Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. Ž. (J. Ž.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. (A. Ž.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose ar kitose viešosiose vietose, kuriose vartojamas alkoholis.

Iš A. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1696,53 Eur už nukentėjusiajam J. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 13 d. apie 14.50 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu vieną kartą dūrė savo sūnui J. Ž. į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajam pilvo sienos kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą su mažosios ir didžiosios taukinės, blužnies bei žarnų pasaito pažeidimais, kas kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sūnų J. Ž..

Teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis J. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog įvykio dieną konfliktą išprovokavo būtent jis. Pasak apelianto, teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad konfliktas kilo tarp jo ir tėvo. Teigia, jog konfliktas kilo tarp jo ir sesers. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma ir tai, jog jis agresyvus ir pats kaltas, kad tėvas įdūrė jam peiliu, kaip ir tai, kad jį tėvas norėjo tik pagąsdinti.

Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Baudžiamosios bylos medžiaga – nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje buvusių liudytojų J. Ž., J. Ž., nuteistojo A. Ž. parodymai, o taip pat iš dalies ir paties nukentėjusiojo J. Ž. parodymai, patvirtina, kad įvykio dieną bute, adresu (duomenys neskelbtini), būtent pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Liudytojos J. ir J. Ž. apklausų metu parodė, jog joms būnant virtuvėje atėjo neblaivus J. Ž., kuris pradėjo seseriai priekaištauti dėl apsilankymo tėvų namuose, motinai reikšti pretenzijas dėl maisto. Išgirdęs triukšmą virtuvėje, iš kambario atėjo A. Ž.. Pastarasis sūnui papriekaištavo dėl triukšmo, nurodė, kad jis, nedirbdamas ir nepadėdamas tėvams išlaikyti buto, nuolat girtaudamas, neturi teisės reikšti jokių pretenzijų. Tarp A. Ž. ir J. Ž. kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu J. Ž., pagriebęs A. Ž. už megztinio, užtempė jį jam ant galvos ir sudavė ranka smūgius į galvą, rankas, po ko nuėjo į koridorių skambinti policijai. J. Ž. skambinat policijai, A. Ž. pastarąjį sužalojo peiliu. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes apklausų metu nurodė ir nuteistasis A. Ž.. Nukentėjusysis J. Ž. apklausų metu nors ir bandė sumenkinti savo vaidmenį įvykio dieną kilusiame konflikte, tačiau taip pat patvirtino, jog iš pradžių žodinis konfliktas kilo tarp jo ir sesers, pripažino, kad vėliau žodinio konflikto su tėvu metu, jis užtempė pastarajam megztinį ant akių ir sudavė smūgius. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog įvykio dieną Ž. namuose įvykusio konflikto iniciatoriumi buvo ne kas kitas, o būtent pats nukentėjusysis J. Ž.. Beje, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog pradžioje nukentėjusiojo iniciatyva konfliktas prasidėjo tarp jo ir sesers bei motinos (nukentėjusysis priekaištavo dėl sesers vizito tėvų namuose ir dėl maisto), tuo tarpu A. Ž., siekdamas apginti dukrą bei žmoną, į sūnaus pradėtą konfliktą įsitraukė vėliau.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti ir tai, jog nuteistasis A. Ž. sūnui peiliu dūrė nestipriai, tik norėdamas jį pagąsdinti. Šias aplinkybes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ne tik nuteistojo parodymai, bet ir byloje esantys duomenys apie nusikaltimo įrankį, nukentėjusiajam J. Ž. padarytą durtinę pjautinę žaizdą.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatyto fakto, kad būtent apeliantas įvykio dieną išprovokavo konfliktą, įtakojusį nuteistojo neadekvačią reakciją, nepaneigia ir aplinkybė, kad J. Ž. prieš dūrį peiliu telefonu skambino pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą. Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent tai, kad nukentėjusysis, būdamas konflikto iniciatoriumi, panaudojęs prieš A. Ž. fizinį smurtą, kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą pagalbos, ir paskatino nuteistąjį panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Šiame kontekste atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, jog Bendrojo pagalbos centro byloje pateikti duomenys patvirtina, jog įvykio dieną Centro informacinėje sistemoje iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) užregistruotas tik vienas pranešimas, t.y. 2014-04-13 15.02 val. Iš užfiksuoto pranešimo garso įrašo išklotinės matyti, kad šio skambučio metu buvo prašoma iškvieti tiek greitąją medicinos pagalbą, tiek policijos pareigūnus. Duomenų, kad bendruoju pagalbos telefonu buvo skambinta du kartus, kaip teigia apeliantas, byloje nėra.

Apeliantas skunde prašo iš jo tėvo A. Ž. priteisti jam 4000 Eur žalos atlyginimą. Tenkinti šį nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimą nėra galimybės.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis J. Ž. baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieškinio nepareiškė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam buvo išaiškinta jo teisė pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį (1 t., b.l. 16, 18, 174). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia. Tokiu būdu, nesant baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, nėra ir galimybės šioje byloje svartyti apeliantui nuteistojo A. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. gegužės 28 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-27 prašymas Nr. (4.22.)TPA-1669 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašoma valstybės naudai iš nuteistojo A. Ž. priteisti 57,90 Eur už advokato A. Svilos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo A. Ž. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2015 m. gegužės 27 d. 8.30 val. vykusiame teismo posėdyje. Šio posėdžio metu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės, teisėjų kolegija, išklausiusi baigiamųjų kalbų ir nuteistojo paskutinio žodžio, proceso dalyviams pranešė, kad byloje procesinis sprendimas bus skelbiamas 2015 m. birželio 5 d. Kaip jau minėta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas 2015 m. gegužės 28 d. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, jog nors baudžiamosios bylos nagrinėjimas prašymo pateikimo momentu dar nebuvo baigtas, tačiau jis buvo pateiktas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos. Vadovaujantis BPK 324 straipsnio nuostatomis, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki pradedant klausytis proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, jis turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, nėra ir pagrindo tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo. Analogiškos pozicijos tokioje situacijoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė byla Nr. 2K-187-677/2015).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo J. Ž. (J. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-27 prašymą Nr. (4.22.)TPA-1669 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“.