- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-835-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03235-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Vilniaus PN. Teigė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl negalėjo laisvai judėti. Langus dengė metalinės grotos, kurios slopino šviesos patekimą į kamerą, todėl nepakako dienos šviesos. Nurodė, kad minėtos grotos buvo pagamintos iš sveikatai pavojingo metalo.
3. Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad vienoje patalpoje dušu naudojosi kartu su kitais asmenimis, kurie jį stebėjo, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis dušu, dušo patalpoje nebuvo įrengtos pertvaros ar pakabintos užuolaidos. Taip pat dušo patalpos sienose kyšojo vamzdžiai, iš kurių bėgo šiltas vanduo, kurio temperatūra neatitiko pareiškėjo poreikių. Dėl to pareiškėjas išgyveno emocinę depresiją, pažeminimą, o visą tai prilygo kankinimo sąlygoms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad taksofonai įrengti be skiriančių sienų, todėl su artimaisiais ir žmona turėjo kalbėtis viešai, girdint kitiems asmenims, kas pareiškėjo manymu pažeidė jo privatumą ir prilygo kankinimo sąlygoms.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Teigė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenustatyta jokio reikšmingo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl vertino, kad turi būti taikoma sutrumpinta ieškinio senatis ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiamas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d.
6. Nurodė, kad pareiškėjas atsiliepimo pateikimo metu bausmę atlikinėjo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, todėl jo byla yra ten. Dėl minėtos priežasties Vilniaus PN negali pateikti tikslių duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų nei yra įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN įvertino, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose.
7. Teigė, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN pirmame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis ir pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų ir visą laiką sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokių pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nesudarantys pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimo netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) rengimui. Įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Pažymėjo ir tai, kad teisės aktai nenustato įrengiamų taksofonų skaičiaus.
8. Teisės aktai nustato, jog lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą ir atsižvelgiant į nuolatinių draudžiamu nuteistiesiems turėti daiktų patekimą per langus, vadovaujantis teisės aktais buvo priimtas sprendimas bendrabučio tipo pastato langus iš lauko apsaugoti grotomis. Grotų įrengimas ant langų yra inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigos teritoriją. Grotų įrengimas yra numatytas teisės aktuose, todėl tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais. Teigė, kad pareiškėjas nepagrindžia atsiradusios neturtinės žalos dydžio ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl manė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Taip pat skunde nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.
12. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo siejo su laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 30 d. (spaudas ant voko), tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Atsakovo atstovas teigė, kad duomenų, kuriose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno aktualiu ginčo laikotarpiu, pateikti negali, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami ir sisteminami. Vilniaus PN taip pat nurodė, kad bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas skunde taip pat neįvardijo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko kartu su juo, taip pat nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų plotu, nenustatytas.
14. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN teismui pateikė paaiškinimus, jog 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN pirmame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti dušai atskirti sienelėmis. Teismas pažymėjo, kad taip pat nėra informacijos, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamai įrengtų dušų ar netinkamos temperatūros vandens. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose, todėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1396-602/2019). Teismas įvertino, kad dušų pertvarų įrengimas yra pakankamas privatumo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog pareigūnai pagal teisės aktus privalo nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius (tiek per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, tiek maudantis duše), siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, o taip pat užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą kalinimo įstaigoje. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada pasireiškė pažeidimai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis dušu, nesukonkretino, ar jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šio pažeidimo ir pan. Akcentavo, kad pareiga detalizuoti pažeidimus tenka būtent pareiškėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais.
16. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis teismas nenustatė, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl privatumo, naudojantis dušu, pažeidimų būtų kreipęsis raštu į Vilniaus PN administraciją su prašymais ar skundais.
17. Teismas nurodė, kad nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 str. 3 d.). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Taigi teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, kaip nurodė teismas, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos. Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta BVK nustatyta teisė skambinti telefonu, tačiau teigė, kad nesant būdelių jo pokalbius telefonu gali girdėti kiti asmenys, sunku susikalbėti dėl triukšmo.
18. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN pateikė fotografijas, kuriose užfiksuota, kaip įrengti taksofonai. Teismas nurodė, kad taksofonai įrengti su gaubtu ir tai atitinkamai mažina triukšmą. Be to, ant taksofonų priklijuoti ir informaciniai pranešimai, kurie patvirtina, kad pačių asmenų prašoma gerbti vieni kitus. Teismas nurodė, kad jokie teisės aktai nenustato specialių taksofonų būdelių įrengimo, todėl šiuo atveju Vilniaus PN negali būti laikomi atsakingais už jų neįrengimą. Teismas įvertino, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl taksofonų būdelių neįrengimo pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.
19. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas konstatavo, kad grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo teisių. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, taip pat nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl sveikatai kenkiančių metalinių grotų, nenurodė kaip konkrečiai metalinės grotos pakenkė jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.
20. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, nurodė, kad negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė.
III.
21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo atstovo 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
22. Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo kalinamas Vilniaus PN. Minėtu laikotarpiu, pareiškėjo vertinimu, buvo padaryta daug pažeidimų, pareiškėjas patyrę pažeminimą, dvasinių išgyvenimų. Teigia, kad teismų praktikoje, konstatavus pažeidimą neužtikrinant privatumo naudojantis dušu (dušas yra be kabinų ir skiriančių užuolaidų), nuteistiesiems yra priteisiama neturtinė žala.
Atsiliepimas
23. Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Vilniaus PN vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Be to, atsakovo atstovas nurodo, kad teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimo nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.
26. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, nurodo, kad dušo patalpose buvo pažeidžiamas privatumas. Taigi, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nenustatytas privatumas naudojantis dušu ir dėl to nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina paminėtų ribų neperžengdama.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021). Pagal vyraujančią vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021 ir kt.).
29. Šiuo atveju byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad pertvaros dušų patalpose iš šonų buvo įrengtos. Įvertinus aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo privatumas Vilniaus PN dušo patalpose nebuvo pažeidžiamas, todėl šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
30. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Teismas tinkamai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus bei ginčo šalių argumentus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.