Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-107-1204/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: 1-107-1204/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-05-1-00038-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Kaltinamasis: A. T.
Nukentėjusysis: P. M.
Advokatai: Valdas Kairys, Algirdas Zakrasas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-107-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-1-00038-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, Aistei Adomaitytei-Koroliovei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

kaltinamajam A. T. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“), jo gynėjams advokatui Valdui Kairiui, advokatui Algirdui Zakrasui,

nukentėjusiajam P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. sausio 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant visą bausmės laiką mokytis arba dirbti, arba ieškoti darbo per darbo biržą;

2. 2017 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi, bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3. 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio),

Žemesnės instancijos teismas

4. 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo bausme 10 mėn., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartimi bausmės, paskirtos 2018- m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

5. 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

6. 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 2 m. ir 8 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m.;

7. 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėn.;

8. 2019 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėn., 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi subendrintos teismo paskirtos bausmės, prie 2019 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 9 mėn. 2019 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir dalį – 3 mėn. 2019 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. T. paskirta laisvės atėmimas – 4 m. 3 mėn., 2022 m. birželio 8 d. Pravieniškių pataisos namų direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas iš pataisos namų, neatlikus 1 m. 21 d. laisvės atėmimo bausmės, 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią 1 m. 21 d. neatliktą bausmės dalį pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį;

9. 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 m., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, 2023 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendis ir nurodyta, kad nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. – vykdytina nuo bausmės atlikimo dienos ar dienos, kai nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, 2023 m. lapkričio 27 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, paleistas neatlikus 3 mėn. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

10. 2024 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės, visiškai pridėta 2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu visa neatlikta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

11. 2025 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri visiškai subendrinta su 2024 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta – 9 mėnesiai ir 16 dienų laisvės atėmimo.

12. 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri iš dalies subendrinta su 2025 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 1 metų ir 16 dienų bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. balandžio 4 d., apie 16.00 – 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam P. M. į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam P. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės ausies kaušelyje, poodine kraujosruvą dešiniame užausyje, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio dešinėje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, A. T. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 m. liepos 26 d., apie 18.00 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia kumščiu sudavė šeimos nariui – motinai R. N. du kartus į galvos sritį, taip nukentėjusiajai R. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. prašė užduoti klausimus į kuriuos atsakys. Nurodė, kad nepripažįsta kaltės dėl P. M. sumušimo, o dėl mamos R. N. sumušimo kaltę pripažįsta. Gerai visko nepamena – grįžo iš draugės. Ir jis, ir mama buvo išgėrę. Mama paprašė parnešti alaus. Jis nesutiko. Turėjo degtinės, kurią, jam atrodo, kad abu gėrė. Tiksliai nepamena, bet jam nesutikus parnešti alaus, mama jį puolė. Jis mamą nustūmė ir stumdamas gali būti kad ją užgavo. Mama norėjo kviesti policiją, nors dėl girtumo tiksliai nepamena. Jis negyvena kartu su mama, tik buvo pas ją atėjęs. Abejoja, kad galėjo du kartus suduoti mamai į galvos sritį. Pripažįsta, kad pastūmė mamą, bet trenkti į galvą kumščiu negalėjo, nes nebuvo tiek girtas. Mama sakė, kad jai galvoje buvo du guzai, bet trenkdamas delnu tokių guzų nepadarysi. Kai mama būna girta, ji neišlaiko lygsvaros ir gali būti, kad pati kažkur atsitrenkė. Pripažįsta kaltę – kad sudavė vieną smūgį. Neaišku kokiu rankos veiksmu padarė ir iš kurios vietos tie du guzai atsirado. Gal tyrimas neatliktas iki galo. Kai pas tyrėją davė parodymus antrą kartą, kai buvo atliekama akistata, po apklausos dėl protokolo jokių pastabų neišsakė, nežinau kodėl, buvo susijaudinęs, nežinojo ką pasakyti. Iš dalies tiesa kas parašyta. Antrame epizode kaltės nepripažįsta, kad sudavė du smūgius, tik nustūmė mamą, netrenkė jai į galvą, į pečius. Bijojo, kad jį „uždarys“ ir sutiko su tuo ką nori tyrėja išgirsti, kad „neuždarytų“. Dėl P. M. sveikatos sutrikdymo, kaltės nepripažįsta. Ėjo pas V.. Ten gėrė jis, R. ir V. Paskui juos išvarė policija. Kai juos išvarė, jis net nėjo su jais, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. P. M. buvo sutikęs pas save namie, kelios dienos po įvykio. Tą įvykio dieną, P. M. buvo ant sankryžos, gal kokie 80 metrų ir jie su pakelta ranka pasisveikino, jis nebuvo prie jo priėjęs. Apie P. M. sužalojimą sužino po 2 ar 3 dienų, kai atvažiavo policija. Kai matė, P. M. nebuvo sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, ką jo prašė pasakyti ir pasirašė, ką prašė pasirašyti.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis)

Įtariamojo A. T. parodymais, kad žino tokį P. M.. Šiais metais, mėnesio ir dienos nepamena, buvo išgėręs (kaip visada). Gali būti įtarime minimas mėnuo ir diena. Gali būti, kad buvo 16.00 – 17.00 val. Ėjo trise, t. y. jis, R. R., K., pavardės nežino, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatve. Gatvės nepamena. Einant išlindo P. M., kuris priėjo prie jo ir prašė grąžinti skolą – 500 Eur, už tai, kad jis jį „atseit“ įžeidė. Jis pasakė, kad neturi pinigų. P. M. jam vieną kartą, iš galimai dešinės rankos, trenkė į veidą. Jis tada „nublokavo“ jo smūgį ir trenkė jam atgal. Trenkė vieną smūgį ir P. M. nukrito ant asfalto. Jis jį paliko gulėti ant asfalto, nuo jo nuėjo. Kur pataikė P. M. pasakyti negali, nes sudavė užsidengęs veidą. Sudavė delnu. Nematė ar P. M. bėgo kraujas. R. ir K. nieko nesakė, kai jis sudavė P. M.. Jam nuėjus nuo P. M., R. ir K. taip pat ėjo jam iš paskos, bet ne kartu su juo. Mano, kad įtarime surašyti sužalojimai negalėjo atsirasti nuo jo suduoto vieno smūgio. Mano, kad P. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad kai jis sudavė, o jis griuvo ant asfalto ir griūdamas galėjo susižaloti. Dėl to, kad sudavė vieną kartą P. M. nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 46 – 49).

Įtariamasis A. T. papildomos apklausos metu parodė, kad parodymus, kas susiję su P. M., yra davęs. Pareikštą įtarimą pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad P. M. sudavė vieną kartą. Kaip viskas buvo – papasakojo. Prašo duotus parodymus laikyti teisingais. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (3 t., b. l. 30 – 33).

Nukentėjusysis P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena minėto įvykio, nes eidamas gatve užsimerkė, o atsimerkus žiūri, kad pareigūnai stovi. Tą dieną nebuvo susitikęs su A. T.. Nežino dėl ko nukrito, būna kartais, kad silpna pasirado, negali paaiškinti. Buvo blaivus. Tvirtina, kad A. T. jo nesumušė, jis jo draugas. Nepripažįsta ikiteisminio tyrimo metu į protokolą įrašytų aplinkybių, kad jie ėjo kartu iki miesto centro, nes jie nusuko savo keliu, o jis nuėjo savo keliu. Po apklausų buvo supažindintas su protokolu, pasirašė po juo, bet jo neskaitė. Jis jokių pretenzijų neturi. Jo niekas nemušė.

Nukentėjusiojo P. M. parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., apie 16.00 – 17.00 val., eidamas (duomenys neskelbtini) jokių asmenų nepastebėjo. Kas jam nutiko – taip pat nežino. Tuo metu vienas ėjo į centrą, į parduotuvę apsipirkti. Su niekuo nesipyksta. Nežino kas galėjo jį primušti. Įvykio nepamena, tik, kad užsimerkė, atsimerkė ir buvo visas kruvinas, o priešais jį stovėjo policijos pareigūnai. Su A. T. nesipyksta, bet jis yra priekaištavęs dėl jo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime dėl vogtų telefonų. Tą dieną apie pietus, buvo prasilenkęs su A. T., tačiau jis jam nieko nesakė, tik keistai pasižiūrėjo. Tą dieną jis prisimena miglotai, gal dėl patirtos traumos, nes buvo visiškai blaivus ir jokio alkoholio nevartojo. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatyta akies voko žaizda, išorinės akies žaizda, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, žandikaulio dešinės pusės kūno ir kampo lūžis be žymesnio poslinkio (1 t., b. l. 49 – 50).

Nukentėjusiojo P. M. papildomos apklausos parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., apie 16.00 – 17.00 val., ėjo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), daugiau nieko neatsimena. Atsimena tik, kad atsimerkė ir matė policijos pareigūnus, jam buvo sužalotas veidas, dėl patirtos traumos jautė fizinį skausmą. Kas jam nutiko neatsimena ir nieko apie įvykį pasakyti negali, pretenzijų jokių neturi, pareiškimo rašyti nenori. GMP ekipažas nuvežė jį į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, prakirstas antakis ir ausis (1 t., b. l. 51 – 52).

Nukentėjusiojo P. M. papildomos apklausos parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., kiek buvo valandų nepasakys, nes nepamena, gatvėje, pavadinimo gatvės nežino, (duomenys neskelbtini), netoli V. R. namų, sutiko R. R., K. Z. ir A. T.. Su jais pasisveikino ir kartu su jais ėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Einant nesipyko, nesiginčijo. Ką kalbėjo, nepamena. Jie buvo pavartoję alkoholio, jis blaivus. Kas įvyko einant gatve, nepamena. Prisimena, kad mirktelėjo ir atsibudo visas kruvinas. Jeigu A. T. sako, kad jam sudavė vieną smūgį ir jis nukrito ant asfalto, jis to neatsimena. Pažįsta R. K.. Eidamas į (duomenys neskelbtini) centrą su A., K. ir R. R. nesutiko. Yra susirašinėjęs su R. Ką jai rašė, nepamena. Jeigu R. rašė, kad jam einant (necenzūrinis žodis) į barzdą ir jis užmigo, tai negali paaiškinti, ką tuo norėjo pasakyti. Daugiau nieko nepasakys. Civilinio ieškinio nereiškia. Jam žala nepadaryta. Papildomai sužalojimų nesigydė, pas gydytojus nesilankė (1 t., b. l. 58 – 61).

