- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-12-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- UAB „Graso“
- Ieškovas
- UAB „Dizaino centras“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „Dizaino centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. galutinio sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomo sprendimo bei atsakovės UAB „Graso“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1024-294/2021 pagal ieškovės UAB „Dizaino centras“ ieškinį atsakovei UAB „Graso“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 883,15 Eur skolą, 362,98 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 7 286,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo parduotos prekės. Skola už prekes susidarė pagal PVM sąskaitas-faktūras serija DICN Nr.: 5356, 5405, 5447, 5480. UAB „Dizaino centras“ už pristatytas ir perduotas prekes atsakovui apmokėti pateikė PVM sąskaitas faktūras bendrai 11 757,57 Eur sumai. Dalį sumos – 6 883,15 Eur atsakovė sumokėjo. Atsakovė liko skolinga 6883,15 Eur bei 362,98 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 6883,15 Eur skolą, 362,98 Eur palūkanas, 40 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 7286,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 531 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokios sutarties, perdavimo-priėmimo akto, jokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio savo reikalavimų atsiskaityti pagrįstumą, išskyrus savo padarytus buhalterinės apskaitos programos išrašus. Ieškinyje įmonė (verslininkė) teigė, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta žodžiu. Daugeliu atvejų, o ypač tais, kurių kaina (vertė) yra didelė, tarp šalių vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu būdavo pasiekiami susitarimai. Atsakovė neneigia, kad pirko iš ieškovės pagal visas jos nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus vieną – 2019-06-10 DIC Nr. 0005356. Atsakovė nepatvirtino šioje sąskaitoje nurodytų prekių pirkimo, todėl ieškovė ir nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovei tiko šių daiktų kaina, kiekis, atsiskaitymo tvarka ir pan. Ieškovė, prieš išrašydama PVM sąskaitas faktūras, privalėjo sudaryti rašytinę sutartį (bent jau elektroniniu paštu, kokia ir buvo susiklosčiusi praktika tarp šalių) ir su atsakove susitarti dėl esminių sutarties sąlygų – pagrindo vykdyti tokį sandorį ir atitinkamai reikalauti atlyginimo (t. y. išrašyti konkrečią PVM sąskaitą faktūrą). PVM sąskaitoje faktūroje 2019-06-10 DIC Nr. 0005356 nurodytų prekių atsakovė neužsakė ir jų nepirko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. galutiniu sprendimu atsakovės prieštaravimus tenkino, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atsakovei atmetė visiškai, priteisė iš ieškovės valstybei 5,11 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad šalys elektroniniu susirašinėjimu sutardavo dėl prekių pardavimo. Šalys aiškiai nebuvo sutarę, kaip bus perduodamos PVM sąskaitos faktūros ir vykdomas apmokėjimas. Iš elektroninio susirašinėjimo nustatė, kad trečiasis asmuo klausė el. paštu ieškovės apie tam tikrų prekių pagaminimą: bazę tipo „UNO“ (65 vnt.), stalo bazę su storu vamzdžiu, taip pat klausė, ar bus pagaminta per 2-3 savaites. Atsakyme ieškovė nurodė, kokia būtų užsakomų prekių kaina ir nurodytas telefono numeris. Daugiau jokių patvirtinimų, prašymų ar kt. susirašinėjimo šiuo prekių atveju teismui nepateikta. Buvęs atsakovo darbuotojas teiravosi dėl prekių pagaminimo iš savo asmeninio el. pašto, tačiau galutinio suderinimo nebuvo.
6. Pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje turi įrodyti aplinkybes, kad atsakovė prekes užsakė ir sutartų sumų neapmokėjo pagal gautas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgė į tai, jog liudytojas D. E., kuris galimai gabeno užsakytas prekes, negalėjo tiksliai paaiškinti, kokias prekes paėmė, kas prekių užsakymą paėmė, kiek prekių buvo, kas jas krovė, kur jos buvo nugabentos. Teismui paprašius ieškovės pateikti įrodymus, kad prekės buvo gabentos atsakovei, pavyzdžiui, krovinio gabenimo važtaraščius ar kitus dokumentus, pastarieji nebuvo teismui pateikti. Iš 2020 m. kovo mėn. elektroninio susirašinėjimo su atsakovės direktoriumi matyti, kad šis nesutiko su sąskaita, nes paslaugų už tokią sumą nepirko; prašė patikrinti per klaidą į buhalteriją pateikusią sąskaitą. Teismas sutiko su atsakovės atstovu, jog ieškovės pateikta detalizacija dėl tariamos skolos yra nepilna, neišsami, kitos atsakovo nurodytos sąskaitos faktūros apmokėtos visiškai. Nesutiko su paaiškinimais, kad pareiga apmokėti atsakovei kildinama iš nepatvirtinto el. susirašinėjimo ir turi būti apmokama be atskiro nurodymo.
7. Teismas vertino, kad šalys, prisiimdamos riziką, nutarė veikti be rašytinės sutarties, ieškovė negalėjo pagrįsti ginčijamoje sąskaitoje nurodytų prekių pristatymą, apklausiamas vairuotojas negalėjo nurodyti jokių papildomų aplinkybių ar kitų asmenų, kuriuos būtų galima apklausti liudytojais byloje ir taip įrodyti, kad prekės buvo užsakytos, pagamintos ir pristatytos atsakovui, tai, kad ieškovės ir liudytojo parodymai prieštaringi. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, sprendė, jog atsakovės atsikirtimai laikytini atitinkančiais faktines aplinkybes, dėstomas procesiniuose dokumentuose, o ieškovės aiškinimai, turintys prieštaravimų, atmestini kaip nepagrįsti.
8. Kadangi teismas nenustatė, jog atsakovė būtų ne visiškai atsiskaičiusi su ieškove, pagal kitas neginčijamas PVM sąskaitas faktūras buvo atsiskaityta visiškai, sprendė, kad atsakovė pagal 2019-06-10 PVM sąskaitą faktūrą DIC Nr. 0005356 nėra skolinga ieškovei ir jo reikalavimai atmestini visiškai.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomu sprendimu atsakovei UAB „Graso“ iš ieškovės priteista 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
10. Teismas pripažino, kad neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo.
11. Nustatė, kad atsakovė patyrė 2874,14 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas pripažino neproporcingai didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Pažymėjo, kad prieštaravimo dėl preliminarus teismo sprendimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo sudėtingas procesas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, ginčas šabloniškas dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė jos naudai priteisti 973 Eur už advokato pagalbą šioje byloje, o atsakovė patyrė daugiau nei 2,95 karto viršijančias išlaidas lyginant su ieškove, nerūpestingai išlaidavo samdydama atstovą dėl prieštaravimo parengimo ir atstovavimo teismo posėdžio metu. Todėl atsakovės prašymą priteisti 2874,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas tenkino iš dalies.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. priimtą preliminarų sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, ignoravo tai, kad po ginčo sąskaitos išrašymo atsakovei buvo išrašytos dar 3 sąskaitos. Tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia bendradarbiavimo praktika, kad ieškovė gavusi atsakovės užsakymą jį įvykdydavo ir pateikdavo sąskaitas apmokėti. Atsakovė ginčo sąskaitą įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, tai deklaravo išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje, ją iš dalies apmokėjo, po ginčo sąskaitos gavimo iš ieškovės gavo dar ne vieną sąskaitą. Atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino prekių gavimą ir sumokėjo dalį jų kainos.
14. Nurodo, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią. Visos išrašytos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į jos buhalterinę apskaitą bei pateiktos mokesčių administratoriui. Šalys yra pateikusios Valstybinei mokesčių inspekcijai atitinkamai išrašytų / gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus su įtrauktais nurodytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis bei atitinkamai sumokėjo / atskaitė pridėtinės vertės mokestį.
