- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 1-193-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00803-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- L. F.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant R. T., Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėda, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. F., buvo kaltinama suklastojus tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojus, o būtent :
ji, būdama (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini) buhaltere, ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo 1 d., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytoje vietoje, siekdama įtraukti automobilio „Mercedes Benz S600“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), reg. UAB „Translaiva“ vardu, KASKO draudimo išlaidas į bendrovės buhalterinę apskaitą, suklastojo tikrą dokumentą – 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitą Serija VIP Nr. 0205505, grafoje „Sumokėjau“ virš įrašo „K. G.“ padarydama savo ranka rankraštinį įrašą „Ž. K.“. Po to, šį tikrą jos suklastotą dokumentą įtraukė į bendrovės „Translaiva“ buhalterinę apskaitą, taip jį panaudodama.
L. F. kalta neprisipažino ir parodė, jog 2010 m. ji dirbo UAB „Translaiva“ buhaltere. Dirbdavo namuose ir į įmonę, esančią Taikos pr. 78, ateidavo pasiimti buhalterinių dokumentų, kurie būdavo sudėti į tam skirtą dėžutę. Į dėžutę dokumentus sudėdavo įmonės vadovas Ž. K. arba vadybininkas - apskaitininkas V. S.. Dokumentus sudėdavo ir kiti vadybininkai, kurie būdavo atsakingi už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Pasiėmusi dokumentus, juos tvarkyti parsinešdavo namo. Kartą tarp dokumentų rado savanorišką transporto priemonės „Mercedes Benz S600“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) draudimo liudijimą. Prie jo buvo prisegtas 6090 Lt pinigų priėmimo kvitas. Jame nurodyta, jog draudėjas ir naudos gavėjas yra (duomenys neskelbtini) kaip to ir reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Tačiau jai keistai pasirodė, tai kad grafoje „draudėjo atstovas“ buvo nurodyta R. B. pavardė, toks asmuo nedirba (duomenys neskelbtini) be to, ir ant pinigų priėmimo kvito buvo nurodytas dar kitas asmuo - K. G., kuris bendrovėje taip pat nedirba. Tą dokumentą ji nunešė atgal į UAB „Translaiva“ ir atidavė V. S., pasakiusi, jog tą dokumentą reikia parodyti įmonės vadovui Ž. K.. Tokių dokumento teisėtumą turėjo pagrįsti įgaliojimai, suteikiantys teisę minėtiems asmenims atlikti šias operacijas. Automobilio draudimo liudijimas jai taip pat buvo neaiškus. Tačiau tuos dokumentus jai vėl įdėdavo į dėžutę nesutvarkytus, nors vadovui kelis kartus priminė sutvarkyti dokumentus, gražindama dokumentus priklijuodavo priminimo lipdukus. Su draudimu susijusi ūkinė operacija turėjo būti atlikta 2010-09-01, tačiau, laukdama sutvarkytų dokumentų į įmonės apskaitą ūkinę operaciją įtraukė tik 2010-09-30. Beveik visą mėnesį iš vadovų reikalavo papildomų dokumentų, tačiau jų taip ir negavo. Nenorėdama pažeisti įstatymų, 6090 Lt už automobilio „Mercedes Benz S600“ KASKO draudimą neįtraukė į sąnaudas, kurios sumažintų pelno mokestį. Tokiu būdu ji valstybei nuostolio nepadarė ir įstatymams nenusižengė. Su pieštuku ant pinigų priėmimo kvito „Ž. K.“, tikriausi parašė ji, tačiau ten turėjo būti priklijuotas ir priminimo lipdukas, nes šis dokumentas turėjo būti pakeistas, kadangi jis buvo netinkamas įtraukti į buhalterinę apskaitą. Ekspertizė patvirtino, kad pieštuku „Ž. K.“ užrašė ji. Pieštuku ji užrašė „Ž. K.