- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 1-59-185/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00113-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Romanas Bareika
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.2.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.
2015 m. vasario 23 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž. (A. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Samaros srityje, Rusijos Federacijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 8-30, Visagine, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2014 m. balandžio 13 d. apie 14.50 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu vieną kartą dūrė savo sūnui J. Ž. į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajam pilvo sienos kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą su mažosios ir didžiosios taukinės, blužnies bei žarnų pasaito pažeidimais, kas kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sūnų J. Ž..
Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 13 d. apie 14 val. 30 min. buvo namuose. Virtuvėje išgirdo triukšmą. Atėjęs pamatė, kad sūnus J. Ž. šaukė ant savo sesers (jo dukros) J. Ž. dėl to, kad ji lankosi jų bute. Jis atsisėdęs prie stalo bandė nuraminti sūnų, pasakė, jog Julija gali bet kada pas juos lankytis, papriekaištavo sūnui, kad jis nedirba, nemoka už butą, yra tinginys ir jų išlaikytinis. Tuomet sūnus staiga jam užtempė ant galvos megztinį ir viena ranka jį laikydamas, kita ranka jam sudavė smūgius į galvą, veidą, krūtinę. Dukra Julija puolė jį ginti, kaip suprato, sudavė J. Ž. taburete. Tuomet sūnus J. Ž. jį paleido ir pasakė, kad skambins į policiją. Tai išgirdęs jis dar labiau susijaudino, nes jį sumušęs sūnus ketino iškviesti policiją. Buvo šoko būsenos, pagriebė ant virtuvės stalo gulėjusį peilį, hole pasivijo sūnų ir nieko negalvodamas, norėdamas tik pagąsdinti, dūrė vieną kartą jam į šoną, kur pataikė neprisimena. Dūrė sūnui, nes paprasčiausiai neištvėrė jo elgesio. Paskui grįžo į virtuvę ir padėjo peilį atgal ant stalo. Antrą kartą nebuvo užsimojęs ir nesiruošė smogti. Po dūrio sūnui pasakė, kad jeigu jis dar kartą jį palies, jam (J. Ž.) bus blogai. Sunkiai sužaloti sūnaus nenorėjo, smogė nestipriai. Sūnus yra dvigubai už jį jaunesnis ir fiziškai stipresnis. J. Ž. šakute negąsdino, jos rankose neturėjo ir negalėjo turėti, nes jam ant galvos buvo užtemtas megztinis ir jis tuo metu negalėjo valdyti rankų. Po sūnaus smūgių sudavimo jam ant kaktos liko guzas, skaudėjo krūtinę. Jis kitą dieną nuvyko į polikliniką, kur jį apžiūrėjusi gydytoja krūtinės srityje nustatė hematomas. Vėliau paaiškėjo, jog yra lūžęs raktikaulis. Sūnus J. nuolat triukšmaudavo, smurtavo, jį mušė. Konfliktai kildavo dėl to, kad sūnus nuolat girtaudavo, niekur nedirbo, norėjo būti visiškai jų (tėvų) išlaikomas. Dėl sūnaus patirto smurto į policiją nesikreipdavo, nes nenorėjo jam sugadinti gyvenimo. Tikėjosi, kad sūnus pasitaisys.
2014-12-11 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. Ž. parodė vietas bute, kur prasidėjo konfliktas, kur sūnus sudavė jam smūgius į galvą ir krūtinę, kurioje vietoje jis dūrė sūnui peiliu bei kitas įvykio aplinkybes. Ant manekeno jis pademonstravo, kaip peiliu įdūrė J. Ž. (b. l. 112-115).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais įrodymais
Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad jis mano, jog tėvai jį visą laiką skriaudė, neskyrė tinkamo finansavimo mokslams ir pragyvenimui, tuo tarpu sesei Julijai padėjo nusipirkti butą. Taip pat jam nuolat priekaištaudavo, kad jis nedirba. Paskutiniu metu tėvas jam liepdavo išsikraustyti, grasindavo jį išregistruoti iš buto, pasodinti į kalėjimą. 2014-04-13 jis buvo namuose su tėvais. Tą dieną pas juos svečiavosi sesuo Julija. Tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Tėvas, paėmęs šakutę, užsimojo ant jo. Jis užtempė tėvui ant galvos megztinį, sulaikė tėvo ranką su šakute ir sudavė jam porą kartų, norėdamas atimti šakutę. Tuo metu jį su taburete puolė sesuo Julija. Tada jis išėjo į holą skambinti policijai. Kol operatorei aiškino situaciją, pajuto smūgį į pilvo ertmę. Atsisukęs pamatė stovintį tėvą su peiliu rankoje. Tėvas jam pasakė grasinančius žodžius ir užsimojo su peiliu dar kartą. Policijai pranešė, kad jam reikia greitosios pagalbos. Tą dieną buvo neblaivus.