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažką pamena dėl 2024 m. balandžio 4 d. įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), dėl P. M. sumušimo. Tuo metu buvo svečiuose pas močiutę (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Pro langą pamatė, kad P. parkrenta ant asfalto ir bandė keltis. Po to matė, kad nuėjo R. su K. Kraują matė, kai išėjo į kiemą. P. M. nieko nesakė, tiesiog sėdėjo ir dejavo. Asmens su pilku džemperiu ir gobtuvu, tuo metu nepastebėjo. Gali būti, kad girdėjo, kaip pareigūnai kalbėjo tarpusavyje, kad jie ėjo keturiese – P. M., R., K. Z. ir A. T. ir po to A. pabėgo, todėl ir pamanė, kad P. galėjo sumušti A. T. – dabar to nepamena.

Liudytojo M. K. parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., valandos nepamena, bet galėjo būti jau po 17.00 val., buvo svečiuose pas močiutę. Kažkuriuo metu, stovint miegamajame, atsisuko pažiūrėti pro langą ir pamatė, kad gatvės viduriu ėjęs pažįstamas P. M. krenta ant žemės. Šalia jo nieko nebuvo. Matė, kad jis nesikelia, nes prarado sąmonę. Dar po kelių sekundžių pro jį praėjo R. R. ir K. Z.. Suprato, kad jie ėjo iš P. paskos, tačiau priėję prie P. jie nesustojo ir nuėjo toliau. Po kelių sekundžių P. atgavo sąmonę ir bandė stotis, tačiau jam nepavyko ir tuo metu, prie jo pribėgo policijos pareigūnas. Policijos pareigūnai buvo atvykę pas netoliese gyvenantį V. R.. Išėjo į lauką ir priėjęs prie pareigūnų pasakė ką matė. Bandė P. kalbinti, tačiau nelabai pavyko su juo susikalbėti, o paklausus, kas jam trenkė, jis atsakė, kad nežino. Girdėjo, kad pareigūnai kalbėjo tarpusavyje, jog iš viso asmenys ėjo keturiese, t. y. kartu su R. R., K. Z. ir P. M., dar buvo A. T., kuris pabėgo. Todėl pamanė, kad P. sumušti galėjo A. T.. Žino, kad pareigūnai kalbino R. R. ir K. Z., bet ką kalbėjo, nežino. Kadangi, P. M. ėjo priekyje nuo R. R. ir K. Z., mano, kad jie galėtų tiksliau pasakyti kas įvyko, nes turėjo viską matyti. Kai P. krito ant gatvės, A. šalia jo nematė, mano, kad jis, apsisukdamas, grįžo kita pastato puse. Įvykio metu šalia P. kitų pašalinių asmenų nematė, tik gal apie 40 – 50 m nuo įvykio vietos, nuo centro, link (duomenys neskelbtini) ateidinėjo vietinis gyventojas M. (pravardė „Z.“), kuris dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), bei kuris, kiek žino, vėliau apie gulintį P. gatvėje, pranešė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 84 – 87).

Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Ji – nukentėjusiojo P. M. mama. Pamena, kad 2024 m. balandžio 4 d. dirbo, kai jai apie 16 val. paskambino ir pasakė, kad P. sėdi visas kruvinas. Jam paskambino, jis atsiliepė, bet nesuprato ką jis šneka, girdėjosi pašaliniai garsai. Girdėjo, kad šalia kalbėjo R. – jos draugės dukra, todėl paprašė perduoti jai telefoną. Ji sakė, kad nežino, buvo pas močiutę ir per langą pamatė, kad P. guli, išėjo į lauką pasižiūrėti ir privažiavo pareigūnai. Sakė, kad nematė kas primušė. Po to perdavė telefoną pareigūnui, šis pasakė, kad aiškinasi įvykio aplinkybes, laukia GMP ir P. M. veš į ligoninę. Vėliau P. neatsiliepė. Po darbo mieste sutiko R., ši nurodė, kad įvykio nematė, parodė gatvę, kurioje jis gulėjo. Grįžusi namo paskambino P., šis, pasakė, kad yra Šiaulių ligoninėje, laukia ausies, antakio operacijos, kalbėjo nelabai aiškiai, nes buvo lūžęs žandikaulis, pradėję tinti. Sakė, kad nežino kas sumušė. Namo grįžo apie 22.30 val., buvo ištinęs žandas, viskas užklijuota. Ryte liepė nesikišti, nes čia jo reikalas. Mieste kalbėjo, kad ėjo R., A., K., kad A. spyrė. Sūnus jai sakydavo, kad tai žino, tai nežino, kuris jį sumušė. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sūnus jai sakė, kad priešais stovėjo R. ir K., o A. buvo toliau pasitraukęs. Jis paprašė cigaretės, ištiesė ranką ir gavo smūgį. Kadangi tuo metu šalia K. ir R. A. nebuvo, kaip suprato, buvo jam už nugaros, kai pajuto smūgį. Sūnus aiškino, kad su A. turi kažkokių reikalų.

Liudytojos M. J. apklausos parodymais, kad P. M. – jos sūnus ir gyvena kartu su ja. Jei neklysta, tai 2024 m. balandžio 4 d., apie 17.30 val., jai paskambino bendradarbės dukra ir pasakė, kad Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ant gatvės, ar šalikelės, visas kruvinas, sumuštas sėdi jos sūnus P., o šalia yra policijos pareigūnai. Jos paklausė ar ji matė, kas sūnų galėjo sumušti. Atsakė, kad nieko nematė, tiesiog ėjo pro šalį ir pamatė P.ir pareigūnus. Iškart paskambino P. Jis pasakė, kad nežino kas įvyko, todėl paprašė pakalbėti su policijos pareigūnu. Pareigūno paklausė kas nutiko, bet šis atsakė, kad laukia medikų ir aiškinasi, kas įvyko. Baigusi pokalbį su pareigūnu ji dar bendravo ir su, kaip suprato, šalia buvusia R. K., kuri aiškino, kad nieko nematė, bet pamačiusi pro langą, kad P. guli ant gatvės, išbėgo. Po kelių valandų, ji paskambino P. ir jis pasakė, kad yra Šiaulių ligoninėje, laukia operacijos. P. pasakė, kad jį primušė R. R., K. Z. ir, kaip jai tuo metu pasigirdo, R. (Ž.). Po jam atliktų procedūrų, valandos nežino, P. vėl jai paskambino iš nežinomo numerio ir paprašė, kad kas nors jį parvežtų į namus, nes yra paleidžiamas. G. P. į namus, ji dar kartą jo paklausė, kas jį primušė. Jis jai pasakojo, kad eidamas gatve sutiko R. R., K. Z. ir A. T.. Kaip sūnus pasakojo, jis paprašė R. R. cigaretės Šis pasakė, kad neturi. P. jau ėjo šalin, kai po kelių akimirkų R. R. jį vėl pašaukė, sakydamas, kad duos cigaretę. Sūnui priėjus ir ištiesus ranką, pajuto smūgį į galvos sritį. Jis jai pasakojo, kad R. R. ir K. Z. stovėjo P. iš priekio, o smūgį pajuto iš nugaros, kur stovėjo A.. Ji perklausė, ar jį sumušė A. (pravarde „P.“), jis nenoromis patvirtino, kad A.. Ji P. pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą, bet P. liepė nesikišti. Ji pasakė, kad telefonu jai pasigirdo, lyg jis sakė apie R.. P. pasakė, kad R. nebuvo. Apie įvykį daugiau su P. nebekalbėjo ir nieko neklausinėjo, tačiau po kelių dienų, jai būnant namuose, girdėjo, kaip namo laiptinėje P. su kažkuo kalbėjo ir pasakojo analogiškai, ką buvo pasakojęs ir jai, t. y. kad ėjo, paprašė cigaretės ir gavo smūgį, bei įvardino „P.“ – A.. Iš kalbų mieste yra girdėjusi, kad tarp P. ir A. yra kažkokie nesutarimai, konfliktai, tačiau P. jai nieko apie tai nėra sakęs (1 t., b. l. 90 – 93).

Liudytoja I. E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nebeprisimena. Galėjo bendrauti su policijos pareigūnais, bet galėjo jiems prikalbėti nesąmonių. Neatsimena ir nenori klaidinti teismo. (duomenys neskelbtini) dažnai būna muštynės, dažnai jie vaikšto išgėrę. Pareigūnams nurodė, kad nenori būti liudininke, nes miestelyje nesujaučia saugi, todėl nenori šnekėti. Jeigu kažkam ką sakė, taip tegul ir palieka kaip yra užfiksuota.

Liudytojas K. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. gėrė alų su A. ir R. R.. Ėjo su alumi per draugo kiemą ir policija juos išvarė. Susitiko P., pasisveikino, paprašė cigaretės, neturėjome ir viskas. Jie su R. ėjo ir nuėjo, o A. šnekėjo su P.. Jie gal 50 m į priekį buvo nuėję. Iš kalbų žino, kad kažkas tarp jų įvyko. Kas įvyko, nežino, nes kai jis atsisuko A. nematė, tik P. gulintį ant asfalto. Gal ir galėjo girdėti suduodant smūgį, bet lietus lijo ir per lietų bei tokį atstumą negirdėjo. Prieš duodant parodymus, niekas jo neprašė pakeisti parodymus, nes tiek A., tiek P. „uždaryti“, jis su jais net nesimatė. Tada A. pabėgo, bet jam atrodo, kad jis ne su savo alumi norėjo pabėgti. Nematė kas sumušė P.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jam atrodo, kad pirmi jo parodymai yra teisingi, o antrą kartą, kai apklausė tyrėja „naglai“ norėjo jo parodymus surašyti A. nenaudai. Po antrais parodymas pasirašė dėl to, kad „atsiknistų“ nuo jo.

