Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Elegijui Laimikiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. U. dėl sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo mokėjimo nutraukimo, materialinio išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2016-10-11 priimtas ieškovo ieškinys, kuriame, vadovaujantis CK 1.2, 1.3, 3.165, 3.168, 3.169, 3.174, 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.248, 3.251, 3.253 straipsniais, prašoma:

1) pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuriuo šalys susitarė sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. U., į tai, jog sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

2) nutraukti sūnaus L. R. išlaikymo išieškojimą, priteistą L. U. iš tėvo A. R., nustatytą 2013-04-04 nutartimi periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (87 Eur) nuo 2016-10-10 iki sūnaus pilnametystės;

3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 87 Eur kas mėnesį nuo sūnaus grąžinimo iš Jonavos rajono vaikų globos namų dienos datos 2016-10-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovui, išlaikymo lėšas naudojant išimtinai sūnaus poreikių tenkinimui, išlaikymo lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) sūnaus bendravimo tvarkos su motina nenustatyti, nes ieškovas sutinka, kad motina su sūnumi bendrautų šalių bendru susitarimu;

5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, 100 Eur advokato pagalbos išlaidas.

Atsakovei išsiųstas ieškinys su priedais ir pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteiktas asmeniškai 2016-11-26 registruotu paštu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą (iki 2016-12-12) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas su sūnumi L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Vieno kambario bute, nuomojamame iš fizinio asmens, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai, jame švaru, tvarkinga, L turi tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, žaidimams, pamokų ruošai, higienos laikymuisi. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2 klasėje, mokykloje lanko pailgintos dienos grupę. L, kuris gyveno su motina, dėl pastarosios girtavimo, vaiko nepriežiūros, saugių gyvenimo sąlygų jam neužtikrinimo 2012-03-14 buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. Globa buvo panaikinta 2012-04-26, vaikas buvo grąžintas tėvui, kuris sužinojęs apie tai, kad sūnus gyvena vaikų globos namuose, grįžo iš užsienio, kur buvo išvykęs dirbti. Ieškovas, matydamas tuo metu keturmečio vaiko norą bendrauti su motina, leido sūnui lankytis pas ją, kuri ilgainiui pasiliko L pas save. 2013-04-04 bendru L tėvų sutarimu Jonavos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priteisiant iš tėvo sūnaus išlaikymui kasmėnesines išmokas po 87 Eur iki vaiko pilnametystės. Tačiau po kurio laiko L. U. grįžo prie įprasto gyvenimo būdo: šeimoje vėl buvo girtaujama, vaikai (šeimoje dar auga nepilnametė jos dukra K. M. L. C., gim. (duomenys neskelbtini)) neprižiūrėti, nesuruošti į mokyklą, bute rinkdavosi pašaliniai asmenys. Atsižvelgus į tai, 2014-06-09 L. U. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, keitėsi jos gyvenimo būdas, požiūris į vaikų priežiūrą ir 2016-04-25 ji buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Tačiau po kurio laiko gaunant pranešimus apie girtavimą šeimoje, vaikų nepriežiūrą, šeima vėl buvo pradėta stebėti. Socialinių paslaugų centro darbuotojams, dirbantiems su šeima, teikti socialines paslaugas buvo sudėtinga: ji neįsileisdavo į namus, kviečiama į centrą psichologo ar socialinių darbuotojų konsultacijoms ji taip pat neatvykdavo. Vadovaujantis vaikų interesais gyventi saugioje aplinkoje, L ir jo sesuo K. M. L. C. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2016-09-05 vėl buvo apgyvendinti Jonavos rajono vaikų globos namuose, nustačius jiems laikinąją globą, o L. U. 2016-09-06 pakartotinai įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mažametis L tėvo prašymu buvo grąžintas jam nuo 2016-10-08. L sesuo iki šiol gyvena Jonavos rajono vaikų globos namuose. A. R. teigimu, jis visą laiką dalyvavo sūnaus išlaikyme, bendravo su juo, domėjosi jo gyvenimo, ugdymo klausimais. Matydamas, kad vaiko motina neužtikrina sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos, netenkina jo poreikių, jis kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisiant iš motinos materialinį išlaikymą. A. R. paaiškinimu, jo šeimos pajamas sudaro lėšos, gaunamos verčiantis statybos darbais pagal verslo liudijimą. Jis išbrauktas iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Jo santykiai su sūnumi yra draugiški. L. U. materialinė ir turtinė padėtis ieškovui yra nežinoma. Mažametis L paaiškino, kad jis norėtų gyventi su abiem tėvais. Tačiau atsižvelgus į abiejų tėvų gyvenimo būdą, įvertinus jų pastangas ir galimybes tenkinti vaiko poreikius, manytina, kad labiau vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis vaiko interesais, mano, kad L gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nenustatinėjant motinos bendravimui su vaiku apribojimų, materialinio išlaikymo, mokant jį kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 87 eurus nuo 2016-10-08 iki sūnaus pilnametystės, priteisimas iš motinos atitinka teisėtus vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnus, kuris, šalims ėmus gyventi atskirai, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi Nr. 2-450-598/2013 patvirtintos taikos sutarties pagrindu gyveno su motina (atsakove), nuo 2016-09-05 buvo apgyvendintas Jonavos rajono vaikų globos namuose, o nuo 2016-10-08 gyvena su tėvu (ieškovu).