“, nes reikėjo tą dokumentą pakeisti, kad jis buhalteriškai būtų tinkamas, niekas dokumentų neklastojo. Šis dokumentas yra įtrauktas į žiniaraščius, o į apmokestinamąjį pelną neįtrauktas, t.y. ji pinigų priėmimo kvitą įtraukė tik į ūkinių operacijų registrą, nes automobilis tuo metu priklausė įmonei. Pinigų gavimo kvitas negali būti vienas, jis turi turėti jį pagrindžiantį dokumentą, todėl ji 6090 Lt neįtraukė į apskaitą, jei būtų įtraukusi, būtų sumažinusi pelno mokestį. Savanoriškose transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 214 pažymėta, kad asmenys, susiję su draudėju ir drausdami transporto priemones, turi pateikti įgaliojimą. R. B., drausdamas transporto priemonę, turėjo pateikti draudikui įgaliojimą. Įgaliojimą gali surašyti, tik įmonės vadovas Ž. K.. Pinigų priėmimo kvitui, kuris pasirašytas K. G. taip pat turėjo būti įgaliojimas. Tai, kad ji 6090 Lt sumokėtų už KASKO draudimą į sąnaudas neįtraukė, atsispindi pelno mokesčio deklaracijoje. Šiuo atveju ji nepadarė nusikaltimo nei prieš valstybę, nei prieš asmenį. Automobilis „Mercedes Benz S600“, pagal jai pateiktus dokumentus (automobilio dokumentai su nurodyta automobilio pirkimo kaina) buvo skirtas pradavimui, įmonė užsiėmė automobilių pardavimu. Paprastai jai pateikiami dokumentų originalai, tačiau kodėl jai buvo pateiktos minėto automobilio KASKO draudimo dokumentų kopijos, ji nežino. Įmonės gautas PVM sąskaitas - faktūras apmokėdavo įmonės vadovo paskirtas asmuo. Daugiausiai su bankinėmis operacijomis buvo susietas V. S., jis apmokėdavo už pirktas transporto priemones, visa tai atsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Į transporto priemonės savikainą, parduodant automobilį įskaičiuojama automobilio įsigijimo kaina, transportavimo išlaidos, muito mokesčiai, ekspedijavimo išlaidos. Visus šiuos dokumentus ji rasdavo tam skirtoje dėžutėje. Šiuo metu automobilis „Mercedes Benz S600“ yra parduotas ir išrašyta PVM sąskaita - faktūra. Ji asmeniškai sąskaitų neišrašinėja. Automobilio „Mercedes Benz S600“ savininkas ir draudėjas pagal dokumentus yra (duomenys neskelbtini) todėl ji ir turėjo sumokėti pinigus už KASKO draudimą. Tai padaryti turėjo įmonės vadovas Ž. K., nes jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už grynuosius pinigus. Iš banko bankinius išrašus už pareitą mėnesį ji gauna tik kito mėnesio pradžioje. Iš banko išrašų matyti, ar yra UAB „Translaiva“ padarytas pavedimas draudimo bendrovei. Pinigų gavimo kvitas įrodymas, kad už draudimą buvo sumokėta grynais. Sumokėti už draudimą gana nemažą sumą galėjo tik įgaliotas asmuo. Kai jai buvo pateikti draudimo dokumentai, automobilis dar priklausė (duomenys neskelbtini) todėl ji ir turėjo mokėti už draudimą. Įmonės vadovai jai iki gruodžio 31 d. galėjo pateikti įgaliojimus, kad R. B. ir K. G. gali atlikti tuos veiksmus, susijusius su draudimu. Tuomet pagal Pelno mokesčio įstatymą, ji būtų galėjusi tuos 6090 Lt, sumokėtus K. G. už draudimą, įtraukti į sąnaudas. Prie kiekvienos PVM sąskaitos - faktūros yra surašoma avansinė apyskaita, kurioje nurodoma, kas sumokėjo sąskaitą. Avansinė apyskaita dėl automobilio „Mercedes Benz S600“, draudimo išrašyta Ž. K.. Pareigūnams ji davė tuos dokumentus, kurių jie prašė, avansinių apyskaitų neprašė, jų ir nedavė. Iš avansinės apyskaitos matyti, kad Ž. K. už draudimą sumokėjo iš savų pinigų, o po to pinigai iš UAB „Translaiva“ jam buvo grąžinti, tai nurodyta avansinėje apyskaitoje Nr. 616. Ši ūkinė operacija padaryta 2010-09-30 ir pagal avansinę apyskaitą matyti, koks asmuo moka už prekę ar paslaugą. 2010-09-30 kasos išlaidų orderyje matosi jog UAB „Translaiva“ pavedė pinigus. Šio orderio tyrėjai jos neprašė, ji ir nepateikė. Avansinėje apyskaitoje nurodyta, jog Ž. K. sumokėjo už automobilio draudimą, tačiau pinigų priėmimo kvite ir draudimo liudijime buvo pasirašęs ne Ž. K.. Laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-09-30 dokumentai buvo Taikos pr. 78. Bendrovės vadovai žadėjo, jog dokumentai bus sutvarkyti, tačiau jie dokumentų taip ir nesutvarkė.