Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. O. (E. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. 2015 m. spalio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 27 d., apie 14.15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 14, būdamas girtas (nustatytas girtumas 1,6 promilės), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje. Necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Minėtais veiksmais E. O. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. O. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 174 str. – 50 Eur baudą, pagal ATPK 178 str. 1 d. – 10 Eur baudą, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 100 Eur baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrino griežtesne apimdamas švelnesnę ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur baudą.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas E. O. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti, nurodo, jog pažeidimų nepadarė. Nurodo, kad jis atėjo į policijos komisariatą parašyti pareiškimo dėl dingusio telefono, o jį suėmė ir uždarė. Jis elgėsi adekvačiai, necenzūrinių žodžių nevartojo, buvo drausmingas. Prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nes nori duoti išsamius paaiškinimus, kad teismas priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

ATPK 302¹⁰ straipsnyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. O. dalyvavo teismo posėdyje, kuris vyko apylinkės teisme. Posėdžio metu savo kaltę pripažino, sutiko su surašytu protokolu. Nurodė, jog jam pavogė telefoną, todėl buvo nervingas. Tai, kad pažeidėjas prisipažino ir gailisi, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jokių kitų prašymų posėdžio metu pažeidėjas nepateikė ir nenurodė. Jokių naujų argumentų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Atsižvelgiant į tai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu galima spręsti dėl E. O. kaltės, konstatuojama, kad nėra pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl E. O. prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Byla išsamiai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys.

Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d. numatytus pažeidimus, o apylinkės teismo nutarimas, kuriuo nubaustas E. O., pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. O. padarė ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d. numatytus pažeidimus, jo kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų J. L., V. R., L. B. ir E. R. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, kita bylos medžiaga ir paties pažeidėjo prisipažinimu. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.

Įvertinęs policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumu bei objektyvumu. Minėtuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti neginčijamą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d. numatytus pažeidimus, t. y. būdamas girtas (nustatytas girtumas 1,6 promilės), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje. Necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Iš policijos pareigūnų J. L., V. R., E. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad išgirdo triukšmą, šaukė vyras necenzūrinius žodžius rusų kalba, paprašius nusiraminti, vyras, kuris buvo girtas, pareigūnei E. R. sakė necenzūrinius žodžius, kategoriškai atsisakė išeiti iš tarnybinių patalpų. Policijos pareigūnės R. B. užfiksuota, kad įsodinant E. O. į policijos tarnybinį automobilį pastarasis priešinosi policijos pareigūnams, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo policijos pareigūnus, buvo įspėtas nusiraminti, bet nepakluso policijos pareigūno reikalavimui nusiraminti ir toliau rusiškais necenzūriniais keiksmažodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus. Atvežus į policijos komisariatą toliau elgėsi agresyviai. Sulaikant ir pristatant asmenį į komisariatą buvo naudojami antrankiai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi ir siekė melagingai apkalbėti pažeidėją, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus. Atitinka ir paties pažeidėjo paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, jog atėjęs į policijos komisariatą buvo nervingas, nes jam pavogė telefoną. Pareigūnų paaiškinimai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimų vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas buvo suimtas ne todėl, kad atėjo parašyti pareiškimo dėl dingusio telefono, o todėl, kad būdamas girtas (nustatytas girtumas 1,6 promilės), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų asmenų akivaizdoje. Necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog E. O. kaltė, padarius ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d. numatytus pažeidimus, yra įrodyta visiškai.

Dėl apeliacinio skundo argumento apie sunkią apelianto materialinę padėtį ir negalėjimą sumokėti paskirtos baudos pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. yra numatyta asmens teisė kreiptis į nuobaudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpiui iki dvejų metų. Šia teise apeliantas gali pasinaudoti per 40 dienų laikotarpį nuo jo apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkes teismas pagrįstai konstatavo, kad E. O. kaltė dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 178 str. 1 d., padarymo visiškai įrodyta, ir pagrįstai jam paskyrė nuobaudą, numatytą šių straipsnių sankcijose. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 29 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

E. O. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.