Ieškovo paaiškinimas, kurių atsakovė niekaip nepaneigė, nustatyta, jog šalys išsiskyrė ir apsigyveno atskirai 2010 m. ieškovo iniciatyva, nes atsakovė nesaikingai vartojo alkoholį, į jo pastabas nereagavo, dėl girtavimo atsakovė nesugebėjo prižiūrėti ir auklėti sūnaus ir savo nepilnametės dukros, stengėsi įtraukti į girtavimą ir jį, pas juos nuolat lankėsi jos draugai, kurie kartu gerdavo alkoholį, siūlydavo gerti ir jam, ji niekur nedirbo, pragyveno tik iš jo darbo užmokesčio. Po išsiskyrimo su atsakove pagal susitarimą jis rūpinosi sūnumi, pagal galimybes teikė jam išlaikymą, pirkdavo maistą, aprangą, kitus reikalingus daiktus, pinigais teikti išlaikymo nebuvo galimybės, nes atsakovė toliau girtavo ir jis negalėjo ja pasitikėti, kad jo mokamas išlaikymas teks sūnui.

Kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, L, kuris gyveno su motina, dėl pastarosios girtavimo, vaiko nepriežiūros, saugių gyvenimo sąlygų jam neužtikrinimo 2012-03-14 buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. Globa buvo panaikinta 2012-04-26, vaikas buvo grąžintas tėvui, kuris sužinojęs apie tai, kad sūnus gyvena vaikų globos namuose, grįžo iš užsienio, kur buvo išvykęs dirbti. Ieškovas, matydamas tuo metu keturmečio vaiko norą bendrauti su motina, leido sūnui lankytis pas ją, kuri ilgainiui pasiliko L pas save.