Liudytojo K. Z. apklausos parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., valandos nepamena, jis kartu su pažįstamais R. R. ir A. T. girtavo pas bendrą pažįstamą V. R.. Po kurio laiko jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie juos visus tris išprašė iš V. R. namų. Jiems išėjus, visi nuėjo iki R. R. ir po kurio laiko norėjo grįžti, tačiau sutiko policijos pareigūnus, kurie jiems pas V. R. grįžti neleido. Visi trys (duomenys neskelbtini) gatve išėjo link (duomenys neskelbtini) centro. Eidami, ties (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko P. M., su juo pasisveikino. Jis su R. R. nuėjo link centro, o A. T., atsilikę apie 10 m., ėjo iš paskos su P. Apie ką jie kalbėjo negirdėjo, tačiau nekonfliktavo, nesipyko arba jis negirdėjo. Netrukus, po kelių akimirkų, išgirdo garsus, panašius į delno suduodamus smūgius (kiek tiksliau, nežino, bet ne vienas) ir atsisukęs pamatė ant gatvės gulintį P. Šalia P. A. nebebuvo, tačiau kur jis nubėgo ir kada, nematė. Kad būtų A. sudavęs P. nematė, tačiau suprato, kad A. galėjo sumušti P., nes asmenų nebuvo. Nei jis, nei R. prie P. sustoję nebuvo, jo būsenos nematė ir jo tada nieko neklausė. Prie P. privažiavo policijos pareigūnai. Jie jų pasiteiravo apie įvykį, tačiau jie nieko paaiškinti jiems negalėjo, nes nieko nematė. Tiek jis, tiek R. R. buvo vartoję alkoholio, be to, jie jau buvo nuėję į priekį. Kaip viskas rutuliojosi, kas vyko toliau, nežino. Po šio įvykio apie tai su P. nėra bendravęs, jo nieko neklausė (1 t., b. l. 96 – 99).

Liudytojo K. Z. papildomos apklausos parodymais, kad papildomai apie šį įvykį nieko nurodyti negali. Įvykio metu, kai galimai buvo sumuštas P. M., jis su R. R. gatve ėjo priekyje nuo P. ir A. T., todėl nematė kas nutiko P. ir ar A. jam sudavė smūgius. Išgirdęs garsą (gal griuvimo, gal trenkimo), atsisukęs pamatė jau gulintį P. ant kelio, o A. pro juos nubėgo link netoli esančių gyvenamųjų namų kiemų. Nugriuvus P., aplink jį jokių kitų asmenų nebuvo. Nors mušimo fakto nematė, bet mano, kad P. sudavė A., nes jam nugriuvus, šalia nieko kito nebuvo. Po įvykio buvo sutikęs P., kuris pasakė: „Visiems trims bus šakės“. Suprato, kad jis kalba apie tą įvykį. Jis jam pasakė, kad nieko nematė ir yra „nei prie ko“. Jis atsakė, kad jam neįdomu ir kentės visi trys. Daugiau su juo nekalbėjo, tačiau mieste iš kitų gyventojų girdėjo, kad neva A. sumušė P. dėl kažkokių telefonų, dėl kažkokių nesuvestų sąskaitų tarp jų, tačiau tai buvo tik kalbos (1 t., b. l. 100 – 103).

Liudytojo V. V. parodymais, kad 2024 m. balandžio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, bet ne savaitgalis, po pietų, į pavakario pusę, savo automobiliu važiavo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ir, pasukęs galvą į kairę pusę, (duomenys neskelbtini) gatve pamatė einančius keturis vyriškius. Pažino tik P. M., kitų vyriškių nepažino. Atkreipė dėmesį, kad P. su kitu vyriškiu, kuris buvo apsivilkęs tamsiais rūbais ir dėvėjo džemperį su gobtuvu, tik nepamena, ar gobtuvas buvo ant galvos, šalia ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Abu buvo beveik vienodo ūgio, o kiti du, lygiagrečiai su jais, ėjo šaligatviu (abu aukštesni). Suprato, kad visi keturi ėjo kartu. Apsukęs ratą nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir jam įvažiuojant į šią gatvę, ant kelio važiuojamosios dalie pamatė gulintį P. Jo veidas buvo kruvinas. Matė, kad tie du, kurie ėjo atokiau nuo P., jau ėjo link centro, o to, kuris ėjo šalia P., jau nebebuvo ir akiratyje jo nesimatė. Matė, kad gatve ėjo jam iš matymo pažįstamas M., kuris dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), jo pavardės nežino. Mano, kad jis turėjo viską matyti, nes ėjo ta kryptimi. Jam stabtelėjus, matė, kad prie P. sustojo policijos ekipažas ir išlipę policijos pareigūnas nuėjo link gulinčio P.. Jam lipant iš automobilio, matė, kad pro netoliese esančių gyvenamųjų namų kiemus bėga asmuo, ėjęs su P.. Apie tai pasakė pareigūnui. Be to, į gatvę išėjo M. K. su seserimi, kurios vardo nežino. Jis priėjo prie pareigūnų ir visi kalbėjo kas įvyko (1 t., b. l. 106 – 109).

Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo Reagavimo skyriuje vyr. tyrėju, buvo kažkokie įvykiai (duomenys neskelbtini) ir buvo gautas pranešimas dėl nepageidaujamų asmenų. Po to važiavo iš įvykio ir pamatė gulintį asmenį. To piliečio pavardės dabar nepamena, bet tarnybos metu yra tekę susidurti, gali būti, kad P. M. – šis asmuo yra šioje teismo salėje (sėdi). Šis asmuo gulėjo. Jam iš veido srities bėgo kraujas, lyg iš antakio. Iš pradžių su juo buvo sunku susikalbėti, buvęs be sąmonės. Jie važiavo ieškoti mušeikos, o jį išvežė medikai. Jis neaiškino, kas jį sumušė. Neapvyko nustatyti kaltininko. Nukentėjusysis buvo blaivus. Kai priėjusi moteris su jais kalbėjo, turėtų būti įrašas „Body“ kamerų. Nebuvo požymių, kad moteris būtų neadekvati ar neblaivi, ar turėtų sveikatos problemų. Moteris sakė, kad muštines matė per langą. Iš kito kolegos išsiaiškino tos moters pavardę, nes jis suprato kas ta moteris iš jos pasakymo, kad buvo nužudytas jos vyras prieš kažkiek metų. Šiandien teisme matė tą moterį. Ji sakė, kad vienas tik smūgiavo, kiti du nieko nedarė ir kad smūgiavo apsirengęs pilkais rūbais.

Liudytojo V. L. parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d. pagal gautą pranešimą dirbo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Kiek buvo valandų nepamena, bet po pietų. Pranešime buvo nurodyta, kad name pas I. R. yra nepageidaujami asmenys. Name buvo rasti A. T., R. R. ir K. Z.. Minėti asmenys jau buvo prieš tai išprašyti iš šio namo. A. T. dėvėjo pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu. P. M. nebuvo tame name ir gautas pranešimas nebuvo su juo susijęs. Išprašius šiuos asmenis iš namo, jie ėjo link (duomenys neskelbtini) centro ir matė, kaip eidami susitiko P. M.. Su juo pasisveikino paspausdami rankas ir kalbėdami nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) centro. Jis ir kolega G. K. bei kursantė I. Š. vyko į Pakruojo rajono policijos komisariatą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) centro, už sankryžos pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli žmogus, o nuo jo, link centro, nueina R. R. ir K. Z.. Asmuo, kuris dėvėjo pilkos spalvos treningą su gaubtuvu ant galvos, t. y. A. T., nubėga link miestelio centro. Momento, kaip buvo mušamas P. M., nematė. Sustoję prie ant gatvės gulinčio asmens ir pamatė, kad tai P. M.. Kolegą G. K. liko prie P. M., o jis su kursante važiavo ieškoti A. T.. Sustojo prie R. R. ir K. Z. paklausti kas sumušė P. M.. Jie atsakė, kad nieko nematė, nežino ir nedarė. Apieškojęs nerado A. T. ir grįžo į įvykio vietą. P. M., kol jį išvežė greitoji, nepasakė kas jį sumušė. Sakė, kad nieko neatsimena. P. M. išvežė greitoji medicinos pagalba, o jis su kolega ieškojo asmenų, kurie būtų matę įvykį. Bendravo su priešais įvykio vietą gyvenančiais asmenimis, kurių vardų ir pavardžių nepamena. Asmenys teigė nieko nematę. Stovint prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio priėjo nepažįstama moteris, vėliau paaiškėjo – I. E. D. ir pasakė, kad matė visą įvykį, nes gyvena priešais (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Moteris sakė, kad matė (duomenys neskelbtini) einančius 4 asmenis. Vienas iš jų, kuris dėvėjo pilkos spalvos treningą su gaubtuvu ant galvos, kelis kartus (kiek kartų neįvardijo) sudavė kitam asmeniui. Nepamena ar moteris nurodė sumušto asmens vardą ir pavardę. Moteris sakė, kad sumuštas asmuo pargriuvo ant kelio ir gulėjo, o asmuo, dėvintis pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu ant galvos, nubėgo nuo jo link (duomenys neskelbtini) centro, seniūnijos. Moteris nurodė, kad kiti du asmenys nieko nedarė, nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro. Moteris atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę, sakė, kad nenori būti liudininke, bijo dėl savo saugumo, nes buvo nužudytas jos vyras. Asmenys jai keršys. Vėliau jie nusistatė jos tapatybę (1 t., b. l. 130 – 133).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. dirbo policijoje. Apie gautą pranešimą atvykti į (duomenys neskelbtini), gal šiek tiek pamena, kai buvo išvardinti asmenys. Sutinka, kad būtų pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismo pagarsintus parodymus patvirtino. Pilką džemperį su gobtuvu vilkėjo A. T.. Ant važiuojamosios kelio dalies gulintį žmogų policininkai patys pastebėjo, važiuodami į policijos komisariatą. Pagal aprangą, kurią matė prieš tai – P. Ieškojo asmenų, kurie galėjo matyti kas galimai sumušė P. ir šie nurodė asmenį apsivilkusį pilku džemperiu su gobtuvu.