15. Prekių perdavimo faktą įrodo ginčo sąskaita, įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą ir sąskaitos PVM įtrauktas į PVM atskaitą; ginčo sąskaita iš dalies apmokėta, trečiojo asmens paaiškinimai, kuriais jis nurodė, kokiu būdu įprastai prekės būdavo atsiimamos iš atsakovės ir kam ieškovės tiektos prekės buvo parduotos, liudytojo D. E. parodymai, kuriais jis nurodė įprastą šalių bendradarbiavimo praktiką, t.y. kad visos (neapsiribojant ginčo sąskaitoje nurodytomis) prekės buvo vežamos atsakovei jo transportu, o ne ieškovės jėgomis ar sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
16. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Teismas, nevertindamas prekių tiekėjo ir prekių pirkėjo atsakingų asmenų nepasirašytų PVM sąskaitų faktūrų, kai jomis įrodinėjamas šalių susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat prekių pagal pirkimo–pardavimo sutartį perdavimas pirkėjui, nepagrįstai paneigė tokių PVM sąskaitų faktūrų įrodomąją reikšmę, kadangi byloje buvo pateikta ir kitų įrodymų, kuriais buvo įrodinėjamas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas. Mano, kad sąskaita faktūra yra pakankamai svarus ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis ne tik patį šalių sutartinių santykių faktą, bet ir prekių perdavimą atsakovei.
17. Skolų operacijų žiniaraštis už periodą nuo 2019.01.01 iki 2020.02.29 patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai. Periodo pradžioje atsakovės įsiskolinimas buvo 3805,45 Eur, kuris atsakovės mokėjimais buvo mažinamas iki ginčo sąskaitos išrašymo ir po jos, todėl atsakovės versija, kad ginčo sąskaita buvo įtraukta į buhalteriją per klaidą – negali būti vertinami kaip įtikinami. Šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, apelianto atlikti darbai buvo perduodami tiek trečiojo asmens, tiek liudytojo nurodytomis aplinkybėmis. Nors atsakovė teigė neva trečiasis asmuo užsakė prekes, bet neperdavė atsakovei ir dėl to su juo buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau įrodymų nepateikė, neginčijo, kad trečiasis asmuo, atlikdamas savo darbines funkcijas ginčo sąskaitoje nurodytus daiktus gavo. Trečiasis asmuo paaiškino ir pateikė įrodymus apie tai, kam atsakovė pardavė ginčo sąskaitoje esančius daiktus.
Atsiliepimas
18. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad skundas iš esmės yra grįstas ne surinktų įrodymų visuma, bet ieškinio teiginiais, kurie nepasitvirtino. Apeliantė savavališkai savo buhalterinės apskaitos programoje atsakovės jai pervestus pinigus apskaitydavo kaip mokėjimus pagal seniausias išrašytas sąskaitas, ignoruojant mokėjimų pavedimuose nurodytas mokėjimų paskirtis. Teismas išsiaiškinta, kad realiai ginčas vyksta būtent dėl vienos PVM sąskaitos faktūros – 2019-06-10 PVM sąskaitos faktūros DIC Nr. 0005356 – apmokėjimo. Atsakovė nepripažino gavusi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes, nei apmokėjo už jas apeliantei jokia dalimi. Visi atsakovės atlikti mokėjimai buvo už kitas prekes. PVM sąskaita faktūra yra vienas iš įrodymų, kuriuos reiktų įvertinti sprendžiant, buvo ar nebuvo kažkas konkretaus susitarta dėl konkretaus šioje sąskaitoje nurodyto turinio, o šioje byloje tokių įrodymų nėra. Byloje yra pateiktas vienintelis trečiojo asmens V.K. paklausimas, kiek kainuotų tokių prekių gamyba. Kadangi atsakovės vadovas, gavęs apeliantės atsakymą, įsivertino, kad jam bus pigiau šias metalines baldų konstrukcijas pasigaminti savo jėgomis, todėl atsakovė taip ir padarė. Tai, kad atsakovė ginčo PVM sąskaitą faktūrą deklaravo neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovės vadovas apie ginčo PVM sąskaitą faktūrą sužinojo jau po jos deklaravimo VMI sistemose ir su vyr. buhaltere tarėsi, ką daryti, nes joje nurodytų prekių ne tik, kad negavo, bet ir jų neužsakė. Vidinis susirašinėjimas tarp atsakovės vadovo ir buhalterinės įmonės buhalterės patvirtina, kad atsakovė niekada nesitarė dėl šių prekių gamybos, kainos, terminų, nei šių prekių užsakė, nei gavo. Toje pačioje VMI sistemoje i.MAS (posistemėje i.VAZ) apeliantė nedeklaravo šioje sąskaitoje nurodytų prekių transportavimo fakto, nors tokia pareiga yra įtvirtina VMI viršininko 2016-04-01 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių 1, 4–12 punktuose. Kadangi apeliantė minėtų prekių transportavimo nedeklaravo, vadinasi, šių prekių ji niekam nepristatė ir neperdavė.
