Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriausiant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š. ir jo atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Kersnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, dirb. Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. spalio 23d. pažeidimo padarymo vietoje pil. V. Š. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad jis 2016m. spalio 23d., apie 08⁰⁰ val., ryte, Kauno mieste, Julijanavos gatvėje vairavo automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuriam buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas, t.y. lengvas girtumo laipsnis. Šis protokolas su kita prie jo esančia medžiaga buvo perduotas į teismą dėl pil. V. Š. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 126 str. 1d.(iki 2017m. sausio 01d. galiojusi seno LR ATPK redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. spalio 23d., apie 08⁰⁰ val., ryte, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio pareigūnai Kauno mieste dalyvaudami policinėje priemonėje Nr. 20-IL-72623, Julijanavos gatvėje sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. vairuojamą automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam, alkoholio matavimo prietaisu-alkotesteriu „ Alcotest 6810 “ Nr. ARFM-0366 atlikus blaivumo testą, buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas(paklaida 0,017%), kas atitinka lengvą girtumo laipsnį(b.l. 3-4). Pasak teisme apklausto vieno iš liudytojų R. Ž., jam priėjus prie patikrinimui sustabdytos transporto priemones vairuotojo(administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š.), pastarojo buvo paklausta, ar šis nevartojo alkoholio, į ką vairuotojas pasakė, kad šiandien alkoholinių gėrimų nevartojo. Kilus abejonėms, kad vairuotojas yra neblaivus, nes vizualiai matėsi, jog asmuo galimai yra išgėręs, juolab, kad iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo atliktas blaivumo testas. Alkoholio matavimo prietaisui parodžius 0,47 promilės girtumą, liudytojo R. Ž. žodžiais, vairuotojas labai nustebo, po ko pasakė, kad ryte, prieš sėsdamas už vairo, jis iš skardinės, kuri iš vakaro buvo palikta gulėti automobilyje, išgėrė nedidelį likusio alaus kiekį. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2006m. gegužės 12d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo(girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimais, tikrinamam asmeniui nesutikus su alkoholio matavimo prietaiso parodymais, pats asmuo savo iniciatyva gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti pakartotinę medicininę apžiūrą(minėtų taisyklių 27 punkto 1 dalis). Tai turi būti padaryta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo(minėtų taisyklių 10p.). Apie tokią galimybę, liudytojo R. Ž. žodžiais, buvo paaiškinta ir patikrinimui sustabdytos transporto priemones vairuotojui(administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š.). Kadangi, pasak paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š., jis nesijautė apsvaigęs, nes ryte, prieš sėsdamas už vairo, nes ketino važiuoti į Aleksoto turgų, iš skardinės, kuri iš vakaro buvo palikta gulėti automobilyje, išgėrė tik apie 50 g likusio alaus kiekį, todėl, nesutikdamas su alkoholio matavimo prietaiso duomenimis ir žinodamas apie galimybę pakartotiniam blaivumo testui medicinos įstaigoje atlikti, jis(administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š.) pats kreipėsi į VšĮ „ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras “. Iš administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. atstovo pateikto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 662 matyti, kad nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašymo(pastaba: pranešimas buvo surašytas 2016m. spalio 23d., 08²⁰ val.(b.l. 7)), tą pačią dieną, 10⁰² val., alkoholio matavimo aparatu „ Drager 7410 “ Nr. AK 8170688 atlikus į ligoninę atvykusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. blaivumo testą, gautas rezultatas-0,00 promilių, t.y. buvo konstatuota, kad asmuo yra blaivus Toks pats rezultatas buvo gautas tiek 10²² val. alkotesteriu atlikus kartotinį tyrimą, tiek ir ištyrus 2016m. spalio 23d., 10⁰⁵ val., paimtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. kraują, nustatant kad pastarojo kraujyje etilo alkoholio nerasta(b.l. 34-35).

Atsižvelgiant į tai, kad, atlikus asmens blaivumo testą, buvo gauti visiškai skirtingi dviejų alkoholio matavimo prietaisų rezultatai, tikslu ne tik pašalinti kilusias abejones dėl pirminių alkoholio matavimo prietaiso rezultatų, bet ir tikslu pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. atstovo prašymu administracinėje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė(b.l. 51-52, 56).

