Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-417-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2012-11-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-02
Bylos Nr.
1A-469-417-2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00803-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
Kaltinamasis
L. F.
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-417/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00803-2011-0
Teisėja A. Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9., 1.1.10.1.,(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U OS PRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Rasos Valentinienės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,išteisintajai L. F.,gynėjai Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendžio, kuriuo L. F. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. F. buvo kaltinama tuo, jog ji, būdama UAB „ duomenys neskelbtini“, įm. k. 301742242, buhaltere, ne anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo 1 d., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytoje vietoje, siekdama įtraukti automobilio „Mercedes-Benz S600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. UAB“ duomenys neskelbtini“vardu, KASKO draudimo išlaidas į bendrovės buhalterinę apskaitą, suklastojo tikrą dokumentą – 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitą, Serija VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, grafoje „Sumokėjau“ virš įrašo „K. G.“ padarydama savo ranka rankraštinį įrašą „Ž. K.“. Po to šį tikrą jos suklastotą dokumentą įtraukė į bendrovės „ duomenys neskelbtini“buhalterinę apskaitą, taip jį panaudodama.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Romas Jasevičius pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendį ir L. F. priimti naują nuosprendį – L. F. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jau 40 MGL (5000 Lt) baudą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik išteisintosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau visai nekreipė dėmesio į jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai pastaroji buvo apklausta kaip liudytoja, vėliau kaip įtariamąja. Prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad L. F. pinigų priėmimo kvitą įtraukė tik į Ūkinių operacijų registrą, tačiau pinigų priėmimo kvite nurodytos sumos neįtraukė į išlaidas. Be to, teismas rėmėsi L. F. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad iš avansinės apyskaitos matyti, kad Ž. K. už draudimą sumokėjo iš savų pinigų, po to pinigai jam buvo grąžinti, tai nurodyta avansinėje apyskaitoje Nr. 616. Be to, L. F. nurodė, kad kratos metu avansinių apyskaitų jos niekas neprašė ir ji šių dokumentų nedavė. Tačiau, apelianto įsitikinimu, tai tik nauja L. F. gynybos versija. Prokuroras akcentuoja ir tai, jog tam, kad patvirtintų ar paneigtų naują L. F. versiją prokuroras prašė iškviesti ikiteisminio tyrimo pareigūnę, dalyvavusią atliekant kratą ir atlikusią ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tuo labiau nuosprendyje teismas rėmėsi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neištirtais įrodymais, t. y. L. F. paminėta avansine apyskaita. Nors L. F. patikino teismą, kad minėtus dokumentus ji turi, ir pažadėjo juos pateikti, o teismas nurodė, kad šiuos duomenis priės prie bylos, tačiau dokumentai nebuvo pateikti, nors teismas mini juos nuosprendyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad L. F. savo veiksmais Buhalterijos apskaitos įstatymui nenusižengė ir žalos valstybei nepadarė.

Kaip matyti iš L. F. pateikto kaltinimo, ji buvo kaltinama pagal BK 300 str. 1 d., t. y. kad suklastojo tikrą dokumentą ir aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Jai pateiktame kaltinime apie ūkinės finansinės veiklos pažeidimus nėra net užsimenama, todėl teismo teiginiai apie Buhalterijos apskaitos įstatymo pažeidimus ir žalos valstybei padarymą nėra susiję su nagrinėjama byla.

Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad įrašas pieštuku ant pinigų priėmimo kvito nėra laikytinas dokumento klastojimu, nes dokumentai paprastai pagal nusistovėjusią tvarką pildomi šratinuku ar parkeriu. Šios teismo išvados, prokuroro įsitikinimu, nepagrįstos, nes įstatyme nėra įtvirtinta jokia rašiklio rūšis kaip priemonė klastojant dokumentus, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad pieštuku nėra galimybės suklastoti dokumento. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kalbama apie pinigų priėmimo kvito antrą egzempliorių, kurio visi užrašai yra atsispaudę, t. y. analogiški užrašams pieštuku. Taigi akivaizdu, kad tokiame dokumente galima daryti įrašus tik pieštuku tai ir buvo padaryta. Be to, teismo nuosprendyje nurodyta, kad L. F. rankraštinis įrašas „Ž. K.“ padarytas pieštuku ant apskaitos dokumento, t. y. sąskaitos Serija VIP Nr. duomenys neskelbtini, siekiant vadovams priminti apie teisingų dokumentų pateikimą, nėra laikytinas dokumentų klastojimu.

