Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš­nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjos tėvas – K. J. mirė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė iš tėvo pusės – S. J. Pareiškėja laikė save antrosios eilės įpėdine, todėl manė, kad palikimą galėtų paveldėti tik nesant pirmosios eilės įpėdinių ar jiems paveldėjimo atsisakius. Kadangi žinojo, kad yra pirmosios eilės įpėdinė, jos teta D. D., kuri kreipėsi dėl palikimo priėmimo, todėl ji dėl turto paveldėjimo po senelės mirties nesikreipė. Apie tai, kad ji gali paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdine, ji sužinojo tik tuomet, kai 2022 m. birželio 20 d. gavo pranešimą iš notarės apie tai, kad ji gali paveldėti po senelės mirties. Ji tuoj pat kontaktavo su notare dėl aplinkybių patikslinimo, informavo notarę apie jos siekį paveldėti ir toliau rūpestingai realizavo savo teises, siekdami priimti palikimą po senelės mirties. Pažymi, kad ji dirba slenkančiu grafiku, dėl ko jai sunku prisiderinti prie notaro darbo grafiko, be to 2022 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo išvykusi į kitas valstybes – (duomenys neskelbtini), kas taip pat ribojo jos galimybes susitvarkyti būtinus dokumentus. Nurodo ir tai, kad terminą palikimui priimti praleido nedaug, vos daugiau nei dvi savaites. Dėl šių priežasčių prašo pripažinti, kad terminą palikimui priimti po senelės S. J. mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujinti, kadangi nori paveldėti senelės turtą. Ji žinojo apie senelės mirtį, apie tai, kad teta priima palikimą ir ji taip pat gali tvarkytis dokumentus jai pranešė ir jos pusseserė, tačiau ji nesuprato, kad gali priimti palikimą lygiomis dalimis su teta.

Suinteresuotas asmuo D. D. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ji neprieštarauja, kad pareiškėja paveldėtų mirusios S. J. turtą, apie tai, kad ji gali paveldėti pareiškėjai pasakė ir jos dukra, ji nežino, kodėl pareiškėja pareiškimo dėl paveldėjimo nepateikė iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos senelė S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė, praleido terminą palikimui priimti ir kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo įrašas ir gimimo liudijimas patvirtina, kad J. J. tėvai – K. J. ir D. J., o K. J. yra S. J. ir Juozo A. J. sūnus (t. 1, el. b. l. 7, 10). K. J. mirė (duomenys neskelbtini), S. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 8–9, 11). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po S. J. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pateikė D. D. (t. 1, el. b. l. 29). 2022 m. birželio 20 d. Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarė G. Z.–Ž. pranešė J. J. apie tai, kad ji turi teisę įgyvendinti paveldėjimo teisę po jos senelės S. J. mirties (t. 1, el. b. l. 12). 2022 m. liepos 4 d. pranešimu pareiškėja informavo notarę, kad ketina įgyvendinti teisę paveldėti palikimą po senelės mirties (t. 1, el. b. l. 13). Diplomas patvirtina, kad J. J. yra įgijusi (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį (t. 1, el. b. l. 14). Iš darbo grafiko matyti, kad 2022 m. balandžio – birželio mėnesiais pareiškėja dirbo pagal slenkantį darbo grafiką (t. 1, el. b. l. 15–18). Duomenys apie viešbučio užsakymą, skrydžio bilietai, ryšio operatoriaus duomenys, SMS žinutės patvirtina, kad 2022 m. gegužės 7–15 d., 2022 m. birželio 25 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 3 d. pareiškėja buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 19–26). Ryšio duomenų išrašai patvirtina, kad pareiškėja bendravo su notarės biuru 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. birželio 30 d. (t. 1, el. b. l. 27–28).

Teismas konstatuoja:

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. S. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio CK nuostatos. Pagal CK palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas K. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei jo motina S. J. Kadangi pareiškėja yra K. J. dukra, ji turi teisę paveldėti atstovavimo teise lygiomis dalimis su pirmos eilės įpėdiniais tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui K. J. Kadangi S. J. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas priimti palikimą pasibaigė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas antrosios eilės įpėdiniui palikimui priimti atstovavimo teise yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydama tas aplinkybes, kad nebūdama teisininkė nežinojo apie paveldėjimo teisės niuansus ir jos galimybę paveldėti atstovavimo teise, dirba kintančiu grafiku, be to, kurį laiką buvo išvykusi iš Lietuvos. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K3-115/2010). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, gyvenimišką patirtį įgijo tik paveldėdama po tėvo mirties kaip pirmos eilės įpėdinė. Teisės normos, susijusios su paveldėjimu atstovavimo teise, nėra dažnai taikomos praktikoje, jų niuansai jauno amžiaus pareiškėjai, neturinčiai teisinio išsilavinimo ir šioje srityje neturinčiai gyvenimiškos patirties, galėjo būti ir nežinomi. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji iš pusseserės skambučio nesuvokė, kad paveldi su teta senelės palikimą lygiomis dalimis. Atsižvelgus į tai spręstina, kad pareiškėja subjektyviai negalėjo teisingai įvertinti susiklosčiusių teisinių santykių. Svarbu ir tai, kad pareiškėja 2022 m. gegužės ir birželio mėnesį kurį laiką buvo išvykusi iš Lietuvos, be to jos darbo grafikas apsunkina jos galimybes prisiderinti prie notaro darbo grafiko. Sugretinus notarės pateiktą pranešimą, pareiškėjos kontaktus su notare ir pareiškėjos paaiškinimus matyti, kad visas detales apie paveldėjimą ji sužinojo jau esant pasibaigusiam terminui palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nedaug, pareiškimas dėl termino atnaujinimo pateiktas teismui nepraėjus nė mėnesiui po termino priimti palikimą pasibaigimo. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad terminas pareiškėjai būtų atnaujintas, byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų suinteresuoto asmens turtiniams interesams. Pareiškimo palikimo atnaujinimo klausimas pradėtas spręsti vos kelių mėnesių skirtumu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po senelės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.