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis yra UAB „Translaiva“ komercijos direktoriumi, įmonė užsiima krovinių vežimu ir automobilių pirkimu. Perkant automobilį, sudaroma sutarts, su pardavėju ir atsiskaitoma, kai automobilis parduodamas. Visi reikalingi dokumentai įtraukiami į buhalterinę apskaitą. UAB „Translaiva“ įsigijo automobilį „Mercedes Benz S600“, jį parvarė iš Amerikos ir įdėjo skelbimą į laikraštį dėl pardavimo. Šį automobilį buvo sutarta parduoti K. G.. Jis neturėjo pinigų iš karto už automobilį sumokėti, todėl buvo sutarę, kad atsiskaitys iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Už automobilį jis turėjo sumokėti 70 000 eurų. Į šią sumą įėjo visos įmonės turėtos išlaidos su automobilio pirkimu. K. G. tą automobilį apdraudė, nes tuo metu naudojosi tuo automobiliu ir jam perdavė tai patvirtinančius dokumentus. Vėliau K. G. grąžino pinigus už automobilio draudimą. Automobilis priklausė įmonei, todėl ir visos išlaidos, susijusios su automobiliu, turėjo būti padengtos įmonės. Parduodamo automobilio kaina buvo ne maža, be to, į automobilio pardavimo kainą įėjo ir KASKO draudimas. UAB „Translaiva“ buhaltere dirba L. F.. K. G. jam atidavė draudimo dokumentus, o jis dokumentus įdėjo į dėžutę, skirtą buhalterei. Buhalterė jam sakė, kad pinigų priėmimo kvitą, kuriame pasirašė K. G. reikia pakeisti. Tam reikšmės jis neteikė ir dokumento neperrašė. Buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir avansines apyskaitas, tvarko buhalterė. J. B. yra draudikas, jo nepažįsta. Automobilis parduotas kitam asmeniui, todėl už draudimą sumokėtus pinigus grąžino jį apdraudusiam K. G..
Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis yra UAB „Translaiva“ direktorius, įmonė užsiima verslu, susijusiu su transportu. L. F. bendrovėje tvarkė buhalteriją. Automobilis „Mercedes Benz S600“ įsigytas be jo žinios, jį pirko V. S., jis turi teisę automobilius pirkti ir be jo žinios. Apie įsigytą automobilį „Mercedes Benz S600“ sužinojo per apklausą ikiteisminio tyrimo metu. „Mercedes Benz S600“ pirktas iš Amerikos UAB „Translaiva“ vardu, automobilį matė vieną kartą. Apie automobilio draudimo dokumentus jam nieko nežinoma ir apie juos su buhaltere nėra kalbėjęs, avansinės apyskaitos nerašė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas lapelis su pieštuku užrašytu tekstu „Ž. K.“, apie tai nieko negali pasakyti. Šiuo metu automobilis yra parduotas, tačiau kam parduotas, nežino.
Liudytojas K. G. parodė, kad norėjo pirkti automobilį „Mercedes Benz S600“ ir buvo apgautas. Šį automobilį buvo paėmęs išbandyti, surašęs sutartį juo naudotis tam tikrą laiką, tačiau automobilis buvo konfiskuotas ir jis nespėjo automobilio nupirkti. Automobilio „Mercedes Benz S600“ kaina 70 000 eurų. Kiek pamena, už automobilį buvo sumokėjęs 1000 Lt įnašą ir automobilį apdraudė civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat sumokėjo ir už automobilio KASKO draudimą, už KASKO draudimą pinigai jam buvo grąžinti iš karto, kaip pateikė apmokėjimo čekį. Pinigus už draudimą jam sumokėjo vyriškis iš (duomenys neskelbtini) savaitė po automobilio apdraudimo. Civilinės atsakomybės draudimo išlaidų 2000 Lt sumai jam negrąžino, nors buvo sutarta, kad pinigai bus grąžinti. Asmuo, su kuriuo tvarkė visus piniginius reiklaus susijusius su automobilio draudimu tvarkė su asmeniu vardu - Vytas. Sutartį dėl naudojimosi automobiliu iš jo paėmė kratos metu. Jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, byla dar nebaigta. Jam rodė draudimo apmokėjimo čekį, jis ištaisytas nebuvo.
