Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. K. 2023 m. sausio 14 d. apie 10 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, t. y. 2023 m. sausio 14 d. 11 val. 07 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,07 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,07 promilių, neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs nurodytų įrodymų visumą. V. K. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (tarnybiniame pranešime, protokoluose) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad tokią veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenimis, V. K. administracine tvarka nebaustas. Nors duomenų bazės išraše matyti, jog 2022 m. gegužės 20 d. 21 val. 7 min. registruotas pažeidimas, kurio esmė – nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalis), tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad jis pardavė savo automobilį (prieš tai valdytą), tačiau jį įsigijęs asmuo įstatymų nustatyta tvarka automobilio neįregistravo savo vardu. Duomenų bazės išraše nurodoma, kad sprendimas dėl šio nusižengimo nėra priimtas. Taigi spręstina, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybės Alytaus seniūnijos charakterizuojamas teigiamai.

Teismas taip pat vertina, jog neigiamai kaltinamąjį V. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip V. K. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurio elgesiui poveikį turėtų tik baudžiamojo įstatymo numatytos sankcijos paskyrimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti V. K..

Kaip minėta anksčiau, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad G. K. yra tinkamas būti laiduotoju. G. K. tiek raštu, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. G. K. yra neteistas, kelis kartus baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, psichikos ligų registre neįrašytas, daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko charakterizuojamas teigiamai. Nors yra (duomenys neskelbtini), tačiau verčiasi individualia veikla ir gauna ne tik (duomenys neskelbtini) pensiją, bet ir tam tikras pajamas iš darbinės veiklos. G. K. parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja geri asmeniniai santykiai, jie vienas kitu pasitiki, laiduotojas yra autoritetas kaltinamajam, kaltinamasis jo klauso, jie vienas kitam padeda. Kaltinamojo ir G. K. santykių pobūdis (broliai), bendravimo intensyvumas (laiduotojas bent kartą per savaitę atvyksta pas kaltinamąjį) sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Teismo vertinimu G. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. G. K. rūpi jo brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad G. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo, pareigas, daryti teigiamą įtaką V. K., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo G. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo G. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė V. K..

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 68 straipsnis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

2023 m. sausio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Ž. nutarimu skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą V. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 55-57).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme, transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81–94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad kaltinamasis V. K. 2021 m. birželio 15 d. savo vardu įsigijo automobilį O. A., beveik du metus, iki nusikalstamos veikos padarymo, juo važinėjo, jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra užfiksuota. Be kita ko, šiuo konkrečiu atveju būtina vertinti tokias aplinkybes, pagrįstas baudžiamosios bylos duomenimis, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), automobilis jam reikalingas dėl to, kad V. K. gyvena kaime, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, jam transporto priemonė būtina, nes reikia nuvažiuoti ir į parduotuvę, ir į gydymo įstaigą. Svarbu ir tokios kaltinamojo gynėjos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad galimai automobilį iš kaltinamojo nupirktų jo brolis – laiduotojas G. K., taip pat paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis automobilį parduotų, kol neturės teisės vairuoti transporto priemones. Tuo laikotarpiu kaltinamasis nurodė važinėsiantis autobusu, prireikus jam pagelbėtų laiduotojas brolis G. K.. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas, teismo vertinimu, nėra tikslingas, tiek kaltinamojo, tiek valstybės interesus atitiktų ne pačio automobilio konfiskavimas, bet jo vertės konfiskavimas. Kita vertus, taikant visą transporto priemonės vertės (3 950 Eur) konfiskavimą, nebūtų pakankamai atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios nustatyta, jog V. K. pajamas sudaro 391,85 Eur netekto darbingumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka (b. l. 118-121), taip pat neįgaliojo pažymėjimo, iš kurio nustatyta, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 122), taip pat iš kaltinamojo ir jo gynėjos paaiškinimų apie jo turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būtina atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis nedirba, jo darbingumas tik 40 proc., kaltinamojo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija ir vienišo asmens išmoka. Jokių kitų pajamų kaltinamasis negauna. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant neapriboti kaltinamojo teisių daugiau, negu yra būtina, konfiskuotino turto vertė mažintina iki 3 000 Eur.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog galėtų sumokėti apie 1 500 Eur į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus. Tokia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju taikant abi poveikio priemones, finansiškai kaltinamasis būtų nubaustas per griežtai. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, pakanka išieškoti iš kaltinamojo anksčiau nurodytą 3 000 Eur sumą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. turtui – keleiviam automobiliui O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 950 Eur vertės, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (terminas nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d.), turto saugotoju paskirtas V. K. (b. l 28-29, 32-33, 35, 36), tos pačios dienos Alytaus apylinkės teismo vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Ž. nutarimu grąžinti daiktus automobilis ir jo užvedimo raktelis grąžintas V. K. (b. l. 38-39). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki šiam kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (transporto priemonės vertės) konfiskavimo visiško įvykdymo dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam V. K., išlaidos yra 66,67 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiama į tai, jog šioje byloje kaltinamojo V. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi, be to, kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) nedirba. Atsižvelgiant į visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. K. valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo G. K. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laiduotojo G. K. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. išieškoti automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) valstybės naudai.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu V. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – keleiviam automobiliui O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – transporto priemonės vertės išieškojimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. ir laiduotojui G. K., kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.