Liudytojo G. K. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., į vakaro pusę, buvo gautas pranešimas vykti Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), kvietė I. R., dėl nepageidaujamų asmenų. Nuvykus pas I. R. pas ją buvo V. R., A. T., R. R. ir K. Z.. Pastarieji trys buvo išprašyti iš namo. A. T. dėvėjo pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu. Pažįsta P. M., nes yra tekę su juo susidurti. Jo tame name nebuvo ir pranešimas nebuvo susijęs su jo sužalojimu. Išprašius minėtus asmenis, jie išėjo. Jis ir kolega V. L. bei kursantė I. Š. išvažiavo, tačiau po kurio laiko grįžus pamatė, kad išprašyti asmenys sugrįžo atgal pas I. R. ir stovėjo kieme. Jiems paaiškinta, kad jie yra nepageidaujami. A. T., R. R. ir K. Z. išėjo į gatvę. Matė, kad gatvėje stovi ir P. M.. A. T., R. R. ir K. Z. priėjo prie P. M., pasisveikino ir visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro. Nematė, kad kuris iš jų būtų priešiškai nusiteikęs P. M. atžvilgiu. Jis su kolegomis sėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo į Pakruojo rajono policijos komisariatą. Važiuojant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) centro, už sankryžos pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli kruvinas P. M.. Nuo gulinčio P. M., į miestelio centrą nueina R. R. ir K. Z.. A. T. nebematė, t. y. nematė jo nubėgančio, nes sutelkė dėmesį į gulintį P. M.. Nematė, kas nutiko P. M., t. y. kas jam sudavė. P. M. buvo neorientuotas, bandė keltis, tačiau sunkiai sekėsi, kažką nerišliai bandė sakyti, bet nebuvo galima suprasti. Jis padėjo P. M. atsistoti ir pasitraukti nuo gatvės. V. L. su kursante nuvažiavo ieškoti P. M. sumušusio asmens. Įtarė, kad P. M. galėjo sumušti A. T., nes jo nebebuvo su R. R. ir K. Z., kurie nuėjo nuo P. M. link centro, apie 20 m., lyg nieko nebūtų įvykę. Aplinkui, be R. R. ir K. Z., kitų asmenų nebuvo. Vėliau atėjo M. K. ir jo sesuo. P. M. atsigavo, pradėjo kalbėti, sakė, kad neatsimena kas jį sumušė, bet įtaria. M. K. su seserimi teigė, kad nematė kas sumušė P. M., o pamatė jį gulintį. P. M. išvežė greitoji medicinos pagalba. Jis ir kolega ieškojo asmenų, kurie matė įvykį. Bendravo su priešais įvykio vietą gyvenančiais keliais asmenimis bei parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėja, tačiau jie teigė nieko nematę. Išėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur norėjo susižinoti galimai įvykį mačiusio asmens duomenis, prie tarnybinio automobilio priėjo nepažįstama moteris, kaip vėliau paaiškėjo – I. E. D.. Moteris pasakė, kad matė visą įvykį, nes gyvena priešais J. (duomenys neskelbtini), daugiabutyje, virš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Moteris matė J. (duomenys neskelbtini) einančius 4 asmenis. Vienas iš jų, kuris dėvėjo pilkos spalvos treningą su gaubtuvu, kelis kartus sudavė kitam asmeniui. Moteris sakė, kad sumuštas asmuo pargriuvo ant kelio ir gulėjo, o asmuo, dėvintis pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu ant galvos, nubėgo nuo gulinčio asmens link (duomenys neskelbtini) centro, seniūnijos. Kiti du asmenys nieko nedarė, nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro. Kas tie asmenys, moteris neįvardijo. Moters atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę, nes nenorėjo būti liudininke, bijo dėl savo saugumo, nes buvo nužudytas jos vyras ir, jei ji paliudys, asmenys jai keršys. Jie vėliau nusistatė jos tapatybę (1 t., b. l. 136 – 140).

Liudytojas M. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve, iš darbo namo. Einat pro jį praėjo du jaunuoliai, po to praėjo du vyriškai, kuriems praėjus išgirdo juos sakant: „ - ką čia darote?“ ar panašiai. Tada jis atsisuko ir pamatė du jaunuolius – vieną stovinį, kitą jau gulintį ir mostą kaip norėtų suduoti smūgį į viršutinę kūno dalį. Ar buvo sumuštas tas gulintis, nežino, jis gulėjo ant žemės, ar buvo gavęs smūgį, nematė. Jaunuoliai, kurie praėjo pro jį – kokių 24 m. Kiti du vyriškiai – pagyvenę. Nežino ar jie buvo iš tos pačios kompanijos, nes tarp jų buvo atstumas. Nei vieno nepažįsta. Prie gulinčio asmens stovėjo kažkoks jaunuolis. Gal buvo su pilkais treningais, gal užsidėjęs „kapišoną“, gal su „treninginėmis“ kelnėmis, nepamena. Ties gatvių susikirtimu pamatė važiuojant policiją, susistabdė, jiems pasakė, kad yra gulintis žmogus ir nuėjo namo. Nepamena, ar kiti asmenys galėjo matyti tą įvykį. Kai išgirdo vyrišką balsą sakant, pamatė gulintį asmenį ir šalia stovintį vieną jaunuolį prie to gulinčio asmens, ir judesį koja, kaip kad norėtų spirti. Ar pataikė, ar nepataikė, nematė, nes buvo apie 30 m atstumu. Jis nesikiša į svetimus reikalus.

Liudytojo M. Z. parodymais, kad 2024 m. balandžio 4 d., galėjo būti apie 16.00 – 17.00 val., eidamas link namų, ties parduotuve (duomenys neskelbtini), jam iš priekio, link jo, (duomenys neskelbtini), ėjo du jam iš matymo žinomi jaunuoliai, kurių vardų ir pavardžių tuo metu nežinojo (po įvykio sužinojo, kad vienas – P., pavardės nežino, tačiau dažnai jį mato (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur atlieka praktiką). Kito jaunuolio vis dar nežino, tačiau jį taip pat ne kartą yra matęs (duomenys neskelbtini). Jį atpažintų. Jaunuolis, ėjęs su P., buvo apsivilkęs tamsiu (lyg juodos spalvos) sportiniu džemperiu su gobtuvu. Kitų požymių ir aprangos neįsidėmėjo. Abu jaunuoliai ėjo kartu, o už jų, nutolę apie 10 m, ėjo du vyriškiai, kurių neįsidėmėjo ir nepažįsta. Jam pasirodė, kad jie ėjo visi kartu, nors ir nutolę vieni nuo kitų. Prasilenkus su jais, kažkuris iš jų lyg sušuko: „- ką čia darot?“, jis atsisuko pažiūrėti ir pamatė, kad P. guli ant gatvės, o kitas, jam gulinčiam spyrė iš kojos (kur tiksliau pataikė nematė, bet kažkur į viršutinę kūno dalį). Kiek matė, jaunuolis spyrė vieną kartą, tačiau iki jam atsisukant kiek smūgių sudavė ir ar sudavė – nematė. Kiti du vyriškiai prie jaunuolių nestovėjo, nuėjo toliau. Nuo gulinčio P. nuėjo ir jam spyręs jaunuolis (link centro). Jis, eidamas toliau link namų, po akimirkos, pamatė važiuojantį policijos ekipažą, ranka, juos sustabdė ir pranešė, kad ant gatvės guli sumuštas žmogus. Pareigūnai tuo metu jo nieko neklausė, nuvažiavo link vis dar gulinčio jaunuolio. Vėliau policija jį apklausė (1 t, b. l. 69 – 72).

Liudytojo M. Z. papildomos apklausos parodymais, kad jis 2024 m. balandžio 4 d., ėjo į namų pusę. Eidamas (duomenys neskelbtini), prasilenkė su keturiais asmenimis. Du jaunesni ėjo priekyje, o už jų, truputi atsilikę, ėjo du vyresni. Juos skyrė kokių 3 – 5 m. atstumas. Asmenys, ėję priekyje, ėjo kartu šalia vienas kito. Jie eidami kažką šnekėjosi, negirdėjo ką, nes jis ėjo ir praėjo. Nematė, kad jie pyktųsi, „koliotųsi“, nesistumdė. Jie ėjo link miestelio centro. Iš paskos ėję du vyresni asmenys, taip pat nesipyko, nesistumdė, nesibarė, kažką šnekučiavosi. Vienas iš jaunesnių asmenų dėvėjo džemperį ir kelnes pilkos spalvos. Ant galvos buvo užsidėjęs gaubtuvą. Jis pro juos praėjo. Abu jauni asmenys jam buvo matyti. Juos yra matęs parduotuvėje, nes dirba (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad nukentėjusio asmens vardas yra P.. To kito jaunuolio vardo nežino, bet iš nuotraukos, gal atpažintų. Jaunuolis už jį žemesnis, smulkesnio kūno sudėjimo. Veido bruožų nepasakys, nes dėvėjo gaubtuvą ir jis, nelabai kreipė dėmesį į jo veidą. Girdėjo, kaip vienas iš vyrų sušuko: „- Ką čia darot?“. Jis atsisuko ir pamatė vieną jaunuolį gulintį ant kelio, o kitą jaunuolį stovintį. Stovintysis, vieną kartą koja spyrė gulinčiam į viršutinę kūno dalį. Įspyręs, nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro. Nematė, kad nubėgtų – nuėjo vienas, o vyriškiai jam iš paskos, bet ne kartu. Nematė, kad vyrai būtų sustoję prie gulinčio jaunuolio, kaip vėliau paaiškėjo – P.. Nematė, nes ėjo į priekį ir eidamas gatve pasisuko. Viskas įvyko labai greitai. Sutiko važiuojančią policiją, susistabdė ir pasakė, kad ant kelio guli sumuštas žmogus. Pasakė, kad sumuštas, nes jis gulėjo ant kelio ir nesikėlė. Nebuvo prie jo priėjęs ir nematė, kaip jis atrodė. Daugiau einančių asmenų ar stovinčių gatvėje nebuvo (1 t., b. l. 73 – 76).