Iš nukentėjusiojo J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, kurioje vietoje ir kokioje padėtyje jis stovėjo, kuomet tėvo buvo sužalotas peiliu bei kitas įvykio aplinkybes (b. l. 26-32).
Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2014-04-13 tėvų pakviesta apie 14 val. atėjo į svečius. Su motina virtuvėje pietavo, o tėvas buvo viename iš kambarių. Tuo metu į virtuvę užėjo brolis J. Ž., kuris pradėjo šaukti dėl to, kad ji atėjo į šį butą. Po to pradėjo priekaištauti dėl maisto, šaukti ant motinos. Jis buvo apsvaigęs. Išgirdęs triukšmą iš kambario į virtuvę atėjo tėvas A. Ž., kuris bandė jas apginti nuo J. Ž. išpuolio. Ji pasakė J., kad jis nusiramintų ir nustotų triukšmauti, nes jokių teisių reikšti pretenzijas neturi. Tėvas jam (J. Ž.) priekaištavo, kad jis niekur nedirba, nepadeda tėvams išlaikyti buto, dažnai geria. Tarp tėvo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ir tėvas, ir brolis buvo virtuvėje prie stalo. Tėvas sėdėjo ant taburetės, o brolis stovėjo priešais jį. Vienu metu J. griebė tėvą už megztinio, jį užtempė jam ant galvos ir sudavė ranka apie penkis smūgius tėvui į galvą, kelis smūgius per rankas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino. Bandydama apginti tėvą, paėmė taburetę ir su ja porą kartų sudavė broliui J. per nugarą, kad jis paleistų tėvą. Bet į tai J. nesureagavo. Motina atsistojo tarp jos ir brolio. Tada ji apėjo stalą iš kitos pusės, paėmė nuo jo šakutę ir pradėjo ja mosuoti, reikalaudama paleisti tėvą ir grasindama įdurti, tačiau brolio pasiekti negalėjo. Po jos grasinimo brolis paleido tėvą. Išsigandusi, kad brolis savo agresijos neišlietų ant jos, nubėgo į vonią ir joje užsirakino. Kas vyko toliau ji nematė, tik girdėjo, kad brolis iš laidinio telefono, esančio hole, skambino į policiją. Kai išėjo iš vonios, pamatė, kad brolis išeina iš buto. Tėvas tuo metu stovėjo hole, kur ant sienos kabo stacionarus telefonas. Pamatė, kad ant sienos prie telefono yra kraujo dėmės. Dar būdama vonioje girdėjo, kaip brolis J. šaukė, sakydamas „ką tu padarei?“. Būdama vonioje nematė, kas vyko hole, tik girdėjo pokalbių nuotrupas. Suprato, kad tėtis peiliu sužalojo J.. Tėvas buvo susijaudinęs, šoko būsenos. Kitą dieną tėvas ėjo į polikliniką, tačiau kokie jam buvo padaryti sužalojimai, nesakė. Įvykio metu tėvas šakute broliui negrasino, nebandė jam įdurti, o, be to, jis to ir negalėjo padaryti, nes brolis laikė jo rankas. Ji pati rankose jokio peilio neturėjo, J. šias aplinkybes išgalvojo. Ji tvirtai įsitikinusi, jog šio įvykio kaltininkas yra J., kuris sukėlė konfliktą, sumušė tėvą, dėl ko tėvas jį peiliu ir sužalojo. Be to, brolis J. ne kartą yra pakėlęs ranką prieš tėvą ir ją. Jis – labai agresyvus, savanaudiškas žmogus, paskutiniu metu nuolat girtauja, niekur nedirba, tėvai jį išlaiko. Tėvas ir brolis J. dažnai konfliktuoja ir konfliktų metu vienas kitam grasina.