Liudytojas J. B. parodė, kad dirba AAS „Gjensidige Baltic“ Palangos agentūros vadovu, suklastoto dokumento, t.y. pinigų priėmimo kvito jis nematė. Kiek pamena 2010 m. rugpjūčio, ar rugsėjo mėn. draudė automobilį „Mercedes Benz S600“, priklausiusį įmonei, KASKO draudimu. Žmogus sumokėjęs draudimo įnašą pasirašė ant pinigų gavimo kvito. Draudimo polisas surašomas įmonei, o pinigus sumokėti gali bet, kuris asmuo. Klientų draudžiančių automobilius Palangos skyriuje yra daug. Asmuo, sumokėjęs už KASKO draudimą yra jo sūnaus kaimynas K. G.. Tą dieną jis draudė sūnaus automobilį, todėl netyčia draudimo polise paliko savo duomenis, faktiškai polise turėjo būti nurodyta asmens, kuris draudžia automobilį pavardė. Surašius draudimo polisą, vieną įteikia automobilį apdraudusiam asmeniui, kitas lieka pas juos. Pinigų priėmimo kvite klaida neįsivėlė, pinigus sumokėjo K. G.. Jie neprašo iš asmenų įgaliojimo sumokėti pinigus, nes taisyklės nenumato reikalauti įgaliojimo, svarbu asmuo sumoka už draudimą grynais pinigais.
Iš 2011-03-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „Translaiva“ ofiso buvo paimti įvairūs dokumentai, susiję su automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), įsigijimu, eksploatavimu, tarp kurių 2010-09-01 pinigų priėmimo kvito VIP Nr. 0205505 geltonos spalvos egzempliorius, 2010-09-01 transporto priemonės savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 080008. (1t., b.l. 15-17 ).
Iš 2011-03-07 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš AAS “Gjensidige Baltic“ Klaipėdos atstovybės ofiso buvo paimti 2010-09-01 pinigų priėmimo kvito VIP Nr. 0205505 baltos spalvos egzempliorius, 2010-09-01 transporto priemonės savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 080008. (1 t., b.l. 19-23).
2011-09-23 specialisto išvadoje Nr. 11K-410(11) konstatuota, kad tirti pateiktame 2010-09-01 pinigų priėmimo kvito VIP Nr. 0205505 geltonos spalvos egzemplioriuje, eilutėje „Sumokėjau“, rankraštinį įrašą “Ž. K.” parašė L. F. (1 t., b.l. 42-44).
Dėl pareikšto kaltinimo L. F. išteisintina.
Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitas materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių reikšmę aplinkybių įrodymu. Nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį dalyku gali būti, tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikras dokumentas gali būti klastojamas tiek dalinio materialaus, tiek ir intelektualaus klastojimo būdu. Dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį (žodžius, skaičius), perklijuojant nuotrauką ir pan. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleido netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Tokių dokumentų panaudojimu laikomas tokių dokumentų pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą dokumentą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad UAB „Translaiva“ vardu buvo sudaryta automobilio „Mercedes Benz S600“, savanoriškojo KASKO draudimo sutartis su draudiku AAS „Gjensidige Baltic“, kurią pasirašė draudėjo atstovas R. B., už paslaugą sumokėjo K. G., kurio vardu buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas VIP Nr. 0205505 (b.l. 21, 22). Pastebėjusi, jog nei R. B., nei K. G. nėra bendrovėje dirbantys asmenys ir atlikti tokius veiksmus be įgaliojimų neturintys teisės, įmonės vadovų pareikalavo sutvarkyti dokumentus, t.y. perrašyti juos arba pateikti įgaliojimus, suteikiančius teisę minėtiems asmenims atlikti šias ūkines operacijas. Kaltinamosios teigimu, teisę pasirašyti ant tokių dokumentų turi įmonės vadovas Ž. K., todėl pieštuku ir padarė rankraštinį įrašą „Ž. K.“, taip nurodydama kieno vardu turi būti surašyti ir pasirašyti dokumentai. Įrašą ant pinigų priėmimo kvito pieštuku „Ž. K.