurso sąlygų analizavimas nebuvo byloje kilusio ginčo dalykas, nors teismas iš esmės pasisakė dėl ginčijamų konkurso sąlygų ir pateikė faktinį bei teisinį jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio ginčo šioje byloje dalykas buvo ir atsakovo pirkimo konkurso konkrečių sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas, todėl pasisako dėl šio dalyko.

Kiekvienas potencialus viešojo pirkimo dalyvis turi įstatymo garantuojamą teisę ginčyti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus, įskaitant ir pirkimo konkurso sąlygas, jeigu mano, kad tomis sąlygomis pažeidžiamos arba gali būti pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, susiję su galimybe dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. VPĮ 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Kaip jau minėta, susipažinęs su pirkimo dokumentais ieškovas 2008 m. kovo 7 d. pateikdamas pasiūlymo raštą patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis konkurso sąlygose bei kituose pirkimo dokumentuose (t. 2, b. l. 143-144). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog jis kreipėsi į perkančiąją organizaciją paaiškinti keliamų kvalifikacijos reikalavimų motyvus ir argumentus, jog atsakovas aiškino konkurso sąlygas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 2, b. l. 84-89). Taigi, ieškovas iš anksto žinodamas apie konkurso sąlygas, kuriomis pažeidžiamos ar gali būti pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, tinkamai nesinaudojo VPĮ 120-121 straipsniuose nustatyta pretenzijų padavimo bei ginčo teisminio nagrinėjimo tvarka, tačiau 2008 m. kovo 7 d. pateikdamas dokumentus (pasiūlymo raštą) konkursui pareiškė valią dalyvauti konkurse tokiomis sąlygomis.

Byloje esančiais duomenimis, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų (įskaitant ir konkurso sąlygų nustatymą) ieškovas reiškė atsakovui pretenziją po to, kai jau buvo pateikęs pasiūlymą konkursui. Tokią išvadą galima daryti pagal byloje esantį atsakovo 2008 m. kovo 20 d. raštą Nr. 2008/2-1892, adresuotą ieškovui, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad konkurso procedūros buvo atnaujintos, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą, kad ieškovo 2008 m. kovo 14 d. pretenzija (raštas Nr. 398) yra nepagrįsta (t. 2, b. l. 112-113). Byloje esanti medžiaga rodo, kad nors ieškovo pretenzija buvo atmesta, ieškovas VPĮ nustatyta tvarka ir terminu neinicijavo teisminio ginčo, bet toliau dalyvavo pirkimo procedūrose, prieš tai deklaravęs pasiūlymo rašte, jog visos konkurso sąlygos jam priimtinos. Su ieškiniu, jame faktiškai ginčijant ir konkurso sąlygas, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ieškovas į teismą kreipėsi 2008 m. gegužės 26 d.

Viešieji pirkimai turi būti vykdomi griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje įtvirtintos pretenzijų ir ieškinių (skundų) pateikimo bei nagrinėjimo tvarkos. Vykdant viešuosius pirkimus turi būti užtikrinamos ne tik lygios teisės visiems ūkio subjektams dalyvauti pirkimo procedūrose, bet ir suteikta galimybė revizuoti nustatytas pirkimo sąlygas, pirkimų komisijos sprendimus, reikšti dėl jų prieštaravimus ir pretenzijas. Kaip ir dauguma VPĮ normų, šio įstatymo normos, reglamentuojančios ginčų viešųjų pirkimų srityje nagrinėjimą, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai pasakytina ir apie ieškinių dėl tokių ginčų pateikimo bei išnagrinėjimo terminus. VPĮ 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta. Minėta, kad ieškovas pretenziją, kurioje buvo reiškiamos pastabos ir dėl pirkimo konkurso sąlygų, perkančiajai organizacijai teikė 2008 m. kovo 14 d., kuri buvo išnagrinėta ir apie išnagrinėjimo rezultatus ieškovui pranešta atsakovo 2008 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2008/2-1892 (t. 2, b. l. 112-113). Kaip jau nurodyta, su ieškiniu, faktiškai juo ginčijant ir konkurso sąlygas, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, ieškovas į teismą kreipėsi tik 2008 m. gegužės 26 d.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Kaip jau pažymėta, ieškiniai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi būti pateikiami per VPĮ 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą po sužinojimo apie pretenzijos išnagrinėjimą arba per 10 dienų terminą nuo dienos, kai pretenzija turėjo būti išnagrinėta. Atsakovas byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, kiek jie susiję su ginčijamomis pirkimo sąlygomis dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (t. 2, b. l. 136-139). To paties atsakovas prašo ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nusprendęs, jog ieškinyje nurodytų pirkimo konkurso sąlygų dėl kvalifikacijos reikalavimų dalyviams teisėtumas nebuvo ginčo nagrinėjimo dalykas, tuo pačiu be pagrindo nepasisakė ieškinio senaties taikymo klausimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą teismine tvarka ginčyti atsakovo paskelbto pirkimo konkurso sąlygas, atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes, o priežasčių, dėl kurių šį terminą būtų galima atnaujinti, nėra. Senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos neįtraukimo į bylą. Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį teismas gali įtraukti valstybių ir savivaldybių institucijas dalyvauti procese išvadai duoti, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad atitinkamos institucijos dalyvavimas nagrinėjant tam tikros kategorijos bylas yra privalomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą atmesdamas ieškinį, todėl laiko, jog Viešųjų pirkimų tarnybos neįtraukimas dalyvauti bylos procese neduoda pagrindo naikinti šį teismo sprendimą (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog į bylą buvo privalu trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti preliminariojoje pasiūlymų eilėje pirmuoju įrašytą tiekėją UAB „Axis Industries“. CPK 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga savo iniciatyva spręsti trečiųjų asmenų įtraukimo bylos dalyviais procesinį klausimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisingas bylos išsprendimo teisinis rezultatas. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.