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2014-04-13 apie 14-15 val. su savo dukra Julija buvo namuose (duomenys neskelbtini), Visagine. Iš pradžių virtuvėje jos abi ir vyras A. papietavo, o po to, A. nuėjo į kitą kambarį. Tada į virtuvę atėjo sūnus J. Ž.. Jis buvo neblaivus. J. pradėjo reikšti pretenzijas sesei dėl to, kad ji čia lankosi, po to ėmė priekaištauti jai (motinai) dėl maisto. Išgirdęs triukšmą į virtuvę atėjo vyras A. Ž. ir bandė jas apginti, pasakė J., kad jis nusiramintų ir nustotų triukšmauti, nes jokių teisių reikšti pretenzijas neturi. J. niekur nedirba, už butą nemoka, pinigų namo neparneša. Po vyro žodžių J. griebė tėvą už megztinio, juo uždengė jam galvą ir pradėjo rankomis jį mušti. Sūnus tėvui sudavė keletą smūgių į galvą, kelis smūgius per rankas. Ji bandė skirti vyrą ir sūnų. Tuo metu, bandydama apginti tėvą, J. paėmė taburetę ir kelis kartus sudavė J. per nugarą, kad jis paleistų tėvą. Bet į tai J. nesureagavo. Paskui J. vyrą paleido. Konflikto metu vyras A. taip pat buvo išgėręs. Po suduotų smūgių A. atrodė susijaudinęs, jam buvo šokas. Sudavęs smūgius J. nuėjo į koridorių, o vėliau į holą, kur ant sienos kabėjo stacionarus telefono aparatas. Kas vyko hole, ji nematė. J. išėjus iš virtuvės, iš jos išėjo ir vyras A.. Tuo metu, kai A. ėjo iš virtuvės, ji buvo nusisukusi, nes tvarkė sudaužyto stiklainio šukes. Konflikto metu, kai vyrai susistumdė, jie užkabino kėdę, kuri pajudėjusi sudaužė ant grindų stovėjusį stiklainį. Ji nematė, kada ir iš kur A. paėmė peilį. Būdama virtuvėje ji girdėjo, kad sūnus J. skambina į policiją, nes jis labai garsiai kalbėjo. Paskui išgirdo, kaip J. pradėjo šaukti ir suprato, kad kažkas atsitiko. Kai nuėjo į holą, J. kvietė greitąją pagalbą ir paskui greitu žingsniu išėjo iš buto. Ji nematė, kaip A. sužalojo sūnų J.. Jai buvo šokas, todėl tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybių negali. Ji tik vėliau pamatė ant sienos prie telefono kraujo dėmes. Dabar negali tiksliai pasakyti, kur buvo J., kai A. sužalojo sūnų J.. Iš pradžių nežinojo, kad J. buvo sužalotas peiliu, apie tai sužinojo vėliau, kai į butą atvyko policijos pareigūnai. Ji vėliau vyro klausė, kodėl jis sužalojo sūnų J.. Vyras jai sakė, kad jis sūnų sužalojo nežymiai. Sūnus niekam šeimoje neduoda ramiai gyventi, niekada gyvenime nedirbo, nebaigė jokių mokslų, o tik nuolat reikalauja pinigų. Kiekvieną dieną ateina girtas, kelia konfliktus. Jis visuomet, kai būna išgėręs, reiškia priekaištus, nors pats niekur nedirba, už butą pinigų nemoka, namo pinigų neparneša. Šeimai jis niekuo nepadeda, o tik kelia savo reikalavimus. Kai J. būna išgėręs, jis tampa agresyvesnis. Jo agresyvumas daugiau būna išreikštas necenzūriniais žodžiais, jis paėmęs kokį nors daiktą gali jį sudaužyti. Konfliktų metu vyras ir sūnus dažnai susistumdydavo ir vienas kitam suduodavo smūgius, tačiau rimtų sumušimų nebūdavo. Mano, kad dėl konflikto ir jo pasekmių kalti yra abu.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad paskutiniu metu jo santykiai su broliu J. Ž. yra blogi, jie beveik nebendrauja. 2002 m. po studijų universitete jam susiradus darbą ir sugrįžus gyventi pas tėvus į Visaginą, brolis J. sakydavo, jog jis greičiau išeitų iš namų gyventi atskirai, nes gali išsinuomoti butą. Su broliu nuolat kildavo konfliktai, nes jis naktimis jam neleisdavo miegoti, vaikščiodavo, leisdavo muziką ir pan. Jau tada jis išgėrinėjo, naktimis grįždavo girtas. Taip pat jis visus, gyvenusius tame bute, t. y. jį, motiną ir tėvą, įžeidinėdavo. Neapsikentęs tokio brolio elgesio 2004 m. išėjo iš namų gyventi atskirai. Paskutinius 3-4 metus pas tėvus užeiti bijo, nes užėjęs nuolat girdi, kaip brolis juos įžeidinėja, kyla konfliktai ir jam nemalonu yra tai girdėti. Konfliktai tarp tėvo ir brolio kyla dėl to, kad brolis išgėrinėja, reikalauja tėvų jam duoti pinigų, o pats niekur