20. Nurodo, kad meluojama, jog apeliantės iniciatyva apklaustas liudytojas patvirtino kažkokias teisiškai reikšmingas aplinkybes. Apeliantės pusė teisme pareiškė, kad jie galėtų su liudytoju geriau pasiruošti posėdžiui, taigi liudytojui buvo daromas poveikis. Apeliantės atstovai kartu su trečiuoju asmeniui V. K. teigė, kad užsakymas dėl ginčo prekių buvo konkretus, kad buvo siųsti brėžiniai, suderinti, pasirašyti abiejų šalių, kad apeliantė netgi pagamino ir atvežė atsakovei parodyti kažkokius bandomuosius gaminius, bet kur tie brėžiniai, elektroniniai laiškai ar (ir) kiti įrodymai, negalėjo atsakyti. Neaišku, kaip gali būti, jog prekes atsakovė pardavė savo klientui Islandijoje tų pačių metų balandį, o iš ieškovės nupirko birželį. Apeliantė neargumentavo, kodėl ji tiek delsė išrašydama sąskaitą ir pareikšdama pretenzijas (sąskaita išrašyta 2019-06-10, pirma pretenzija – 2020-02-25), jei iš tikrųjų pagamino prekes.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nesutinka, kad teismas neįvertino PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės ar ją paneigė. Teismas tiesiog konstatavo, kad jos nepakanka konkrečiam užsakymui, prekių pagaminimui ir pristatymui pagrįsti. Jei trečiasis asmuo, buvęs atsakovės darbuotojas V.K., teigia, kad prekės buvo jo užsakytos ir jam patiektos, tai būtent šį asmenį ieškovė ir turėtų traukti atsakovu kitoje byloje, nes pakeisti netinkamą atsakovę tinkamu apeliantė nesutiko.
Šalies argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei iš ieškovės 2 874,14 Eur bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų; taip pat priteisti 605 Eur už šį skundą.
23. Teigia, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apmokėti advokato teisinei pagalbai dydžio, tinkamai neatsižvelgė į Rekomendacijų nuostatas bei aktualią teismų praktiką. Atsakovės atstovas advokatas M. D. parengė 1) 2020-05-06 prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 1 381 Eur x 0,1 = 138,10 Eur); 2) 2020-05-25 motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo su priedais (pagal Rekomendacijų 8.5 punktą koeficientas yra 0,85, todėl maksimali priteistina suma yra 1 381 Eur x 0,85 = 1 173,85 Eur); 3) 2020-10-09 prašymą atidėti teismo posėdį (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 1 398,50 Eur x 0,1 = 139,85 Eur); 4) 2020-12-13 nuomonę dėl posėdžių formos (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 1 398,50 Eur x 0,1 = 139,85 Eur); 5) 2021-02-17 rašytinius paaiškinimus su priedais (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą koeficientas yra 0,4, todėl maksimali priteistina suma yra 1 454,80 Eur x 0,4 = 581,92 Eur); 6) 2021-02-22 pranešimą (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 1 454,80 Eur x 0,1 = 145,48 Eur); 7) padėjo surašyti Atsakovės vadovui 2021-06-12 rašytinius paaiškinimus (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą koeficientas yra 0,4, todėl maksimali priteistina suma yra 1 524,20 Eur x 0,4 = 609,68 Eur); 8) 2021-08-09 prašymą priimti papildomą sprendimą (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 1 517,40 Eur x 0,1 = 151,74 Eur). Iš viso už procesinių dokumentų rengimą pagal Rekomendacijas maksimaliai galėjo būti priteista 3 080,47 Eur.