Atlikus ekspertizę, į teismo užduotus klausimus buvo pateikta išvada apie tai, kad, 2016m. spalio 23d., apie 08⁰⁰ val., policijai patikrinimui sustabdžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. vairuojamą automobilį „ Volvo V70 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis buvo blaivus, t.y. policijos patruliai savo alkotesteriu pil. V. Š. užfiksavo tik alkoholio pavartojimo faktą, nesukėlusį neblaivumo požymių. Kartu ekspertizės akte yra nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą(Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą) kreipėsi praėjus 1 val. 40 min. po oficialaus nušalinimo nuo vairavimo, tokiu būdu pažeisdamas minėtų taisyklių 29 punktą, tačiau vertinant tas aplinkybes, kad 2016m. spalio 23d., 10⁰² val. ir 10²² val. atlikto pakartotinio alkotestavimo metu etilo alkoholio garų iškvėptame ore nenustatyta, kraujyje etilo alkoholio taip pat nerasta(neaptikta net jo pėdsakų), policijos patrulių atlikto pirminio patikrinimo rezultatai kelia abejonių dėl jų objektyvumo bei patikimumo. Moksliniais duomenimis, suaugusiojo žmogaus organizme fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja, t. y. pašalina alkoholį iš organizmo, vidutiniškai 0,15 promilių per val.(fiziologinis etilo alkoholio pašalinimo iš organizmo greičio rodiklis), nepriklausomai nuo lyties, kūno masės ir net nuo sunkių kepenų funkcijų sutrikimų. Taigi, praėjus 1 val. 55 min. nuo policijos alkotestavimo, iš pil. V. Š. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio, vidutiniškai~0,28 promilės, todėl ir pakartotinio tyrimo metu alkotesteris turėjo parodyti~0,19 promilių alkoholio iškvėptame ore. Jeigu policijos pareigūnai, pil. V. Š. prasiskalavus bumą, po 20 min. būtų atlikę pakartotinę patikrą alkotesteriu, tyrimo rezultatai galėjo būti žymiai tikslesni. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos patruliai taip pat neatliko bendro pil. V. Š. būklės įvertinimo, vadovaujantis 2016m. gegužės 18d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 503 6.1 punktu pagal 2006m. birželio 20d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505 patvirtintą metodiką, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnai, nustačius požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs(iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), vertina bendrą asmens būklę(ar gali eiti tiesia linija-„ pėda po pėdos “, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą(atsimerkęs ir užsimerkęs)). Reikšmingą skirtumą tarp policijos ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro alkotesteriu rodmenų galima būtų paaiškinti tuo, kad, kaip teigė pats pil. V. Š., neužilgo iki buvo sustabdytas policijos vairuojant automobilį, buvo išgėręs nedidelį kiekį alaus(apie 50 g), todėl koncentruoti alkoholio garai burnoje galėjo iškreipti policijos alkotesterio rodmenis. To būtų buvę galima išvengti, atlikus pakartotiną testavimą alkotesteriu, prieš tai išskalavus bumą. Be to, netiesiogiai pil. V. Š. blaivumą patvirtina ir tai, kad policijos patruliai po oficialus nušalinimo nuo vairavimo vėliau leido pačiam V. Š. vairuoti automobilį, važiuojant į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą.

Be to, ekspertizės akte yra nurodoma, kad alkotesterio skalė sudaryta, remiantis alkoholio garų koncentracijos iškvepiamame ore perskaičiavimu į teorinę alkoholio koncentracijos tikimybę, grindžiamą vidutiniu statistiniu oro ir kraujo tankumo santykiu(1:2100). Faktiškai šis santykis priklausomai nuo kvėpavimo gilumo gan smarkiai įvairuoja-nuo 1:1300 iki 1:3000, todėl kai kada alkotesterio rodmenį gali atitikti ne tik nominali vidutinė statistinė, bet gerokai(iki 30 proc.) mažesnė arba didesnė(iki 60 proc.) alkoholio koncentracija. Kai alkotesteris rodo 0,41 prom., kraujyje gali būti nuo 0,29 prom. iki 0,65 prom. alkoholio. Maksimalūs nukrypimai pasitaiko retai. Tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 prom. kraujyje, visada būna didesnė kaip 0,41 prom. alkoholio koncentracija(Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti įforminimo reikalavimai, Vilnius, 2001).

Kadangi visos byloje kylančios abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone(LR ATPK 257 str.), todėl, įvertinus visų administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pil. V. Š., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pil. V. Š. atžvilgiu pagal LR ATPK 126 str. 1d.(iki 2017m. sausio 1d. galiojusi seno LR ATPK redakcija) yra nutrauktina(iki 2017m. sausio 01d. galiojusi seno LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p. redakcija).

Pažymėtina, kad nuo 2017m. sausio 01d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnį, tam tikrais atvejais būtina perkvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus, padarytus iki 2017m. sausio 01d. pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pagrindo perkvalifikuoti atitinkamą pažeidimą, kas atitinkamai lemtų ir tai, jog pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį teisena vyktų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nėra, kadangi protokolas surašytas iki 2017m. sausio 01d., o teisena pil. V. Š. atžvilgiu yra nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinės bylos teiseną pil. V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal LR ATPK 126 str. 1d.(iki 2017m. sausio 01d. galiojus seno LR ATPK redakcija) nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens-pil. V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), jo atstovo pagal susitarimą-advokato V. Kersnausko, kurio kontoros buveinė yra adresu: Kauno gt. Nr. 30, Ukmergės m., ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos, kurios buveinė yra adresu: Chemijos gt. Nr. 4B, Kauno m., žiniai.