2024 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), kelio vidurys. Ant važiuojamosios kelio dalies, ties balta kelio ženklinimo linija, matyti galimai kraujo dėmės, nufotografuotos. Daugiau galimai kraujo dėmių nematyti. Įvykio vietos vaizdo kameros nefilmuoja, niekas nepaimta (1 t., b. l. 39 – 46).

2024 m. balandžio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. balandžio 4 d. dirbant ekipaže „S5051“, įvykyje, kuriame namo buvo išprašyti asmenys, t. y. neblaivūs: (3,22 prom.) R. R., (1,49 prom.) A. T. ir (1,82 prom.) K. Z.. Šie asmenys susitiko gatvėje su blaiviu P. M. ir visi nuėjo link Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Pareigūnams tarnybiniu automobiliu pradėjus važiuoti iš iškvietimo vietos, prie jų priėjo M. Z. ir pasakė, jog ant kelio guli sumuštas asmuo. (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo asmuo ir šalia, šaligatvių ėjo du asmenys. Sustojus prie gulinčio asmens, pamatė, jog tai P. M., kuris nesiorientavo aplinkoje, stipriai kraujavo. Asmuo buvo patrauktas nuo kelio į kelkraštį, iškviesti medikai. Kolega nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustabdė R. R. ir K. Z., paklausė kas sumušė P. M.. Jie nurodė, kad ne jie ir nieko nematė. Kitų asmenų aplink nebuvo. Po kelių minučių, iš šalia esančio namo, atėjo M. K. ir pasakė, jog matė pro langą, kaip praėjo keli asmenys ir tada pamatė ant kelio gulintį žmogų. Konfliktų tarp asmenų nematė ir nematė kas galėjo sumušti P. M.. Atvykęs GMP ekipažas P. M. išsivežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Ieškant A. T., prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, jog matė visą konfliktą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ėjo keturi asmenys, vienas pilkai apsirengęs asmuo, su gobtuvu ant galvos, kelis kartus trenkė kumščiu P. M.. Šis parkrito ant žemės, gulėjo be sąmonės, o pilkai apsirengęs asmuo pabėgo. Pagal apsirengimo požymius buvo nustatyta, jog asmuo, galimai sumušęs P. M. – A. T.. Moteris nurodė, jog labai išsigando. Savo asmens duomenų nesakė, nenorėjo būti liudininke ir turėti reikalų su policija. Nustatyta, jog tai – I. E. D.. Įvykio vieta nefilmuojama. 20.39 val. Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus slaugytoja telefonu pranešė, kad P. M. diagnozuota akies voko ir periokulinės srities žaizda, išorinės ausies žaizda, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, jis blaivus (0,00 prom.). Aplinkybės neaiškios, galimai sumuštas (1 t., b. l. 37 – 38).

2024 m. balandžio 4 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kad Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas P. M. (apžiūros pagrindas – asmens sutikimas), nustatyta, jog ant veido, rankų ir drabužių galimai kraujo dėmės, ant kairės pusės antakio yra kirstinė žaizda, ant kairės pusės žando matomas nubrozdinimas, ant dešinės pusės ausies – kraujo dėmės, taip pat nustatyta ant dešinės pusės ausies (iš galo) hematoma (1 t., b. l. 145 – 152).

2024 m. balandžio 4 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 2444026032, kad apžiūrėtas P. M., nustatytas smegenų sukrėtimas. Paciento kortelėje nurodyta, kad pacientas ėjo gatve, staiga iš už nugaros užpuolė trys jaunuoliai, sumušta galva, praskeltas dešinysis antakis, sumuštas veidas, sužalota dešinė ausis, kraujuoja už ausies, didžiulė hematoma, kiek laiko buvo be sąmonės nežino, atsitiktinai pro šalį vykę pareigūnai rado gulintį ant šaligatvio, iškvietė GMP. Nuvykus rastas sąmoningas, bet nieko negali prisiminti (1 t., b. l. 163 – 164).

2024 m. balandžio 25 d. VšĮ Šiaulių Respublikinė ligoninė rašte Nr. S1648 (1.16), nurodė, kad P. M. 2024 m. balandžio 4 d., 18.28 val., greitosios medicinos pagalbos ekipažu nuvežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. P. M. teigė, kad nežino kas atsitiko, ėjo su žmonėmis ir staiga atsibudo šalia policijos pareigūnų automobilio, galimai buvo sumuštas. Pacientui buvo atlikta kompiuterinė galvos tomografija, atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas. P. M. alkotesterio parodymas – 0,00 promilės. Diagnozė: S01.1 Akies voko ir periokulinės srities žaizda. S01.30 Išorinės ausies žaizda, sritis nepatikslinta. S06.01 Nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas (1 t., b. l. 159 – 160).

2024 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 443/2024 (05), kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais, P. M. nustatyta muštinės žaizdos kairiame antakyje, dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva dešiniame užausyje, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu arba neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. P. M. nustatyti sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos muštinės žaizdos kairiame antakyje, dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva dešiniame užausyje tiek kartu, tiek kiekvienas, iš jų atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 171 – 172).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. birželio 3 d. objektų apžiūros protokolu, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrėtas įrašas PSS-20240404-171112UTC-0300 ( t., b. l. 24 – 33).

2024 m. birželio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl kalbintų asmenų, kad vykdant užduotis ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl galimo P. M. sumušimo buvo apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros, kuriose matyti ir šalia P. stovinti bei su juo ir policijos pareigūnais bendraujanti mergina. Nustatyta, kad tai R. K.. Susisiekus su R. K. per „messenger“ programą ji sutiko papasakoti, ką žinanti. R. K. parodė, kad jai kartu su broliu M. K. (apklaustas liudytoju), būnant pas savo senolę namuose bei sėdint kambaryje netoli lango su vaizdu į (duomenys neskelbtini), mergina pamatė, kad gatve eina jai iš matymo pažįstami R. R., P. M. ir dar lyg du vyriškiai. Anot merginos, beveik tuo pat metu, už kelių akimirkų pažiūrėjus šiai pro langą, ji jau pamatė, kad viduryje važiuojamosios dalies guli jaunuolis (atpažino P.), o nuo jo pusės tolyn ėjo minėti vyriškiai (pažino tik R. R., tačiau kitus, reikalui esant, atpažintų). Su broliu skubiai išbėgo į gatvę, kur jau buvo sustojęs policijos pareigūnų automobilis. R. K. teigimu, tai užtruko vos keletą minučių, todėl ji suprato, kad policijos pareigūnai buvo kažkur visai šalia. Ji nematė kas nutiko P. M., pamatė tik, kad jis jau guli gatvėje. Nei ji, nei brolis nematė, kada P. galimai buvo suduoti smūgiai. Jiems išėjus į lauką link P., matė, kad P. veidas visas kruvinas. Gatvėje jie bendravo su policijos pareigūnais ir papasakojo, ką matė pro langą, o vėliau (įvykio vietoje) ji dar telefonu kalbėjosi ir su P. mama M. (pavardės nepamena), kuriai taip pat paaiškino tai, ką matė. R. K. nurodė, kad po šio įvykio mieste, jai ne iš vieno asmens teko girdėti (kalbų lygyje, taigi net negali pasakyti, kas ir kada kalbėjo), kad P. sumušė A., tačiau ji pati to patvirtinti negalinti, nes mušimo nematė. Išgirdusi tokias kalbas, ji ir pati per „messenger“ susirašinėjimo programėlę rašė P. ir teiravosi apie tai. P. jai atrašė apie šį įvykį, bet A. vardo neminėjo. Mergina iš jo žinučių suprato, kad jis tikrai žino kas jį sumušė ir netiesiogiai rašo, kaip ji suprato, apie A. (susirašinėjimo „screenshot“ pridedamas). Pasiteiravus jos, gal atsimena nors vieną žmogų, kuris užsiminė apie tai, kad P. buvo sumuštas būtent A. T., ji pagalvojusi įvardino P. mamą M. (apklausta liudytoja). Taip pat, telefonu dėl apklausos buvo susisiekta ir su „BMW“ vairuotoju V. V., kuris nurodė, kad nematė, kas nutiko P. M., o privažiavo prie jo, kai jau šalia buvo policijos pareigūnai ir M. K.. Jo teigimu, prieš tai, kelios minutės atgal, jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad gatve eina, tiesiog „šlitinėja“ keli vyriškiai (matė keturis). Jo teigimu, iš visų ėjusių V. V. atpažino tik P. M., o kitų trijų teigė nepažįstantis. Vaikino aiškinimu, po kelių akimirkų, apsisukęs miesto centre, jis pasuko link (duomenys neskelbtini), kuria ir ėjo vyriškiai, kur pamatė jau ant važiuojamosios kelio dalies gulintį minėtą P.. Jo teigimu, jis matęs tik tai, kad tuo metu, nuo P. pusės tolyn nueina du vyriškiai, o trečiasis nubėga. Pasak V. V., jis nematė ar P. kas sumušė, asmenų nepažįsta, tačiau tas, kuris nubėgo nuo P. pusės, buvo apsivilkęs tamsios spalvos lyg sportiniais rūbais. V. V. aiškinimu, per tą trumpą laiką, kol jis privažiavo nuo miesto centro iki vietos, kur gulėjo P., čia jau buvo policijos pareigūnai, minėtas M. K. su seserimi, o P. jau sėdėjo šalikelėje. Vaikino teigimu, jis taip pat trumpai bendravo su pareigūnais ir jiems nurodė ką matęs (1 t., b. l. 141 – 143).

Liudytojas R. R. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena įvykio, bet yra girdėjęs, kad A. kaltinamas, kad kažką primušė.

Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“), kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė A. T.. Nepamena kiek kartų vyko apklausa. Apklausos metu buvo rašoma ką įtariamasis nurodė, o po apklausos buvo supažindintas su protokolu, perskaitęs turėjo pasirašyti. Kaip pasirašė, neprisimena. Į pasakymą, kad pasakojama viena, o užrašoma kita, tai taip nėra daroma. Toks pasakymas vertinamas kaip vengimas atsakomybės. Dėl kaltinamojo kaltės – kaip jis sakė taip ir buvo užrašyta, kad kaltę pripažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų. Kiek pamena, kaltę pripažino visiškai, nesimėtė. Nebuvo pretenzijų, kad netinkamai tiriamos aplinkybės. P. M. ji galimai apklausė tik vieną kartą. Akistatą atliko ne ji. Apklausos metu T. mama nurodė, kad T. ją sumušė. A. T. apklausos metu nebuvo girtas. Girtų asmenų neapklausinėja. Apklausos vykdomos pagal įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“) nurodė, kad yra Pakruojo rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja. Ką apklausos metu nurodė A. T., tas ir buvo užrašyta protokole, tik nepamena ar persiskaitė, ar ji perskaitė. A. T. yra apklaususi ne vienoje byloje ir anksčiau. Žino jo elgesį, jam būdinga tokie kaltinimai, kad neva ne taip surašoma, kad tyrėja kažką sugalvojo. Kiek pamena, per paskutinę jo apklausą, nebuvo kažkokių prieštaravimų iš jo pusės, kad ne taip surašyta. Apklausa ir akistata, ir papildoma apklausa vyko sklandžiai, jokių nesusipratimų nebuvo. Paskelbė pranešimą dėl įtarimo, apklausė A. T., jis kaltę pripažino. Į komisariatą buvo pristatyta R. N., atlikta akistatą, ji nurodė, kad jai skausmą sukėlė A. Po mamos pasakytų žodžių jis pripažino savo kaltę. Tuo akistata ir baigėsi. Jokio spaudimo nebuvo.

Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“) parodė, kad vykdant ikiteisminį tyrimą A. T. buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Lyg nepripažino savo kaltės. Jos su A. T. jokie asmeniškumai nesieja, ji vykdė savo pareigą. Jokių parodymų A. T. nevertė duoti. Duodant parodymus, liudytojai raginami sakyti tiesą, o ne daromas spaudimas. Liudytojas Z. pirminėj apklausoj nurodė, tai ką nurodė. Papildomoj apklausoj, jau po to, kai pareigūnai peržiūrėjo kamerų vaizdo įrašus, jis nurodė tai ką matė.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Įtariamojo A. T. pirminės apklausos parodymais, kad kaltės nepripažįsta. 2024 m. liepos 26 d. pas draugę R. M. gėrė alų, po to grįžo pas mamą R. N., gyv. adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), su kuria gėrė degtinę. Išgėrus degtinę, išėjo atgal pas draugę, kur būnant telefonu paskambino mama, kuri paprašė, kad parneštų alaus, tačiau jis jai alaus neparnešė. Pabuvus pas draugę su ja susipyko, todėl grįžo į mamos namus, kuriuose mama jam ėmė priekaištauti dėl neparnešto alaus, su ja susipyko tik žodžiu, todėl jis, nenorėdamas su ja konfliktuoti, vėl išėjo pas draugę. Būnant pas draugę į jos namus atvyko policijos pareigūnai, tačiau kad juos iškvietė mama tikrai nesitikėjo, galvojo, kad policijos pareigūnus iškvietė kažkas dėl jo barnio su drauge. Policijos pareigūnai sakė, kad juos iškvietė mama, kad jis prie ją smurtavo. Jis buvo sulaikytas. Mamos tikrai nemušė, kodėl ji taip pasakė policijos pareigūnams nežino, turbūt, kad jis neparnešė jai alaus, todėl ji supyko. Mama būdama neblaivi praranda orientaciją, griuvinėja, todėl jeigu jos galvoje yra kokie gumbai, tai galėjo atsirasti jai pačiai griūnant. Mamai tikrai nesudavė nei karto (3 t., b. l. 7 – 9).

Įtariamojo A. T. papildomos apklausos parodymais, kad pareikštą įtarimą dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai, t. y. kad 2024 m. liepos 26 d., apie 18.00 val., namuose, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), susipyko su mama R. N. ir jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairį petį, atėmė jos telefoną, metė jį į sieną ir dar jai kumščiu sudavė du kartus į galvą. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prieš mamą smurtavo pirmą kartą. Buvo neblaivus, alkoholis įtakojo tokį jo elgesį. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Mamos atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. Pirmoje apklausoje kaltės nepripažino, nes visko gerai neatsiminė po išgertuvių. Dabar viską gerai pamena ir savo kaltę pripažįsta visiškai (3 t., b. l. 20 – 22).

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamojo A. T. visišku prisipažinimu ir papildomos apklausos parodymais, kad kas susiję su smurtu prieš mamą, tai gali pasakyti, kad pripažįsta visiškai, kad sudavė mamai du kartus į galvos sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodymus davė papildomos apklausos metu. Prašo duotus parodymus papildomos apklausos metu laikyti teisingais. Nieko papildomai pasakyti neturi. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Mamos atsiprašė, ji jam atleido (3 t., b. l. 30 – 33).

Teismas pagarsina nukentėjusiosios R. N. prašymą (3 t., b. l. 115) bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atvykti negali dėl sveikatos būklės, kaltinamajam pretenzijų neturi, o savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina.

Nukentėjusiosios R. N. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 18.00 val. kartu su sūnumi A. T. buvo namuose, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). A. T. dažnai būna pas draugę R. M., paskutinius 3 mėn. jis pas ją gyveno, bet dabar A. T. gyvendavo pas ją, tai pas R., kai R. jį išvydavo. Tą vakarą buvo namuose dviese ir gėrė degtinę. Kiek išgėrė, negali pasakyti, bet gėrė alų, paskui – degtinę, alkoholio buvo tikrai daug. Alkoholį gėrė viename iš kambarių. Pamena, kad su A. T. pradėjo dėl kažko pyktis, tačiau tiksliai nepamena. Vienu metu A. išėjo į lauką. Kol jis buvo lauke, jai paskambino sesuo N. V.. Bekalbant telefonu tame pačiame kambaryje, kur gėrė alkoholinius gėrimus, grįžo A., sudavė jai vieną smūgį ranka į kairės pusės petį, atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną ir jį metė į sieną, jos klausdamas, ar ji skambina policijai. Tada ji jo išsigandusi atsisėdo ant minkšto kampo, o A. priėjo prie jos ir ne mažiau kaip keturis kartus rankos ar rankų kumščiais sudavė jai į galvos sritį. Ji rankomis užsidengė veidą, šaukė, kad jis nusiramintų. Kiek pamena, į veido sritį jis jai nesudavė, daugiausiai kliuvo į galvos dešinę pusę, nes jai ją ir dabar skauda, yra guzai. Ar į galvos sritį jis jai sudavė vienos rankos kumščiu ar abiejų rankų kumščiais negali pasakyti, nes nematė. Jai sukeltą fizinį skausmą, kai sudavė į kairės rankos petį gali įvertinti 1 balu, o jai sukeltą fizinį skausmą, kai buvo suduoti smūgiai į galvą, įvertina 7 balais. Jokių sužalojimo žymių ant peties nesimato, galvoje yra du guzai. Po to, kai A. T. ją sumušė, jis kažkur dingo, tačiau kur ir kaip, dėl girtumo nepamena. Pati paskambino policijos pareigūnams. Pamena, kad jie labai greitai atvyko, taip pat buvo atvykę ir GMP. Ką jai nustatė atvykę medikai nepamena, siūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė. Šiandien nors ir skauda galvą, bet į medikus nesikreips, į medicininę ekspertizę nevažiuos. Civilinio ieškinio nereiškia, dėl sudaužyto mobilaus ryšio telefono pretenzijų neturi. A. T. pretenzijų neturi, nes jis neturi kur kitur gyventi ir yra jos sūnus. Jos ir A. T. konflikto niekas daugiau nematė. Su A. T. anksčiau yra konfliktavę tik žodžiu, fizinio smurto jis niekada nėra prieš ją naudojęs (2 t., b. l. 69 – 72).

Nukentėjusiosios R. N. papildomos apklausos parodymais, kad pirmoje apklausoje parodė, kad kai A. jai sudavė vieną kartą į petį kumščiu, jis jai sukėlė fizinį skausmą. Dabar pergalvojus visą šį įvykį ir praėjus kažkiek laiko, patvirtina, kad jai šis A. veiksmas nesukėlė fizinio skausmo, o labiau pyktį. Ji supyko dėl to ir apklausoje nurodė, kad skaudėjo, kai smūgiavo į petį, bet iš tikro neskaudėjo. Po to, pirmoje apklausoje sakė, kad jai sudavė kumščiu A. į galvą 4 kartus, bet kai medikai ją apžiūrėjo, rado du gumbus galvoje ir pati geriau pergalvojusi, prisimena, kad A. jai galėjo suduoti du kartus kumščiu į galvą. Viskas greitai vyko, ją apklausinėjo kitą dieną ir ji galėjo visko gerai neatsiminti. Dabar tvirtina, kad to konflikto metu A. T. jai sukėlė fizinį skausmą, kai jai sudavė du kartus kumščiu į galvą. Dėl sudaužyto telefono skundų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Į medikus nesikreipė ir nesigydė, į medicininę ekspertizę nevyko ir nevyks. Ją apžiūrėjo tik GMP medikai, niekur nesivežė. A. jos atsiprašė už jai sukeltą fizinį skausmą. Ji jam atleido, jie susitaikė (2 t., b. l. 75 – 78).