24. Taip pat advokatas mažiausiai po valandą ruošėsi trims teismo posėdžiams, vykusiems 2021-02-18, 2021-04-23 ir 2021-07-16 (pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už kiekvieną pasiruošimo teismo posėdžiui valandą koeficientas yra 0,1, todėl maksimali priteistina suma yra 449,64 Eur: už pasirengimą 2021-02-18 teismo posėdžiui – 145,48 Eur, už pasirengimą 2021-04-23 teismo posėdžiui – 152,42 Eur ir už pasirengimą 2021-07-16 teismo posėdžiui – 151,74 Eur); minėtų trijų teismo posėdžių metu atstovavo atsakovę (2021-02-18 teismo posėdis truko 29 min 16 s, 2021-04-23 teismo posėdis – 17 min 02 s, o 2021-07-16 teismo posėdis – 1 h 44 min 45 s; pagal Rekomendacijų 9 punktą priteistinas atlyginimas advokatui skaičiuojamas tik už paskutinį posėdį: 1 517,40 Eur x 0,1 x 2 = 303,48 Eur); kadangi paskutinis posėdis vyko teisme, keliavo į šį posėdį ir iš jo (pagal Rekomendacijų 3 punktą sugaištas laikas ir kelionės išlaidos neatlyginamos). Maksimaliai šioje byloje atsakovei galėjo būti priteista 3 833,59 Eur, o teismas priteisė 1 000 Eur, t. y. tik 26 procentus maksimalios priteistinos sumos.
25. Kadangi bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priėmus atsakovės naudai palankų sprendimą, jos yra priteistinos iš ieškovės. Aplinkybė, jog atsakovė realizavo teisę samdyti advokatą, nesudaro pagrindo spręsti apie jos nesąžiningumą ar norą nepagrįstai didinti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas reiškė prieštaravimus, nesutikdamas su atsiliepimu į prieštaravimus teikė papildomus paaiškinimus, ruošėsi teismo posėdžiams, atstovavo jose atsakovę, keliavo į paskutinį posėdį (kiti du vyko nuotoliniu būdu), todėl abi šalys turėjo įvertinti tai, kad dėl vykstančio teismo proceso patirs bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vadovas nėra teisininkas, todėl jis negalėjo suvokti, ar šis ginčas yra sudėtingas ir kiek, kokios kvalifikacijos advokato jam reikia, kaip išmatuoti pakankamą jo ginčui teisininko kvalifikacijos lygį ir pan.
26. Pažymi, kad, kai nagrinėjamas preliminaraus teismo sprendimo teisingumo klausimas, ieškovas yra palankesnėje padėtyje, nes teikia du procesinius dokumentus, kai tuo tarpu atsakovas – tik motyvuotus prieštaravimus. Atsakovė teikė 2021-02-17 rašytinius paaiškinimus su priedais, tačiau jie pagal Rekomendacijų 8.16 punktą apmokestintini ne 0,85, o tik 0,4 koeficientu.
27. Pažymi, kad 2020-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje DOM Nr. 0084 nurodytas apskaičiavimas buvo pagrįstas 2020 m. I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčiu (be individualių įmonių), kuris buvo 1 381 Eur. Statistikos departamento skelbiamas bruto darbo užmokestis šalyje iš esmės didėjo, tačiau daugiau sąskaitų už paslaugas atsakovei jos atstovas neišrašė.