Prokuroras pažymi, kad pinigų priėmimo kvitas VIP Nr. duomenys neskelbtini yra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. K-574 2 str. 1 p.). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos šio dokumento rekvizitai buvo pakeisti sąmoningai, tai iš esmės trukdo nustatyti ūkinės operacijos teisingumą ir iškreipia įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, kaip parodė L. F., ji įtraukė pinigų priėmimo kvitą VIP Nr. duomenys neskelbtini į Ūkinių operacijų registrą, t. y. apskaitos registrą, kuris yra remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 2 str. 2 p.). Iš to išeina, kad pinigų priėmimo kvitas kaip oficialus dokumentas, turintis juridinę reikšmę, buvo įtrauktas į oficialią įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad L. F. tyčia suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, įrodo ir jos teisme duoti parodymai apie tai, kad pagal pinigų priėmimo kvitą buvo parengta finansinė apyskaita Nr. 616. Remiantis minėta apyskaita būtent Ž. K., o ne K. G. buvo išmokėti 6090 Lt. Jei pinigų priėmimo kvite būtų palikta K. G. pavardė, pagal pinigų priėmimo kvitą avansinės apyskaitos nebūtų buvę galima parengti. Parengti avansinę apyskaitą ir pagal ją Ž. K. pervesti 6090 Lt buvo galima tik suklastojus dokumentą — pinigų priėmimo kvite vietoje K. G. pavardės įrašius Ž. K. pavardę, tai L. F. ir padarė, o būtent šiais jos veiksmais ir pasireiškė tikro dokumento suklastojimas ir aiškiai suklastoto tikro dokumento panaudojimas.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendis naikintinas ir L. F. priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant L. F. kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymo (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. F., padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai ją išteisino. Apylinkės teismas nuodugniai neištyrė pagrindinių rašytinių bylos duomenų, o būtent 2010-09-01 Pinigų paėmimo kvito, Serija VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, neįsigilino į reikšmingas bylai faktines aplinkybes, o būtent koks buvo L. F. padarytos veikos tikslas ir paskirtis. Todėl nepagrįstai byloje esančius duomenis vertino tik L. F. išteisinimo aspektu.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymas. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008).

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas šios bylos įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklaustos išteisintoji L. F., tyrėja N. T. (P. T.) bei apžiūrėtas 2012 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitas, Serija VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, dėl 6090 Lt.

Išteisintoji L. F. parodė, kad K. G. sumokėjo už transporto priemonės savanoriško draudimo liudijimą 6090 Lt, bet jam pinigai buvo grąžinti. Todėl ūkinė operacija atitinka ūkinį įvykį neiškreipiant tikrovės. Ar pinigai K. G. buvo grąžinti, nežino, nes tvarkė tik finansinius dokumentus, neišrašinėjo nei PVM sąskaitų faktūrų, nei bankinių išrašų, nei pavedimų nedarė. Įrašas pinigų priėmimo kvite tebuvo priminimas vadovui, nes jam visada reikėjo parodyti, kur pataisyti, todėl visada dėdavo priminimo lapelius. Tų priminimo lapelių be galo daug. Ir lapelis nuo pinigų priėmimo kvito galėjo nukristi. Pažymėjo, kad Grynųjų pinigų priėmimo kvitas yra kaip patvirtinantis dokumentas už išduotą transporto priemonės savanoriško draudimo liudijimą, kad nuosavybės teise tas automobilis priklauso UAB „ duomenys neskelbtini“. Todėl L. F. įsitikinimu, savaime galima teigti, kad UAB“ duomenys neskelbtini“yra sumokėjusi tuos pinigus. O K. G. turėjo turėti įgaliojimą atlikti tam tikras finansines operacijas, drausti įmonei priklausantį turtą, t. y. automobilį, kurio, pasak L. F., ji reikalavo, tačiau K. G. šis išduotas nebuvo. Nurodo, jog Avansinė apyskaita buvo sudaryta 2010-09-30, nes mėnesį laukė, kol bus pateikti visi dokumentai, nors visos avansinės apyskaitos yra sudaromos tą pačią dieną. Poėmis, kurio metu paėmė dokumentus, buvo kitais metais.

Liudytoja N. T. (P.-T.) parodė, kad dalyvavo dokumentų, susijusių su automobiliu „Mercedes- Benz“, paėmime. Domino visi dokumentai: ir priregistravimo, ir draudimo apmokėjimai, techninės apžiūros dokumentai, valstybinių numerių apmokėjimas, nes dokumentai turėjo reikšmės ir kitoje byloje dėl neteisėto K. G. praturtėjimo ir kitų nusikaltimų. Pagal ekspertų išvadą 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitas buvo suklastotas. Kai buvo paimami dokumentai, ant to kvito jokio lapelio priklijuota nebuvo, jokių įspėjimo lapelių nebuvo. Nebuvo ir avansinės apyskaitos. Gal tuo metu būtent šita apyskaita nebuvo sukurta. Ji galėjo būti sukurta ir vėliau, atgaline data, atiduodant bylą į teismą. Kai L. F. buvo apklausta kaip liudytoja, ji parodė, kad ne tik neklastojo dokumentų, bet net nepastebėjo, kad dokumentas suklastotas.

