Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Zuikauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui E. Č., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė parodė, jog su atsakovu E. Č. susipažino Anglijoje, kai jau buvo nėščia – septintame nėštumo mėnesyje. Tačiau gimus sūnui N., E. Č. šį vaiką pripažino kaip savą, todėl buvo įregistruotas vaiko tėvu. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. jie kartu nebegyvena, santykių nebepalaiko. Nuo tos dienos E. Č. prie vaiko išlaikymo neprisideda. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, tačiau prie vaiko išlaikymo taip pat neprisideda ir kur jis šiuo metu randasi, ji nežino. Prašo priteisti lėšas vaiko išlaikymui iš E. Č., nes jis registruotas vaiko tėvu.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pažymėjo, kad palaiko ieškovės reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš pateikto Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2017 m. sausio 24 d. gimimo įrašo Nr.33 matyti, jog N. Č., gimusio 2(duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti D. Ž. ir E. Č. (b.l.5). Gimimo vieta nurodyta Jungtinė Karalystė.

Lietuvos Respublikos CK 3.138 straipsnyje nurodyta, jog vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nurodyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Sūnus N. Č. gimė nesusituokusiems tėvams, todėl būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė D. Ž. iki šiol viena rūpinosi mažamečiu sūnumi, gyveno su juo ir išlaikė, yra pasirengusi ir toliau sudaryti jam tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Iš atsakovo šiuo klausimu prieštaravimų negauta.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė, prašydama priteisti sūnaus N. Č. išlaikymui po 15 eurų kas mėnesį, savo reikalavimą grindžia tuo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį jai reikia skirti apie 300 eurų. Pateikė apytikslį paskaičiavimą, kuris iš esmės nėra akivaizdžiai per didelis. Atsakovas, susipažinęs su ieškiniu, nepateikė jokių atsiliepimų, prieštaravimų, nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų nustatyti jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę. Teismo iniciatyva gauti duomenys rodo, kad šiuo metu jis turi oficialų pragyvenimo šaltinį – dirba (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat atsižvelgia ir teikiančios išvadą institucijos atstovo poziciją, jog vaikui augti, vystytis ir lavintis ieškovės nurodyta suma nėra per didelė.

Sprendžiama, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. kovo 6 d., iki sūnus N. sulauks pilnametystės.

Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas. Sprendimo dalis dėl lėšų išlaikymui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo E. Č. 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nes atsakovas sūnaus N. išlaikymui lėšų neteikė. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius, negauta. Sprendžiama, jog prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 54 Eur žyminis mokestis (150 Eur x 12 mėn. x 3% ); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur, kas viršija minimalią 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio N. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – D. Ž. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. Č. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) dydžio periodinę išmoką, mokamą N. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant ją nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. kovo 6 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. Č. 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) N. Č. išlaikymo įsiskolinimo už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. kovo 6 d.

D. Ž. paskirti tvarkyti sūnaus N. Č. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. Č. valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) – 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, ir 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) išlaidas, susijusias du dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.