28. Tai, jog ginčas vyko dėl santykinai mažos sumos, savaime nereiškia, kad atlyginimas už procesinių dokumentų parengimą, ruošimąsi teismo posėdžiams, dalyvavimą juose turėtų būti mažinamas. Įprastai advokatų atlyginimas už teisines paslaugas yra skaičiuojamas valandomis. Byla, nors ir nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, tačiau jos nagrinėjimas pareikalavo nemažai advokato darbo laiko sąnaudų, byla tęsėsi ilgą laiko tarpą. Ieškovės galimai nepagrįstas ieškinio padavimas ir neveiklumas negali sudaryti pagrindą neatlyginti sąžiningai ir aktyviai veikusios bei nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų besigynusios atsakovės patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
29. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
30. Nurodo, kad atsakovė skunde nurodė hipotetines laiko sąnaudas teisinių paslaugų teikimui šioje byloje, tačiau nepateikė jokių realių, Advokatūros įstatymą atitinkančių įrodymų, kurie aiškiai nurodytų suteiktų teisinių paslaugų apimtį (pvz. ataskaita už suteiktas teisines paslaugas). Byla nebuvo tokio sudėtingumo, kad UAB “Graso” pagrįstai galėtų reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro kone trečdalį ieškinio sumos. Rekomendacijos nereiškia imperatyvo, kad būtent tokios sumos turėtų būti priteisiamos kiekvienu atveju. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą bei faktiškai suteiktas teisines paslaugas bei jų reikalingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
32. Apeliacijos dalykas – teismo galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas preliminarus sprendimas ir netenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, taip pat papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog kad atsakovė pagal 2019-06-10 PVM sąskaitą faktūrą DIC Nr. 0005356 nėra skolinga ieškovei. Teigia, kad aplinkybę, jog prekės buvo užsakytos bei pateiktos atsakovei patvirtina iš dalies apmokėta ginčo sąskaita, kuri įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą ir sąskaitos PVM įtrauktas į PVM atskaitą; trečiojo asmens paaiškinimai, kuriais jis nurodė, kokiu būdu įprastai perkės būdavo atsiimamos iš atsakovės ir kam ieškovės tiektos prekės buvo parduotos, liudytojo D.E. parodymai, kuriais jis nurodė įprastą šalių bendradarbiavimo praktiką, t.y. kad visos prekės buvo vežamos atsakovei jos transportu. Pažymi, kad trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie tai, kam atsakovė pardavė ginčo sąskaitoje esančius daiktus.
34. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
35. Nustatyta, kad ieškovės išrašyta atsakovei 2019-06-10 PVM sąskaita faktūra DIC Nr. 0005356 už stalo bazę UNO H-590, 65 vnt., 1 vnt. kaina 29 Eur, viso 1885 Eur +PVM, stalo bazė H-720, 57 vnt., 1 vnt. kaina 40, viso 2280 Eur + PVM, suolai VAL-054 GUM, 12 vnt., 1 vnt kaina 135 Eur, viso 1620 Eur +PVM, suolai VAL-054 GUM, 3 vnt., 1 vnt. kaina 115, viso 345 Eur +PVM, atrama VAL-045, 14 vnt., 1 vnt. kaina 14 Eur, viso 196 Eur+PVM, iš viso 7654,46 Eur (su PVM) sumai. Jos pagrindu pareikštas materialinis reikalavimas dėl skolos priteisimo.
36. Byloje yra pateiktas 2020 m. kovo mėn. elektroninis susirašinėjimas su atsakovės direktoriumi, patvirtinantis, kad šis nesutiko su napmokėta sąskaita, nes, jo teigimu, paslaugų už tokią sumą nepirko; prašė patikrinti per klaidą į buhalteriją pateikusią sąskaitą. Kadangi ginčo sąskaita buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę sąskaitą, 2020-03-27 atsakovės atstovas D. Z. išrašė ieškovei debetinę PVM sąskaitą-faktūrą 7654,46 Eur (su PVM) sumai, nurodant, jog atliekamas koregavimas pagal 2019-06-10 PVM sąskaitą faktūrą DIC Nr. 0005356. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovės 6 883,15 Eur skolą, t.y. kilęs tarp šalių ginčas dėl dalies sąskaitos apmokėjimo. Pastebėtina, kad 771,31 Eur sumą (skirtumas tarp sąskaitoje nurodytos sumos ir prašomos priteisti skolos) el. susirašinėjime atsakovės buhalteriją tvarkanti įmonė įvardina kaip permoką. Akivaizdu, kad atsakovė nesutinka apmokėti pateiktos sąskaitos, nors ši ir buvo pateikta buhalterijai, laikosi pozicijos, kad tai atsitiko per klaidą, nes prekių negavo.
37. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ieškovė, vykdydama savo įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad šalių sudarytas susitarimas dėl prekių tiekimo atitiko pirmiau apibrėžtą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, t. y. kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti atitinkamą pinigų sumą (prekių kainą). Ieškovei teigiant, jog ji pateikė (pardavė) prekes atsakovei, o atsakovei tai neigiant, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti prekių perdavimo atsakovei faktą (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Tik įrodžius šį faktą, ieškovei gali atsirasti teisė reikalauti atsiskaityti.
38. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis), jeigu įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės ar notarinės sutarties formos. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis buvo sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui; pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą.
39. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau byloje nebuvo ginčijama, jog šalys daug metų bendradarbiavo, tarp jų buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, vyko elektroniniai susirašinėjimai. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. K., tuo metu dirbęs pas atsakovę, 2019-02-28 el. paštu ieškovės atstovui rašė, jog reikia gaminti bazę tipo „UNO“ (kaip pridėtas brėžinys H-590 mm) 65 vnt., stalo bazę su storu vamzdžiu: H-720 mm (stalviršis bus 650x650 mm) 50 vnt., H-430 mm, 7 vnt., taip pat klausė, ar bus pagaminta per 2-3 savaites. Atsakyme ieškovės atstovas nurodė, kad stalo bazė UNO H-590 mm, 3 mm, 65 vnt. x 29 e+PVM, stalo bazė H-720 mm, 6 mm, 57 vnt. x 40 e +PVM, t.y. nurodė, kokia būtų užsakomų prekių kaina, taip pat nurodytas telefono numeris. Byloje nėra rašytinių įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, jog užsakymas buvo pateiktas (oferentas (ieškovė) gavo akceptą) dėl el.laiške nurodytų prekių, kadangi joks atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas ir teismui pateiktas. Kaip minėta, tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
40. Nors trečiasis asmuo V.K. teismo posėdžio metu nurodė, jog galimai jo iniciatyva buvo užsakytos stalo bazės bei panaudotos atsakovės vykdant didelį užsakymą Islandijoje esančiam klientui, jis po vykusio susirašinėjimo važiavo pas ieškovę kalbėtis dėl prekių gamybos aspektų, tačiau šie jo parodymai jokiais kitais abejonių nekeliančiais duomenimis nėra patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti ignoruojamos aplinkybės, kad trečiasis asmuo su buvusiu darbdaviu (atsakove) yra nutraukęs darbinius santykius, tarp jų buvo kilę nesutarimai dėl atliktų darbų Islandijos įmonei kokybės, galimai trečiasis asmuo turėjo darbdaviui priekaištų dėl neišmokėtos premijos už projektą. Todėl trečiojo asmens parodymai vertintini kaip subjektyvūs, jie nėra pakankami sprendžiant dėl to, ar prekės buvo užsakytos ir pateiktos atsakovei. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo nežinojo, kas galėjo užsakyti sąskaitoje nurodytas kitas prekes (be stalų), teigė, kad likusius užsakymus galėjo atlikti gamybos vadovas, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas užsakė suolus ir atramą, taip pat ar jie buvo pristatyti.
41. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas D.E., galimai gabendavęs iš ieškovės užsakytas prekes, irgi negalėjo tiksliai paaiškinti, kokias prekes paėmė, kas prekių užsakymą pateikė, kiek prekių buvo, kas jas krovė, kur jos buvo nugabentos, byloje nėra važtaraščių ar kitų dokumentų, galinčių patvirtinti, jog sąskaitoje nurodytos prekės buvo užsakytos ir gautos.