Tuo tarpu apžiūrėjus 2012 m. rugsėjo 1 d. Pinigų priėmimo kvitą, Serija VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, dėl 6090 Lt, kurio grafoje „Sumokėjau“ matyti, jog ant buvusio įrašo K. G. pieštuku akivaizdžiai užrašyta Ž. K..

Teisėjų kolegijos manymu, akivaizdu, jog tokio pobūdžio užrašas negali būti vertinamas kaip siekis vadovams priminti apie teisingų dokumentų pateikimą. Jei L. F. iš tikrųjų tik siekė priminti vadovams, kad minimame apskaitos dokumente yra neteisingai įrašytas pinigų mokėtojas, akivaizdu, kad L. F. galėjo tai padaryti tiek ant pinigų priėmimo kvito užklijavusi, prisegusi lapelį su pastaba apie tai, kad būtina pataisyti grafos „Sumokėjau“ duomenis (juolab, kad tokia praktika buvo, nurodė pati L. F., apklausta apeliacinės instancijos teisme), tiek šalia buvusio K. G. pavardės tuo pačiu pieštuku įrašiusi Ž. K. vardą, o K. G. pavardę, pavyzdžiui, nubraukusi pieštuku. Tačiau tikrai ne tokiu būdu, kaip yra užrašyta minimame Pinigų priėmimo kvite.

Tuo tarpu aplinkybę, kad šis Pinigų priėmimo kvitas buvo taisomas pieštuku, paaiškina, jog tai yra antrasis Pinigų priėmimo kvito egzempliorius, kuris pildosi savaime pildant pirmąjį šios apskaitos dokumento egzempliorių ir teksto atvaizdas, esantis antrajame egzemplioriuje, visada vizualiai atrodo kaip pildytas pieštuku. Tai yra specifinis šio apskaitos dokumento egzemplioriaus požymis. Pinigų davėjui paprastai yra atiduodamas pirmasis egzempliorius, tuo tarpu pinigų gavėjui lieka antrasis egzempliorius, kuris ir yra įtraukiamas į apskaitą, kaip šiuo atveju į UAB“ duomenys neskelbtini“ apskaitą.

Taigi tokie L. F. veiksmai sukėlė teisines pasekmes, kurios yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymis.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, už automobilio „Mercedes-Benz S600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. UAB“ duomenys neskelbtini“v ardu, KASKO draudimo išlaidas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo K. G., nors nei leidimo, nei įgaliojimo, atlikto tokį veiksmą, pastarasis neturėjo. Ir teisinio pagrindo atgauti sumokėtas lėšas oficialiai iš UAB „ duomenys neskelbtini“ jis neturėjo. Tačiau sumokėtus pinigus jam asmeniškai grąžino Ž. K.. Tuo atveju, jei minimame pinigų priėmimo kvite būtų buvusi K. G. pavardė, tai „buhalteriškai“ šie dokumentai būtų buvę netvarkingi. K. G. UAB „ duomenys neskelbtini“ oficialiai nedirbo, nebuvo įgaliotas šios bendrovės atstovas, todėl jam išrašyta sąskaita faktūra oficialiai negalėjo būti bendrovėje įtraukta į apskaitą. Tokiu atveju būtų susidariusi situacija, kad K. G. savo iniciatyva dengia juridinio asmens finansinius įsipareigojimus. Tačiau faktiškai K. G. mokėjo už UAB“ duomenys neskelbtini“ vardu registruoto automobilio „Mercedes-Benz S600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimą, todėl Ž. K., kaip UAB“ duomenys neskelbtini“ direktorius, K. G. grąžino sumokėtuosius 6090 Lt. Todėl norint pateisinti šią sumą bendrovės finansiniuose dokumentuose dėl 6090 Lt turėjo būti Ž. K. pavardė. Taigi L. F. veiksmų tikslas ir buvo finansinio dokumento – pinigų priėmimo kvito – duomenis sutvarkyti taip, kad „buhalteriškai“ jie būtų tvarkingi.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos nuomone, byloje įrodyta, kad L. F. tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitą, Serija VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, ir jį panaudojo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.

Skirdama bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkių asmenybes; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. F. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Anksčiau ji teismo nėra teista, nebausta administracine tvarka. L. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors L. F. kaltės ir nepripažino, tačiau iš esmės sutiko su faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad pieštuku taisė pinigų priėmimo kvito duomenis, tačiau savitai aiškino tokio taisymo pobūdį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti L. F. už padarytą nusikaltimą paskyrus baudą, tačiau žymiai mažesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. F. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda.

L. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Voką Nr. 1 su 2010-09-01 pinigų priėmimo kvitu, Serija Nr. VIP Nr. „ duomenys neskelbtini“, išrašytą 6060 Lt, palikti saugoti prie bylos.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Rasa ValentinienėZigmas Pocius