LITEKO duomenimis nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-04-04 nutartimi Nr. 2-450-598/2013 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2013-04-04, tarp ieškovės L. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. R. a. k. (duomenys neskelbtini) dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė: ,,1. Atsakovas A. R. ir ieškovė L. U. susitaria, kad sūnaus L. R. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. U. a. k. (duomenys neskelbtini) 2. Atsakovas A. R. a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja nepilnamečio sūnaus L. R. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų (trys šimtai litų) nuo 2012 m. spalio 1 d. iki jo pilnametystės. 3. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama L. U. a. k. (duomenys neskelbtini) jos yra indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, Jonavos rajono apylinkės teismui 2013-04-04 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, po kurio laiko atsakovė grįžo prie įprasto gyvenimo būdo: šeimoje vėl buvo girtaujama, vaikai (šeimoje dar auga nepilnametė jos dukra K. M. L. C., gim. (duomenys neskelbtini)) neprižiūrėti, nesuruošti į mokyklą, bute rinkdavosi pašaliniai asmenys. Atsižvelgus į tai, 2014-06-09 L. U. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, keitėsi jos gyvenimo būdas, požiūris į vaikų priežiūrą ir 2016-04-25 ji buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Tačiau po kurio laiko gaunant pranešimus apie girtavimą šeimoje, vaikų nepriežiūrą, šeima vėl buvo pradėta stebėti. Socialinių paslaugų centro darbuotojams, dirbantiems su šeima, teikti socialines paslaugas buvo sudėtinga: ji neįsileisdavo į namus, kviečiama į centrą psichologo ar socialinių darbuotojų konsultacijoms ji taip pat neatvykdavo. Vadovaujantis vaikų interesais gyventi saugioje aplinkoje, L ir jo sesuo K. M. L. C. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2016-09-05 vėl buvo apgyvendinti Jonavos rajono vaikų globos namuose, nustačius jiems laikinąją globą, o L. U. 2016-09-06 pakartotinai įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ką patvirtina ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-10-03 raštas Nr. 6B-14-1634 (b. l. 22).

Taip pat nustatyta, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2016-10-07 Nr. 13B-1612 (b. l. 20) buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2016-10-08 Jonavos rajono savivaldybės Direktoriaus 2016-09-06 Įsakymas Nr. 13B-1369 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo L. R.“. 2016-10-08 Vaiko gražinimo tėvams aktas Nr. 8V-23 (b. l. 21) patvirtina, jog nuo 2016-10-08 šalių sūnus L gyvena kartu su ieškovu vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2016-09-16 sutartimi (b. l. 14–16) išsinuomotame iki 2017-09-16 iš fizinio asmens. Šiame bute, kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai, jame švaru, tvarkinga, L turi tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, žaidimams, pamokų ruošai, higienos laikymuisi.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-10-18 raštas Nr. 6B-14-1725 (b. l. 25) patvirtina, jog 2016-10-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1660 ieškovas yra išbrauktas iš Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Ieškovas dirba statybininku pagal Verslo liudijimą IDV kodas Nr. 685146.

Jonavos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016-11-14 pažyma (b. l. 26) patvirtina, jog L mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2 klasėje. Ieškovo teigimu, jis sūnų ryte nuveda į mokyklą, o po prailgintos grupės 17 val. parsiveža į namus. Jo santykiai su sūnumi labai geri. Jie kartu praleidžia laisvalaikį, poilsio dienomis lankosi Kaune Akropolyje, buvo kino teatro seansuose, be to, lankosi pas gimines.

Ieškovo teigimu, pagal bendrą šalių susitarimą sūnus savaitgaliais bendrauja su motina, kuri šiuo metu ji yra užsikodavusi 2 metams ir kurį laiką alkoholio nevartojo, tačiau, kaip ieškovui patvirtino socialinė darbuotoja, ji vėl yra pradėjusi vartoti alkoholį.

Tai, kad atsakovė vėl ėmė girtauti ir vesti netinkamą gyvenimo būdą, kas trukdo jai tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi L, užtikrinti jo priežiūrą ir ugdymą, dėl ko ji 2016-09-06 pakartotinai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 22), o svarbiausia – dėl ko jos nepilnamečiai vaikai – šalių sūnus L ir jos dukra K. M. L. C. –2016-09-05 vėl buvo apgyvendinti Jonavos rajono vaikų globos namuose, nustačius jiems laikinąją globą, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog po 2013-04-04 teismo nutarties, kuria sūnaus L gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl ko turi būti pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dėl išlaikymo iš motinos priteisimo.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja vaiko interesams.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą, 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, 3) vaiko norus ir pažiūras (LAT Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium)“.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, vadovaujasi LR Konstitucija, 1989 m. JT Vaiko teisių apsaugos konvencija. Teismų praktikoje turi būti laikomasi nuostatos, kad vaiko gyvenimo sąlygos su vienu iš tėvų pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos, bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą, tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant, prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), tėvo, (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. (LAT 2006-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2005-04-06 nutartis byloje 3K-3-242/2005.)