42. Trečiasis asmuo į bylą pateikė UAB „Graso“ 2019-04-04, 2019-04-19 sąskaitas, išrašytas pirkėjui (duomenys neskelbtini), kuriose yra nurodomos tokios prekės: staliukas į restoraną 650 x 650 x H750, 24 vnt. (2019-04-04 sąskaita), 26 vnt. (2019-04-19 sąskaita), koja- bazė metalinė kavos staliukui, skersmuo 500, 65 vnt., koja-bazė metalinė kavos staliukui skersmuo 690, H450 (2019-04-19 sąskaita). Pastebėtina, kad vien faktas, jog gaminant baldus buvo reikalingos tam tikros detalės, kurias galėjo pateikti ir atsakovė (apie tai jos teiravosi ir gavo atsakymą trečiasis asmuo), savaime nepatvirtina, jog jas atsakovė užsakė ir gavo būtent iš ieškovės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog detalės buvo jų pačių pasigamintos ir tai nebuvo byloje paneigta. Negalima daryti išvados, jog trečiojo asmens el.laiške nurodytos prekės atsakovės interesais buvo užsakytos ir panaudotos gaminant baldus Islandijos įmonei, o oferta buvo priimta (akceptuota) pagal pasiūlytas sąlygas ir įvykdyta. Be to, ieškovės sąskaita faktūra išrašyta 2019-06-10, jau po pirkėjui (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nebuvo tinkamai įrodyta, jog atsakovė užsakė 2019-06-10 PVM sąskaitoje faktūroje DIC Nr. 0005356 nurodytas prekes bei jos buvo gautos iš ieškovės.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įformintos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika suformuota ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o PVM sąskaita faktūra nors pati savaime nėra sutartis, tačiau ji gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).
45. Priešingai, nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, vien jos išrašyta ir šalių nepasirašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sąskaitoje nurodytas prekes ieškovė perdavė atsakovei. 2020-03-27 atsakovės atstovas D. Z. išrašė ieškovei debetinę PVM sąskaitą-faktūrą 7654,46 Eur (su PVM) sumai, nurodant, jog atliekamas koregavimas pagal 2019-06-10 PVM sąskaitą faktūrą DIC Nr. 0005356, t.y. tokiu būdu išreiškė savo poziciją, kad prekių pagal sąskaitą negavo ir jos apmokėti nesutinka.
46. Ieškovė, bendradarbiaudama (parduodama, pateikdama) su atsakove be rašytinės sutarties, savo verslo santykius grįsdama tarpusavio pasitikėjimu ir prekių perdavimo apeliantei neįformindama jokiu dokumentu, prisiėmė riziką, jog iškilus ginčui (kaip šiuo atveju), bus apsunkintas prekių perdavimo fakto įrodinėjimas. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų (užsakymų, kelionės lapų, prekių gabenimo važtaraščių, jų perdavimo–priėmimo aktų ir pan.) apie prekių perdavimą atsakovei, vien pateikta PVM sąskaita faktūra to negali patvirtinti.
47. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas.
48. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, kuriuo jos patirtos 2874,14 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 1000 Eur. Nustatyta, kad byloje atsakovės atstovas reiškė prieštaravimus, nesutikdamas su atsiliepimu į prieštaravimus teikė papildomus paaiškinimus, ruošėsi teismo posėdžiams, atstovavo juose atsakovę, teikė įvairius prašymus procesiniais klausimais. Apeliantė pateikė argumentus, kodėl, jos nuomone, bylinėjimosi išlaidos sumažintos nepagrįstai.
50. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą (Rekomendacijų 1 p.). Teismas gali sumažinti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
52. Nagrinėjama byla ir reikalavimai nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieštaravimo dėl preliminarus teismo sprendimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo sudėtingas procesas, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, ginčas šabloniškas dėl neapmokėtų sąskaitų faktūrų, be to, atsakovė patyrė beveik tris kartus didesnes išlaidas nei ieškovė, t.y. nerūpestingai išlaidavo samdydama atstovą dėl prieštaravimo parengimo ir atstovavimo teismo posėdžio metu.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktiką, bylos sudėtingumą bei apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės patirtas išlaidas už advokato pagalbą mažino. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo.
54. Apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas: ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 86 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1478,37 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus šalių apeliacinius skundus, joms dėl apeliacinių skundų pateikimo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė patyrė 1478,37 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos mažintinos iki 600 Eur, vertinant bylos sudėtingumą, reikalavimų apimtį bei tai, kad advokatas dalyvavo pirmos instancijos procese. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, 600 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dizaino centras“ atsakovei UAB „Graso“ 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.