Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Biržuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. 2015 m. kovo 4 dieną apie 19.30 val., Kaune, V. K. pr. vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Partizanų g. link Pramonės pr., ties namu Nr. 97 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios K. G., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-03-04 vakare važiavo Krėvės pr. link Pramonės pr. Matomumas buvo blogas, lijo ar snigo. Matė priekyje pėsčiųjų perėją, artėdamas prie jos greitį sumažino iki 40 km/h. Jį dar apakino kitas automobilis, perėjoje žmogaus nepastebėjo. Priartėjęs prie perėjos pamatė pėsčiąją, stabdė, slydo ir užkliudė ją. Jis pribėgo prie pėsčiosios, padėjo avarinį ženklą, pakišo po galva pagalvėlę, užklojo. Jis buvo šok. Atvažiavę medikai išsivežė nukentėjusiąją. Kitą dieną policijoje prašė nukentėjusiosios kontaktų, tačiau tyrėja jam jų nedavė. Vėliau jis sulaukė nukentėjusiosios mamos skambučio. Pokalbis buvo griežtas, priekaištaujama, kad nesidomi nukentėjusiąja, buvo grasinama advokatais Mano, kad padarytą žalą turi atlyginti draudimas. Jei neatlygins draudimas, tada žalą atlygins jis pats. Civilinį ieškinį pripažįsta tiek, kiek jis pagrįstas dokumentais.

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2015-03-04 su drauge ėjo į parduotuvę. Prie perėjos Krėvės pr. sustojo, apsidairė ir ėjo per gatvę. Vienas automobilis buvo sustojęs ir jas praleido. Viduryje kelio matė mašiną, bet ji buvo toli. Eidamos matė, kad mašina nestabdo ir užkabino jos draugę, o ją pačią partrenkė. Kaltinamasis po įvykio ja nesidomėjo. Įvykio vietoje buvo užklojęs apklotu, ja rūpinosi ir kiti žmonės. Ją išvežė į ligoninę, o kitą dieną buvo išleista gydytis namie. Žino, kad mama kalbėjo su kaltinamuoju telefonu, norėjo, kad atlygintų žalą už vaistus. Ji norėjo taikytis, tačiau sumos kaltinamajam neįvardijo. Ji norėjo gražiuoju susitarti, o kaltinamasis tai suprato kaip spaudimą. Į turtinę žalą įskaičiuota 271 eurų skola už jos mokslus, sesijos pakartojimą, nes ji nelankė paskaitų, negalėjo mokytis, nes gulėjo lovoje, neapsigynė diplominio darbo. Neturtinę žalą prašo priteisti dėl patirto skausmo, išgąsčio, prarasto laiko, jai buvo sunku kvėpuoti. Jai diagnozuoti stuburo sumušimai, dėl didelių skausmų negalėjo vaikščioti. Draudimas jai atlygino 574,05 eurų žalą, liko neatlyginta apie 700 eurų. Prašo atlyginti visą padarytą žalą.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuotas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio (b. l. 7-8).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-03-04, 19.44 val. V. J. buvo blaivas (b. l. 14).

Iš specialisto išvados matyti, kad K. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19).

Iš medicininių dokumentų matyti K. G. sveikatos būklė (b. l. 20-26, 28-33).

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pranešimo matyti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl eismo įvykio, kurį sukėlė V. J., metu nukentėjusios K. G. gydymo padaryta 71,78 eurų žala (b. l. 36).

Iš 2015-06-19 ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad K. G. prašo priteisti iš V. J. 271,72 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos (b. l. 41-42).

Iš Kauno kolegijos pažymos matyti, kad K. G. paskirta 271,72 eurų studijų įmoka už pakartotinį baigiamojo darbo rengimą ir gynimą (b. l. 43).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1114/15(02) matyti, kad K. G. konstatuotas juosmens sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmens sumušimo jos sveikata buvo sutrikusi daugiau 10 dienų laikotarpiui (b. l. 49).

Iš (duomenys neskelbtini) prašymo ir mokėjimo pavedimų matyti, kad draudimas atlygino 71,78 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai, o K. G.: 17,48 eurų už medikamentus, 34,85 eurų transporto išlaidų, 271,72 eurų už mokslo kurso kartojimą, 250 eurų neturtinės žalos (b. l. 78-82).

Pagal BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš specialisto išvados matyti, kad K. G. konstatuotas juosmens sumušimas. Eismo įvykyje patirtas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo V. J. padarytas Kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimas.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog V. J. veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis V. J. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam V. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 55-57). Iš to teismas sprendžia, kad V. J. nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno teritorinei ligonių kasai padaryta 71,78 eurų žala yra atlyginta draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusioji K. G. byloje pareiškė ieškinį dėl 271,72 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Iš (duomenys neskelbtini) prašymo ir mokėjimo pavedimų matyti, kad draudimo kompanija K. G. atlygino 17,48 eurų žalą už medikamentus, 34,85 eurų transporto išlaidų, 271,72 eurų už mokslo kurso kartojimą bei 250 eurų neturtinės žalos.

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. J., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, prarado laiką. Dėl jai diagnozuotų stuburo sumušimų kentė didelius skausmus, negalėjo vaikščioti.

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Civilinis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nukentėjusiajam V. B. buvo atlyginta 10 000 Lt neturtinės žalos (b.l.1 23).

Nukentėjusioji K. G. byloje pareiškė ieškinį dėl 271,72 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai atlygino 17,48 eurų žalą už medikamentus, 34,85 eurų transporto išlaidų, 271,72 eurų už mokslo kurso kartojimą bei 250 eurų neturtinės žalos.

Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, nustatant jo dydį-700 (septyni šimtai) €. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai K. G. atlygino dalį neturtinės žalos-250 €, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina likusi neatlygintos žalos dalis-450 (keturi šimtai penkiasdešimt) € neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. G. naudai. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 376,50 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 50 ct) bauda.

Nukentėjusiosios K. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) € neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. G. naudai.

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą asmuo privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.