Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-135/2014

Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00112-2013-6

NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius LR BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. skirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., teismas šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta 2013-05-17 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė R. V. skirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams 10 dienų, bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nustatyta nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d., 66 str., į atliktą bausmę R. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-24 17.00 val. iki 2013-03-25 14.45 val., prilyginus 1 (vienai) laisvės atėmimo bausmės dienai, ir visa pagal 2013-05-17 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmė - 20 parų areštas, prilyginus 20 (dvidešimčiai) laisvės atėmimo bausmės dienų, laikant, jog R. V. atliko dalį bausmės – 21 (dvidešimt vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) aikštėje, esančioje centrinėje turgavietėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens neatlygintinai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 1,0232 g narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo), kurią neteisėtai gabeno su savimi automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytą kiekį, neteisėtai, be tikslo platinti įgytos narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo) suvartojo pats, o likusią dalį – 1,0232 g narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo) neteisėtai laikė ir gabeno automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės apsauginiame nuo saulės skydelyje, iki 2013-03-24 17.00 val., kol Šiauliuose, Tilžės gatvėje automobilį sustabdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, ir radę paėmė neteisėtai gabentą ir laikytą – 1,0232 g narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas bausmę R. V., pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. V. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas net dvidešimt penktą kartą, didžioji dalis iš kurių yra nusikaltimai nuosavybei (1 t., 81-92 b. l.), taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka (1 t., 135-146 b. l.). Nors R. V. šiuo nuosprendžiu nuteistas už nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau ją padarė teistumui neišnykus, netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos po bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Tai, kad R. V. ir vėl nusikalto rodo, kad jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Būtina pažymėti, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis (6 mėnesiai) yra mažas – tik kiek didesnis nei bausmės minimumas, todėl, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta bausmė per griežta.

Pažymėtina, kad tokia bausmė – namų areštas, kurią paskirti prašo nuteistasis, baudžiamajame kodekse nėra numatyta (BK 42 str.). Kolegija sprendžia, kad skirti R. V. laisvės apribojimo ar arešto bausmę šiuo atveju nėra pagrindo. Kaip jau minėta aukščiau, jis praeityje teistas net dvidešimt penkis kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytos arešto bausmės, tačiau jis ir vėl nusikalto. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant R. V. švelnesnę bausmę, nes iš ankstesnių teistumų R. V. teigiamų išvadų nepadarė ir nėra linkęs taisytis.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu R. V. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumą.

Ir nors apeliaciniame skunde R. V. teigia, jog jis šiuo metu dirba UAB ,,A.“ ir augina dukrą, kadangi dukros motina dėl teistumo negali auginti ir prižiūrėti dukros, tačiau iš SODROS informacinėje bazėje esančių duomenų matyti, jog R. V. nuo 2014-01-03 UAB ,,A.“ nebedirba. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, jog R. V. dukros motina yra nuteista laisvės atėmimo bausme, tačiau šios bausmės vykdymas atidėtas, todėl, nesant kitų duomenų apie tai, kad tik R. V. turi galimybę auginti ir prižiūrėti savo neseniai gimusią dukrą ir tą jis daro, sprendžiama, jog tai negali būti aplinkybe, sąlygojančia paskirtos bausmės švelninimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.