2024 m. liepos 31 d. akistatos tarp nukentėjusiosios R. N. ir įtariamojo A. T. protokolu, nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 18.00 val., namuose, Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), buvo namuose su sūnumi A. T.. Abu buvo neblaivūs. Su A. susipyko dėl „skuterio“, kurį jis jai nupirko. Jis norėjo jo raktų, ji nedavė. Jis pasakė, kad išplėš. Tuo metu jai paskambino sesuo. Ji su ja pradėjo kalbėtis, A. pagalvojo, kad ji skambina policijai. Ji tuo metu sėdėjo ant minkšto kampo. Kai ji kalbėjosi telefonu, A. atėjo iš koridoriaus prie jos ir jai sėdinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės petį. Jai neskaudėjo, jai buvo pikta. Ji su sese jau pokalbį buvo baigusi. Pasakė A., kad dabar jam bus viskas. Ji perėjo ant kitos lovos, paskambino numeriu 112, bet nespėjo pasakyti nei adreso, nes A. iš jos rankos paėmė telefoną ir metė jį į sieną, telefonas sudužo. A. po to iš karto išėjo iš kambario, ji vėl persėdo ant minkšto kampo ir staigiai Ar. įlėkęs į kambarį ir prie jos jai sudavė kumščiu du kartus į galvos plaukuotąją dalį. Sudavė abu smūgius iš karto. Visi suduoti smūgiai į galvą jai sukėlė fizinį skausmą. Ar A. ką nors sakė, kai sudavė smūgius, neatsimena. Į veidą jis jai nesudavė nei karto. Po to A. išėjo ir neužilgo pas ją atvyko policija. Įtariamasis A. T. su šiais nukentėjusiosios R. N. parodymais sutiko ir nurodė, kad pripažįsta, kad mamai R. N. sudavė vieną kartą kumščiu į kairįjį petį, sudaužė jos telefoną ir du kartus kumščiu sudavė jai į galvą. Sutinka, kad tokiais veiksmais sukėlė mamai R. fizinį skausmą (3 t., b. l. 14 – 17).

2024 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), bute neblaivus A. T. (2,64 prom. girtumas) suduodamas 4 – 5 smūgius kumščiais į galvos sritį sumušė neblaivią mamą R. N. (2,48 prom.. girtumas). Sukėlė 9 balų iš 10 balų fizinį skausmą. Nustatyti du skausmingi guzai (2 t., b. l. 54 – 57).

2024 m. liepos 26 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad apžiūrėta R. N. (apžiūros pagrindas – asmens sutikimas), ant viršugalvio abiejuose šonuose po plaukais užčiuopiami du guzai, abu skausmingi (2 t., b. l. 91 – 96).

2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), butas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą fotografuota, nusikalstamos veikos objektų nerasta ir nefiksuota (2 t., b. l. 58 – 66).

2024 m. liepos 26 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 2444057111 matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi R. N., nustatė galvos paviršinį sužalojimą, sumušimą. Pacientės kortelėje nurodoma, kad pacientė teigia, kad galvą kumščiais sumušė sūnus. Apžiūrint plaukuotos galvos dalį čiuopiamos 2 hematomos (2 t., b. l. 103 – 104).

2024 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 783/2024 (05), iš kurios matyti, kad poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje R. N. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 26 d. sužalojimas R. N. padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas R. N. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas R. N. nėra pavojingas gyvybei. R. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 109).

2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas. Įrašo pavadinimas „BPC skambu io ra as (ID 95444543364, skambu io prad ia_ 2024-07-26 17_57_53)“. Įrašo trukmė – 00:26. Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir moters pokalbis. Moteris praneša, kad reikia jai pagalbos, nes nori apiplėšti jos sandėliuką ir paimti jai priklausanti „skuterį“. Pranešėja nurodo, kad visa tai padaryti nori jos vaikas, kuris „skuterio“ nėra pirkęs. Girdimas pyptelėjimas ir pokalbis nutrūksta (2 t., b. l. 118 – 120).

2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų R. T. ir V. P. kūno kamerų įrašai. Apžiūrėjus policijos pareigūno R. T. kūno kameros įrašą nustatyta, kad įrašo pavadinimas yra „PSS-20240726-182935UTC+0300“. Įrašo trukmė – 05:49. Įraše matoma moteris, kuri pasako: „No va toks vaiks mana“. Policijos pareigūnas užsirašo A. T. duomenis. Moteris: „Aš netikėjau, ka man ranko pakels. Jis sake išplėš sandėliuko, pasioms to mana… (kažką pasako neaiškiai)…“. Moteris: „Viskas jam sakio. Maną durys bus uždarytos. Jos išlake. Žionai dėl ką… (kažką sako neaiškiai).. Jos atsineše degtinės bonkė. A. sako veskės pas R., sakau pas man net nebegerkėt. Viskas. A. man saka to man nepaaiškėsi. Gerai aš sako eik pas R. atgal. Ta R. ji vej lauk. Eik pas močio į gyvenk“. Policijos pareigūnas klausia kada Ro. yra gimusi ir jam moteris atsako. Policijos pareigūnas: „Sudavė keturis smūgius?“ ir jam R. atsako: „Du guzai kaktoj“. Policijos pareigūnas klausia kiek jai kartų sudavė ir R. atsako: „No koks ketors tikrai sudave. Į galvo vien. Vieno į galvo.... (kažką pasako neaiškiai)... Sudaužė telefono. Matėt? No ti va. Eikėt žiūrėt“. Policijos pareigūnas sako, kad matė sudaužytą telefoną ir klausia kokia jo markė. R. nueina į kitą kambarį, atsisėda ir sako: „Daba jis sakė… (kažką sako neaiškiai)... sės dešimt metų, man bos kas bos. Aš užmušiu mamo, aš užmušiu sesė.... (kažką sako neaiškiai)...“ Policijos pareigūnas klausia kokia telefono markė ir R. atsako nežinanti. Policijos pareigūnas R. T. pasako kolegai V. P., kad sudaužė jos telefoną leisdamas į sieną, prašo pažiūrėti telefono modelio. Apžiūrėjus policijos pareigūno V. P. kūno kameros įrašus nustatyta, kad vieno iš įrašų pavadinimas yra „PSS-20240726-182000UTC+0300“. Įrašo trukmė – 00:30. Įraše matomas ant žemės gulintis asmuo. Policijos pareigūnas jam liepia gulėti, o jis eina prie tarnybinio automobilio. Kito įrašo pavadinimas yra „PSS-20240726-182440UTC+0300“. Įrašo trukmė – 00:34. Įraše matomi policijos pareigūnai prie gyvenamųjų namų. Policijos pareigūnas R. T. kolegai nurodo, kad žymių nėra, tačiau teigia kad skaudėjo bei sudaužytas telefonas. Kolega V. P. paklausia kiek balų skaudėjo. Kito įrašo pavadinimas yra „PSS-20240726-182556UTC+0300“. Įrašo trukmė – 21:16. Įraše matomas policijos pareigūnas R. T., girdimas kalbantis policijos pareigūnas V. P.. V. P. pasiima liniuotę ir įeina į gyvenamąjį namą. Įėjęs prašo R. parodyti pirštu kur jai buvo suduota. Moteris R. susiima rankomis už galvos ir sako: „Viską į galvo“. Policijos pareigūnas klausia vieną smūgį sudavė ar daugiau ir R: „Koks ketors, penks smoge“. Policijos pareigūnas prašo su pirštu parodyti vietą, į kurią buvo suduota. R.: „Kaip aš tau pasakys (susiima rankomis galvą), į galvo“. V. P.: „Į plaukus?“. R.: „Viskas galvoj (rankomis susiėmusi už galvos ją liečia), į šonus niekur, niekur, niekur. Tik į galvo“. Policijos pareigūnas pasiteirauja ar į veidą nesudavė. R.: „Ne. Aš užsidengio (užsidengia rankomis veidą). No“. Policijos pareigūnas prašo pasižiūrėti į jį, o jis fotografuoja. Policijos pareigūnas pasitikslina kur jai sudavė ir R.: „Taip če ir yra guzai dar netgi“. Policijos pareigūnas klausia kur ir su ranka paliečia moters galvą bei pasako, kad yra guzas, nufotografuos. R.: „Man į galvo dėję (verkšlena). Uždarykit jūs jį. R. jį išvarius“. Policijos pareigūnai klausia kur jis gali būti ir Ro. nurodo sūnaus buvimo vietą. Policijos pareigūnas V. P. išeina iš gyvenamojo namo į lauką prie kolegos R. T.. R. kažką klausia ir jai pasako, kad atvažiuos dar medikai. Policijos pareigūnas sugrįžta atgal į gyvenamąjį namą. R. parodo sieną, į kurią buvo mestas telefonas. V. P. ieško ir klausia dėl ko jis leido telefoną į sieną. R. atsako, kad dėl to, kad ji neskambintų 112 sakydama: „Jis išgiorda ir pasiuta... (dar kažką sako neaiškiai), tik R. nevesk..., o jis atsivede to R. visą gatavo, ant kojų vos pastovintį… (kažką sako neaiškiai)… pagriebęs (necenzūrinis žodis) kaip laida. A., (necenzūrinis žodis) mana mylimiaus sūnau ir man tu taip darai, aš saka užmošiu tavi ir N.. A taip man saka kvep dešimt metų. Už ko jam kvep dešimt metų?“ Policijos pareigūnas išeina iš gyvenamojo namo į tarnybinį automobilį, pasiima planšetę ir sugrįžta atgal į gyvenamąjį namą. Fotografuoja bei klausia ar labai skaudėjo galvą, kai sudavė smūgius. R.: „Ti galvoj ne“. Policijos pareigūnas prašo įvertinti balais ir jam R. atsako: „Nu kokie devyni tikrai skaudėjo. Vieną kart, kitą kart, trečią kart“. Policijos pareigūnas klausia kiek iš viso buvo smūgių ir jam R. atsako: „Penki smūgiai tikrai buvo. Ti matei guzus pats. Ti dėl ką aš pradėjau verkt (verkšlena). Kodėl A. tu mani muši (šluostosi ašaras)“. Policijos pareigūnas išeina iš kambario į lauką. Atvyksta medikai, kurie apžiūri R. R nurodo, kad ja primušė mylimiausias vaikas, kuris sudavė iš kumščių bei parodo kur skauda (kur rodo nesimato, nes R. užstoja medikė) (2 t., b. l. 121 – 124).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prisipažino, dėl to buvo apklaustas du kartus. Pirmoje apklausoje kaltinamasis A. T. parodė, kad „trenkė vieną smūgį ir P. M. nukrito ant asfalto“. Antros apklausos metu patvirtino savo pirmos apklausos metu duotų parodymų teisingumą. Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje nepadarė ir kaltinime nurodytu metu ir laiku prie nukentėjusiojo P. M. net nebuvo priėjęs, ir nors jį matė, tačiau su juo pasisveikino tik iš tolo. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė surašė tai ką norėjo surašyti.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia, ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajam P. M. į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam P. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės ausies kaušelyje, poodine kraujosruvą dešiniame užausyje, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio dešinėje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-343-719/2018, Nr. 2K-125-511/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad patį įvykį ar jo dalį matė du asmenys, tačiau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje vienas iš šių liudytojų nurodė tariamai nieko nebepamenantis, kitas – daug ko nebematęs. Tariamai įvykio aplinkybes pamiršęs asmuo nurodė, kad nesijaučia saugus, bijo, todėl nenorėjo duoti parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nors policijos pareigūnams neoficialiai buvo nurodęs, jog matė visą įvykį, nes gyvena priešais. Policijos pareigūnams minėtas asmuo įvykio dieną nurodė, jog matė einančius 4 asmenis. Vienas iš jų, kuris dėvėjo pilkos spalvos treningą su gaubtuvu ant galvos, kelis kartus (kiek kartų neįvardijo) sudavė kitam asmeniui. Sumuštas asmuo pargriuvo ant kelio ir gulėjo, o asmuo, dėvintis pilkos spalvos džemperį su gaubtuvu ant galvos, nubėgo nuo jo link (duomenys neskelbtini) centro, seniūnijos. Kiti du asmenys nieko nedarė, nuėjo link (duomenys neskelbtini) centro.