neina dirbti. Tėvas dėl to jam priekaištauja, todėl jie konfliktuoja. Išgėręs brolis būna neadekvatus. Sesuo jam yra sakiusi, kad brolis kelia ranką prieš tėvą. Apie šį įvykį žino mažai. Motina jam sakė, kad J. sumušė tėvą, o po to tėvas jį sužalojo peiliu. Tėvas prieš nieką rankos nėra pakėlęs. Tėvas, kai būna išgėręs, netriukšmauja, o priešingai, jis tuo metu būna linksmas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini). Butas trijų kambarių. Virtuvėje ant stalo rastas padėtas virtuvinis peilis su medine rudos spalvos rankena. Hole ant sienos prie telefono rastos raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 4-6).
Iš 2013-08-01 specialisto išvados Nr. G 144/13(08) matyti, kad J. Ž. konstatuota pilvo sienos kairės pusės durtinė pjautinė žaizda su mažosios ir didžiosios taukinės, blužnies, žarnų pasaito pažeidimais, kas kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37-38).
Iš 2014-03-13 alkotesterio rodmenų matyti, kad 16.44 val. J. Ž. nustatytas 2,01 promilės, o 15.37 val. A. Ž. nustatytas 1,36 promilės neblaivumas (b. l. 14, 64).
Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis, paimtas 2014-04-13 įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini), Visagine. Bendras peilio ilgis 20 cm. Rankena pagaminta iš medžio, rankenos ilgis – 10,5 cm. Geležtė pagaminta iš baltos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 9,5 cm. Medinė rankena prie geležtės pritvirtinta dviem balto metalo kniedėmis. Ant peilio geležtės yra išspaustas užrašas „ARAMONTANA STAINLESS STEEL“. Parodymų atpažinti metu A. Ž. atpažino šį peilį ir parodė, kad juo sužalojo savo sūnų (b. l. 7-8, 10-12).
Daiktų apžiūros metu apžiūrėti nukentėjusiojo rūbai – tamsiai raudonos spalvos megztinis su pilkos ir juodos spalvos raštu, pilkos spalvos languoti marškiniai ilgomis rankovėmis ir pilkos spalvos marškinėliai be rankovių. Nustatyta, jog megztinio priekyje apatinėje dalyje matomos kelios dėmės, panašios į kraują. Megztinio priekyje matoma pailgos formos skylė, kuri nuo megztinio apačios yra 11 cm atstumu. Pailgos skylės ilgis yra – 1,5 cm. Kairėje marškinių pusėje yra dėmė, panaši į kraują. Dėmės plotas 32x30 cm. Dėmės, panašios į kraują, plote matoma pailgos formos skylė, kurios ilgis yra 1,5 cm. Marškinėlių priekyje, ties viduriu matoma dėmė, panaši į kraują. Dėmės plotas 20x33,5 cm. Dėmės plote matoma pailgos formos skylė, kurios ilgis yra 1,5 cm (b. l. 20-22).
Iš 2014-12-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai ir pateiktos pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad J. Ž., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie peiliu jam sužalotą pilvą, nurodė, kad jį sužalojo tėvas, prašė iškviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Pokalbio su greitosios medicinos pagalbos stotimi metu J. Ž. nurodė, kad jam iš pilvo laša kraujas (b. l. 52-56).
Iš teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto matyti, kad A. Ž. psichikos sutrikimų nenustatyta, jis dėl savo būklės nėra pavojingas kitiems asmenims, įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti, šiuo metu taip pat gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, įvykio metu nebuvo emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiksmams, įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenos (b. l. 96-97).
Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.
Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, durdamas peiliu į pilvą savo sūnui J. Ž., taip jį sunkiai sužalojo. Kaltinamojo kaltę be jo paties parodymų, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo med. specialisto išvada ir kiti pirmiau aptarti įrodymai.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis prieš įvykį pirmas pradėjo priekaištauti seseriai ir motinai dėl sesers vizito jų namuose bei maisto, dėl ko tarp jo ir tėvo, kai jis liepė sūnui nusiraminti, kartu jam papriekaištaudamas ir dėl jo vedamo netinkamo gyvenimo būdo bei elgesio, kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į grasinimus ir fizinių veiksmų pavartojimą – nukentėjusysis, užtempęs tėvui ant galvos megztinį, sudavė jam rankomis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, po ko tėvą puolusi ginti duktė J. Ž., paėmusi taburetę, kelis kartus su ja sudavė J. Ž. per nugarą, kad jis paleistų tėvą. Po to sūnus dėl konflikto, jam praktiškai pasibaigus, mėgino iškviesti policijos pareigūnus ir tuo metu kaltinamasis paėmęs peilį iš virtuvės nuėjo į holą ir sudavė smūgį peiliu ten buvusiam J. Ž.. Tuo metu kaltinamajam realios grėsmės sveikatai ar gyvybei nebebuvo, nukentėjusysis tiktai skambino į pagalbos centrą. Dėl to kaltinamasis didžiai susijaudinti negalėjo. Peiliu jis dūrė supykęs dėl sūnaus elgesio – smūgių jam sudavimo, t. y. dėl nepraėjusio pykčio, kilusio abipusio konflikto metu. Dėl to negalima laikyti, kad nukentėjusįjį J. Ž. kaltinamasis sužalojo peržengdamas būtinosios ginties ribas ar būdamas didžiai susijaudinęs. Be to, įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus (jam nustatytas 1,36 promilės girtumas). Kaltinamojo A. Ž. veiksmai, t. y sūnaus sužalojimas peiliu yra tyčiniai, iš pykčio, dėl asmeninių paskatų. Kaltinamasis, būdamas vyresnio amžiaus, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, be abejo suvokė, kad nuo jo veiksmų, dūrimo peiliu nukentėjusiajam į pilvą gali būti sunkiai sutrikdoma sveikata, t. y. veikė tyčia. Kaltinamasis A. Ž., sužalodamas nukentėjusįjį J. Ž., padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šį sveikatos sutrikdymą padarė savo sūnui. Dėl to jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, asmenų amžiumi, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, praėjusiu laiko tarpu, giminystės ryšiais, jų tarpusavio santykiais, įvykio metu tam tikrų asmenų buvusiu neblaivumu. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to jie pašalinti.
Kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės esmines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei kitas toliau nurodytas bylos aplinkybes.
Teismas pripažįsta, jog A. Ž. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau mano, kad nagrinėjamoje byloje vis tik kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumu, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kaltės rūšį, kaltinamojo asmenybę, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą.
Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nesant išankstinės tyčios. Konfliktas įvyko tarp šeimos narių.
Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.
Įvertinus visas šios bylos aplinkybes kaltinamajam A. Ž. skirti bausmę, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, teisinio pagrindo nėra, nes nėra visų būtinų šiam įstatymui taikyti sąlygų. Tačiau yra pagrindas taikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą (BK 54 str. 3 d.). Norint taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, pavartoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir tai turi didžiausią įtaką skiriant jam bausmę. Tačiau vertindamas padaryto nusikaltimo bei kaltininko asmenybės pavojingumą, teismas atsižvelgia į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta ne iš anksto apgalvota tyčia. Šis atvejis pasižymi staiga atsiradusia tyčia. Žinoma, kad staiga atsiradusios tyčios atveju laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo ir veikos yra labai trumpas. Asmuo, kurio psichinis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas mažiau pavojingu, kadangi veika yra ne iš anksto apgalvotas, kryptingas, asmens inicijuotas intelekto ar valios išreiškimas, o atsiradęs netikėtai, neretai ir dėl paties nukentėjusiojo sąlygotų aplinkybių. Šiuo atveju kaip tik nukentėjusysis skatino ir provokavo kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį ir sudarė tokią situaciją (buvo neblaivus, be jokios dingsties užsipuolė motiną ir seserį, sumušė tėvą, kuris bandė jį nuraminti, taip jį pažemindamas, ir dar pasityčiojo – pats sumušęs tėvą nuėjo kviesti policijos) ir tai sąlygojo kaltinamo staigią neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo veiksmus.
Pažymėtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą savo sūnui J. Ž. kaltinamasis padarė vieninteliu smūgiu peiliu. Tai rodo, kad kaltinamojo pavartotas smurtas nebuvo intensyvus. Smūgis nebuvo stiprus, žaizda nėra didelė, byloje nėra duomenų, jog žaizda būtų buvusi gyli, nors peilio geležtės ilgis, kuria buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo 9,5 cm. Tai patvirtina kaltinamojo parodymus, jog jis nenorėjo stipriai sužaloti sūnaus, dūrė jam nestipriai, tik norėdamas pagąsdinti. Ankščiau kaltinamasis niekada negrasino peiliu. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą šioje situacijoje nulėmė pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas. Aptariamu atveju vidaus organai neatstatomai nebuvo pažeisti, nukentėjusysis pasveiko, iš ligoninės išrašytas geros sveikatos būklės, jokių liekamųjų reiškinių jo sveikatai šiuo metu nėra (b. l. 39).
BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad ir kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. A. Ž. niekada anksčiau nebuvo teistas, nebuvo padaręs šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, tik vieną kartą viešoje vietoje yra pasirodęs neblaivus. Vienintelė jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė yra ta, kad jis vartoja alkoholį, tačiau ši aplinkybė skiriant bausmę negali būti laikoma lemiančia, juolab kad kaltinamasis, priešingai nei nukentėjusysis, išgėręs netampa agresyvus, o iš bylos duomenų matyti, kad jis išgėręs būna linksmas.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama ir į jo sveikatos būklę. A. Ž. yra vyresnio amžiaus, ligotas, turėjęs ne vieną operaciją, sunkiai juda, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, lankymasis gydymo įstaigose (b. l. 160 – 166). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis gyvena pas kaltinamąjį, kuris su žmona jį praktiškai išlaiko, nes nukentėjusysis niekur nedirba, neturi savo pajamų ir pragyvenimo šaltinio, girtuokliauja ir nuolat reiškia tėvams priekaištus dėl maisto ir kt. Teismo nuomone, svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą kaltinamojo atžvilgiu, yra ir nukentėjusiojo pozicija. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Visas aptartas aplinkybes teismas vertina kaip išimtines ir daro išvadą, kad A. Ž. paskyrus net ir minimalią BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai. Išdėstytų aplinkybių visuma taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant A. Ž. švelnesnę negu BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Be to byloje nustatyta, jog A. Ž. nusikalstamos veikos padarymas buvo sąlygotas būtent paties nukentėjusiojo agresyvaus elgesio įvykio metu. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir teismo įpareigojimai leistų pasiekti bausmės tikslus. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti A. Ž. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Skiriant bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., taikant BK 54 str. 3 d., teismas vis dėlto atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl taikant BK 54 str. 3 d., nors A. Ž. ir skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas maksimalaus šios bausmės rūšies dydžio. Tokio dydžio bausmė, teismo nuomone, būtų proporcinga ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ir nuteistojo asmenybei, o taip pat ji užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Kartu pažymėtina tai, kad teismas, priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo tik atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 5857,79 Lt (1696,53 Eur) civilinį ieškinį už nukentėjusiajam J. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 42-43). Ieškinys tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra kaltas A. Ž.. Byloje yra pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašoma priteisti suma yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš kalto asmens, šiuo atveju A. Ž..
Daiktai – peilis, nukentėjusiojo J. Ž. rūbai – megztinis, marškiniai ilgomis rankovėmis ir marškinėliai trumpomis rankovėmis – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami. Kompaktinis diskas su 2014-04-13 telefoninio pranešimo įrašu paliekamas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 305, 307 str.,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 54 str. 3 d., jį nubausti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose ar kitose viešosiose vietose, kuriose vartojamas alkoholis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. Ž. paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę ir įpareigojimą – laikinai iki bylos tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos Energetikų g. 8-30, Visagine, ir nesiartinti prie savo sūnaus J. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1696,53 Eur už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam J. Ž..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – peilį, nukentėjusiojo J. Ž. rūbus – megztinį, marškinius ilgomis rankovėmis ir marškinėlius trumpomis rankovėmis – sunaikinti, kompaktinį diską su 2014-04-13 telefoninio pranešimo įrašu palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.