Kadangi, kaip nustatyta, po 2013-04-04 teismo nutarties, kuria sūnaus L gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės (atsakovė vėl ėmė girtauti ir vesti netinkamą gyvenimo būdą, kas trukdo jai tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi L, užtikrinti jo tinkamą priežiūrą ir ugdymą, dėl ko jos šalių nepilnametis sūnus L ir atsakovės nepilnametė dukra K. M. L. C. 2016-09-05 vėl buvo apgyvendinti Jonavos rajono vaikų globos namuose, nustačius jiems laikinąją globą, o atsakovė 2016-09-06 pakartotinai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą), teismo nuomone, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina keistinos, sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, su kuriuo sūnus jau gyvena nuo 2016-10-08. Nepilnamečio sūnaus L gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, kuris netrukdo motinai bendrauti su sūnumi, teismo nuomone, šiuo momentu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, sūnus bus tinkamai auklėjamas, ugdomas, sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi, bus užtikrinta įprasta emocinė ir socialinė aplinka. Nors mažametis L, kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, paaiškino, kad jis norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau, atsižvelgus į abiejų tėvų gyvenimo būdą, įvertinus jų pastangas ir galimybes tenkinti vaiko poreikius, teismas sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad labiau vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nenustatinėjant motinos bendravimui su vaiku apribojimų.

Dėl išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią, mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie; poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, popamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovo paaiškinimu, dėl kurio neteisingumo atsakovė jokių abejonių neišsakė, nustatyta, jog sūnaus L išlaikymo minimalios išlaidos pagal jo vieno mėnesio poreikius yra iš viso 160 Eur: maistui, rūbams – 50 Eur, priemonėms ugdymui – 20 Eur, higienos priemonėms 10 Eur, kelionėms, ekskursijoms – 10 Eur, vaistams, vitaminams, maisto papildams – 20 Eur, popamokinei veiklai – 10 Eur, atostogoms – 10 Eur, jo daliai tenkantiems buto mokesčiams – 30 Eur.

Nustačius sūnaus Luko gyvenamąją vietą su ieškovu, nuo 2016-10-08 nutrauktinas sūnaus išlaikymo išieškojimas, priteistas L. U. iš A. R., nustatytas 2013-04-04 nutartimi periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (87 Eur) iki sūnaus pilnametystės, ir priteistinas iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L išlaikymas periodinėmis išmokomis po 87 Eur (aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį nuo 2016-10-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovui, jas naudojant išimtinai sūnaus poreikių tenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur advokato pagalbos išlaidos bei 41 Eur žyminis mokestis.

Be to, iš atsakovės priteisus 87 Eur per mėnesį išlaikymą, iš atsakovės valstybei priteistina 31,32 Eur (87 x 12 x 0,03).žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymo (CPK 96 str. 1 d.).

Be to, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistinos teismo turėtos 6,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuriuo šalys susitarė sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) į tai, jog sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nutraukti nuo 2016-10-08 sūnaus L. R. išlaikymo išieškojimą, priteistą L. U. iš tėvo A. R., nustatytą Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (87 Eur) iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. U. nepilnamečio sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 87 Eur kas mėnesį nuo sūnaus grąžinimo iš Jonavos rajono vaikų globos namų dienos datos 2016-10-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovui A. R., išlaikymo lėšas naudojant išimtinai sūnaus poreikių tenkinimui, išlaikymo lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

Sūnaus L. R. bendravimo tvarkos su motina L. U. nenustatyti, nes ieškovas sutinka, kad motina su sūnumi bendrautų šalių bendru susitarimu.

Priteisti iš atsakovės L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur advokato pagalbos išlaidas bei 41 Eur žyminį mokestį ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bei 31,32 Eur žyminį mokestį ir 6,47 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, įmokos kodas –5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Jonavos rajono apylinkės teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.