“ padarė kaltinamoji L. F.. Tai patvirtino specialisto išvada Nr. 11K-410(1) (b.l. 42-44). Kaltinamoji neneigė, kad įrašą pieštuku ant pinigų priėmimo kvito padarė būtent ji, tačiau teismui paaiškino, kad įrašą padarė pieštuku, norėdama priminti UAB „Translaiva“ vadovams apie netinkamai surašytą dokumentą bei priklijavo ant dokumento įspėjamąjį lapelį. Kaltinamosios teigimu dokumentus ji tvarko namuose, todėl į bendrovę ateina tik pasiimti jai specialioje dėžutėje paliktų buhalterinių dokumentų. Ji ne kartą įspėjo direktorių V. S., kad reikia perrašyti netinkamai įformintus dokumentus, tačiau visą mėnesį dokumentai nebuvo sutvarkyti. Tai, kad apie netvarkingus dokumentus buvo buhalterės įspėtas, neneigė ir V. S., tačiau, kaip pats teigė, neteikė tam reikšmės, Kaip teigė bendrovės buhalterė L. F. ji ilgiau nei mėnesį nesulaukė perrašytų dokumentų arba R. B. ir K. G. išrašytų įgaliojimų. Vadovaujantis „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ 12 straipsniu, pinigų priėmimo kvitas turi būti patvirtintas dokumentu, pagrindžiančiu pinigų sumokėjimo pagrindą, kuris turi būti tinkamai įformintas (Buhalterinės apskaitos įst. „V.Ž“ 2011-11-06 Nr. IX-574), todėl L. F., nesulaukusi tinkamai sutvarkytų dokumentų, draudimo liudijimą, patvirtinantį bendrovei priklausančio automobilio draudimo faktą, įrašė į ūkinių operacijų registrą, tačiau pinigų priėmimo kvite nurodytos sumokėtos už automobilio draudimą pinigų sumos – 6090 Lt neįtraukė į išlaidas, tokiu būdu nesumažino bendrovei mokėtino pelno mokesčio. Tokiais savo veiksmais „Buhalterinės apskaitos įstatymui“ nenusižengė ir žalos valstybei nepadarė, nes Įstatymo 12 str. 2 d. nurodyta, jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Apskaitos registrai - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ( Įstatymo 16 str. 1 d.). Reikia pažymėti, jog įrašas pieštuku ant pinigų priėmimo kvito nėra laikytinas dokumento klastojimu, nes dokumentai paprastai pagal nusistovėjusią tvarką pildomi šratinuku ar parkeriu, t.y. tokiomis rašymo priemonėmis, kurių rašalas nėra lengvai pašalinamas, įrašas padarytas tokiomis rašymo priemonėmis laikytinas tikru. Kaip jau minėta dokumento klastojimas pasireiškia ištrinant ar kitokiu būdu panaikinant pirminį įrašą. Rašant pieštuku įrašą „Ž. K.“ L. F. neturėjo tikslo klastoti dokumento, siekiant dokumento turinio ar jo dalies pakeitimo, tai įrodo jos tinkamai įformintos ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje. „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ 21 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, jog ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, iš to išplaukia, jog už dokumentus pateikiamus buhalteriai atsako bendrovės vadovas, šiuo atveju Ž. K.. UAB „Translaiva“ direktorius neigė, ką nors žinantis apie automobilio draudimo dokumentus, tačiau pagal „Bendrovių statymo“ 37 str. 12 d. 1 p. ( „V.Ž“ 2000-07-13 Nr. VIII-1835 ) bendrovės vadovas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, iš to išplaukia, jog yra atsakingas ir už visas atliekamas ūkines operacijas, pagal „Buhalterinės apskaitos įstatymą“ atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Teismas daro išvadą, jog už tinkamų apskaitos dokumentų pateikimą yra atsakingas bendrovės vadovas, buhalteris - už apskaitos tvarkymą. Todėl L. F. rankraštinis įrašas „Ž. K.“, padarytas pieštuku ant apskaitos dokumento, t.y. sąskaitos Serija VIP Nr. 0205505, siekiant vadovams priminti apie teisingų dokumentų pateikimą, nėra laikytinas dokumentų klastojimu. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kaltinamoji neturėjo tikslo ir motyvo klastoti dokumento, siekiant dokumentuose įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu sumažinti bendrovės išlaidas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių valstybei padarytą žalą, neteisėtai sumažinus pelno mokestį, t.y. įtraukus 6090 Lt draudimo sąnaudas į išlaidas, nepagrįstas tinkamai įformintais apskaitos dokumentais, taigi kaltinamosios veiksmuose nėra tyčios, jos veiksmai nėra laikytini pavojinga veika, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą ji neatsako. Esant šioms aplinkybėms L. F. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - vokas Nr. 1, su 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitu, Serija Nr. VIP Nr. 0205505, išrašytu 6060 Lt sumai, paliktinas saugoti byloje.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
L. F. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Voką Nr. 1, su 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitu, Serija Nr. VIP Nr. 0205505, išrašytą 6060 Lt sumai, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.