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku, P., kurio pavardės nežino, tačiau dažnai jį mato (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir kitas jaunuolis, kurį atpažintų – buvo apsivilkęs tamsiu (lyg juodos spalvos) sportiniu džemperiu su gobtuvu, ėjo kartu, o už jų, nutolę apie 10 m, ėjo du vyriškiai. Jam pasirodė, kad jie visi ėjo kartu, nors ir nutolę vieni nuo kitų. Prasilenkus su jais, kažkuris iš jų lyg sušuko: „- ką čia darot?“, jis atsisuko pažiūrėti ir pamatė, kad P. guli ant gatvės, o kitas, jam gulinčiam spyrė iš kojos (kur tiksliau pataikė nematė, bet kažkur į viršutinę kūno dalį). Kiek matė, jaunuolis spyrė vieną kartą, tačiau iki jam atsisukant kiek smūgių sudavė ir ar sudavė – nematė. Kiti du vyriškiai prie jaunuolių nestovėjo, nuėjo toliau. Nuo gulinčio P. nuėjo ir jam spyręs jaunuolis (link centro).

Nustatyta, kad kaltinamasis A. T. vilkėjo pilką džemperį su gobtuvu, todėl kai liudytojai, kurie kaltinamojo nepažinojo ir įvykio vietoje neatpažino, tačiau nurodė, jog šalia P. M. matė vaikiną, kuris vilkėjo pilkos spalvos džemperį su gobtuvu, minėjo būtent kaltinamąjį. Šias išvadas teismas daro, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku ėjo keturi asmenys: nukentėjusysis P. M., kaltinamasis A. T., K. Z. bei R. R. ir iš šių asmenų tik A. T. vilkėjo pilkos (tamsios) spalvos sportinį džemperį su gobtuvu. Be to, ir buvęs policijos pareigūnas G. K. duodamas parodymus nurodė, kad pilką džemperį su gobtuvu vilkėjo būtent A. T..

Teisiamajame posėdyje tam tikras įvykio aplinkybes matę ar apie jas girdėję liudytojai teigė, jog nebeprisimena įvykio, jo nematę, tačiau teismui pagarsinus jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, visi nurodė, jog duotus parodymus patvirtina ir jais galima vadovautis.

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas reikšmingais laiko kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis nurodė, jog gindamasis nuo P. M. smūgio, jis „nublokavo“ jo smūgį ir trenkė jam atgal. Trenkė vieną smūgį ir P. M. nukrito ant asfalto. Jis jį paliko gulėti ant asfalto, nuo jo nuėjo. Nors kaltinamojo nurodytų smūgių skaičius skiriasi nuo A. T., tačiau šiuo atveju reikšminga tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. T. pripažino naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kad kaltinamasis A. T. galimai sudavė smūgius nukentėjusiajam P. M. ikiteisminiame tyrime patvirtintino ir kartu su nukentėjusiuoju bei kaltinamuoju įvykio vietoje buvęs K. Z.. K. Z. apklausų metu parodė, kad išgirdo garsus, panašius į delno suduodamus smūgius (kiek tiksliau, nežino, bet ne vienas) ir atsisukęs pamatė ant gatvės gulintį P.. Šalia P. A. nebebuvo, tačiau kur jis nubėgo ir kada, nematė. Kad būtų A. sudavęs P. nematė, tačiau suprato, kad A. galėjo sumušti P., nes kitų asmenų nebuvo. Papildomos apklausos metu K. Z. parodė, kad išgirdo garsą (gal griuvimo, gal trenkimo), atsisukęs pamatė jau gulintį P. ant kelio, o A. pro juos nubėgo link netoli esančių gyvenamųjų namų kiemų. Nugriuvus P., aplink jį jokių kitų asmenų nebuvo. Nors mušimo fakto nematė, bet mano, kad P. sudavė A., nes jam nugriuvus, šalia nieko kito nebuvo.

Nors K. Z. duoti parodymai ir nesutampa tam tikromis aplinkybėmis, tačiau lieka nuoseklūs dėl girdėto smūgio, ant važiuojamosios kelio dalies pargriuvusio nukentėjusiojo bei to, jog kitų asmenų, išskyrus kaltinamąjį, šalia nukentėjusiojo įvykio metu nebuvo.

Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė, kas jam sudavė. Teisiamajame posėdyje iš vis neigė patyręs smurtą, tariamai pats nugriuvo, o kaltinamojo iš vis nebuvo sutikęs. Tokius nukentėjusiojo teiginius paneigia 2024 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 443/2024 (05), kurioje nurodyta, kad P. M. nustatyta muštinės žaizdos veide bei apatinio žandikaulio lūžis dešinėje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu arba neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs, t. y. nukentėjusysis niekaip negalėjo, taip susižaloti vien griūdamas.

Nors nukentėjusysis ir neigia patyręs smurtą bei tai, kad sužalojimus jam sukėlė kaltinamasis, tačiau jo mama – liudytoja M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus nenoromis jai sakęs, jog jį sumušė A. pravarde „P.“. Be to, ji parodė, kad dar kartą girdėjo kaip namo laiptinėje P. su kažkuo kalbėjo ir pasakojo analogiškai, ką buvo pasakojęs ir jai, t. y. kad ėjo, paprašė cigaretės ir gavo smūgį bei įvardino „P.“ – A. Iš kalbų mieste yra girdėjusi, kad tarp P. ir A. yra kažkokie nesutarimai, konfliktai.

Išanalizavus visą byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog A. T. teiginiai, kad nepripažįsta kaltės, nes nemušė P. M. neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai, nes A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, todėl jo parodymai teisiamajame posėdyje vertintini, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

A. T. kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, pagrindus, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu. Byloje esančių duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. T. P. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tą patvirtina surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma, kadangi įrodymus sulyginus tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, o net papildo vieni kitus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjusioji R. N. į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad kaltinime numatytu laiku ir vietoje, jos sūnus A. T., sudavė jai į galvos sritį ir taip sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, nukentėjusios R. N. apklausos ir akistatos protokolai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Įvykusios akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu A. T. su nukentėjusiosios R. N. parodymais sutiko ir nurodė, jog pripažįsta, kad mamai R. N. sudavė vieną kartą kumščiu į kairįjį petį, sudaužė jos telefoną ir du kartus kumščiu sudavė jai į galvą. Sutinka, kad tokiais veiksmais padarė mamai R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. T. veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – motiną R. N., tyčia kumščiu du kartus jai suduodamas į galvos sritį, taip nukentėjusiajai R. N. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo metu kaltę kaltinamasis pripažino, teisiamojo posėdžio kaltę kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad ikiteisminis tyrimas pareigūnių atliktas netinkamai. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigė teisiamojo posėdžio metu apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Nors dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamasis iš esmės prisipažino, tačiau tai jis padarė tik po akistatos su nukentėjusiąja – savo mama, be to, teisiamajame posėdyje dėl šios padarytos nusikalstamos veikos, tai kaltę neigė, tai vėl pripažindavo, tai pripažindavo su išlyga, todėl tokio prisipažinimo negalima laikyti savanorišku ir/ar nuoširdžiu, o tuo labiau tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš tai buvo teistas 10 kartų, už paskutinius nusikaltimus bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, visi kaltinamojo padaryti nusikaltimai iš esmės buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktas), teistas 10 kartų už įvairaus pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 130–147), iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 172–179). Atsižvelgiant į nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. T. paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 61 straipsnio 4 dalimi, A. T. skiriamos bausmės mažesnės nei BK 138 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmė subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 26 d., 18.45 val. (3 t., 42–43, 44–45), iki 2024 m. liepos 28 d., 13.23 val. (3 t., b. l. 46–48), – 2 paras, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kaltinamajam A. T. pareikštas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 123,68 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo P. M. gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais, iš kaltinamojo P. M. civilinės ieškovės naudai priteistina 123,68 Eur žalos patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2025 m. birželio 17 d. pažymos Nr. APD-2025-07311 matyti, kad dėl kaltinamajam A. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 958,05 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme ganėtinai ilgam laikotarpiui, duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Panaikinti A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 50–51) ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (3 t., b. l. 34–36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendį ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 26 d., 18.45 val., iki 2024 m. liepos 28 d., 13.23 val., – 2 (dvi) paras, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) pripažinti A. T. recidyvistu.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 123,68 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 68 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš A. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė