- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2-549-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00826-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tomasolis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomasolis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statra“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 30 977,74 Eur už atliktus statybos rangos darbus, 23 071,97 Eur už parduotas prekes, 6 proc. dydžio procesines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Tomasolis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei, atsiskaityti su įmonės darbuotojais bei ieškove UAB „Statra“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės prašymas atmestas, konstatavus, kad nebuvo įrodytas atsakovės nesąžiningumas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė BUAB „Statra“ pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė areštuoti atsakovei UAB „Tomasolis“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas (bankų atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje) ir turtines teises, neviršijant 54 049,71 Eur dydžio reikalavimo ribų, priklausančias atsakovei UAB „Tomasolis“ ir esančias pas atsakovę UAB „Tomasolis“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
5. Nurodė, kad teismas pirmąjį kartą nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, jog ieškovės ieškinys yra laikytinas prima facie pagrįstu.
6. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo turi būti įvertinti atsakovės valdymo organų (ne) sąžiningumą pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai.
7. Pažymėjo, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima R. L., nors atsakovės akcijos nominaliai užrašytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R. L. sūnus E. L. Atsakovės atstovas R. L. yra nesąžiningas asmuo, kurio vengimas atsiskaityti su įvairiais kreditoriais, tiek atstovaujant kitas įmones, tiek asmeniškai buvo konstatuotas teismų ne vieną kartą tiek civiline, tiek baudžiamąja tvarka. R. L. ligšiolinis elgesys vienareikšmiškai patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Vertinant atsakovės poziciją šioje byloje matyti skolos fakto neigimas nesant jokių patikimų atsikirtimų, taip pat matomas siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl ieškovė neturi pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys ieškinio tenkinimo atveju būtų kitoks.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Tomasolis“ pateikė nuomonę dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė netenkinti ieškovės prašymo, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė prašė teismo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir pareikalauti, kad ieškovė ne vėliau nei per 3 darbo dienas arba kitą teismo nustatytą terminą: arba pateiktų banko garantiją, patvirtinančią, kad ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų, bankas visiškai padengtų atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius; arba į specialiąją teismo sąskaitą sumokėtų ne mažesnę nei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių masto sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
10. Teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ir tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, tačiau teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Sprendžiant dėl atsakovės (ne) sąžiningumo svarbu nustatyti ar yra duomenų, patvirtinančių atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar lėšas, turint tikslą eliminuoti galimybę ateityje iš šio turto ar lėšų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nurodo ir analizuoja atsakovės nesąžiningumą, ieškovės manymu, pagrindžiančias aplinkybes, susijusias su ne pačios atsakovės valdymo organų nesąžiningumu, o kito asmens, t. y. R. L., kuris, ieškovės manymu, yra atsakovės de facto vadovas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o vien šios aplinkybės, kad atsakovės vadovas yra R. L. sūnus, o dukra – akcininkė, teismo vertinimu, nepagrindžia atsakovės sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nenustatęs atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė BUAB „Statra“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. esamu atveju sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo turi būti įvertintas ne teisinės fikcijos (juridinio asmens) nesąžiningumas (nes teisinė fikcija savaime negali būti nei sąžininga, nei nesąžininga), o būtent atsakovės valdymo organų (ne) sąžiningumą pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai.
14.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima R. L., nors atsakovės akcijos nominaliai užrašytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R. L. sūnus E. L. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad būtent R. L. atsakovės vardu pasirašo PVM sąskaitas – faktūras, atitinkamai priima gautas prekes, būtent R. L. yra skiriamas direktorių pavaduojančiu asmeniu, kada įmonę prireikia atstovauti teisme ir paaiškinti teismui su vykdoma veikla susijusias aplinkybes, o tokį paskyrimą suteikia R. L. dukra S. B. Pažymėtina, kad būtent R. L. atstovauja atsakovę ir šioje civilinėje byloje teismo posėdžių metu, pasirašinėja procesinius dokumentus, o nominalus vadovas E. L., kuris, tikėtina, apie atsakovės vykdomą veiklą ir sudaromus ūkinius – komercinius sandorius nieko nežino, atstovauti atsakovę byloje vengia.
14.3. Be to, būtent R. L. turi didelę patirtį elektrotechninio montavimo darbų srityje, kurioje veikia atsakovė. Būtent R. L. buvo akcininkas ir vadovas tokių bendrovių kaip UAB „Elektrotinklas“, UAB ELT valdymas“, UAB „Statra“, UAB „Statra ES“, kurios užsiėmė analogiška veikla, tačiau bankrutavo būtent dėl nesąžiningų R. L. veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. 2018 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-67-480/2018 pripažinta, kad BUAB „Elektrotinklas“ prie bankroto buvo privestas tyčia, o šiuos neteisėtus veiksmus atliko būtent R. L. ir jo sugyventinė R. B. Lietuvos apeliacinio teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl UAB „Elektrotinklas“ tyčinio bankroto paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų sprendimus Kauno apygardos teismas žalos atlyginimą prisiteisė ir iš paties R. L. ir jo sugyventinės R. B.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Tomasolis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
15.1. atsakovės vadovas, tvarkantis kasdienę ūkinę – komercinę veiklą bei priimantis strateginius, su verslo valdymu susijusius sprendimus, yra E. L. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis siekiama įrodyti R. L. de facto vadovavimą atsakovei, neturi tiesioginio ryšio su R. L. de facto vadovavimu – nurodomi teiginiai, nepaisant to, kad nėra paremti absoliučiai jokiais įrodymais, niekaip negali privesti prie išvados, kad R. L. turi įtaką priimant sprendimus atsakovės veikloje.
15.2. Pati ieškovė, analizuodama savo pateiktus argumentus, nurodo, kad R. L. turi tik įtaką priimant sprendimus, tačiau de facto vadovavimui konstatuoti, asmuo turi sistemingai ir nuolatos atlikti vadovo funkcijas, priimti strateginius sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu.
15.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės darbuotojas R. L. yra buvęs bankrutavusių įmonių vadovu, yra teistas, turi daug skolų. Teigiama, kad R. L. yra praeityje mažinęs bendrovių turto masę siekdamas paslėpti lėšas. Nepaisant to, kad šie samprotavimai niekaip nėra susiję su atsakovės neva egzistuojančiu sąmoningu siekiu mažinti savo turto masę taip užkertant galimybę įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės veiksmai niekaip nėra susiję su R. L. praeitimi ir šis atsakovės veiksmų nekontroliuoja, ieškovės teiginiai yra ir nepagrįsti, nes tai yra tik teorinio lygio samprotavimai, kurie nėra grindžiami realiais įrodymais. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, o R. L. – fizinis asmuo ir jie neturi būti šios bylos prasme tapatinami.
15.4. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Ieškovės prašoma priteisti suma tesudaro 23,12 proc. atsakovės 2018 m. grynojo pelno bei tik 11,83 proc. viso turto, todėl net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, nekiltų problemų tokį teismo sprendimą vykdyti.
15.5. Be to, atsakovė vykdo net penkias rangos sutartis su įvairiais kontrahentais, kurių bendra sutartinė suma sudaro net 421 535 Eur. Taip pat atsakovė šiuo metu planuoja sudaryti ir kitas sutartis, kurių suma sudarytų dar mažiausiai 158 426,24 Eur. Tai iš esmės patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir ji galėtų vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
17. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
18. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo turi būti įvertintas ne juridinio asmens nesąžiningumas, o būtent atsakovės valdymo organų (ne) sąžiningumą pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Apeliantės vertinimu, nors teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog R. L. būtų faktinis atsakovės vadovas, tačiau byloje surinkti įrodymai liudija, kad visus sprendimus atsakovės vardu priima būtent R. L., nors bendrovės akcijos nominaliai užrašytos jo dukros S. B. vardu, o vadovo pareigas formaliai eina R. L. sūnus E. L. Teismams, kitose bylose, nustačius R. L. ir R. B. (jo sugyventinės) nesąžiningus veiksmus kitose bendrovėse, kurios šiuo metu bankrutuoja, veiklą buvo pradėta vykdyti per atsakovę (iš kito asmens įsigytą įmonę), tačiau akcijas užrašant ir vadovu paskiriant ne patį R. L., o jo vaikus.
19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
20. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
21. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodo ir neįrodinėjo atsakovės galimo nesąžiningumo ar ketinimų paslėpti, sumažinti turimo turto vertę ir nurodo argumentus, susijusius su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, kurį iš esmės prašo pripažinti atsakovės de facto vadovu ir vertinti būtent jo (ne) sąžiningumą, ir remiantis tuo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
23. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui (išlaikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita, atitinkamų faktų konstatavimui ir kt. Be to, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenustatinėja faktinių aplinkybių, kurios sudaro bylos dalyką, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo spręsti ir vertinti asmens, kuris šioje byloje šalimi, ir niekaip nėra susijęs su atsakove (ne) sąžiningumo, taip pat remtis jo atliktais (atliekamais) veiksmais kitose bendrovėse ar valdant atsakovę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinamas asmens, kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti konkrečius apribojimus, (ne) sąžiningumas, tačiau ne kitų su juo net nesusijusių asmenų. Aplinkybių kaip de facto vadovo buvimu nustatymas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios juridinio asmens nesąžiningumą, taip pat kaip ir nustatinėjamos.
25. Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Minėta, kad atsakovės nesąžiningumas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo grindžiamas kito su juridiniu asmeniu nesusijusio asmens veiksmais, reputacija ir kt. Tačiau šios aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia prisiteisti skolą už suteiktas paslaugas. Susipažinus su ieškovės pareikšto ieškinio turiniu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė įrodinėtų R. L. buvimą faktiniu UAB „Tomasolis“ vadovu. Akivaizdu, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia, jog teismas įvertintų aplinkybes, kurios byloje net nėra nagrinėjamo ginčo dalykas ir nustatytų faktą. Nesant duomenų apie paties atsakovo, o ne su juo nesusijusio asmens, atliktus galimai neteisėtus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.
27. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.